Ar pažįstate ir auginate dervamedį ?

Straipsniai

2025-03-05

Lietuvoje nedaug kas jį pažįsta. Dar rečiau augina. Nors dendrologinėje literatūroje aprašytas nuo 1974 metų (P. Snarskis ir V. Galinis, „Vadovas Lietuvos dekoratyviniams medžiams ir krūmams pažinti“) bei vėlesniuose (M. Navasaitis, „Dendrologija“, 2004 ir L. Januškevičius, „Dekoratyvioji dendrologija“, 2017) leidiniuose.

Pirmą kartą 1753 metais K. Linėjus į savo monografiją „Species Plantarum“ įrašė ir dervamedžio (Liquidambar) gentį, remdamasis tikrojo dervamedžio (L. styraciflua) aprašymu. Tarptautinis genties pavadinimas sudarytas iš dviejų žodžių: graikiško liquid – skystis ir arabiško ambar – gintaras. Mat pažeidus kamieną išsiskiria kvapni į gintarą panaši skysta derva. Ilgą laiką gentis buvo priskiriama hamamelinių (Hamamelidaceae) šeimai ir joje įvardijamos 4 – 5 rūšys. Nuo 2009 metų botanikai klasifikaciją gerokai pertvarkė. Dabar prie 5 buvusių rūšių prijungtos Semiliquidambar ir dalis Altingia genties rūšių, tad jų priskaičiuojama 15, o Liquidambar gentis priskirta mažai altinginių (Altingiaceae) šeimai. Tik prancūzai savo leidiniuose vis dar mini 4 „tikras“ dervamedžio rūšis ir keletą išnykusių. O išnyko dervamedžiai iš didžiosios Europos dalies, Rusijos Tolimųjų Rytų ir Šiaurės Amerikos vakarinės pusės. Jie klestėjo Kreidos ir Kvartero periodais nuo prieš beveik 100 milijonų iki 780 tūkstančių metų. Po to Europa apledėjo. Dervamedžiai (tada Europoje augo L. europaeus) trauktis į pietus negalėjo, nes kelią užstojo jau anksčiau įšalusios Alpės ir Pirėnai. Nors Tolimieji Rytai ir Šiaurės Amerika apledėję nebuvo, bet atšalus klimatui dervamedžiai neišgyveno ir ten. Dabar dervamedžių arealas susideda iš trijų pagrindinių zonų. Viena jų – Šiaurės Amerikos rytinė pusė, kita – Pietvakarių Turkija ir Graikijai priklausanti Rodo sala, o trečia apima teritoriją nuo Himalajų iki Korėjos, o pietuose Indoneziją. Š. Amerikoje auga viena rūšis (L. styraciflua), Turkijoje ir Rodo saloje taip pat viena (L. orientalis). Visos kitos – Pietryčių Azijoje. Visi dervamedžiai yra lapus metantys medžiai, vidutinio klimato zonoje žiemą, o subtropikuose sausuoju laikotarpiu. Iš visų 15 rūšių mūsų klimate kiek geriau gali augti tik viena, o piečiau Europoje iki 2015 metų buvo introdukuotos keturios, įskaitant ir savaime augančią Rodo saloje. Bet dekoratyviniuose ar miestų gatvių želdiniuose mačiau tik vieną.

