Liepos 10 dieną jubiliejinį gimtadienį švenčia ilgametis dendrologų draugijos narys Pranas Masedunskas.
Sveikiname mielą Praną su gimtadieniu ir linkime jam kuo stipresnės sveikatos !
Jį pažįstantys paskambinkite jam ir pasveikinkite, kad nesijaustų mūsų užmirštas.
Notrelinių (Lamiaceae), anksčiau vadintai lūpažiedžių (Labiatae) šeimai priklausanti beručio (Teucrium) gentis paplitusi beveik visame pasaulyje, išskyrus arktines sritis. Didžiausias rūšių skaičius – aplink Viduržemio jūrą. Iš viso botanikai suskaičiuoja 150 – 200 rūšių, nuo vienmečių, dvimečių ir daugiamečių žolių iki puskrūmių ir krūmų. Sumedėjusių Europoje auginama 4 rūšys, 1 hibridas ir pora veislių. O žolinių vien Vakarų Europoje savaiminių 8, Lenkijoje 5, o Lietuvoje 2 rūšys. Pavadinimą ir genties vardą į veikalą Species Plantarum 1753 metais įrašė K. Linėjus. Iki tol šiuos augalus taip vadino graikai (Teucron) ir romėnai (Teucrium). Senuosiuose graikų raštuose sakoma, kad Trojos karžygys (kitur – kad karalius) Teukras pirmasis suprato šių augalų gydomąją vertę.
Raudonžiedis berutis (Teucrium scordium) paplitęs nuo Airijos, Pietų Skandinavijos, Estijos iki Viduržemio jūros Europoje, Vakarų Sibire, Vidurinėje Azijoje iki Himalajų, Irano ir Turkijos. Tokioje didelėje teritorijoje išskiriami 4 porūšiai, kuriuos kai kurie autoriai laiko atskiromis rūšimis. Europoje augantis porūšis T. scordium ssp. scordium beveik visame areale laikomas nykstančiu, o Vokietijoje ir Šveicarijoje – kritiškai nykstančiu. Ten belikę vos 5 – 10 % buvusių populiacijų. Čekijoje, nors beveik visos augimvietės išlikusios, bet augalų jose sumažėję iki 70 %. Lietuvoje raudonžiedis, kaip ir kitas – T. scorodonia, siūlomas vadinti česnakiniu (botanikas K. Vilkonis jį pavadino miškiniu) – labai retas. Žinomas vos keliose augimvietėse Kauno, Pakruojo ir Pagėgių rajonuose. Nuo 1962 metų įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Dendrologai gal nustebs, kad apie jį rašau. Mat tai daugiametė žolė. Natūralios jos augimvietės – užliejamos, šlapios pievos, upių, ežerų pakrantės, pagrioviai, atviros erdvės ar pakrūmės.
Berutį gavau 2018 metais. Pasodinau gerai matomoje vietoje šalia lelijų. Žemė ten – ant sunkaus raudono molio užpiltas daržo žemės sluoksnis ir perkasant sumaišyta. Laisčiau nereguliariai: 1 – 2 kartus per mėnesį, tik per karščius kartą per savaitę. Bėrutis augo. Apsidžiaugiau, kai besniegę nešaltą žiemą peržiemojo su žaliais lapais. Pamaniau, kad visžalis (gentyje tokių yra). Deja, jau 2019–2020 ir 2020–2021 metų šaltesnėmis žiemomis visi jo lapai ir stiebai nurudo ir styrojo lysvėje, kol nukirpau. Perkėliau į kitą vietą, kur gauna daugiau saulės. Ten elgiasi panašiai. Po didesnių nei -12 C ar ilgesnių šalčių žemei įšalus visos dalys virš žemės ar sniego išdžiūsta. Po sniegu išlieka žalias. 2025 metais vasario 10 dieną dar kuo gražiausiai žaliavo. Vasarą puikiausiai atželia.
