• dendrologai @ gmail .com
  • Nakvišų g. 14 Patamulšėlis, Rokų sen., LT-46164 Kauno raj.
  • VISTERIJOS – KVAPNŪS IR PUOŠNŪS VIJOKLIAI

    Ankštinių (pupinių) šeimai priklausančioje visterijų (Wisteria) gentyje suskaičiuojama 6 – 10 rūšių. Dabartiniai katalogai dažniausiai nurodo 8. Viena jų auga Šiaurės Amerikoje (W. fragrantissima), trys Japonijoje ir keturios Kinijoje. Iki 2010 metų Europos želdiniuose buvo galima rasti dvi rūšis, jų tarpusavio hibridą ir beveik 40 veislių, o botanikos soduose dar 3 rūšių visterijas. Visos jos – lapus metančios lianos. Savo tėvynėje visos žydi du kartus: pavasarį prieš lapams skleidžiantis labai gausiai ir antroje vasaros pusėje daug silpniau. Pas mus, deja, to ankstyvo žydėjimo dažniausiai nebūna. Kaip visi ankštiniai, visterijos šaknyse fiksuoja azotą. 1818 metais genčiai pavadinimą suteikė amerikiečių botanikas Thomas Nuttallas. Oficialiai sakoma, kad pagerbdamas filantropą Karlą Vistarą (1760 -1818), rėmusį mokslinius tyrimus Pensilvanijos universitete. Rašant kažkur padaryta klaida ir vietoj Wistaria įrašyta Wisteria. Tiesa, pagal kitą versiją suteiktas autoriaus draugo Šarlio Džono Visterio (Charles Johnes Wister 1782 – 1865) vardas. Į Europą pirmoji visterija, tik kitu pavadinimu, 1687 metais pateko misionieriams iš Kinijos atsiuntus sėklų Liudviko keturioliktojo sodininkui ir architektui Versalyje Andre Le Notre. O pirmasis kininę visteriją moksliškai 1818 metais aprašė Džonas Simsas, pavadinęs ją Glycinia sinensis. Dabar Europoje vidutinio ir kiek šiltesnio klimato zonose dažniausiai auginamos dvi rūšys ir jų veislės.

       Gausiažiedė visterija (W. floribunda) natūraliai auga Japonijoje kalnuose ant uolų, miškuose, upių slėniuose purioje, kalkingoje (pH 7 – 9), drėgnoje priesmėlio  dirvoje, kur gausu fosforo, 6 – 8 klimato zonose. Išauga iki 40 m ilgio ir kaip lianoms storu, iki 40 cm skersmens kamienu. Didžiausia, Japonijoje sodinta 1870 metais, užima 2000 kvadratinių metrų plotą. Pati didžiausia, tik kitos rūšies visterija yra apie  1880 metus sodinta Siera Madre, Kalifornijoje, JAV, kur užima apie 4000 kvadratinių metrų plotą ir sveria apie 250 tonų. Į Europą gausiažiedę visteriją apie 1856 metus atvežė Pilypas Francas fon Ziboldas (Phillipp Franz von Siebold). Vakarų Europoje tai apie 20, Lenkijoje 6 – 10 m ilgio lianos, per metus paaugančios 1,5 – 3 metrus. Jos stiebai vyniojasi pagal laikrodžio rodyklę, į dešinę (kininės visterijos į kairę). Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, sudaryti iš 13 – 17 (19) lygiakraščių, 4 – 8 cm ilgio plikų, elipsiškų ar kiaušiniškų, smailėjančių lapelių. Pačių lapų ilgis 10 – 40 cm. Ilguosiuose ūgliuose jų pamate yra prielapiai. Tėvynėje žydi du kartus: anksti pavasarį prieš lapams skleidžiantis ir liepą – rugpjūtį. Europoje, ypač Lenkijoje, žiemą žiedpumpuriai dažnai nušąla, jei temperatūra nukrinta žemiau 18 laipsnių šalčio. Pavasarinės šalnos nušaldo ir anksti besiskleidžiančius žiedus. Tad Lenkijoje ši visterija dažniausiai žydi gegužę – birželį ir kartais pakartotinai rugpjūtį. Sėklomis padauginta ji, kaip ir kitos visterijos, pradeda žydėti tik sulaukusi 10 ir daugiau metų. Gausiažiedės visterijos žiedynai patys įspūdingiausi iš visų visterijų. Jie dideli. Kai kurių veislių kekės Japonijoje siekia 2 – 2,5 metrų ilgio. Europoje apie 1,5 – 2 metrus, Lenkijoje 30 – 80 cm. Pavieniai žiedai 1,5 – 2 cm ilgio, balti, mėlyni, violetiniai ar rausvi – priklauso nuo veislės. Kvepia savotiškai, panašiai kaip vynuogės. Ankštys sunoksta rugsėjį, išauga 10 – 15 cm ilgio. Kabo per žiemą. Pavasarį pakaitinus saulei su trenksmu atsiveria ir gana toli nusviedžia tamsiai rudas nuodingas sėklas.

