Trakinis klevas

TRAKINIS KLEVAS

Trakinis klevas (Acer campestre) ir kai kurios jo veislės nuo seno puikiai auga Lietuvoje, nors jų tėvynė – Vidurio ir Pietų Europa nuo Britų salų iki Ukrainos ir Rusijos miškastepių, maždaug iki Volgos upės, Kaukazas, šiaurinė Turkijos bei Irano dalis ir Šiaurės Afrika Maroke ir Tunise prie Viduržemio jūros. Vakarinėje ir pietinėje Lenkijoje jis savaiminis. Tai 5 – 8 klimato zonų augalas. Tėvynėje dažniausiai 15 – 20 (25) m aukščio medis. Lietuvoje išauga apie 10 – 15 metrų. Jo laja tanki, plati, rutuliška ar kiaušiniška. Lapai kiek mažesni už mūsiškių paprastųjų klevų, tamsiai žali, nežymiai žvilga, rudenį labai gražiai auksiškai pagelsta. Žydi gegužę, lapams skleidžiantis, o sparnavaisiai prinoksta spalį. Mano sklype po juo ar netoliese dirbamoje žemėje pridygsta savaiminukų. Tipinė rūšis Lietuvoje retai auginama miestų parkuose, skveruose, kai kur gatvių želdiniuose, pasitaiko senuose dvarų parkuose. Kiek dažnesnė Karaliaučiaus srities senuose želdiniuose. Vakarų Europoje dažniau auginamos 10 – 12 iš beveik 50 žinomų jo veislių.

‘Annys Globe‘ auga 3 – 5 m skersmens rutuliu. Lapai žali, rudenį gražiai gelsta;

‘Carnival‘ lapai žali, gana plačiais baltais ar kremiškais pakraščiais, kurie jaunų lapų dažnai būna rožinio atspalvio. Laja tanki, kiaušiniška ar kūgiška, kartais netaisyklinga. Kaip ir dauguma trakinio klevo veislių auga gana lėtai. Literatūroje nurodoma, kad išauga tik iki 2 – 3 m aukščio, bet mano pašaknyje įskiepytas per 20 metų Dubravos medelyne buvo jau viršijęs 3 metrus. Gaila, dabar nukirstas. Panašus, ne taip ryškiai baltai margais lapais, bet mažiau apdegantis saulėje ir vešliau augantis 2001 m. Anglijoje išvestas kultivaras ‘Silver Celebration‘;

‘Elsrijk‘ išauga 8 – 12 m aukščio ir 4 – 6 m skersmens ovalo formos tankia laja medžiu. Lapai ir augimo greitis nesiskiria nuo tipinės rūšies. Veislė 1953 metais išvesta Olandijoje ir dažniausiai naudojama miestų gatvėms apželdyti.

Į ją labai panaši, tik kiek lėčiau auganti, žemesnė ir labiau rutuliška laja veislė ‘Globosum‘ kiek dažniau auginama Olandijoje, kur 1955 metais ir išauginta. Auga tankiu simetrišku rutuliu. Lapai per vasarą žali, rudenį gelsta. Mano kelių aukštai paskiepytų jau apie 2,5 m skersmens rutulių viršutines šakas aplaužė gausiai iškritęs šlapias sniegas;

Olandijoje yra išvestų dar keletas panašių į ‘Elsrijk‘ veislių, daugiausia naudojamų gatvėms, rečiau mažiems namų kiemeliams apželdyti: ‘Huibers Elegant‘, ‘Lienco‘, o JAV išauginta ‘Queen Elizabeth‘. Šios želdiniuose daug retesnės, nors auginamos Olandijos medelynuose;

‘Fastigiatum‘ išauga iki 10 m aukščio ir 3 m lajos skersmens medžiu glaustomis, aukštyn kylančiomis šakomis;

Į ją panaši ‘Green Column‘ būna dar aukštesnė, iki 12 metrų ir platesnė – iki 5 m laja. Auga šiek tiek greičiau;

‘Microphyllum‘ auga krūmais ar neaukštais medeliais. Lapai smulkūs, giliai skiautėti, žali, rudenį gelsta;

 ‘Nanum‘ – apie 2,5 – 3 m skersmens rutulys. Neapšalęs išlaiko -25 laipsnių šaltį.