Nors tai šlapių ar bent drėgnų vietų augalas, bet pas mane visai neblogai atrodo sausoje dirvoje šalia čiobrelių, tulpių, astilbių. Per 7 metus užaugęs apie 20 cm aukščio ir 40 cm skersmens keru. Natūraliai dauginasi sėklomis ir šaknų atžalomis, bet manasis jokių atžalų ar daigų neturi. Nesišaknija ir žemę liečiančios šakelės. Gal kad žemė sausa? Pats keras atrodo labai tankus dėl gausių priešinių lapų. Lapai, kaip ir pats augalas (gerose sąlygose išauga iki 40 cm aukščio) maži 1,5 – 3 cm ilgio ir 0,4 – 1,5 (2) cm pločio, pailgai elipsiški, bekočiai ar su trumpu koteliu, dantytais pakraščiais (iš kiekvieno šono po 4 – 6 bukus stambius dantelius), abipus plaukuoti. Žiedai kaip lūpažiedžių – nesimetriški, iki 1 cm ilgio, dažniausiai po 3 (1 – 4) išaugę lapų pažastyse, purpuriškai raudoni (gamtoje pasitaiko ir baltų). Žydi liepą – rugpjūtį. Augalas labai kvepia, lankomas bičių, kamanių. Sunokusios vaisių dėžutės skyla į 4 dalis. Jas išnešioja potvynio vanduo. Sėklos smulkios, apie 1 mm ilgio. Rinkti sėklų ar kitaip dauginti nebandžiau. Berutis vertinamas medicinoje. Anksčiau vartotas nuo maro ir plaučių ligų, askaridėms pašalinti. Be gydytojo nurodymų gali pakenkti inkstams, kepenims. Dabar vis dažniau auginamas kaip dekoratyvinė, ilgai lapų nenumetanti ar net su jais žiemojanti daugiametė gėlė arba kiliminis augalas.
Štai dar keletas beručių nuotraukų, augančių Lietuvos ir kitų šalių želdynuose:
Rimvydas Kareiva, LDD garbės narys
Nuotraukos dr. Valerijos Baronienės ir Editos Medeinos
Gegužės 17-18 dienomis dendrologai keliavo po Telšių kraštą.
Pirmąją dieną kartu su gidu ir šio krašto žinovu Kaziu Praeru buvo aplankytas Medvėgalio piliakalnis, Varnių regioninio parko lankytojų centras, praeita Debesnų botaninis taku, apžiūrėta Lopaičių šventvietė, užsukta į Tverus, kur aplankyta bažnyčia ir apžiūrėtas pats miestelis. Vėliau apkabintas Skaborų ąžuolas senolis, o po to kartu su vietine ragana užkopta į Šatrijos piliakalnį ir šalia aplankyta nuolat kūrenama ugnelė Ugnume. Vakare laukė nuostabi žemaitiškų patiekalų vakarienė Gražinos sodyboje.
Antrąją dieną su gide lankytos įdomiausios Telšių miesto vietos, užsukta į dvejas bažnyčias. Popiet nuvykta į Degaičių parką, kur pasivaikščiota kartu su jo įkūrėju ir puoselėtoju dendrologu Adolfu Kišonu. Paskutinis kelionės akcentas – aplankyta dendrologo Vaclovo Monkausko sodyba, kupina įdomiausių augalų vidur laukų ir girių.
Registracija baigta, grupė surinkta.
Ateinančios vasaros planuose – dendrologų kelionė į smaragdinę salą Airiją. Tai žalia, drėgna, švelnaus klimato, turtinga ir nepigi šalis, tarp kitų gerų dalykų garsėjanti savo sodais ir parkais.
Apsispręsti dėl kelionės reikia greitai, tad štai pagrindinė informacija.
Laikas: liepos 19-25 d.
Kelionė į Airiją: lėktuvu Kaunas (liepos 19 d. 06:05 val.) – Dublinas ir Dublinas (liepos 25 d. 16:15 val.) – Kaunas. Bilietai nepigūs (apie 400 eurų ir ateityje turbūt brangs), juos reikės nusipirkti patiems, kai bus apmokėta ir patvirtinta kelionė. Galite keliauti ir kitaip, svarbu atsirasti Dubline liepos 19 d. ryte.
Kelionė Airijoje: išnuomotu autobusu su vietiniu vairuotoju.
Nakvynės: dviviečiai ir triviečiai kambariai viešbučiuose su pusryčiais. Kas nori vienviečio kambario – priemoka 420 eurų.
