• dendrologai @ gmail .com
  • Nakvišų g. 14 Patamulšėlis, Rokų sen., LT-46164 Kauno raj.
  • Karantinmečio atradimas Obelynėje – Kaliforninė cūga

    Karantino metas atneša ir gerų dalykų, žmogus niekur neskuba, nusiramina. Tokioje ramybėje galima įdėmiau įsižiūrėti į augalus. Bevaikščiojant po Obelynę akis užkliuvo už ant žemės gulinčių neįprastai atrodančių cūgos kankorėžių, kuri nuo seno buvo vadinama kanadine cūga. Įsižiūrėjus į kankorėžius, žvilgsnis nukrypo į šakutes. Atidesnis apžiūrėjimas privedė prie išvados, kad tai ne kanadinė cūga (Tsuga canadensis), o kaliforninė (Tsuga heterophylla). Jau kuris laikas mano galvoje sukosi klausimas, negi nėra Lietuvoje senesnių kaliforninių cūgų, kurios Europoje auginamos net miškuose? Ir štai, ramus sekmadienis karantino metu pradžiugino atradimu – Obelynėje senai auga dvi kaliforninės cūgos, tik mes jos neatpažinome. Viena, storesnė, 84 cm skersmens, bet žemesnė, 20 m aukščio  ties šiaurine muziejaus siena, ir plonesnė, 72 cm skersmens, bet aukštesnė – 22 m aukščio – netoli prie įėjimo į kiemą. Šioms cūgoms apie 90 metų.

    Lina Straigytė

     
    Atnaujinta Antradienis, 31 Kovas 2020 22:26

  • Seminaras 2020 „Senolių medžių priežiūra“

    Seminaras 2020  „Senolių medžių priežiūra“ ir visuotinis narių susirinkimas atšaukiamas dėl korona viruso.

    Atnaujinta Šeštadienis, 21 Kovas 2020 13:29

  • Kalėdinis sveikinimas

    Žemė talpina visus, apsidairykime, kokie visi esame reikalingi, brangūs. Su šventėmis.

    Atnaujinta Pirmadienis, 23 Kovas 2020 01:39

  • Miesto medžių apsaugos būdai nuo žiemą gatvėse naudojamų druskų

    Artėja žiema, kurios metu keliuose ir šaligatviuose sniegas bus tirpinamas druskomis. O kaip apsaugoti medžius nuo žalingo druskų poveikio?

    Autoriai: A.Rutkauskas ir L. StraigytėAtnaujinta Trečiadienis, 11 Gruodis 2019 21:18 

  • Medžiai našlaičiai

    Sodas augina Sodininką. Gražiais pastebėjimais dalinasi Danielė.

    Atnaujinta Sekmadienis, 08 Gruodis 2019 12:51

  • LDD inicijuoja įtraukti į Gamtos paveldo registrą Darsiškių kaimo Ąžuolą

    Mūsų draugijos ekspertų grupė, susidedanti  iš L.Straigytės, St.Juknevičiaus ir A.Rutkausko, 2019.11.15. ėmėsi iniciatyvos, dėl Darsiškių kaime, Kupiškio raj. augančio paprastojo ąžuolo įtraukimo į Gamtos paveldo registrą.  Šiam ąžuolui iškilo pavojus būti iškirstam, dėl to manome, kad jam reikalinga didesnė valstybės apsauga. Kreipėmės į Kupiškio rajono merą, Seniūną, VSTT, kad suteiktų  šiam Ąžuolui didesnę apsaugą. Tikimės, kad bus įgyvendintas šis geras darbas.

    Ąžuolas yra 22 m aukščio ir 1,36 m skersmens.

    Atnaujinta Šeštadienis, 16 Lapkritis 2019 20:52

  • Rudeninė talka Skinderiškio dendro parke

    Š.m. spalio 12 d. Skinderiškio dendro parke Kėdainių rajone susirinko dendrologai bei jų bičiuliai iš visos Lietuvos, vyko tradicinė rudeninė dendrologų talka.

    Šį kartą parke buvo tvarkoma magnolijų kolekcija, genimi menkaverčiai krūmai bei nudžiūvę medeliai, kad pavasarį magnolijos pražystų visų gražumu. Po talkos vyko ekskursija po šį parką bei susitikimas su Skinderiškio parko įkūrėju gerb. Kęstučiu Kalteniu

    Keletas nuotraukų iš talkos:

    dav
    dav
    dav
    dav

    Papildau, parodymui, kad ir dirbome 🙂

    Kai kas labai rimtai darbavosi;

    Atnaujinta Antradienis, 05 Lapkritis 2019 11:23

  • Vasarinė Lietuvos dendrologų ir gėlininkų kelionė į Slovėniją ir Kroatiją

    Šiais Lietuvos šimtmečio minėjimo metais organizuojama bendra Lietuvos dendrologų draugijos ir Lietuvos gėlininkų sąjungos pažintinė-poilsinė kelionė į Slovėniją ir Kroatiją.

    Kelionės data 2018 06 30 – 07 10

    Kelionės programa (trumpas aprašymas)

    1 diena. Anksti ryte išvykstame iš Lietuvos. Kelionė per Lenkiją, Čekiją. Nakvynė viešbutyje Čekijoje.

    2 diena. Pusryčiai. Kelionė per Čekiją, Slovėniją. Lankome Mozirski gaj parką*, Liublianos botanikos sodą. Nakvynė viešbutyje Slovėnijoje.

    3 diena. Pusryčiai. Vykstame Slovėnijos Volčji Potok Arboretumą*, Postoinos urvus*, Predjamos pilį*. Nakvynė viešbutyje Kroatijoje.

