Muilamedinių (Sapindaceae) šeimai priklausančioje klevo (Acer) gentyje platanalapis klevas (A. pseudoplatanus) pasižymi ilgaamžiškumu, išgyvena iki 600, retkarčiais iki 800 metų. Medžiai dažniausiai iki 30, rečiau iki 35, o pavieniai iki 40 (aukščiausias žinomas siekia 42) metrų aukščio ir 0,9, retai iki 2 (storiausi išaugę iki 3) metrų skersmens kamienu. Lotynišką pavadinimą jam suteikė K. Linėjus 1753 metais įrašydamas į savo […]
Šilžiurkščio (Paxistima) gentis priklauso smaugikinių (Celastraceae) šeimai. Gentyje tik dvi rūšys: kalninis (P. canbyi) ir žemasis (P. myrsinites). Abi jos natūraliai auga Šiaurės Amerikoje, kalninis rytinėje dalyje, Apalačių kalnuose ir aplinkinėse aukštumose, o žemasis – vakarinėje ir vidurio vakaruose nuo Britų Kolumbijos Kanadoje iki Meksikos bei Uoliniuose kalnuose. Kalninis šilžiurkštis auga teritorijoje nuo pietų Pensilvanijos, šiaurės Karolinos, vakarų Kentukio, pietų […]
Tarptautinės dendrologijos draugijos (International Dendrology Society) kataloge „Trees and Shrubs Online“ 2025 metų pradžioje ji įrašyta kaip Stephanandra. Misūrio Botanikos sodo kataloge taip pat. KJU (KEW) kataloge ji taip vadinama nuo 1872 metų. Gi Vikipedijoje ir keliuose Europos valstybių botanikų leidžiamuose – kaip Neillia, pažymint, kad Stephanandra – sinonimas. Mat naujausiais tyrimais įsitikinta, jog tarp šių genčių skirtumai tokie menki, […]
Japonine kerija (Kerria japonica) ją pavadino Europos botanikai nenumanydami, kad tikroji šio augalo tėvynė visai ne Japonija. Čia ji auga sulaukėjusi, pabėgusi iš darželių. O kilusi ji iš Rytų ir Centrinės Kinijos kalnų, kur auga 200 – 3000 m aukštyje, gerai drenuotoje nerūgščioje (pH 6 – 8), lengvoje ar vidutinio sunkumo bei derlingoje, ne per daug sausoje dirvoje, atvirose […]
Kataloge PWO (Plants of the World Online) įrašyta 10 platanų rūšių. Dauguma jų vidutinio, bet artimesnio subtropiniam klimatui augalai. Tik P. kerrii rūšis, vienintelė visžalė, auga tropikuose Vietname ir Laose. Kitos lapus metančios, o kai kurios pusiau visžalės. Šios lapus numeta arba labai vėlai, arba esant labai nepalankioms sąlygoms: sausrai, šalčiui. Jos paplitusios Meksikoje. Visos platanų rūšys auga šiauriniame pusrutulyje […]
Prieš kurį laiką rašėme apie krūminius sausmedžius, tekstą galima rasti čia. Šį kartą – apie vijoklinius sausmedžius. Kiek beieškotume botaniniuose leidiniuose, bet Caprifolium genties nerastume. Tad kodėl sausmedinių šeima pavadinta Caprifoliaceae, o ne pagal sausmedžio (Lonicera) genties pavadinimą? Mat ilgą laiką dar iki K. Linėjaus sugalvotos augalų sistematikos sausmedžiai buvo vadinami Caprifolium. Tik 1703 metais Šarlis Pliumjė (Charles Plumier) juos […]
Krūminiai, kaip ir vijokliniai sausmedžiai (Lonicera), neretai auginami dekoratyviniuose želdiniuose, alpinariumuose, gyvatvorėse, pavieniui ar grupėmis parkuose, skveruose, sodybose. Iš daugiau nei 130 rūšių krūmų populiaresnės apie 20. Baltauogis sausmedis (L. albertii) Lietuvoje išauga kiek aukštesnis nei 1 metras ir bent dvigubai platesnis. Tėvynėje gali siekti beveik 2 metrus. Natūraliai paplitęs Tibete ir Vidurinės Azijos (Kazachstano, Kirgizijos, Turkmėnijos) kalnuose, upių slėniuose, […]
Namuose pranašu nebūsi. Šis posakis tinka ne tik žmonėms. 1984 metais Dubravos miško sėklininkystės centro vadovai sumanė išvalyti senokai apleistą ir sutankėjusį dekoratyvinių augalų daigynėlį. Iškirto dekoratyvines alksnių, gluosnių ir tuopų veisles. Mat net anais labai negausaus asortimento laikais kolūkių ir kitų įstaigų vadovai šnairai žiūrėjo, jei pasakydavau, kad tai vietinių medžių dekoratyvinė forma. Laikai keičiasi, kinta ir požiūris į […]
Lardizabalinių šeimai priklauso 6 gentys, beveik arba visai negirdėtos Lietuvoje. Viena jų – akebija (Akebia). Tai vijokliai arba neaukšti medžiai. Genčiai priklauso 5 rūšys ir vienas natūralus hibridas. Beje, vieną rūšį kinų botanikai aprašė ir komisija įteisino tik 2012 metais. Visos jos paplitusios pietryčių Azijoje: Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje, Taivane. Europoje auginamos 3 rūšys, 1 hibridas ir keli kultivarai. Lietuvoje kol […]