Ankstyvasis baltvas

Forzitijas Lietuvoje neblogai žinome. Ankstyvąjį baltvą (Abeliophyllum distichum) – nelabai, nors ne botanikas, pamatęs jį žydintį, neretai pasako – baltažiedė forzitija. Krūmas iš tikrųjų panašus į forzitiją. Priklauso tai pačiai alyvmedinių (Oleaceae) šeimai. Tik savo gentyje tai vienintelė (monotipinė) rūšis. Šakos keturbriaunės, lapai priešiniai, lancetiški ar kiaušiniški, 6 – 10 cm ilgio ir 3 – 4,5 cm pločio, panašūs į abelijų lapus, abipus plaukuoti ar pūkuoti. Dėl lapų panašumo japonų botanikas Nakai 1919 metais augalams ir suteikė tokį tarptautinį pavadinimą (abelia – krūmų gentis, phyllon – lapas). Žiedai forma panašūs į forzitijų, balti ar kartais šviesiai rožiniai su 4 apie 1 cm ilgio žiedlapiais. Žydi labai anksti pavasarį, prieš lapams skleidžiantis. Kvepia. Sėklos apvalios, sparnuotos, 2 – 3 cm skersmens, pavienės, panašios į fontanezijų vaisius (iš mūsų augalų kažką panašaus užmezga guobiniai). Lenkijoje jos sunoksta rugsėjo pradžioje.

Tai augalas, įrašytas į pasaulyje nykstančių rūšių sąrašą. Prieš 20 – 30 metų manyta, kad laukinėje gamtoje jų išlikę ne daugiau 50 egzempliorių. Dabar žinomos 7 radimvietės Korėjos pusiasalio centrinėje dalyje 6 – 7 klimato zonose. Jose auga po 40 – 200 krūmų. Nepatvirtinta, bet, ko gero, egzistuoja viena radimvietė Šiaurės Korėjoje. Natūraliose augimvietėse jas tiesiog siaubia vietiniai „augalų mylėtojai“. Laužo žydinčias šakas, iškasa savaiminukus. O kiek tinkamesnės žemės, kur jie anksčiau augo, seniai „sukultūrintos“, paverstos dirbamais laukais.

Laimei, dėl įspūdingo žydėjimo šie krūmai plačiai auginami dekoratyviniuose želdynuose tiek Azijoje, tiek Europoje ir Amerikoje. Tėvynėje dabar aptinkami sausose uolėtose vietose po vietinėmis pušimis (Pinus densiflora) ir ąžuolais (Quercus castaneifolia, Q. myrtifolia), dažniausiai kiek rūgščiose, rečiau neutraliose (pH 6 – 7,5) dirvose. Pas mus jiems tinkamiausi vidutinio sunkumo normalaus drėgnumo priemoliai ar priesmėliai. Gražiau žydi saulėtoje vietoje, bet krūmai vešlesni nedideliame pavėsyje. Labai tinka drėgnas oras. Šlapesnėje ir derlingoje dirvoje ne visada spėja sumedėti ir pasiruošti žiemai. Atsparumas šalčiui atitinka 6 klimato zoną, bet susiformavusius žiedinius pumpurus ar besiskleidžiančius žiedus neretai pakanda šalnos. Žiemą apšalę krūmai greitai atželia. Didesnės priežiūros jiems nereikia. Kas keli metai krūmas praretinamas, iškertant senus stiebus, iškarpomos apšalusios šakos, jei tokių yra. Rudenį lapais pamulčiuojamos šaknys.

Dauginamas baltvas lengvai žaliomis ar sumedėjusiomis gyvašakėmis (tik šios turi būti nepašalusios), atlankomis, šaknų atžalomis, sėklomis. Krūmas išauga iki 2 m aukščio ir panašaus pločio. Žiedai išauga iš pernykščių ūglių buvusių lapų vietų. Auginamas ir naudojamas panašiai, kaip forzitijos. Gal kiek jautresnis šalčiui. Mačiau gerokai žemesnį, apie 0,5 m aukščio ir apie 1,5 m skersmens šviesiai rožiniais žiedais žydintį veislės ‘Roseum‘ krūmą. Mėgsta saulėtą vietą, užuovėją. Gerai pakenčia sausrą.

Rimvydas Kareiva, Lietuvos dendrologų draugijos garbės narys

Nuotraukos Valerijos Baronienės