    4 diena. Pusryčiai. Vykstame į UNESCO saugomą Plitvicos ežerų nacionalinį parką*. Kelionė per Kroatiją. Vėlai vakare atvykstame į Makarskos kurortą. Trumpa pažintis su Makarskos kurortu. Nakvynė.

    5 diena. Laisvas laikas poilsiui prie Adrijos jūros. Pageidaujantiems dienos išvyka laivu** į Hvaro ir Bračo salas. Nakvynė Makarskos kurorte.

    6 diena. Dienos išvyka į Dubrovniką, pakeliui lankome Trsteno arboretumą*. Pageidaujantiems plaukimas** į Lokrum salą, kur įsikūręs botanikos parkas. Nakvynė Makarskos kurorte.

    7 diena. Laisvas laikas poilsiui prie Adrijos jūros. Po pietų siūlome aktyviai praleisti laiką kalnuose. Mažais autobusiukais važiuosime į Biokovo gamtos parką**, aplankant Biokovo botanikos sodą Kotišina. Nakvynė Makarskos kurorte.

    8 diena. Laisvas laikas poilsiui prie jūros. Nakvynė Makarskos kurorte.

    9 diena. Vykstame į Splitą. Ekskursija po miestą. Lankome Kirkos upės krioklių parką*. Vykstame į Kroatijos sostinę Zagrebą. Nakvynė viešbutyje.

    10 diena. Pusryčiai. Lankome Zagrebo universiteto botanikos sodą, Mariboro universiteto botanikos sodą*. Vykstame į patį Mariborą – antrą didžiausią Slovėnijos miestą, lankomės prie seniausios vynuogės, įtrauktos į Gineso rekordų knygą. Vykstame į viešbutį Čekijoje.

    11 diena. Pusryčiai. Kelionė per Čekiją, Lenkiją. Vėlai vakare grįžtame į Lietuvą.

    Platesnę kelionės programą bei lankomų objektų aprašymus skaitykite prisegtame dokumente.​

    Kelionės kaina nariams 490 eur + lankomi mokami objektai* apie 120 eur.

    Papildomai galima pasirinkti maitinimą (5 pusryčiai ir 5 vakarienės) gyvenant Makarskos kurorte 65 eur (galima užsisakyti tik 5 pusryčius 30 eur arba tik vakarienę 35 eur)

    Avansą 300 eur pervesti iki balandžio 30d. (Informacija dėl pervedimo bus suteikta užsiregistravus)

    Nuo gegužės 1d., jei liks laisvų vietų, registruosime visus norinčius.

    Tad paskubėkite registruotis, nes vietų skaičius labai ribotas.

    Kelionės kaina ne nariams 540 eur.​

    Į kelionės kainą įskaičiuota:

    * kelionė autobusu;

    * 5 nakvynės Makarskos kurorte privačiame sektoriuje be maitinimo;

    * 5 nakvynės viešbučiuose su pusryčiais;

    * kurorto rinkliava asmeniui;

    * kelionės vadovo paslaugos;

    * ekskursinė programa;

    * kelionės dokumentų sutvarkymas.

    Į kainą neįskaičiuota:

    * (*) – bilietai į mokamus objektus ~ 120 eur.

    * (**) – papildomos pasirenkamos ekskursijos ir pramogos (Kainos surašytos žemiau)

    * maitinimas Makarskos kurorte: 5 pusryčiui – 30 eur; 5 vakarienės – 35 eur;

    Pusryčiai – kontinentiniai, vakarienė: sriuba, karštas patiekalas, desertas arba vaisius (vakarienės metu gėrimai už papildomą mokestį).

    * oro kondicionierius Makarskos kurorte 25 eur kambariui;

    * medicininių išlaidų draudimas kelionės metu.

    **Papildomos pasirenkamos išvykos ir pramogos:

    Išvyka laivu į Hvaro ir Bračo salas: suaugusiam ~ 33 eur;
    Plaukimas į Lokrum salą ~ 10-15 eur;

    Biokovo gamtos parkas ir saulės palydėjimas: suaugusiam ~ 30 eur;

    Kiti mokami objektai pagal pasirinkimą (Splito katedra ~ 3 eur ir kt.);

    Vietinių gidų paslaugos

    Pastabos:

    * objektų lankymo tvarka, skaičius ir įėjimo bilietų kaina gali keistis;

    * bažnyčiose, muziejuose ir kituose mokamuose objektuose kelionės vadovas ekskursijų neveda;

    *vykstant į šią kelionę, reikalingas Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė, galiojantys ne trumpiau kaip šešis mėn. po kelionės pabaigos.

    REGISTRACIJA:

    El.paštu: dendrologai@gmail.com

    Registruojantis nurodyti:

    ​*Vardą, pavardę, gimimo datą;

    ​*Asmens dokumento, kurį pasiimsite į kelionę, galiojimo datą (atkreipkite dėmesį, kad asmens dokumentas turi galioti ne trumpiau kaip iki 2019 01 10);

    ​*Pageidaujamus papildomus pasirinkimus Makarskos kurorte: pusryčiai, vakarienė, kambarys su kondicionieriumi.

    Telefonas pasiteiravimui 8 687 93889 Rasa

    Kelionės programa (išsamus aprašymas)

    SLOVĖNIJA-KROATIJA 11 D.

    5 nakvynės Makarskos kurorte!

    1 diena. Anksti ryte išvykstame iš Lietuvos. Kelionė per Lenkiją, Čekiją. Nakvynė viešbutyje Čekijoje.