Tikrasis dervamedis (Liquidambar styraciflua) natūraliai paplitęs Šiaurės Amerikoje nuo Niujorko, Konektikuto iki Floridos vidurio ir Teksaso rytų. Auga drėgnuose miškuose kalnų ir upių slėniuose. Toliau į pietus yra atskiri natūralūs židiniai Pietryčių Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje iki Gvatemalos ir Nikaragvos. Ten dervamedžiai auga aukštesnių kalnų lygumose, kur klimatas vėsesnis ir dirvos sausesnės. Jam netinka pelkėtos ir labai kalkingos sausos dirvos. Tinkamiausias pH 5–7. Išgyvena ir prie pH 8, tik auga lėčiau. Pakenčia ilgalaikį kelių mėnesių užtvindymą, bet tik pratekantį vandenį. Auga gaisravietėse, kirtavietėse, saulėtose aikštelėse, kaip ir po medžių lajomis. Išgyvena 200–300 metų. Į Europą atvežtas 1681 metais. Tėvynėje išauga iki 40 (45) m aukščio ir iki 2 m skersmens kamienu. Europoje ne ką mažesni, įeina į 5 aukščiausių lapuočių sąrašą. Kol jauni, tinkamose vietose auga greitai. Europoje pastebėta, kad vienas geriausiai atlaikančių nepalankias miesto sąlygas, užteršimą dujomis, karštį, potvynius, klimato kaitą. Dar stebimas, kaip atlaikys sausras. Auga ir nederlingoje, akmenuotoje sausoje dirvoje, tik gerokai lėčiau, nei molingoje, kur jaučiasi bene geriausiai. Centrinėje Europoje prastesnėmis sąlygomis užauga iki 10-25 metrų. Olandijoje, Liuksemburge ir netoli jų tai gana įprastas medis gatvių želdiniuose. Vasarą jis niekuo ypatingu neišsiskiria iš kitų lapuočių, ypač klevų. Jo šakelės kartais būna su sparnuotomis išaugomis ar gumbeliais. Lapai pražanginiai, su 5 (7) smailomis skiautėmis dantytais pakraščiais, 10–20 cm ilgio ir panašaus pločio, viršutinėje pusėje dažniausiai pliki, o apatinėje gyslų kampuose plaukuoti, žali, jauni žvilga (P. Snarskis lietuviškai šį dervamedį vadino žvilgančiuoju). Sutrinti maloniai saldžiai kvepia. Kamieno žievė pilka, išilgai sueižėjusi. Žiedai vienalyčiai, bet augalai vienanamiai. Apdulkinami vėjo. Žiedynai rutuliški, ant ilgų kotelių. Vaisiai kapsulėse, susitelkusiose į rutuliškas 2 – 4 cm skersmens sankaupas. Vaisių kapsulėse daug smulkių sterilių, nedygstančių sėklų. Tik arčiau koto esančiose kapsulėse yra suplotai elipsiškų, iš vienos pusės sparnuotų apie 8 mm ilgio daigių sėklų. Žydi birželį, sėklos sunoksta nuo rugsėjo pabaigos. Joms išbirus vaisynai dar ilgai kabo medyje. Lapai rudenį iš pradžių gelsta, vėliau tampa nuo oranžinių iki violetiškai purpurinių. Auga 6 – 9 klimato zonose. Europoje neapšalę atlaiko iki -26 laipsnių šaltį. Dekoratyvinėje sodininkystėje labai vertinami dėl įspūdingo grožio rudenį.

Įregistruota arti 100 veislių:

‘Aurea‘ lapai geltoni (mačiau gegužės mėnesį);

‘Burgundy‘ lapai purpuriniai, nenukritę išlieka visą žiemą;

‘Clydesform‘ medis iki 9 m aukščio siaurai piramidiška ar cilindriška laja. Auga lėtai. Rudenį lapai geltonai oranžiniai;

‘Festival‘ medis cilindriška laja. Lapai per vasarą šviesiai žali, rudenį ryškiai geltoni, ryškiai rožiniai ir ryškiai raudoni. Veislė viena jautresnių šalčiui;

‘Goduzam‘ lapai margi, rudenį rožiniai ar (ir) raudonai rožiniai;

‘Grozan‘ laja piramidinė, lapai žvilga, o rudenį keičia spalvą nuo oranžinių į raudonus ir purpurinius;

‘Gum Ball‘ laja rutuliška arba kupstas iki 2 (5) m skersmens. Rudenį lapai purpuriškai raudoni;

‘Manon‘ lapų pakraščiai balti;

‘Moraine‘ laja rutuliška. Auga greit. Lapai rudenį raudoni. Veislė labai atspari šalčiui, neapšąla iki -30 laipsnių;

‘Octoberglut‘ neaukštas, vos apie 3 m aukščio krūmas ar medelis. Lapai rudenį purpuriniai;

‘Palo Alto‘ rudenį gražūs raudoni atspalviai;

‘Parasol‘ laja ovališkai rutuliška, iki10 m aukščio. Lapai rudenį ryškiai raudoni;

‘Pendula‘ teko matyti tik visai mažą, parištą prie kuoliuko skiepą;

‘Rotundiloba‘ – JAV išvesta veislė specialiai automobilių stovėjimo aikštelėms. Sterili, vaisių neveda. Jos lapų skiautės užapvalintais galais;

‘Slender Silhouet‘ laja labai siaura, cilindriška;

‘Worplesdon‘ lapai rudenį iš pradžių oranžiniai, vėliau raudoni ir purpuriniai.