‘Pendulum‘ šakos išlinkusios lanku, ūgliai nukarę. Viršūnės nėra, tad aukštis priklauso nuo skiepijimo vietos.

‘Postelense‘ jauni lapai iki vasaros vidurio saulėtoje vietoje geltoni, o nedideliame pavėsyje šviesiai ar gelsvai žali. Antroje vasaros pusėje jie beveik nesiskiria nuo tipinių augalų arba kartais dalyje jų būna žalsvai gelsvų dėmių. Lietuvoje senas, apie 19 amžiaus pabaigą sodintas medis Vilkėno parke Šilutės rajone ilgą laiką dendrologų buvo užmirštas. Jį tik 2001 metais iš naujo surado Vilniaus Universiteto Botanikos sodo dendrologai. Tiesa, man dar 1987 metais vienas geriausių tų laikų Lietuvos dendrologų L. Čibiras minėjo, kad kažkur Lietuvoje (jis paminėjo kelis galimus parkus) auga geltonlapis trakinis klevas. Tuo pačiu jis sakė, kad Abromiškių ar kažkuriame Šilutės rajono (Švėkšnos ar Vilkėno) parke yra įskiepyta šaka baltai margais lapais ( ‘Albovariegatum‘). Deja, tos šakos rasti nepavyko, o augalų tokiu pavadinimu niekur Europoje nemačiau. Pats ‘Postelense‘ medis surastas 19 amžiaus antroje pusėje dabartinės Lenkijos teritorijoje Postelo vietovėje. Dabar Lenkijoje esantys didžiausi egzemplioriai išaugę apie 10 m aukščio ir apie 1 m skersmens kamienu. Vilkėno parke augantis medis 2001 metais buvo 15 m aukščio ir 47 cm skersmens kamienu (Skridaila, Dendrologia Lituaniae VI). Neabejotinai tai vienas seniausių šios veislės trakinių klevų Europoje. Veislę patartina sodinti nedideliame šešėlyje – neapdegs lapai, bet ne per tamsioje vietoje.

‘Pulverulentum‘ lapai gausiai baltai ar kremiškai taškuoti;

Į šios lapus labai panašūs ‘Puncticulum‘ lapai, bet šios veislės šakos svyra žemyn, kaip veislės ‘Pendulum‘. Ši veislė kiek dažnesnė Vokietijos botanikos soduose ir Anglijos parkuose. Išauginta 1893 metais Šverine;

‘Red Shine‘ skiepyta auga medžiu, dažnai nuo pat žemės šakotu kamienu, rečiau kaip krūmas. Jos lapai violetiškai raudoni, vėliau tamsiai žali, o rudenį geltoni. Prinokę sparnavaisiai raudoni. Medis išauga iki 10 (15) m aukščio.

‘Royal Ruby‘ išauga dar aukštesniu medžiu – iki 20 m aukščio. Lapai nedaug skiriasi nuo ‘Red Shine‘, tik ne tokie tamsūs, mažiau violetiški;

‘Shwerinii‘ – bene seniausia trakinio klevo veislė pavasarį tamsiai raudonais lapais. Ją 1897 metais išaugino Hermanas Hazė. Lapų skiautės trumpesnės, platesnės, dažnai ne visai simetriškos.

Želdiniuose nereti trakiniai klevai, kurių šakų žievė su kamštinėmis šviesiai rudomis išaugomis – f. suberosum.

Trakinis klevas gerai auga  tiek saulėtoje, atviroje vietoje, tiek pusiau unksmėje. Užtamsinimui atsparesnis, nei paprastasis klevas. Vėjo nebijo. Pakenčia užterštą miestų orą. Tinka bet kokia dirva nuo durpingos iki sunkaus molio, vidutinio derlingumo, nuo rūgščios iki silpnai šarminės (pH 4,5 – 8), normalaus drėgnumo ar kiek drėgnesnės (bet ne šlapios). Sunkiau nei paprastieji klevai pakelia sausras, auga daug lėčiau. Nebijo karpymo, tad kartais naudojamas aukštoms gyvatvorėms. Atsparus šalčiui ir šalnoms.

Rimvydas Kareiva

Nuotraukos dr. Valerijos Baronienės