    2 diena. Pusryčiai. Kelionė per Čekiją, Slovėniją. Vykstame į Mozirski gaj parką*,kuris užima apie 7 hektarų teritoriją, kruopščiai laikomose gėlynuose galima pamatyti milijonus žiedų, išpuoselėtus alpinariumus, japonišką ir vaistažolių sodus, etnografinius objektus ir kt. Jau 30 metų šis parkas laikomas gražiausiu šalyje. Vykstame į Liublianą. Lankome nedidelį Liublianos botanikos sodą, kuris įkurtas 1810 metais ir yra seniausia Slovėnijos kultūros, mokslo ir švietimo įstaiga. Sode yra daugiau nei 4500 augalų rūšių bei porūšių.  Nakvynė viešbutyje Slovėnijoje.

    3 diena. Pusryčiai. Vykstame į labiausiai lankomą Slovėnijos Volčji Potok Arboretumą*, kuris užima daugiau nei 85 hektarų teritoriją, ir čia galima išvysti daugiau nei 3500 rūšių augalų. Vykstame į Postoiną, kur aplankome nuostabų gamtos stebuklą – Postoinos urvus*. Upės vanduo suformavo apie 20 km ilgio taką. Šiuo metu lankytojams atvira daugiau nei 5 km ilgio urvo atkarpa. Dalį tako (apie 1,5 km) eisime pėsčiomis ir (3,5 km) važiuosime senoviniu traukinuku. Keliaudami po Postoinos urvus galėsite pasigrožėti tikrais požemių ir vandens meno šedevrais: įvairiausio dydžio galerijomis ir koridoriais, nusėtais įmantriausių formų stalaktitais ir stalagmitais. Čia oro temperatūra tesiekia 10 laipsnių šilumos. Vivariume galėsite pamatyti Proteus anguinus žuvį, kuri gyvena visiškoje tamsoje ir šaltyje. Vos už 9 kilometrų nuo Postoinos urvų stovi didinga Predjamos pilis*. Ji tarsi ant uolos, 123 metrų aukštyje, pakibusi viena gražiausių ir žymiausių Slovėnijos pilių, stovinti daugiau nei 800 metų. Dabar pilyje veikia muziejus, vyksta riterių turnyrai. Iš jos galima patekti į 13 km ilgio urvus – labirintus, išsidėsčiusius skirtinguose aukščiuose. Nakvynė viešbutyje Kroatijoje.

    4 diena. Pusryčiai. Vykstame į UNESCO saugomą Plitvicos ežerų nacionalinį parką*, kur miškais apaugusiame slėnyje tyvuliuoja 16 didelių ir daug mažų krištolo skaidrumo ežerų, kuriuos jungia gausybė vandens krioklių. Nepakartojama gamta, miškai bei kalnų oras, kerintis ežerų ir krioklių, gėlių, gyvūnų ir paukščių pasaulis susilieja į vieną nepakartojamą visumą, traukiančią turistus iš viso pasaulio. Kelionė per Kroatiją. Vėlai vakare atvykstame į Makarskos kurortą. Trumpa pažintis su Makarskos kurortu: miesto promenada, K. Kačičiaus aikštė, Šv. Morkaus bažnyčia, Pranciškonų vienuolynas, kuriame saugoma viena turtingiausių pasaulyje kriauklių kolekcija.  Nakvynė.

    5 diena.Laisvas laikas poilsiui prie Adrijos jūros. Pageidaujantiems siūlome dienos išvykąlaivu** į Hvaro ir Bračo salas. Išplauksite iš Makarskos kurorto uosto ir grožėdamiesi tolstančiais Biokovo kalnais plauksite į ilgiausią Kroatijoje Hvaro salą, esančią vidurio Dalmatijos archipelage. Aplankysite vieną iš salos miestelių, kur galėsite pasivaikščioti siauromis senamiesčio gatvelėmis ir užlipti į apžvalgos aikštelę ant XVI amžiuje fortu paverstos bažnyčios stogo. Plaukiant į Bračo salą, laivo įgula vaišins ką tik iškepta žuvimi bei vynu. Bračo sala yra aukščiausia sala Adrijos jūroje. Aplankysite miestelį, iš kurio pėsčiomis arba vandens taksi** galėsite pasiekti Auksinį iškyšulį – gražiausią paplūdimį visoje Kroatijoje. Turėsite puikią progą pasimėgauti maudynėmis. Nakvynė Makarskos kurorte.

    6 diena. Laisvas laikas poilsiui prie Adrijos jūros. Pageidaujantiems siūlome dienos išvyką į gražiausią Kroatijos miestą–tvirtovę Dubrovniką, pakeliui lankome Trsteno arboretumą*. Tai seniausias arboretumas šioje europos dalyje.Tiksli arboretumo pradžios data nėra žinoma, tačiau ji jau egzistavo iki 1492 m., Kai buvo pastatytas 15 m pločio akvedukas, skirtas drėkinti medelyną, šis akvedukas vis dar naudojamas. 1962 m. „Arboretum Trsteno“ buvo įtrauktas į saugomų gamtos paminklų sąrašo sąrašą kaip kraštovaizdžio architektūros paminklas. Saugoma teritorija apima apie 25,5 hektarų. Arboretumo pasididžiavimas centrinėje dalyje augantys du rytiniai platanai (Platanus Orientalis), kuriems jau daugiau nei 500 metų. Vykstame į Dubrovniką, kurio senamiestis apjuostas įspūdinga gynybine siena**. Nuo jos atsiveria nepakartojama miesto panorama. Ekskursija po UNESCO saugomą senamiestį: Placos gatvė, Onufrijaus šaltinis, Rolando kolona, gynybinės sienos ir fortai, bažnyčios, miesto aikštės. Pageidaujantiems siūlome plaukimą** į Lokrum salą, kur įsikūręs botanikos parkas. Jis buvo įkurta 1959 m., siekiant ištirti egzotinių augalų pritaikymą Lokrum klimatui. Karo metu jis buvo stipriai suniokotas, šiandien čia yra apie 800 augalų rūšių. Taip pat plaukimo metu galėsite pasigrožėti įspūdingais nuo jūros atsiveriančiais miesto vaizdais. Nakvynė Makarskos kurorte.