Objektai: Dublinas (ekskursija su gidu; visur kitur keliaujame be gido)
Niugrendžas – garsi neolito laikų druidų kapavietė (3300–2900 m. pr. m. e., senesnė už Egipto piramides ir Stounhendžą) https://www.mytrips.lt/idomybes/niugrendzas
Dublino ir Belfasto botanikos sodai
Powerscourt dvaro sodas ir Powerscourt krioklys (121 m aukščio, aukščiausias Airijoje)
Glendalough slėnis – ledyninis slėnis, garsėjantis vaizdingais VI amžiuje įkurto vienuolyno likučiais ir įspūdingais vaizdais https://glendalough.ie/
Kilkenny – viduramžių miestas ir pilis
Kašelio uola – gerai išlikusi tvirtovė, kurioje nuo nuo 5 a. gyveno pietvakarių Airijos karaliai, unikalus europinės reikšmės archeologinis kompleksas
Mohero uolos – 214 m iškilusios uolos, prie Atlanto vandenyno, vienas įspūdingiausių Airijos kraštovaizdžių ir gausiausiai lankomų objektų
Milžinų kelias (Giant’s Causeway) – didžiausia lavos plynaukštė Europoje, sudaryta maždaug iš 40000 bazaltinių stulpų, nusidriekiančių 150 m į jūrą. UNESCO pasaulio paveldo objektas.
Fota House arboretumas ir sodas, Caher Bridge, Salthill ir dar vienas kitas sodas, keli medelynai.
Maršrutas ir objektai dar derinami, gali būti pasikeitimų. Daugiau informacijos apie objektus paskelbsime vėliau.
Kaina priklausys nuo keliaujančiųjų skaičiaus, orientacinė 1100 – 1300 eurų ne draugijos nariams. Į kainą įeina: viešbučiai su pusryčiais, autobusas su vairuotoju, kelionės dokumentų sutvarkymas. Į kainą neįskaičiuota: lėktuvo bilietai, bilietai į mokamus objektus, draudimas, asmeninės išlaidos maistui ir pramogoms.
Norinčius keliauti prašome kuo greičiau pranešti Valerijai Baronienei el. paštu betweenaround@gmail.com Sudaromi atskiri LDD narių ir ne narių sąrašai, pirmenybė – Draugijos nariams, po to kitiems. Galutinis registracijos terminas – vasario 27 d., bet jei visos vietos užsipildys, registraciją baigsime anksčiau. Registruojantis praneškite, ar norite 2-viečio ar 3-viečio kambario (ar užsisakot vienvietį su priemoka).
Iki kovo 6 d. reikės sumokėti avansą – 600 eurų. Užsirašę į kelionę apie tai bus informuoti vėliau.
Su geriausiais linkėjimais,
Valerija Baronienė
Nuotrauka iš https://www.holidaycottages.co.uk/
2023 metais VDU Botanikos sodas šventė 100 metų. Ta proga ieškojau kokio simbolinio medžio. Į akis krito paprastasis ąžuolas šalia pastato adresu Ž. Žilibero g. Kaune 4. Pamatavau kamieno apimtį 130 cm aukštyje, ogi 339 cm ir nustebau: skersmuo – 108 cm. Paskaidžius 108 į 100 ir 8, turim 100 metų VDU Botanikos sodui ir liepos 8 dienos, kai Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis padėjo kertinį akmenį būsimai oranžerijai atitikmenį. Koks jo amžius ? Gal 300 metų, jei paskaičiuotume pagal „Lietuvos Dendrologiją“ (M. Navasaitis ir kt., 2003) nurodytus statistinius duomenis – 90 metų ąžuolo skersmens 36,2 cm.
Šalia Ž. Žilibero g. 2 Kaune auga 440 cm apimties, nepraeikit pro šalį.
VDU Botanikos sodo vyresn. specialistė Jolanta Šabūnaitė
Vasario 14-ąją, ypatingą šv. Valentino dieną, jubiliejų švenčia ilgametė Lietuvos dendrologų draugijos narė Lina Kluonienė. Visos LDD narių vardu sveikiname ! Linkime smagios gimtadienio šventės ir toliau išlikti tokiai žingeidžiai, linksmai ir dainingai !
Šių metų vasario 7 d. įvyko nuotolinis LDD valdybos posėdis.
Aptarti 2024 m. vykę renginiai, jų metu iškilę spręstini klausimai. Planuojama šių metų veikla. Visuotinį LDD narių susirinkimą numatyta rengti 2025 m. balandžio 12 d. 11 val. Girionyse, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje (Liepų g. 1). Po susirinkimo – ekskursija Dubravos rezervatinėje apyrubėje. Pavasario kelionė po Lietuvą planuojama gegužės 17-18 dienomis. Šiemet aplankysime Žemaitiją – Telšius, Degaičius, Varnius, taip pat kitus netoliese esančius dendrologinius objektus. Medeinos šventės preliminari data ir vieta – rugpjūčio 23-24 d., Klaipėdos rajonas. Rudeninės talkos vieta kol kas nenumatyta, laukiame pasiūlymų iš Draugijos narių. Svarstoma galimybė šiemet organizuoti kelionę po Airijos dendrologinius objektus, konkrečių sprendimų dar nepriimta.