     

    Lenkijoje auginama keletas gausiažiedės visterijos veislių: ‘Honbeni‘ (sin. ‘Pink Ice‘, ‘Rosea‘) priskiriama 6 klimato zonai. Auga greit, po 1 – 3 m per metus. Išauga iki 10 m aukščio. Žiedai šviesiai rožiniai, kvepia, 30 – 40 cm ilgio kekėse. Tinka vidutinio derlingumo ar derlingo priesmėlio ar priemolio nerūgšti dirva. Vieta saulėta, užuovėja;

       ‘Multijuga‘ (sin. ‘Macrobotrys‘, ‘Kyushaku‘, ‘Naga Noda‘) pasižymi bene ilgiausiais Lenkijoje žiedynais – 40 – 80 cm ilgio. Japonijoje šios veislės žiedynai išauga apie 2 metrus. Žiedai lelijiškai žydri. Per metus liana paauga apie 1,5 metro;

       ‘Shiro Noda‘ (sin. ‘Alba‘) žiedai balti, iki 30 – 40 cm ilgio kekėse;

       ‘Violacea Plena‘ (komercinis pavadinimas BLACK DRAGON) žiedai pilnaviduriai, tamsiai purpuriniai ar šviesiai violetiniai (žydėjimo metu spalva šiek tiek kinta), Lenkijoje 30 – 40 cm, Prancūzijoje apie 60 cm ilgio kekėse.

       Visos šios ir kitos gausiažiedės visterijos veislės šviesamėgės, pavėsyje nežydi, gerai auga normalaus drėgnumo ar  kiek drėgnesnėje nerūgščioje, vidutinio derlingumo dirvoje, užuovėjoje. Pašalusios gana greitai atželia. Kartais pakartotinai žydi vasaros pabaigoje. Tipinę rūšį neturėdamas sėklų dauginau vasarinėmis gyvašakėmis. Veislių neauginau. Literatūroje patariama jas skiepyti į šaknies kaklelį ar dar žemiau, nes kitaip žydės tik po 10 metų. Be paminėtų, Europoje auginama dar apie 10 gausiažiedės visterijos veislių.

       Kininė visterija (W. sinensis), 1819 metais Džono Simso aprašyta kaip glicinija, į visteriją pervadinta 1825 metais šveicarų botaniko Ogiusto Pirono Dekandolio. Ši liana tėvynėje išauga iki 40 m ilgio, Vakarų Europoje apie 30, o Lenkijoje virš 10 m.  Lietuvoje žinoma senokai. Praeitame šimtmetyje augo Alytuje ir Kaune. Man būnant studentu Alytuje buvusių pionierių namų pasienyje supuvus atramoms driekėsi pažeme, nežydėjo. Pastatą remontuojant iškirsta. Kaune Putvinskio g. prie Velnių muziejaus siekia pastogę.  Mano studijų laikais žydėdavo ne kasmet, mat žiedpumpuriai nušaldavo. Dabar žydi kasmet dažniausiai birželį ar liepą.  Vyniojasi prieš laikrodžio rodyklę. Beje, mačiau nuotrauką, kur neturėdami atramų keli stiebai vienas kitą prilaikydami pakilo į kelių metrų aukštį. Jos sudėtiniai iki 30 – 40 cm ilgio neporiškai plunksniški lapai susideda iš 7 – 13 lapelių. Lapeliai 5 – 8 (10) cm ilgio, lygiakraščiai, pailgai elipsiški. Jauni plaukuoti, vėliau pliki. Žiedai kiek didesni už gausiažiedės visterijos, apie 2,5 cm ilgio, susitelkę į tankias apie 20 – 30 cm ilgio kekes. Jie šviesiai melsvai violetiniai. Tėvynėje ir pietinėje Europoje pražysta prieš skleidžiantis lapams, Vokietijoje gegužės pradžioje, Lenkijoje gegužės pabaigoje – birželį. Čia sėklos sunoksta apie rugsėjo pradžią, Vokietijoje liepą – rugpjūtį. Jos ilgose, apie 15 cm ankštyse, bet tik po 1 – 3 ankštyje. Per žiemą kabo medyje, o pavasarį su trenksmu sprogsta tolokai išmėtydamos nuodingas sėklas. Dirvai, šviesai ir kitiems faktoriams panašiai reikli, kaip gausiažiedė. Ne ką skiriasi ir atsparumas šalčiui, šalnoms (priklauso 6 klimato zonai).