    7 diena. Laisvas laikas poilsiui prie Adrijos jūros. Po pietų siūlome aktyviai praleisti laiką kalnuose. Mažais autobusiukais važiuosime į Biokovo gamtos parką**. Tai įspūdingo grožio gamtos ir gyvūnijos parkas, pavergiantis kalnų grožiu. Aplankysime  Biokovo botanikos sodą Kotišina. Tai nėra klasikinis botanikos sodas. Jis įkurtas kalnų šlaite 350-500 metrų aukštyjeir yra neatsiejama Biokovo gamtos parko dalis. Sode auga apie 300 laukinių augalų rūšių, būdingų Viduržemio jūros kalnams, taip pat yra ploteliai su egzotiniais, vaisiniais bei vaistiniais augalais.Žygio metu į Biokovo kalnus, grožėsitės įspūdinga panorama, būsite vaišinami tradiciniais kroatiškais užkandžiais, vynu ir kroatiška naminuke. O taip pat palydėsite saulę. Kadangi vyksite į kalnus, nepamirškite tinkamos aprangos ir apavo. Nakvynė Makarskos kurorte.

    8 diena. Laisvas laikas poilsiui prie jūros. Nakvynė Makarskos kurorte.

    9 diena. Vykstame į Splitą. Ekskursijos metu Jus sužavės puikiai išlikęs 1700 m. senumo UNESCO saugomas Romos imperatoriaus Diokletiano rūmų kompleksas, buvusi Jupiterio šventykla, katedra**, senamiestis ir kiti architektūros paminklai. Laisvu laiku – nepamirštamas atokvėpis vienoje iš šalia garsiųjų rūmų prigludusių kavinių. Vykstame į nuostabų Kirkos upės krioklių parką*. Tai vienas iš Kroatijos nacionalinių parkų, pasižymintis unikaliu kraštovaizdžiu ir įspūdingais upės kriokliais. Kirka upė teka kalkakmenio tarpekliais, savo kelyje įveikdama daugybę kliūčių: krioklių, kaskadų ir slenksčių. Esant galimybei, maudynės kriokliuose. Vykstame įKroatijos sostinę Zagrebą. Nuo 1991 m. šis legendinis miestas tapo nepriklausomos Kroatijos sostine. Vakarinės ekskursijos metu lankome viduramžiškus miesto rajonus: Gradecą ir Kaptolą. Gradeco senamiestyje apžiūrėsime puikiai išsilaikiusius buvusio laisvo karališkojo miesto akcentus: Akmeninius miesto vartus su koplytėle, pasivaikščiosime akmeninėmis gatvelėmis, vedančiomis į Šv. Morkaus aikštę. Jos didybę mena prieš aštuonis šimtmečius įkurta bažnyčia bei viduramžių turgus. Kaptole pamatysime Šv. Stepono katedrą, laikomą miesto simboliu.  Nakvynė viešbutyje.

    10 diena. Pusryčiai. Lankome Zagrebo universiteto botanikos sodą. Tai seniausias botanikos sodas Kroatijoje, įkurtas 1889 metaisApie pietus atvykstame į Mariboro universiteto botanikos sodą*. Vykstame į patį Mariborą – antrą didžiausią Slovėnijos miestą. Pasivaikščiosime po labai įdomų senamiestį su daugybe skverelių, pamatysime seniausią vynuogę, įtrauktą į Gineso rekordų knygą, kuriaijau virš 400 metų, tačiau kasmet dar gausiai deranti. Vykstame į viešbutį Čekijoje.

    11 diena. Pusryčiai. Kelionė per Čekiją, Lenkiją. Vėlai vakare grįžtame į Lietuvą.Atnaujinta Ketvirtadienis, 19 Balandis 2018 11:23

  • Ar Kauno senąjame Ąžuolyne reikalingos rododendrų salos?

    Nuostabų rododendro krūmą galima absoliučiai sukompromituoti, gausią jo kolekciją pasodinus Kauno Ąžuolyno parke, nes šie sumedėję krūmai nei patys gyvuos, nei ąžuolams leis.

    Paviešintas Ąžuolyno rekonstrukcijos projektas sukėlė didelę nuostabą, nes vykdant Ąžuolyno parke esančios infrastruktūros pertvarką, ketinama ten pasodinti rododendų kolekciją.
    Su kolegomis dendrologais, rododendrų kolekcijų kūrėjais dirbome ne vieną dešimtmetį, populiarindami šiuos bene dekoratyviausius sumedėjusius augalus – rododendrus.

