Liepos 19 dieną „Virblės medelynas“ organizuoja renginį „Apie žolynus ir želdynus“ Priekulėje, kurio metu pranešimus skaitys ir mūsų kolegos Loreta Poškienė bei Artūras Poškus apie kaštainių sodą. Visa programa ir registracija yra čia: https://geliuukis.lt/…/ziniu-diena-apie-zolynus-ir…
Liepos 10 dieną jubiliejinį gimtadienį švenčia ilgametis dendrologų draugijos narys Pranas Masedunskas. Sveikiname mielą Praną su gimtadieniu ir linkime jam kuo stipresnės sveikatos !
Notrelinių (Lamiaceae), anksčiau vadintai lūpažiedžių (Labiatae) šeimai priklausanti beručio (Teucrium) gentis paplitusi beveik visame pasaulyje, išskyrus arktines sritis. Didžiausias rūšių skaičius – aplink Viduržemio jūrą. Iš viso botanikai suskaičiuoja 150 – 200 rūšių, nuo vienmečių, dvimečių ir daugiamečių žolių iki puskrūmių ir krūmų. Sumedėjusių Europoje auginama 4 rūšys, 1 hibridas ir pora veislių. O žolinių vien Vakarų Europoje savaiminių 8, […]
Japonine kerija (Kerria japonica) ją pavadino Europos botanikai nenumanydami, kad tikroji šio augalo tėvynė visai ne Japonija. Čia ji auga sulaukėjusi, pabėgusi iš darželių. O kilusi ji iš Rytų ir Centrinės Kinijos kalnų, kur auga 200 – 3000 m aukštyje, gerai drenuotoje nerūgščioje (pH 6 – 8), lengvoje ar vidutinio sunkumo bei derlingoje, ne per daug sausoje dirvoje, atvirose […]
Ankštinių (pupinių) šeimai priklausančioje visterijų (Wisteria) gentyje suskaičiuojama 6 – 10 rūšių. Dabartiniai katalogai dažniausiai nurodo 8. Viena jų auga Šiaurės Amerikoje (W. fragrantissima), trys Japonijoje ir keturios Kinijoje. Iki 2010 metų Europos želdiniuose buvo galima rasti dvi rūšis, jų tarpusavio hibridą ir beveik 40 veislių, o botanikos soduose dar 3 rūšių visterijas. Visos jos – lapus metančios lianos. Savo […]
Kataloge PWO (Plants of the World Online) įrašyta 10 platanų rūšių. Dauguma jų vidutinio, bet artimesnio subtropiniam klimatui augalai. Tik P. kerrii rūšis, vienintelė visžalė, auga tropikuose Vietname ir Laose. Kitos lapus metančios, o kai kurios pusiau visžalės. Šios lapus numeta arba labai vėlai, arba esant labai nepalankioms sąlygoms: sausrai, šalčiui. Jos paplitusios Meksikoje. Visos platanų rūšys auga šiauriniame pusrutulyje […]
Gegužės 17-18 dienomis dendrologai keliavo po Telšių kraštą. Pirmąją dieną kartu su gidu ir šio krašto žinovu Kaziu Praeru buvo aplankytas Medvėgalio piliakalnis, Varnių regioninio parko lankytojų centras, praeita Debesnų botaninis taku, apžiūrėta Lopaičių šventvietė, užsukta į Tverus, kur aplankyta bažnyčia ir apžiūrėtas pats miestelis. Vėliau apkabintas Skaborų ąžuolas senolis, o po to kartu su vietine ragana užkopta į Šatrijos […]
Kedročio gentyje yra keturios rūšys visžalių spygliuočių medžių, savaime paplitusių rytinėje Azijoje ir vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje. Lotyniškas genties pavadinimas reiškia „gražusis kedras“, o ir jos pavadinimai įvairiose Europos kalbose susiję su kedro vardu, nors kedrai (Cedrus) tėra labai tolimi jų giminaičiai, artimesni kedročių „pusbroliai“ ir „pusseserės“ yra tujos ir kiparisai. Kaliforninis kedrotis (Calocedrus decurrens) yra galingas medis, išsistiebiantis iki […]
Gegužės 9-ąją dieną jubiliejinį gimtadienį švenčia mūsų kolegė Aušra Ramanauskienė ! Sveikiname ilgametę Lietuvos dendrologų draugijos narę su jos šventine diena ir visų narių vardu linkime toliau aktyviai dalyvauti kelionėse, talkose ir kitose draugijos veiklose. Džiaugiamės, kad Aušra draugijoje yra viena iš mieliausių, draugiškiausių ir visų mėgstamiausių žmonių. Su gimtadieniu, Aušra !
Prieš kurį laiką rašėme apie krūminius sausmedžius, tekstą galima rasti čia. Šį kartą – apie vijoklinius sausmedžius. Kiek beieškotume botaniniuose leidiniuose, bet Caprifolium genties nerastume. Tad kodėl sausmedinių šeima pavadinta Caprifoliaceae, o ne pagal sausmedžio (Lonicera) genties pavadinimą? Mat ilgą laiką dar iki K. Linėjaus sugalvotos augalų sistematikos sausmedžiai buvo vadinami Caprifolium. Tik 1703 metais Šarlis Pliumjė (Charles Plumier) juos […]