       Lenkijoje mačiau veislę ‘Prolific‘. Jos žiedai šviesiai violetiniai, gausūs, iki 30 cm ilgio kekėse. Europoje auginama apie 10 veislių. Dažnesnės jų: ‘Alba‘ žiedai balti, kekėse iki 25 cm ilgio; ‘Jako‘ labai panaši į ‘Alba‘, tik žiedai stipriai kvepia; ‘Plena‘ (sin. ‘Flore Pleno‘) žiedai lelijiniai, pilnaviduriai. Veislė truputį jautresnė šalčiui.

       Augintojai nerekomenduoja visterijų tręšti azoto trąšomis, nes tai labai susilpnina ar net stabdo žydėjimą. Tręšiama daug fosforo ir kiek mažiau kalio turinčiomis. Dirva pakalkinama iki neutralios ar silpnai šarminės.

      Yra šių dviejų visterijų hibridas W. x formosa (W. floribunda x W. sinensis). Jo nemačiau, o dauguma jam anksčiau priskirtų veislių dabar įvardijamos kaip gausiažiedės visterijos veislės. Beje, visterijos turi daug nektaro, bet mūsų bitės ir kamanės jį pasiekia tik prie pagrindo prakandusios žiedlapius. Gal todėl jos blogai dera. JAV pietrytinėse valstijose abi šios visterijos paskelbtos invazinėmis.

    Rimvydas Kareiva, Lietuvos dendrologų draugijos garbės narys

    Nuotraukos dr. Valerijos Baronienės ir Editos Medeinos

  • Kelionė po Telšių kraštą

    Gegužės 17-18 dienomis dendrologai keliavo po Telšių kraštą.

    Pirmąją dieną kartu su gidu ir šio krašto žinovu Kaziu Praeru buvo aplankytas Medvėgalio piliakalnis, Varnių regioninio parko lankytojų centras, praeita Debesnų botaninis taku, apžiūrėta Lopaičių šventvietė, užsukta į Tverus, kur aplankyta bažnyčia ir apžiūrėtas pats miestelis. Vėliau apkabintas Skaborų ąžuolas senolis, o po to kartu su vietine ragana užkopta į Šatrijos piliakalnį ir šalia aplankyta nuolat kūrenama ugnelė Ugnume. Vakare laukė nuostabi žemaitiškų patiekalų vakarienė Gražinos sodyboje.

    Antrąją dieną su gide lankytos įdomiausios Telšių miesto vietos, užsukta į dvejas bažnyčias. Popiet nuvykta į Degaičių parką, kur pasivaikščiota kartu su jo įkūrėju ir puoselėtoju dendrologu Adolfu Kišonu. Paskutinis kelionės akcentas – aplankyta dendrologo Vaclovo Monkausko sodyba, kupina įdomiausių augalų vidur laukų ir girių.

  • Sveikiname su jubiliejumi Aušrą Ramanauskienę !

    Gegužės 9-ąją dieną jubiliejinį gimtadienį švenčia mūsų kolegė Aušra Ramanauskienė ! Sveikiname ilgametę Lietuvos dendrologų draugijos narę su jos šventine diena ir visų narių vardu linkime toliau aktyviai dalyvauti kelionėse, talkose ir kitose draugijos veiklose. Džiaugiamės, kad Aušra draugijoje yra viena iš mieliausių, draugiškiausių ir visų mėgstamiausių žmonių. Su gimtadieniu, Aušra !

  • Visuotinis dendrologų draugijos susirinkimas

    Visuotinis dendrologų draugijos narių susirinkimas įvyko š.m. balandžio 12 d. Lietuvos inžinerijos kolegijoje (buvusi KMAIK, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija).