    ILGO RODODENDRŲ PUOSELĖTOJŲ TRIŪSO KOMPROMITACIJA

    Prireikė nemažai laiko ir pastangų, kol jie atrado vietą Lietuvos sodybose, kol žmonės įsisamonino, kad tai ne gėlės, o sumedėję ilgaamžiai augalai, gyvenantys 200-300 metų.
    Tačiau šis mūsų kolektyvinis įdirbis gali nueiti perniek – rododendrų kolekciją pasodinus Ąžuolyno parke, daugelis neabejotinai pasipiktins rododendrais, kurie augs ne vietoje ir gyvuos prastai.
    Kodėl rododendrus ąžuolyne laikau didele klaida?
    Be abejo, rododendrai – puošnūs, gausiai žydintys augalai, galintys pagyvinti miesto parkus ir skverus. Tačiau pasodinti ąžuolyne jie vargu ar ilgai džiugins akį. Veikiausiai po 7-10 metų vargo, matysime tik suvargusius, ligotus, žiedų nekraunančius augalus – sengirėje jiems paprasčiausiai ne vieta.
    Ir ne tik istoriniu požiūriu. Rododendrai ir ąžuolai tiesiog nepakęs vieni kitų kaimynystės: rododendrams bus sunku ištverti stiprią ąžuolų įtaką, o ąžuolams nepakenčiama bus jų naujiesiems kaimynams taikoma būtina priežiūra – laistymas, tręšimas ir pan.
    Teoriškai, atsižvelgiant į abiejų augalų šaknų sistemą, rododendrai gali augti šalia ąžuolo, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į proporcijas – vienas ąžuolas ir 50 rododendrų ištvers, tačiau atvirkštinis varinatas – 50 ąžuolų ir negausi rododendrų grupė – yra visiška prapultis.

    RODODENDRAI IR ĄŽUOLAI ENGTŲ VIENI KITUS

    Bene vienintelis dalykas, pateisinantis ąžuolų ir rododendrų kaimynystę, galėtų būti šių medžių teikiamas pavėsis. Kita vertus, dėl itin didelės ir tankios ąžuolų lajos rododendrų nepasieks kritulių vanduo, tad jiems reikės įrenginėti papildomą laistymo sistemą. Be to, ąžuolų šaknys “apvogs” rododendrus ir absorbuos visas mitybines medžiagas, tad rododendrus teks gausiau tręšti. O ąžuolui, kuris iki šiol dešimtmečiais nebuvo nei laistomas, nei tręšiamas, tai bus kenksminga.
    Specialistai ne kartą yra pastebėję, kokie jautrūs pasikeitusiam vandens lygiui, mitybinių medžiagų kiekiui šaknų zonoje yra mūsų stiprieji, galingieji ąžuolai.
    Dar svarbu paminėti, kad pasaulio (ypač Europos) rododendrų augintojai perspėja apie Phytophtora ramorum – tai rododendrams itin pavojinga grybo sukeliama liga, dar kitaip vadinama maru.
    Be rododendrų, šis grybas turi gausią grupę augalų šeimininkų – kai kurie autoriai teigia, kad Phytophtora ramorum gali apnikti 33 skirtingų šeimų ir per 70 genčių augalų, tarp kurių yra ir Ąžuolo (Quercus) genties atstovų.
    Tiesa, kol kas grybas dažniau apninka Quercus ilex, Quercus cerris rūšių medžius, tačiau nesunku numanyti, kad tik laiko klausimas, kada jis apsigyvens ir ant mūsų paprastojo ąžuolo Quercus robur, jei ten atsiras neprižiūrėtų, nusilpusių rododendrų.
    Taigi, peršasi išvada, kad Ažuoyno parke pasodinus rododendrų kolekciją, šių dviejų galingų, dekoratyvių, ilgaamžių augalų kaimynystė nedžiugins, o ilgainiui netgi gali lemti vienos iš grupių – arba rododendrų, arba ąžuolų – išnykimą.

    REDAKCIJOS PASTABA: Danguolė Liagienė yra dendrologė-biologė, praktikė, viena labiausiai patyrusių rododendrų augintojų Lietuvoje. Organizacijų LŽ ir DAAA narė.

    Informacijos šaltinis – spauskite čia

    Atnaujinta Antradienis, 12 Rugsėjis 2017 13:30

  • Kuo toliau į miestą, tuo mažiau medžių

    Jūratė Samušytė

    „Dideli, brandūs, sveiki medžiai mūsų miestuose nusipelno lygiai tokios pat pagarbos ir rūpesčio kaip ir senamiesčio pastatai, kurie visokeriopai saugomi ir puoselėjami. Būtina tinkamai subalansuoti miestų augimą ir biologinės įvairovės buveines, priešingu atveju sulauksime rimtų ekologinių, socialinių, net ekonominių nuostolių“, – perspėja dendrologė, Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos narė Danguolė Liagienė.

    J.S. Miestuose dideli, brandūs medžiai masiškai kertami, o į jų vietas sodinami žymiai mažesni, iš pirmo žvilgsnio net paliegę medeliai. Žmonėms tai neretai sukelia pyktį ir klausimą – ar tikrai vadinamieji miesto medžiai yra vertingesni už brandų, galingą pavėsį teikiantį gatvės senbuvį?

