PAPRASTASIS KLEVAS. ACER PLATANOIDES

Kaip jis atrodo, aprašinėti nereikia – jo Lietuvoje yra visur. Europoje paplitęs nuo Pirėnų kalnų iki Uralo ir Kaukaze, 3 – 7 klimato zonose. Pas mus žydi nuo balandžio pabaigos, apie pusę mėnesio. Kaip ir liepos, labai lankomas bičių. Pasaulyje suskaičiuojama virš 60 jo dekoratyvinių veislių. Mums žinomesnės šios:
‘Aureovariegatum‘ lapai su geltonomis dėmėmis;
‘Cleweland‘ lapai pavasarį su smulkiomis rausvomis dėmėmis ar taškeliais, nuo liepos mėn. tamsiai žali, o rudenį ryškiai geltoni. Laja ovališka ar kiaušiniška, tanki;
‘Columnare‘ laja tanki, plačiai kiaušiniška, šakos kylančios, lapai žali. Europoje nereti miestų gatvėse, alėjose;
‘Crimson King‘ lapai tamsiai raudoni, truputį žvilga. Žiedai taip pat raudoni;

‘Crimson Sentry‘ lapai kaip ‘Crimson King‘, tik laja koloniška ar siaurai kūgiška;

‘Cucullatum‘ mačiau tik botanikos soduose. Jų lapai raukšlėtais kraštais, trumpomis nesimetriškomis skiautėmis. Lakštai dažnai būna išgaubti;
‘Deborah‘ jauni lapai ryškiai purpuriniai, užaugę – tamsiai žali, o rudenį geltoni iki oranžinių. Lapų pakraščiai banguoti;

‘Dissectum‘ lapai žali, beveik iki pamato giliai karpyti. Skiautės simetriškos, siauros, su keliomis antrinėmis skiautelėmis, dalinai viena kitą dengiančios;

‘Drummondii‘ lapai žali, gana plačiais baltais ar kremiškais pakraščiais. Kartais lajoje atsirandančias šakas žaliais lapais reikia iškirsti;

‘Emerald Queen‘ lapai žali, rudenį ryškiai šviesiai geltoni. Laja plati, beveik rutuliška;
‘Faassen‘s Black‘ lapai dar tamsesni nei ‘Crimson King‘, tamsiai purpuriniai. Žiedai oranžiniai;

‘Globosum‘ paprastai apie 2 m aukštyje įskiepytas jaunas auga taisyklingu rutuliu, vėliau laja apatinėje dalyje plokštėja. Išauga iki 6 m skersmens. Laja labai tanki, joje mėgsta perėti paukščiai. Lapai žali, normalaus dydžio, rudenį ryškiai geltoni. Žemai paskiepytas ir senas augalas išlieka rutulio ar pusrutulio formos;

‘Globosum Select‘ pardavinėja kai kurie Lenkijos medelynai. Veislės laja jau jauname amžiuje įgauna plokščio ovalo formą;
‘Golden Globe‘ išvaizda panašus į ‘Globosum‘, tik lapai pavasarį ryškiai geltoni, vėliau gelsvai oranžiniai su rausvomis dėmelėmis. Auga kiek lėčiau. Rekomenduojamas sodinti nedideliame pavėsyje, nes per karščius lapai gali „apdegti“;

‘Nevush‘ – žemaūgė smulkialapė veislė. Lapai žali, smulkūs, iki 4 – 5 cm;
‘Paldiski‘ veislė rasta Estijoje. Jos lapai žali, giliai karpyti, skiautės ilgos, žymiai ilgesnės, nei kitų karpytalapių veislių;

‘Palmatifidum‘ dabar neretai vadinama Acer platanoides var. lorbergii. Panaši į ‘Dissectum‘, tik lapai netaisyklingai giliai karpyti, skiaučių viršūnės šiek tiek išlinkusios;
‘Prigo‘ (PRINCETON GOLD) išauga iki 10 m aukščio ir panašaus lajos skersmens medžiu. Laja taisyklinga. Lapai dideli, jauni šviesiai geltoni, vėliau žalsvai geltoni. Veislė atspari užterštam orui, neretai sodinama miestuose, alėjų tipo želdiniuose;