    LDD pirmininkas Arvydas Rutkauskas pateikė trumpą ataskaitą apie 2024 metus: finansus, įvykusius susirinkimus, keliones bei kt. Informavo apie privačią iniciatyvą Kenijoje, plynaukštėje, įveisti lietuviškų ąžuolų mišką. Siūlė kasmet vieną nusipelniusį Draugijos narį paskelbti Metų dendrologu. Šiemet juo galėtų tapti Vytautas Ramanauskas, Lietuvos dendrologų draugijos kūrėjas ir pirmasis jos vadovas. Taip pat, kad reikėtų išrinkti ir metų medį, juo galėtų tapti V. Ramanausko tyrinėti maumedžiai. Toliau kuriami filmukai apie nusipelniusius LDD narius. Informavo apie neseniai įvykusį Aplinkos ministerijos organizuotą pasitarimą dėl Stelmužės ąžuolo.

    Dr. Valerija Baronienė susirinkimo dalyviams papasakojo apie dabartinį Draugijos narių sąrašą ir jo
    pasikeitimus pastaraisiais metais. Šiuo metu mūsų yra 102 nariai, susirinkimo metu pareiškė norą įstoti 5
    asmenys. Nors galutinį sprendimą dėl naujų narių priima Draugijos valdyba, po kandidatų prisistatymo
    susirinkusieji plojimais pritarė jų narystei, tad dalyvaujantys valdybos nariai taip pat patvirtina Draugijos
    nariais tapus Rasą Aleksandravičienę, Kęstutį Armolaitį, Loretą Buknienę, Kristiną Kanišauskaitę – Šaltmerę ir Vytautą Nemčinavičių. Sveikiname !
    Po susirinkimo vyko labai įdomi ekskursija po Dubravos apyrubės mišką ir pelkę, kurią pravedė šios kolegijos lektorius dr. Remigijus Bakys.

  • Kviečiame į kelionę po Telšių kraštą

    Registracija nutraukiama, grupė pilna.

    Kviečiame keliauti su dendrologų draugija po Telšių krašto dendrologines bei kitas gamtines vertybes gegužės 17-18 dienomis.

    Pirmąją dieną numatoma:

    Su gidu Kaziu Praeru aplankyti Medvėgalio piliakalnį, Varnių regioninio parko lankytojų centrą, Debesnų botaninį-pažintinį taką, Lopaičių šventvietę (piliakalnį, dolmenus, pažintinį taką, šaltinį), Tverų bažnyčią (turinčią paslaptį) ir patį Tverų miestelį bei Skaborų ąžuolą. Šatrijos piliakalnį su vietine gide-ragana. Vakare vyks žemaitiška degustacinė vakarienė „Gražinos sodyboje“. Nakvynė „Sakalų slėnyje“ arba „Gražinos sodyboje“.

    Antrąją dieną vyks ekskursija su gide po gražiausias Telšių vietas (Masčio ežero pakrantė, rožynas, ąžuolai senoliai, meškos skulptūra, kariljonas, kt.). Po to aplankysime Degaičių dvaro parką, kuris turtingas dekoratyviniais sumedėjusiais augalais ir jį tebepuoselėja mūsų draugijos garbės narys Adolfas Kišonas, kuriam šiemet sukaks 99 metai! Po to vyksime link Žemaičių Kalvarijos į kito draugijos garbės nario Vacio Monkausko sodybą, kurioje ne tik gausu įvairių sumedėjusių augalų rūšių, bet sodyba tikrai gražiai prižiūrima.

    Maršrutas dar gali šiek tiek keistis. Jei bus įmanoma, prie Medvėgalio galime bristi per kūlgrindą.

    Dviejų dienų kelionės su autobusu ir nakvyne kaina 110 eurų.

    Į kainą įskaičiuotas autobusas su vairuotoju, gidai ir nakvynė sodyboje (kambariai triviečiai ir keturviečiai su patogumais), pirtis ir kubilas.

    Į kainą neįskaičiuota žemaitiškų patiekalų degustacinė vakarienė „Gražinos sodyboje“ (16 eurų) bei pusryčiai (5 eurai). Registruotis reikia el. paštu dendrologai@gmail.com

  • Kviečiame į kelionę su dendrologais į Airiją

    Registracija baigta, grupė surinkta.