    Kai senus medžius pakeičia paliegę, tai sodintojai pažeidžia sodmenų kokybės reikalavimus, kur nurodyta, kad viešose erdvėse sodinamų medžių kamieno apimtis turi būti ne mažesnė nei 10-12 cm. Be abejo, yra ir kitų reikalavimų jų lajai, šaknų sistemai. Sovietiniais metais gatvėse buvo sodinami savaiminių medžių rūšių sodinukai, galima sakyti,paprasti miško medžiai – mažalapė liepa, paprastasisklevas, paprastasis ąžuolas – šiandien jiems miestų gatvės tampa per ankštos. Kiekvieno medžio šaknų zona yra tokio pat dydžio, kaip jo laja. Kad jis išgyventų, būtų sveikas, jo šaknų zona turi būti nemindoma, neslegiama, “nemaitinama” druskomis. Įsivaizduokimmažalapę liepą – vidutinė jos laja yra 16 metrų, tad teoriškai žemė aplink ją16-os metrų spinduliu turi būti nesuspausta kietos dangos.Gatvėse senųjų medžių šaknys yra po trinkelėmis, jų šaknų zona išvagota įvairiomis inžinerinėmis komunikacijomis, kabeliais, vamzdžiais…tadnatūralu, kad jie skursta, juos apninka ligos – retas išgyvena amžių, kuris jam duotas gamtos. Todėl yra kuriamos medžių veislės, skirtos būtent miestų želdynams – specialistai siekia išauginti tokius medžius, kurie būtų atsparūs šaknų suslėgimui kieta danga, užterštam miesto orui, vėjams, druskoms, kuriomis žiemą barstomos gatvės. Maža to, jau yra sukurtos technologijos, kurių pagalba medis išauginamas labai sparčiai. Mūsų šalis dar tokio lygio nepasiekusi, bet didesnę patirtį turintys didieji Europos medelynai šias technologijas sėkmingai taiko – augalai stimuliuojami įvairiausiais priedais, trąšomis, mikroelementais, stiprinama jų imuninė sistema, sutrumpinamas žydėjimo periodas, pagreitinami pumpuro brinkimo stadija, sulapojimas – t.y., dirbtinai spartinami tie augalų vystymosi tarpsniai, kurie natūraliai gamtoje vyksta žymiai lėčiau. Specialistai kartais net pajuokauja, kad tokie medžiai užauga su kateteriu kamiene. Galima palyginti ir dar drastiškiau – medžiai auginami panašiai, kaip viščiukai broileriai: tiek į juos „prifarširuojama“ visokių medžiagų, kad šie kamieno apimtį ar aukštį, tinkantį miesto gatvėms, pasiekia per labai trumpą laiką.

    J.S. Skamba labai dviprasmiškai ir kyla klausimas, kaip tai vertinti?..

    Visa tai yra puiku, tačiau taip sparčiai užaugintas medis lygiai taip pat greitai pasiekia brandą, greičiau sensta, be to, ant kamieno nespėja susiformuoti visi būtini apsauginiai sluoksniai, todėl labai dažnai jie sutrūkinėja. Štai kodėl daugelyje Europos miestų masiškai dengiami medžių kamienai. Todėl labai svarbu žinoti, kad neužtenka tokį medį teisingai pasodinti – jam būtina ypatinga priežiūra. Įsivaizduokit, kad jis kelerius metus augo su kateteriu kamiene ir staiga jį ištraukia – medis nebegauna to, prie ko buvo pripratintas. Geriausiu atveju jį palaisto, o tokį medį būtina tręšti, stiprinti  imuninę sistemą, formuoti lają. Ir tą labai aktyviai daryti  mažiausiai 10 -15 metų po pasodinimo. Apie medžių priežiūrą pas mus niekas nekalba, įstatymuose tokie dalykai net nenumatyti.Medžių priežiūrai net lėšų pakankamai neskiriama.Todėl įprasta praktika šiandien tokia: prie naujai pastatyto prekybos centro pasodina medžius, kiek jų turėtų būti pagal planą, priduoda objektą, užsideda pliusiuką ir viskas. O tie medžiai per kokius 3-5 metus pradeda silpti, jų būklė prastėja, paskui juos lengva ranka išpjauna, pakloja naujas trinkeles ir tokiu būdu atsiranda daugiau vietos dar vienam-kitam automobiliui pastatyti. Aš jau nekalbu apie tai, kad tokie medžiai labai retai teisingai pasodinami – juk paprastai juos sodina projekto vykdytojai, t.y., statybininkai, o ne želdynų specialistai. Todėl Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacija kartu su kompetentingomis įmonėmis aktyviai dirba, kad, remdamiesivokiečių, olandų patirtimi šioje srtiyje, sukauptų kuo daugiau informacijos bei parengtų želdinių sodinimo ir priežiūros standartus. Taip pat siekiame, kad visa ši sistema funkcionuotų realiai, t.y. veiktų ir kontrolės mechanizmai, kad pasodinus medžius gatvėse ar skveruose, jie būtų tinkamai prižiūrimi. Nuolatinis stebėjimas ir profilaktinė priežiūra užtikrins želdinių sveikatą, dekorayvumą. Pastovi želdinių priežiūra yra pigesnė, nei gydyti sergantį ar atjauninti sužalotą, blogai nugenėtą medį.

    J.S. Niekam ne paslaptis ir jokia naujiena, kad brandūs medžiai, dar kitaip vadinami žalieji miesto plaučiai, valo orą, karštą dieną neleidžia miestui perkaisti, suteikia prieglobstį paukščiams ir vabzdžiams. Ar brandžių ir jaunų miesto medžių funkcijos tos pačios?

    Taip, funkcijos tos pačios, tačiau pajėgumai ženkliai skiriasi – jaunas medis nepajėgus išvalyti tiek oro, kiek didelis. Yra paskaičiuota, kad vienas šimtametis bukas atlieka tokį valomąjį darbą, kurį atliktų apie 2500 jaunų medelių. Pavyzdžiui, senas lapuotis medis, kurio kamieno skersmuo apie 75 cm, per gyvenimą iš savo aplinkos jau yra absorbavęs apie 3100 kg anglies junginių. Brandūs medžiai, be kita ko, užtikrina ir efektyvesnį energijos taupymą – strategiškai teisingai šalia pastatų pasodintų stambių medžių lajos veikia kaip kondicionieriai. Brandūs medžiai didina miesto materialinę statinių vertę – daugelio šalių nekilnojamojo turto rinkos tyrimai rodo,  kad žmonės yra pasirengę mokėti didesnes sumas už tą nekilnojamąjį turtą, šalia kurio auga dideli medžiai. Verta paminėti dar vieną tyrimą, kurio metu įrodyta, kad tuose miesto rajonuose, kur auga stambūs, sveiki medžiai, o jų lajos yra aukščiau žmonių akių lygio, fiksuojamas maždaug 50 proc.  mažesnis nusikalstamumas, nei kituose. Taigi, brandus medis, jeigu jis sveikas ir stiprus, atlieka milžinišką darbą.

