• dendrologai @ gmail .com
  • Nakvišų g. 14 Patamulšėlis, Rokų sen., LT-46164 Kauno raj.

Šilžiurkštis – nedidelis krūmas žaviu pavadinimu

Šilžiurkščio (Paxistima) gentis priklauso smaugikinių (Celastraceae) šeimai. Gentyje tik dvi rūšys:  kalninis (P. canbyi) ir žemasis (P. myrsinites). Abi jos natūraliai auga Šiaurės Amerikoje, kalninis rytinėje dalyje, Apalačių kalnuose ir aplinkinėse aukštumose, o žemasis – vakarinėje ir vidurio vakaruose nuo Britų Kolumbijos Kanadoje iki Meksikos bei Uoliniuose kalnuose. Kalninis šilžiurkštis auga teritorijoje nuo pietų Pensilvanijos, šiaurės Karolinos, vakarų Kentukio, pietų […]

STEFANANDRA TAMPA NEILIJA

Tarptautinės dendrologijos draugijos (International Dendrology Society) kataloge „Trees and Shrubs Online“ 2025 metų pradžioje ji įrašyta kaip Stephanandra. Misūrio Botanikos sodo kataloge taip pat. KJU (KEW) kataloge ji taip vadinama nuo 1872 metų. Gi Vikipedijoje ir keliuose Europos valstybių botanikų leidžiamuose – kaip Neillia, pažymint, kad Stephanandra – sinonimas. Mat naujausiais tyrimais įsitikinta, jog tarp šių genčių skirtumai tokie menki, […]

Savaitė Airijoje – gal ir ne rojuje, bet jo prieigose. Bent jau augalams… ir dendrologams

Airijos sala nedidelė (84 tūkst. km²), bet parkų, sodų ir arboretumų joje gausu. Švelnus drėgnas klimatas leidžia auginti ne tik daugumą Europos medžių ir krūmų, bet ir nemažai egzotų iš Pietų Amerikos, Australijos, Pietryčių Azijos. Anglai, nuo XII amžiaus valdę šią salą, čia puoselėjo ir savo sodininkystės tradicijas, tad kelių šimtmečių amžiaus medžiai soduose ir parkuose – įprastas vaizdas. Įprastas, […]

Apie LĄSTŪNES, dar vadinamas kampsiais

Bignoninių šeimos visų 6 genčių augalai pasižymi puošniais žiedais. Ne išimtis ir ląstūnės (Campsis). Gentyje tik dvi rūšys: plaukuotoji (C. radicans) ir stambiažiedė (C. grandiflora). Apie 1850 metus surastas ir jų savaiminis hibridas C. x tagliabuana. Lietuviški pavadinimai dažnai kelia sumaištį. Nuo seno C. radicans vadinome stambiažiede, nors lotyniškai radicans verčiama kaip įsišaknijanti, šliaužianti. O C. grandiflora lietuviško pavadinimo ilgai […]

BERUTIS – gėlė ar krūmas ?

Notrelinių (Lamiaceae), anksčiau vadintai lūpažiedžių (Labiatae) šeimai priklausanti beručio (Teucrium) gentis paplitusi beveik visame pasaulyje, išskyrus arktines sritis. Didžiausias rūšių skaičius – aplink Viduržemio jūrą. Iš viso botanikai suskaičiuoja 150 – 200 rūšių, nuo vienmečių, dvimečių ir daugiamečių žolių iki puskrūmių ir krūmų. Sumedėjusių Europoje auginama 4 rūšys, 1 hibridas ir pora veislių. O žolinių vien Vakarų Europoje savaiminių 8, […]

Japoninė kerija – puošnus krūmas, bet ar tikrai kilusi iš Japonijos ?..

    Japonine kerija (Kerria japonica) ją pavadino Europos botanikai nenumanydami, kad tikroji šio augalo tėvynė visai ne Japonija. Čia ji auga sulaukėjusi, pabėgusi iš darželių. O kilusi ji iš Rytų ir Centrinės Kinijos kalnų, kur auga 200 – 3000 m aukštyje, gerai drenuotoje nerūgščioje (pH 6 – 8), lengvoje ar vidutinio sunkumo bei derlingoje, ne per daug sausoje dirvoje, atvirose […]

VISTERIJOS – KVAPNŪS IR PUOŠNŪS VIJOKLIAI

Ankštinių (pupinių) šeimai priklausančioje visterijų (Wisteria) gentyje suskaičiuojama 6 – 10 rūšių. Dabartiniai katalogai dažniausiai nurodo 8. Viena jų auga Šiaurės Amerikoje (W. fragrantissima), trys Japonijoje ir keturios Kinijoje. Iki 2010 metų Europos želdiniuose buvo galima rasti dvi rūšis, jų tarpusavio hibridą ir beveik 40 veislių, o botanikos soduose dar 3 rūšių visterijas. Visos jos – lapus metančios lianos. Savo […]

Platanai Lietuvoje ir pasaulyje

Kataloge PWO (Plants of the World Online) įrašyta 10 platanų rūšių. Dauguma jų vidutinio, bet artimesnio subtropiniam klimatui augalai. Tik P. kerrii rūšis, vienintelė visžalė, auga tropikuose Vietname ir Laose. Kitos lapus metančios, o kai kurios pusiau visžalės. Šios lapus numeta arba labai vėlai, arba esant labai nepalankioms sąlygoms: sausrai, šalčiui. Jos paplitusios Meksikoje. Visos platanų rūšys auga šiauriniame pusrutulyje […]

Kedročio gentis

Kedročio gentyje yra keturios rūšys visžalių spygliuočių medžių, savaime paplitusių rytinėje Azijoje ir vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje. Lotyniškas genties pavadinimas reiškia „gražusis kedras“, o ir jos pavadinimai įvairiose Europos kalbose susiję su kedro vardu, nors kedrai (Cedrus) tėra labai tolimi jų giminaičiai, artimesni kedročių „pusbroliai“ ir „pusseserės“ yra tujos ir kiparisai. Kaliforninis kedrotis (Calocedrus decurrens) yra galingas medis, išsistiebiantis iki […]

Vijokliniai sausmedžiai

Prieš kurį laiką rašėme apie krūminius sausmedžius, tekstą galima rasti čia. Šį kartą – apie vijoklinius sausmedžius. Kiek beieškotume botaniniuose leidiniuose, bet Caprifolium genties nerastume. Tad kodėl sausmedinių šeima  pavadinta Caprifoliaceae, o ne pagal sausmedžio (Lonicera) genties pavadinimą? Mat ilgą laiką dar iki K. Linėjaus sugalvotos augalų sistematikos sausmedžiai buvo vadinami Caprifolium. Tik 1703 metais Šarlis Pliumjė (Charles Plumier) juos […]