    Ateinančios vasaros planuose – dendrologų kelionė į smaragdinę salą Airiją. Tai žalia, drėgna, švelnaus klimato, turtinga ir nepigi šalis, tarp kitų gerų dalykų garsėjanti savo sodais ir parkais.
    Apsispręsti dėl kelionės reikia greitai, tad štai pagrindinė informacija.
    Laikas: liepos 19-25 d.
    Kelionė į Airiją: lėktuvu Kaunas (liepos 19 d. 06:05 val.) – Dublinas ir Dublinas (liepos 25 d. 16:15 val.) – Kaunas. Bilietai nepigūs (apie 400 eurų ir ateityje turbūt brangs), juos reikės nusipirkti patiems, kai bus apmokėta ir patvirtinta kelionė. Galite keliauti ir kitaip, svarbu atsirasti Dubline liepos 19 d. ryte.
    Kelionė Airijoje: išnuomotu autobusu su vietiniu vairuotoju.
    Nakvynės: dviviečiai ir triviečiai kambariai viešbučiuose su pusryčiais. Kas nori vienviečio kambario – priemoka 420 eurų.
    Objektai: Dublinas (ekskursija su gidu; visur kitur keliaujame be gido)
    Niugrendžas – garsi neolito laikų druidų kapavietė (3300–2900 m. pr. m. e., senesnė už Egipto piramides ir Stounhendžą)  https://www.mytrips.lt/idomybes/niugrendzas
    Dublino ir Belfasto botanikos sodai
    Powerscourt dvaro sodas ir Powerscourt krioklys (121 m aukščio, aukščiausias Airijoje)
    Glendalough slėnis  – ledyninis slėnis, garsėjantis vaizdingais VI amžiuje įkurto vienuolyno likučiais ir įspūdingais vaizdais https://glendalough.ie/
    Kilkenny – viduramžių miestas ir pilis
    Kašelio uola – gerai išlikusi tvirtovė, kurioje nuo nuo 5 a. gyveno pietvakarių Airijos karaliai, unikalus europinės reikšmės archeologinis kompleksas
    Mohero uolos – 214 m iškilusios uolos, prie Atlanto vandenyno, vienas įspūdingiausių Airijos kraštovaizdžių ir gausiausiai lankomų objektų
    Milžinų kelias (Giant’s Causeway) – didžiausia lavos plynaukštė Europoje, sudaryta maždaug iš 40000 bazaltinių stulpų, nusidriekiančių 150 m į jūrą. UNESCO pasaulio paveldo objektas.
    Fota House arboretumas ir sodas, Caher Bridge, Salthill ir dar vienas kitas sodas,  keli medelynai.
    Maršrutas ir objektai dar derinami, gali būti pasikeitimų. Daugiau informacijos apie objektus paskelbsime vėliau.
    Kaina priklausys nuo keliaujančiųjų skaičiaus, orientacinė 1100 – 1300 eurų ne draugijos nariams. Į kainą įeina: viešbučiai su pusryčiais, autobusas su vairuotoju, kelionės dokumentų sutvarkymas. Į kainą neįskaičiuota: lėktuvo bilietai, bilietai į mokamus objektus, draudimas, asmeninės išlaidos maistui ir pramogoms.
    Norinčius keliauti prašome kuo greičiau pranešti Valerijai Baronienei el. paštu  betweenaround@gmail.com  Sudaromi atskiri LDD narių ir ne narių sąrašai, pirmenybė – Draugijos nariams, po to kitiems. Galutinis registracijos terminas – vasario 27 d., bet jei visos vietos užsipildys, registraciją baigsime anksčiau. Registruojantis praneškite, ar norite 2-viečio ar 3-viečio kambario (ar užsisakot vienvietį su priemoka).
    Iki kovo 6 d. reikės sumokėti avansą – 600 eurų. Užsirašę į kelionę apie tai bus informuoti vėliau.

    Su geriausiais linkėjimais,
    Valerija Baronienė

    Nuotrauka iš https://www.holidaycottages.co.uk/

  • Nei kolekcinis nei ne kolekcinis, „ŠIMTINIS“

             2023 metais VDU Botanikos sodas šventė 100 metų. Ta proga ieškojau kokio simbolinio medžio. Į akis krito paprastasis ąžuolas šalia pastato adresu Ž. Žilibero g. Kaune 4. Pamatavau kamieno apimtį 130 cm aukštyje, ogi 339 cm ir nustebau: skersmuo – 108 cm. Paskaidžius 108 į 100 ir 8, turim 100 metų VDU Botanikos sodui ir liepos 8 dienos, kai Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis padėjo kertinį akmenį būsimai oranžerijai atitikmenį. Koks jo amžius ? Gal 300 metų, jei paskaičiuotume pagal „Lietuvos Dendrologiją“ (M. Navasaitis ir kt., 2003) nurodytus statistinius duomenis – 90 metų ąžuolo skersmens 36,2 cm.