    J.S. Nepaisant to, brandūs medžiai kertami. Kuo remdamiesi savivaldybių ar seniūnijų atstovai žymi medžius lemtinguoju raudonu kryželiu?

    Maždaug prieš dešimt metųbuvo pradėta vykdyti daugelio miestų želdinių inventorizacija. Jos metu buvo surašomi miestuose esantys medžiai ir jų duomenys – būklė, aukštis, kamieno apimtis ir t.t. Tad savivaldybės, atsižvelgdamos į šiuos duomenis, gali nuspręsti kirsti tuos medžius, kurie buvo pažymėti kaipblogos būklėsar keliantys pavojų. Viskas atrodytų teisinga, bėda ta, kad per tuos dešimt metų, situacija galėjo radikaliaipasikeisti, tad iškilus nesutarimams dėl konkrečių medžių kirtimo, inventorizaciją reiktų pakartoti. Be to, dažnai tų medžių likimą sprendžia žmonės, kurie jų net nepažįsta – pavyzdžiui, keliauja į kokio nors daugiabučio kiemą komisija, sudaryta iš seniūno, savivaldybės atstovo, miesto architekto. Popieriuje parašyta, kad reikia kirsti uosialapį klevą ar baltažiedę robiniją, nes jie laikomi invaziniais. Bet nebūtinai! Jeigu tai sveikas, stiprus medis, jo teikiama nauda(užtikrina prieglobstį vabzdžiams, paukščiams, valo orą) yra kur kas didesnė, nei menama žala – juk jis neišstumia, ypač kalbant apie miesto teritoriją, kitų medžių. Tad gali gyventi dar ilgus metus, nekeldamas jokio pavojaus.

    J.S. Ginčai tarp medžių kirtėjų ir jų gynėjų paprastai būna labai aršūs…

    Žmonės jautriai reaguoja į medžių kirtimus, ypač jei tuos medžius patys sodino, prižiūrėjo. Tokių atvejų yra ne vienas: prieš 30-40 metų pastatytiems daugiabučiams nebuvo reikalingos didelės kvadratūros automobilių stovėjimo aikštelės – paprasčiausiai nebuvo tiek daug automobilių. Tad neretai žmonės savavališkai, be jokių parengtų planų, valstybinėje žemėje, prie savo gyvenamo daugiabučio sodino medžius. Įvairiais tikslais – kad suteiktų pavėsį, užstotų nuo gatvės, o gal sūnaus ar dukters gimimo proga. Dabar pagal gyventojų skaičių turi būti tiek ir tiek stovėjimo aikštelių. Kur jas statyti?..Miestuose bendrieji planai – kur bus statomi prekybos centrai, gyvenamųjų namų kvartalai, automobilių aikštelės – rengiami neatižvelgiant į žalius plotus, kokio brandumo medžiai ten auga – jie tiesiog nurašomi kaip menkaverčiai ir masiškai kertami. Tas terminas –  „menkavertis medis“  – labai mėgiamas architektų, seniūnų, projektų vykdytojų. Bet nėra menkaverčių medžių. Yra prastos būklės medžiai. O jų būklę gali įvertinti tik specialistas – arboristas, dendrologas, želdynų ekspertas, bet ne statybininkas, architektas ar elektrikas. Beje, dėl elektros laidų padaryta labai daug žalos medžiams – kai jų laja ima siekti laidus, elektrikai joje išpjauna L raidę arba kitaip sužaloja, nustuobrina medžius, šie ima silpti, tuomet juos apninka įvairiausios ligos ir galų gale jie iškertami. Tad vyskta nuolatinės diskusijos – vieniems reikia platesnių šaligatvių, dviračių takų, automobilių stovėjimo aikštelės, ir būtinai po namo langais. Kitiems to nereikia, jie nori išsaugot medžius. Ginčų būtų kur kas mažiau, jei prieš vykdant statybos darbus ar rekonstrukcijas, būtų atlikta išsami toje teritorijoje augančių medžių inventorizacija, o su jos duomenimis supažindinta suinteresuota visuomenė.

    J.S. Bet, matyt, medžių gynėjai ne visuomet teisūs?

