• dendrologai @ gmail .com
  • Nakvišų g. 14 Patamulšėlis, Rokų sen., LT-46164 Kauno raj.

Japoninė kerija – puošnus krūmas, bet ar tikrai kilusi iš Japonijos ?..

    Japonine kerija (Kerria japonica) ją pavadino Europos botanikai nenumanydami, kad tikroji šio augalo tėvynė visai ne Japonija. Čia ji auga sulaukėjusi, pabėgusi iš darželių. O kilusi ji iš Rytų ir Centrinės Kinijos kalnų, kur auga 200 – 3000 m aukštyje, gerai drenuotoje nerūgščioje (pH 6 – 8), lengvoje ar vidutinio sunkumo bei derlingoje, ne per daug sausoje dirvoje, atvirose […]

VISTERIJOS – KVAPNŪS IR PUOŠNŪS VIJOKLIAI

Ankštinių (pupinių) šeimai priklausančioje visterijų (Wisteria) gentyje suskaičiuojama 6 – 10 rūšių. Dabartiniai katalogai dažniausiai nurodo 8. Viena jų auga Šiaurės Amerikoje (W. fragrantissima), trys Japonijoje ir keturios Kinijoje. Iki 2010 metų Europos želdiniuose buvo galima rasti dvi rūšis, jų tarpusavio hibridą ir beveik 40 veislių, o botanikos soduose dar 3 rūšių visterijas. Visos jos – lapus metančios lianos. Savo […]

Platanai Lietuvoje ir pasaulyje

Kataloge PWO (Plants of the World Online) įrašyta 10 platanų rūšių. Dauguma jų vidutinio, bet artimesnio subtropiniam klimatui augalai. Tik P. kerrii rūšis, vienintelė visžalė, auga tropikuose Vietname ir Laose. Kitos lapus metančios, o kai kurios pusiau visžalės. Šios lapus numeta arba labai vėlai, arba esant labai nepalankioms sąlygoms: sausrai, šalčiui. Jos paplitusios Meksikoje. Visos platanų rūšys auga šiauriniame pusrutulyje […]

Kedročio gentis

Kedročio gentyje yra keturios rūšys visžalių spygliuočių medžių, savaime paplitusių rytinėje Azijoje ir vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje. Lotyniškas genties pavadinimas reiškia „gražusis kedras“, o ir jos pavadinimai įvairiose Europos kalbose susiję su kedro vardu, nors kedrai (Cedrus) tėra labai tolimi jų giminaičiai, artimesni kedročių „pusbroliai“ ir „pusseserės“ yra tujos ir kiparisai. Kaliforninis kedrotis (Calocedrus decurrens) yra galingas medis, išsistiebiantis iki […]

Vijokliniai sausmedžiai

Prieš kurį laiką rašėme apie krūminius sausmedžius, tekstą galima rasti čia. Šį kartą – apie vijoklinius sausmedžius. Kiek beieškotume botaniniuose leidiniuose, bet Caprifolium genties nerastume. Tad kodėl sausmedinių šeima  pavadinta Caprifoliaceae, o ne pagal sausmedžio (Lonicera) genties pavadinimą? Mat ilgą laiką dar iki K. Linėjaus sugalvotos augalų sistematikos sausmedžiai buvo vadinami Caprifolium. Tik 1703 metais Šarlis Pliumjė (Charles Plumier) juos […]

Krūminių sausmedžių įvairovė

Krūminiai, kaip ir vijokliniai sausmedžiai (Lonicera), neretai auginami dekoratyviniuose želdiniuose, alpinariumuose, gyvatvorėse, pavieniui ar grupėmis parkuose, skveruose, sodybose. Iš daugiau nei 130 rūšių krūmų populiaresnės apie 20. Baltauogis sausmedis (L. albertii) Lietuvoje išauga kiek aukštesnis nei 1 metras ir bent dvigubai platesnis. Tėvynėje gali siekti beveik 2 metrus. Natūraliai paplitęs Tibete ir Vidurinės Azijos (Kazachstano, Kirgizijos, Turkmėnijos) kalnuose, upių slėniuose, […]

Puošnusis skepetenis Oksfordo botanikos sode

Praėjusių metų balandžio mėnesį teko lankytis nuostabiame Oksfordo Universiteto Botanikos sode. Tuo metu jau žydėjo rožės, deucijos, obelys, magnolijos, paulonijos ir daug kitų sumedėjusių augalų bei krūmų, bet labiausiai dėmesį patraukė Puošnusis skepetenis (Davidia involucrata var. vilmoriniana), sodintas  1955 m. Jis buvo pačiame žydėjime, pasipuošęs baltais žiedais, lyg skepetaitėmis… Puošnusis skepetenis (Davidia involucrata var. vilmoriniana) priklauso Nyssaceae šeimai, Davidia genčiai. […]

ALKSNIAI. VIETINIAI IR NEVIETINIAI

Namuose pranašu nebūsi. Šis posakis tinka ne tik žmonėms. 1984 metais Dubravos miško sėklininkystės centro vadovai sumanė išvalyti senokai apleistą ir sutankėjusį dekoratyvinių augalų daigynėlį. Iškirto dekoratyvines alksnių, gluosnių ir tuopų veisles. Mat net anais labai negausaus asortimento laikais kolūkių ir kitų įstaigų vadovai šnairai žiūrėjo, jei pasakydavau, kad tai vietinių medžių dekoratyvinė forma. Laikai keičiasi, kinta ir požiūris į […]

Ar pažįstate ir auginate dervamedį ?

Lietuvoje nedaug kas jį pažįsta. Dar rečiau augina. Nors dendrologinėje literatūroje aprašytas nuo 1974 metų (P. Snarskis ir V. Galinis,  „Vadovas Lietuvos dekoratyviniams medžiams ir krūmams pažinti“) bei vėlesniuose (M. Navasaitis, „Dendrologija“, 2004 ir L. Januškevičius, „Dekoratyvioji dendrologija“, 2017) leidiniuose. Pirmą kartą 1753 metais K. Linėjus į savo monografiją „Species Plantarum“ įrašė ir dervamedžio (Liquidambar) gentį, remdamasis tikrojo dervamedžio (L. […]