Ankštinių (pupinių) šeimai priklausančioje visterijų (Wisteria) gentyje suskaičiuojama 6 – 10 rūšių. Dabartiniai katalogai dažniausiai nurodo 8. Viena jų auga Šiaurės Amerikoje (W. fragrantissima), trys Japonijoje ir keturios Kinijoje. Iki 2010 metų Europos želdiniuose buvo galima rasti dvi rūšis, jų tarpusavio hibridą ir beveik 40 veislių, o botanikos soduose dar 3 rūšių visterijas. Visos jos – lapus metančios lianos. Savo […]
Kataloge PWO (Plants of the World Online) įrašyta 10 platanų rūšių. Dauguma jų vidutinio, bet artimesnio subtropiniam klimatui augalai. Tik P. kerrii rūšis, vienintelė visžalė, auga tropikuose Vietname ir Laose. Kitos lapus metančios, o kai kurios pusiau visžalės. Šios lapus numeta arba labai vėlai, arba esant labai nepalankioms sąlygoms: sausrai, šalčiui. Jos paplitusios Meksikoje. Visos platanų rūšys auga šiauriniame pusrutulyje […]
Prieš kurį laiką rašėme apie krūminius sausmedžius, tekstą galima rasti čia. Šį kartą – apie vijoklinius sausmedžius. Kiek beieškotume botaniniuose leidiniuose, bet Caprifolium genties nerastume. Tad kodėl sausmedinių šeima pavadinta Caprifoliaceae, o ne pagal sausmedžio (Lonicera) genties pavadinimą? Mat ilgą laiką dar iki K. Linėjaus sugalvotos augalų sistematikos sausmedžiai buvo vadinami Caprifolium. Tik 1703 metais Šarlis Pliumjė (Charles Plumier) juos […]
Krūminiai, kaip ir vijokliniai sausmedžiai (Lonicera), neretai auginami dekoratyviniuose želdiniuose, alpinariumuose, gyvatvorėse, pavieniui ar grupėmis parkuose, skveruose, sodybose. Iš daugiau nei 130 rūšių krūmų populiaresnės apie 20. Baltauogis sausmedis (L. albertii) Lietuvoje išauga kiek aukštesnis nei 1 metras ir bent dvigubai platesnis. Tėvynėje gali siekti beveik 2 metrus. Natūraliai paplitęs Tibete ir Vidurinės Azijos (Kazachstano, Kirgizijos, Turkmėnijos) kalnuose, upių slėniuose, […]
Namuose pranašu nebūsi. Šis posakis tinka ne tik žmonėms. 1984 metais Dubravos miško sėklininkystės centro vadovai sumanė išvalyti senokai apleistą ir sutankėjusį dekoratyvinių augalų daigynėlį. Iškirto dekoratyvines alksnių, gluosnių ir tuopų veisles. Mat net anais labai negausaus asortimento laikais kolūkių ir kitų įstaigų vadovai šnairai žiūrėjo, jei pasakydavau, kad tai vietinių medžių dekoratyvinė forma. Laikai keičiasi, kinta ir požiūris į […]
Lietuvoje nedaug kas jį pažįsta. Dar rečiau augina. Nors dendrologinėje literatūroje aprašytas nuo 1974 metų (P. Snarskis ir V. Galinis, „Vadovas Lietuvos dekoratyviniams medžiams ir krūmams pažinti“) bei vėlesniuose (M. Navasaitis, „Dendrologija“, 2004 ir L. Januškevičius, „Dekoratyvioji dendrologija“, 2017) leidiniuose. Pirmą kartą 1753 metais K. Linėjus į savo monografiją „Species Plantarum“ įrašė ir dervamedžio (Liquidambar) gentį, remdamasis tikrojo dervamedžio (L. […]
Lardizabalinių šeimai priklauso 6 gentys, beveik arba visai negirdėtos Lietuvoje. Viena jų – akebija (Akebia). Tai vijokliai arba neaukšti medžiai. Genčiai priklauso 5 rūšys ir vienas natūralus hibridas. Beje, vieną rūšį kinų botanikai aprašė ir komisija įteisino tik 2012 metais. Visos jos paplitusios pietryčių Azijoje: Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje, Taivane. Europoje auginamos 3 rūšys, 1 hibridas ir keli kultivarai. Lietuvoje kol […]
Valstybinė lietuvių kalbos komisija šios genties pavadinimo nepateikė, bet Lietuvoje jie paprastai vadinami dygliakrūmiais, taip ir aš pavadinau. Kaktusų mėgėjams jie patiktų. Dėl labai originalios išvaizdos ir galimybės auginti lauke. Kitiems – dėl labai gausių žiedų, ilgo žydėjimo. Lietuvos ir Latvijos florą aprašančiose knygose jie neminimi. Lenkai, ypač pietinėje dalyje ir pajūryje, nederlingoje dirvoje juos neretai augina. Lietuviai juos natūraliai […]
Forzitijas Lietuvoje neblogai žinome, o štai ankstyvąjį baltvą (Abeliophyllum distichum) – nelabai