    Be abejo, pasitaiko įviairiausių sitaucijų. Bet kuriuo atveju, jeigu vyksta ginčas dėl medžio – kirsti jį ar ne – nuspręsti privalo specialistas, o ne seniūnas ar gyventojai. Yra daug įvairiausių požymių, kurie rodo, kad medis yra prastos būklės – pavyzdžiui, kamienas sveikas, bet pažeista šaknų sistema, dėl netinkamo genėjimo, nevienkartinio apipjaustymo deformuota jo laja, medis drėvėtas, nors iš išorės to nematyti. Visus šiuos faktorius įvertinti gali tik tą išmanantis žmogus. Galiausiai, jei net ir jam kyla abejonės, ar medis tikrai sveikas, jau yra sukurti specialūs prietaisai,kurie veikia panašiai kaip kompiuterinė tomografija – jų pagalba galima labai tiksliai nustatyti medžio būklę. Ir visgi, jei net esant akivaizdiems įrodymams, kad medis ligotas ir kelia pavojų, žmonės priešinasi jo kirtimui, manau, jie turėtų raštiškai patvirtinti: mes, tokie ir tokie, neleidžiame kirsti šio medžio ir prisiimame visą atsakomybę, jei jis nuvirs ant mašinos ar žmonių. Bet kuriuo atveju reikia nebijoti diskutuoti, kalbėti su žmonėmis, juos šviesti. Nes yra daugybė atvirkšinių pavyzdžių, kai žmonės patys renka parašus ir reikalauja brandų, sveiką medį nupjauti, nes jis užstoja šviesą, vaizdą, trukdo pastatyti mašiną po langais, jo lapai užkemša lietvamzdžius…Pasitaiko atvejų, kuomet  gyventojai laisto medžius visokiom cheminėm medžiagom, kala herbicido vinis į kamieną, kad šie nudžiūtų ir būtų paprasčiau gauti leidimą kirsti. Taip nutinka, deja, neretai, nes žmonės nesupranta medžio vertės.

    J.S. Daugelis, matyt, supranta. Bet tiesatokia, kadmiestaineišvengiamaiplečiasi, tadmedžiamslygirneliekavietos?

    Tikraimiestuoseyravietų, kurmedžiaigaliirturilikti.Senamiestyjepastatussaugo, o medžių ne. Nejautikpastatasturikultūrinę, istorinęvertę, o lygiaitokiopatiesamžiausar net senesnismedis – jaunevertingas? Brandus, sveikas medis, be jokios abejonės, turėtų būti traktuojamas ne tik kaip gamtos, bet ir kaip kultūros paminklas, kurį būtina saugoti. Tokiose vietose kaip miesto parkai, skverai, gyvenamųjų namų kiemai turi augti brandūs medžiai, turi būti skiriama lėšų jiems prižiūrėti iki natūralios jų mirties. Deja, Lietuva jau greitai nebeturės tokių brandžių šimtamedžių medžių kaip kaimynės Lenkija, Čekija. Bet projektų vykdytojams vis tiek nekyla minčių šiek tiek patraukti  naujai planuojamą objektą,  kad išsaugotų medį. Niekas nesiimsir  įrenginėti aikštelės automobiliams, kurios viduryje augtų medis. O juk galimas ir toks varinatas – pavyzdžiui, čekų iniciatyva vykstančiuose Europos medžio rinkimuose prieš keletą metų Europos medžiu buvo paskelbtas Estijos ąžuolas, augantis vidury veikiančios futbolo aikštės! Dažnai architektai sako – medis užstoja šito pastato fasadą, kuris labai vertingas architektūriškai, todėl medį reikia šalinti. Tai tokia agresyvi, visa aplink save griaunanti architektūros estetika. Tiesa, sovietmečiu lietuviams svarbias vietas, pastatus buvo reikalaujama „pridengti“ medžiais, kad būtų mažiau matomi – pavyzdžiui, apsodinti bažnyčias ir pan. Dabar, motyvuodami „istoriniu teisingumu“, kai kurie veikėjai reikalauja jas atidengti, iškirsti visus medžius aplink. Tačiau gal nebūtina iškirsti visų medžių, ypač jei aplink tą bažnyčią kelių šimtų metrų spinduliu tai vieninteliai medžiai? Gal galima atidengti tik dalį to fasado?..

    J.S. Istorinio teisngumo vardan buvo iškirsti ir visi medžiai, augę ant Gedimino kalno…

    Gedimino kalno atvejį man net sunku komentuoti, nessprendimas  vienu ypu iškirsti visus medžiusman sunkiai suvokiamas. Juk net gamtos mokslų išsilavinimo neutrinčiam žmogui turėtų būti aišku, kad jeigu kalnas ar šlaitas buvo apaugęs medžiais, ir jie čia augo ne vieną dešimtmetį, jie jau atliko kažkokią funkciją. O kokią konkrečiai – tvirtinimo ar griovimo – reikia ištirti prieš iškertant medžius. Dar mažiau žalos būtų, jei tokie darbai būtų atliekami etapais – iškirtus dalį, sutvirtinti gruntą ir tik tuomet kirsti kitą dalį. Ir tai liečia ne tik Gedimino kalno atvejį – kai kurių rekonstruojamų gatvių medžius taip pat galima šalinti etapais.

    J.S. Kodėl, Jūsų nuomone, medžiai kelia tiek diskusijų?

    Yra du esminiai požiūriai: vieni žmonės į medį žiūri kaip į gyvą organizmą, o kiti – kaip į daiktą. Tie, kurie medyje įžvelgia gyvybės, tai ir elgiasi su juo, kaip su gyvu: saugo, globoja, prižiūri. Kaip žmogų. Juk neišmesi iš buto seno žmogaus vien tam, kad ten apgyvendintum jauną šeimą. O tie, kam medis tik dar vienas daiktas, priima jau visai kitokius spendimus – kerta vos šiek tiek pasiligojusį, nedekoratyviai atrodantį ar palinkusį medį. Tai gal tuomet ir su žmonėmis taip elkimės – eliminuokim iš savo tarpo visus bent kiek vyresnius, nes jie juk nepuošia mūsų aplinkos, nepulsuoja energija ir jaunyste? Kiekvienas laikmetis turi savo ydų. Matyt, mūsų amžiaus rykštė – begalinis vartotojiškumas, kuris kėsinasi net ir į medžius.

    Atnaujinta Pirmadienis, 21 Rugpjūtis 2017 14:07