Platanai Lietuvoje ir pasaulyje

Kataloge PWO (Plants of the World Online) įrašyta 10 platanų rūšių. Dauguma jų vidutinio, bet artimesnio subtropiniam klimatui augalai. Tik P. kerrii rūšis, vienintelė visžalė, auga tropikuose Vietname ir Laose. Kitos lapus metančios, o kai kurios pusiau visžalės. Šios lapus numeta arba labai vėlai, arba esant labai nepalankioms sąlygoms: sausrai, šalčiui. Jos paplitusios Meksikoje. Visos platanų rūšys auga šiauriniame pusrutulyje trijose zonose, panašiai, kaip dervamedžiai: Šiaurės Amerikoje, Pietryčių Azijoje ir Pietvakarių Azijoje bei Pietryčių Europoje. Š. Amerikoje randamos 8 rūšys. 6 jų tik Meksikoje, viena Kalifornijos valstijoje ir Šiaurės vakariniame Meksikos pakraštyje, o mums geriau žinoma – nuo Kanados pietinių Kvebeko ir Ontario provincijų ribų iki Floridos, Teksaso ir Meksikos , t.y. rytinėje JAV pusėje. Čia auga vakarinis platanas. Pietryčių Europoje ir pietvakarių Azijoje, įskaitant Kaukazą, auga rytinis platanas. O iškastinių, jau išnykusių platanų žinoma iš Eoceno periodo (P. wyomingensis, P.dissecta) ir Vengrijoje rastų Triaso periodo sluoksniuose P. aceroides. Pirmą kartą oficialiai platano (Platanus) gentį 1753 metais veikale „Species Plantarum“ įrašė K. Linėjus. Taip medžius nuo seno vadino graikai. Gentis priskirta plataninių (Platanaceae) šeimai ir yra vienintelė šeimoje. Visos platanų rūšys – aukšti 20-50 m medžiai. Dekoratyviniuose ir miestų želdiniuose dažniausiai auginamos 2 rūšys ir jų hibridas bei keletas veislių.

Vakarinis platanas (P. occidentalis) paplitęs Š. Amerikoje nuo Didžiųjų ežerų ir Kanados sienos iki Floridos ir Meksikos, visoje rytinėje JAV pusėje 5 – 8 klimato zonose. Tai aukšti medžiai, tėvynėje išaugantys 25 – 40 (50) m aukščio ar dar didesni ir 1 – 2 m kamieno skersmens. Ilgaamžiai. Rašoma, kad tinkamos drėgmės žemėje gali išgyventi 4000 metų. Jų lapai skiautėti negiliomis 3 – 5 smailiomis skiautėmis su retais danteliais. Jie pražanginiai, kaip ir visų kitų platanų (klevų, į kuriuos platanai panašiausi, lapai priešiniai), ant ilgų kotelių, odiški, jauni abipus veltiniškai plaukuoti. Vėliau viršutinė pusė nuplinka, o apatinė lieka plaukuota visa arba tik pagysliai. Lapai 10 – 20 (25) cm ilgio ir beveik tokio pat pločio. Medis vienanamis, nors vyriški ir moteriški žiedai sutelkti į atskirus, nors labai panašius rutuliškus apie 2 cm skersmens žiedynus. Apdulkinami vėjo. Žydėti pradeda jau prasiskleidus lapams, Ispanijoje jau vasarį, o Britanijoje tik nuo gegužės vidurio. Tiek vyriški, tiek moteriški žiedynai žalsvi. Žiedadulkės gali sukelti stiprią alergiją. Sėklos sunoksta rugsėjo – spalio mėnesiais ir išbyra dažniausiai žiemą. Plataną labiausiai puošia žievė. Ji medyje laikosi nepatvariai, senesni didoki lakštai dažnai atplyšę nukrinta ir kamienas lieka įspūdingai dėmėtas pilkomis, geltonomis, žalsvomis dėmėmis. Auga greitai. Šviesamėgis. Mėgsta drėgnoką (bet ne šlapią) vidutinio sunkumo priesmėlio ar priemolio purią, neutralią ar jai artimą (pH 6 – 8) dirvą. Derlingoje žemėje per metus paauga virš metro. Dekoratyvinių veislių iki 2015 metų nebuvo.

Sunderlande, Masačusetse auga vadinamas Sunderland Buttonball Tree, kurio kamieno apimtis buvo 7,58 m. Lietuvoje dr. P. Snarskis nurodo vakarinį plataną buvus Klaipėdoje, Vilniuje, Pavilnyje, Kauno botanikos sode. Čia keli seni didžiuliai medžiai iššalo itin šaltą 1978/1979 m. žiemą.

Rytinis platanas (P. orientalis) paplitęs Pietryčių Europoje, Pietvakarių Azijoje, įskaitant Kaukazą. Šalčiui gerokai jautresnis už vakarinį, auga 7 – 8 klimato zonose. Labai panašus į vakarinį plataną, tik lapai giliau skiautėti, su 5 – 7 skiautėmis, žvilgantys. Anksčiau Lietuvoje neaugintas. Ir dabar tai būtų jautrus mūsų nepastovioms žiemoms ir ypač vėlyvoms šalnoms augalas. Bent mano aplankytoje Vakarų Europos dalyje jų miestų želdiniuose nemačiau, tik poroje Nyderlandų botanikos sodų. Yra keletas jų veislių, kurių nemačiau. Graikijoje, kur rytiniai platanai savaiminiai, yra švenčiamos plataninės vestuvės, kai sukaka 61 vestuvių metinės. Vienoje auga 1780 metais pasodintas vadinamasis Mocarto medis. Jo kamienas yra 6 m apimties.