    Šalia Ž. Žilibero g. 2 Kaune auga 440 cm apimties, nepraeikit pro šalį.

    VDU Botanikos sodo vyresn. specialistė Jolanta Šabūnaitė

  • Sveikiname Liną Kluonienę !

    Vasario 14-ąją, ypatingą šv. Valentino dieną, jubiliejų švenčia ilgametė Lietuvos dendrologų draugijos narė Lina Kluonienė. Visos LDD narių vardu sveikiname ! Linkime smagios gimtadienio šventės ir toliau išlikti tokiai žingeidžiai, linksmai ir dainingai !

  • Lietuvos dendrologų draugijos valdybos posėdis

    Šių metų vasario 7 d. įvyko nuotolinis LDD valdybos posėdis.

    Aptarti 2024 m. vykę renginiai, jų metu iškilę spręstini klausimai. Planuojama šių metų veikla. Visuotinį LDD narių susirinkimą numatyta rengti 2025 m. balandžio 12 d. 11 val. Girionyse, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje (Liepų g. 1). Po susirinkimo – ekskursija Dubravos rezervatinėje apyrubėje. Pavasario kelionė po Lietuvą planuojama gegužės 17-18 dienomis. Šiemet aplankysime Žemaitiją – Telšius, Degaičius, Varnius, taip pat kitus netoliese esančius dendrologinius objektus. Medeinos šventės preliminari data ir vieta – rugpjūčio 23-24 d., Klaipėdos rajonas. Rudeninės talkos vieta kol kas nenumatyta, laukiame pasiūlymų iš Draugijos narių. Svarstoma galimybė šiemet organizuoti kelionę po Airijos dendrologinius objektus, konkrečių sprendimų dar nepriimta.

    Apsvarstytas tolimesnis internetinio Draugijos puslapio papildymas. Kviečiame visus Draugijos narius teikti pasiūlymus, siųsti pranešimus, informaciją apie savo ar kitą jiems žinomą dendrologinę veiklą ir aktualijas, rašyti straipsnius, dalintis savo pastebėjimas, nuorodomis į internete paskelbtą informaciją.

    Priimtas sprendimas leisti 75 metų ir vyresniems LDD nariams nemokėti nario mokesčio (tokius narius prašome laiškeliu pranešti toliau nurodytais el. pašto adresais arba asmeniškai).

    Kartu primename jaunesniems dendrologams, kad nario mokestį mokėti vis dar privaloma, jo dydis šiuo metu 15 eurų metams, apie savo mokėjimus ar skolas galite sužinoti, parašę bendru Draugijos el. paštu dendrologai@gmail.com arba V. Baronienei betweenaround@gmail.com

  • Sveikiname Adolfą Kišoną su 98-uoju gimtadieniu !

    Dailininkas ir dendrologas Adolfas Kišonas gimė 1926 metais gruodžio 26 dieną. Jis yra pats vyriausias Lietuvos dendrologų draugijos narys, visą savo ilgą ir turiningą gyvenimą puošiantis ir turtinantis gimtąją Žemaitiją. Prieš daugiau kaip 50 metų A. Kišonas atgaivino senąjį Degaičių dvaro parką Telšių rajone ir atidavė daug jėgų sodindamas augalus ne tik šiame parke, bet ir puoselėdamas želdynus Tel­šių mies­te bei jo apy­lin­kėse. Šiemet gerb. A.Kišonui suteiktas Telšių miesto piliečio vardas.

    Tad linkime gerb. A.Kišonui sveikatos ir stiprybės toliau puošti gimtinę augalais ir puoselėti turtingą augalais Degaičių parką. O šį parką, kuriame auga virš 300 rūšių ir veislių medžių ir krūmų, dendrologų draugija aplankys bei susitiks su jo kūrėju 2025 m. gegužės mėnesį.

    Nuotraukos iš 2011 metų, kai Adolfui Kišonui buvo įteikiamos Lietuvos dendrologų draugijos LDD Garbės nario regalijos.