‘Reitenbachii‘ veislė kilusi Vokietijoje, žinoma nuo 1876 metų. Jos jauni lapai rausvai žali, iki vasaros vidurio žali, vėliau parausta. Vienas geriausių anų laikų Latvijos dendrologų R. Cinovskis man sakė, kad Lietuvoje augantys nėra tikri šios veislės klevai. Kaip tipinį jis nurodė Karaliaučiaus srityje netoli Tepluvos (Gvardeisko) esantį. Jį aš žinojau, nes ten du metus tarnavau kariuomenėje ir keletą kartų per metus pro jį pravažiuodavome. Nuo dabar ‘Reitenbachii‘ vadinamų jis skyrėsi rudenį paraudusiuose lapuose esančiomis dar tamsesnėmis dėmėmis;

‘Royal Red‘ auga greitai, bet būna šiek tiek mažesnis, nei rūšis. Laja taisyklinga, plačiai kūgiška. Lapai dideli, iki 18 cm, per visą vegetaciją ryškiai raudoni, žvilga. Žydėjimo metu su jais gražiai kontrastuoja geltoni žiedai;

‘Schwedleri‘ jauni lapai raudoni, vėliau rausvai žali arba, dažniau, tamsiai žali. Lapkočiai ir gyslos išlieka raudoni;

‘Stollii‘ lapai taisyklingai triskiaučiai, lygiakraščiai. Kol jauni – rausvi, vėliau žali. Karaliaučiaus srityje mačiau kiek kitokius. Jų lapai forma priminė geltonžiedžių katalpų lapus apvaliu pamatu, lygiais pakraščiais, ilga smailia vidurine ir dviem trumpomis smailiomis šoninėmis skiautėmis.

Vasaros viduryje jų raudona spalva priminė veislės ‘Faassen‘s Black‘ lapų spalvą. Papasakojau apie juos R. Cinovskiui. Šyptelėjęs jis man padovanojo paties redaguotą brošiūrą rusų kalba „Kaliningrado srities dendrofloros konspektas“ (Konspekt dendroflory Kaliningradskoj oblasti). Ten buvo pažymėtas vienas toks medis Primorske pavadinimu ‘Oekonomierat Stoll‘. Kitą tokį mačiau kariniame Soldatovo poligonėlyje. Deja, jau dirbdamas medelyne ir nuvažiavęs pasirinkti jų ūgelių Primorske radau tik kelmą, o Soldatove po juo iškastą duobę išvietei. Suprantama, gausiai „patręštas“ medis išdžiūvo. Leidinyje apie Anglijos parkus ši veislė yra įrašyta, bet žemyninėje Europoje jos niekur kitur nemačiau;

‘Tharandt‘ nuo tipinio klevo skiriasi ryškiai kitokiais lapais. Jų skiaučių viršūnės užapvalintos, pačios skiautės negilios, o dažnai lapai būna visai be skiaučių.
Paprastajam klevui Lietuvoje pastaruoju metu sąlygos augti dar pagerėjo, nors jis ir šiaip 4 zonoje pilnai atsparus. Nebijo užteršto miesto oro. Beje, Lietuvos miškuose kartais aptinkami klevai raudonais lapais, panašūs į ‘Schwedlerii‘ ar ‘Reitenbachii‘ veisles. Neries šlaite netoli ‘Achemos‘ gamyklos Lietuvos Miškų instituto darbuotojas K. Armolaitis aptiko seną medį geltonais lapais. Jo skiepytas egzempliorius 2025 metais dar augo Dubravos medelyno teritorijoje.

Rimvydas Kareiva, LDD garbės narys
Nuotraukos dr. Valerijos Baronienės