Klevalapis platanas (P. x hispanica, anksčiau vadintas P. x acerifolia) yra rytinio ir vakarinio hibridas. Jis išaugintas apie 1650 metus ir dabar auginamas daug dažniau, nei abi tėvinės rūšys. Medis 20 – 40 (50) m aukščio, plačia laja, skėstomis šakomis. Žievė lygi, lupasi įvairaus dydžio plokštelėmis. Kamienui tai nekenkia. Likusi senesnė žievė tamsi, pilka ar ruda, nusilupę plotai šviesūs, pilki ar gelsvai žalsvi. Jauni ūgliai, šakos, žiedynai, lapkočiai ir lapai plaukuoti, vėliau nuplinka, tik lapų pagysliai apatinėje pusėje lieka plaukuoti. Lapai 10 – 20 cm ilgio ir panašaus pločio, odiški, triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, labai panašūs į paprastojo klevo lapus, tik pakraščiai stambiai dantyti. Žiedai smulkūs, rutuliškuose žiedynuose, vyriški gelsvi, moteriški rausvi. Jų ant vieno ilgo kotelio kabo po 2 – 6 rutuliukus. Peržydėję vyriški žiedai nukrinta, moteriški kabo per žiemą. Šie platanai labai dažni Vakarų Europos gatvių ir miestų želdynuose. Paskaičiuota, kad Paryžiuje jie sudaro 40 % visų medžių. Labai pakantūs genėjimui, dulkėms, oro taršai, sausrai, kaitrai. Auga greitai (augimas sulėtėja sausose, prastesnėse dirvose). Ant jų, kaip ir ant kitų platanų, neauga amalai. Nuo seno sodinti pakelių alėjose, kad šarvuoti senovės valdovų į žygį einančių karių legionai neperkaistų pietų saulėje. Napoleonas Bonapartas gimus sūnui Akvi mieste kelyje į Savoną pasodino platanų alėją. 1969 metais tie medžiai buvo 35 – 40 m aukščio. Vokietijoje klevalapis platanas, Hercegonrate sodintas apie 1750 metus, turi 33 m aukščio ir 6,05 m apimties kamieną, o Saksonijoje Oelchau mieste esantis išaugęs virš 42 m aukščio. Anglijoje, Dorseto grafystėje 1949 metais, pažymėti datai, kai buvo nukirsta karaliaus Karolio Pirmojo galva,  pasodintas klevalapis platanas išaugęs 51 m aukščio ir 6,95 m kamieno apimties.

Lietuvoje klevalapis platanas, tiksliau 1955 – 1956 metų žiemą pašalusio medžio atžala, auga Kauno botanikos sode. Tarpukario laikotarpiu dar augo Išlaužo parke Prienų rajone. Keletą vienmečių daigų buvau gavęs iš G.Tamašausko apie 1986 metus.  Dalis jų apšaldavo, bet po sniegu išgyvendavo neblogai. Paaugusius iki 1,5 m aukščio išdalinau. Porą atidaviau Dubravos arboretumui, bet ten jie pasodinti į paauginimo skyrių ir užmiršti, peraugo, vėliau žuvo. Beje, šių medelių lapai buvo su didelėmis pilkomis dėmėmis. Galvojau, gal nauja veislė, bet vienas lenkų medelyno savininkas patikino, kad jauni jie neretai tokie būna. Veislių klevalapiai platanai turi apie 15. Gaila, mačiau tik ‘Alphen Globe‘. Ji auga neaukštu medeliu ovališka tankia laja. Lapai žali, dydžiu prilygsta normalaus medžio lapams. Medelyne veislė skiepyta į 2 m aukščio štambus, ko gero pakarpyta, tad atrodė kaip gražus rutulys.

Ilgą laiką platanai vertinti kaip atsparūs ligoms medžiai. Bet per 2 –ą pasaulinį karą greičiausiai su šaudmenų dėžėmis iš Amerikos įvežtas grybas Ceratocystis platani apie 2010 metus Prancūzijoje išdžiovino maždaug 50000 platanų. Tai paskatino išvesti atsparų šiai ligai kloną. Klyvlendo meno muziejuje kabo Vincento van Gogo paveikslas „Didieji Platanai“.  

Taigi, platanus dėl jų dydžio, alergiją sukeliančių žiedadulkių, vargu ar auginsime mažuose sklypuose. Bet jie puikiai tiks apželdyti gatves, parkus, skverus ar erdvias kaimo sodybas. Žiedadulkės būna tik anksti pavasarį lapams skleidžiantis. Žydėjimas trunka iki 2 savaičių. O vasarą tikrai malonu pasėdėti po vešlia lapija. Juolab kad mūsų klimatas darosi jiems vis tinkamesnis.

Rimvydas Kareiva, Lietuvos dendrologų draugijos garbės narys

Nuotraukos dr. Valerijos Baronienės