Apsvarstytas tolimesnis internetinio Draugijos puslapio papildymas. Kviečiame visus Draugijos narius teikti pasiūlymus, siųsti pranešimus, informaciją apie savo ar kitą jiems žinomą dendrologinę veiklą ir aktualijas, rašyti straipsnius, dalintis savo pastebėjimas, nuorodomis į internete paskelbtą informaciją.
Priimtas sprendimas leisti 75 metų ir vyresniems LDD nariams nemokėti nario mokesčio (tokius narius prašome laiškeliu pranešti toliau nurodytais el. pašto adresais arba asmeniškai).
Kartu primename jaunesniems dendrologams, kad nario mokestį mokėti vis dar privaloma, jo dydis šiuo metu 15 eurų metams, apie savo mokėjimus ar skolas galite sužinoti, parašę bendru Draugijos el. paštu dendrologai@gmail.com arba V. Baronienei betweenaround@gmail.com
Dailininkas ir dendrologas Adolfas Kišonas gimė 1926 metais gruodžio 26 dieną. Jis yra pats vyriausias Lietuvos dendrologų draugijos narys, visą savo ilgą ir turiningą gyvenimą puošiantis ir turtinantis gimtąją Žemaitiją. Prieš daugiau kaip 50 metų A. Kišonas atgaivino senąjį Degaičių dvaro parką Telšių rajone ir atidavė daug jėgų sodindamas augalus ne tik šiame parke, bet ir puoselėdamas želdynus Telšių mieste bei jo apylinkėse. Šiemet gerb. A.Kišonui suteiktas Telšių miesto piliečio vardas.
Tad linkime gerb. A.Kišonui sveikatos ir stiprybės toliau puošti gimtinę augalais ir puoselėti turtingą augalais Degaičių parką. O šį parką, kuriame auga virš 300 rūšių ir veislių medžių ir krūmų, dendrologų draugija aplankys bei susitiks su jo kūrėju 2025 m. gegužės mėnesį.
Nuotraukos iš 2011 metų, kai Adolfui Kišonui buvo įteikiamos Lietuvos dendrologų draugijos LDD Garbės nario regalijos.
Prieš keturis dešimtmečius kukli, bet žingeidi Vilniaus universiteto studentė atvyko į Kauno botanikos sodą atlikti praktikos ir gyvai susipažinti su dekoratyviniais augalais. Ši pažintis netrukus tapo viso gyvenimo tyrimų ir veiklos sritimi. Biologijos studijos universitete, aktyvi veikla Lietuvos dendrologų draugijoje, nuolatinis žinių kaupimas, dalyvavimas augalų tyrimo ekspedicijose, mokslinėse konferencijose, praktinis darbas kuriant ir puoselėjant želdynus – toks profesinis Danguolės kelias, atvedęs ją iki Aplinkos ministerijos atestuotos želdynų projektų rengimo vadovės kvalifikacijos ir Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos prezidentės pareigų. O mes, dendrologai, Danguolę pažįstame kaip draugišką, santūrią, taktišką kolegę, mielą pašnekovę, kūrybingą meniškos sielos žmogų, išmintingą patarėją ir enciklopedinių žinių apie erikinius augalus lobyną.
Gimusi stebuklingą Kūčių dieną, šiemet Danguolė sutinka savo 60-ąjį gimtadienį. Brandos, sukauptų žinių panaudojimo ir dalinimosi jomis metai. Tegu jie būna kupini naujų atradimų ir įgyvendintų sumanymų, mylinčios šeimos šilumos, kolegų ir bičiulių palaikymo!
Visos Dendrologų draugijos vardu – dr. Valerija Baronienė
Sveikiname visus Lietuvos dendrologų draugijos narius bei bičiulius su šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais ! Linkime, kad 2025-ieji metai pagaliau taptų taikos, o taip pat būtų pažinimo, kelionių ir bendravimo metai.
Lietuvos dendrologų draugijos valdyba
