In memoriam. Žmogus išeina, jo pasodinti medžiai lieka
Gražiausiomis rudens dienomis, medžių lapams jau tyliai grįžtant į žemę, į ją amžiams atgulė ir Lietuvos dendrologų draugijos garbės narys Antanas Kęstutis Kaltenis (1935-2022) – viena iškiliausių Lietuvos dendrologijos pasaulio asmenybių.
Ne tik mūsiškiams, bet ir daugelio kitų Europos ir dar tolimesnių šalių dendrologams, miškininkams bei kitiems gamtai neabejingiems žmonėms žinomas Skinderiškio dendrologinis parkas. Šios pačiame šalies viduryje, Kėdainių rajone įkurtos dendrologinės kolekcijos pradžių pradžia galima laikyti 1963 metus, kai pradėjęs dirbti eiguliu Kęstutis Kaltenis eiguvos sodyboje ėmė auginti pirmuosius dekoratyvinius medelius ir krūmus. Jų sėklas rinko Lietuvos botanikos soduose ir dvarų parkuose, o vėliau ėmė jas siųstis iš visos buvosios Sovietų Sąjungos, nemažai ir pats parsiveždavo iš kelionių po Kaukazą, Karpatus, Juodosios jūros pakrantes. Kai sparčiai gausėjanti kolekcija ėmė nebetilpti sodyboje, atsirado galimybė jai plėstis tuometiniame Pajieslio kolūkyje, sunykusio Skinderiškio dvaro vietoje. Čia 1971 m. pavasarį ir pradėtas kurti Skinderiškio dendrologinis parkas, kuriam Kęstutis skyrė visą savo laiką, jėgas ir žinias. Jo aistra medžiams, begalinis darbštumas, atkaklumas ir entuziazmas pritraukė ir daugiau gamtos mylėtojų, tad parko kūrimo ir tvarkymo darbuose kasmet dalyvaudavo gausus būrys talkininkų – nuo moksleivių ir studentų iki iškilių Lietuvos ir užsienio mokslininkų, įstaigų vadovų, valstybės ir visuomenės veikėjų. Taip sukaupta viena didžiausių Lietuvos dendrologinių kolekcijų, plotu (125 ha) ir augalų rūšių bei veislių skaičiumi (apie 1300) galinti konkuruoti su botanikos sodais. Tiek specialistus, tiek eilinius parko lankytojus ypač žavi pavasarį svaiginančiais kvapiais žiedais užburiančių magnolijų gausa ir rudenį akinančiomis spalvomis švytintys apie septyniasdešimties rūšių ir veislių klevai. O parke stūksantys masyvūs rieduliai, saulėje raibuliuojantys tvenkiniai ir keliolika lietuvių bei užsienio menininkų sukurtų medžio skulptūrų – prasmingi ir įsimenantys akcentai.
Kęstučio Kaltenio veikla ne kartą buvo įvertinta garbingais apdovanojimais – 1993 m. už Skinderiškio dendrologinio parko sukūrimą ir išpuoselėjimą jis tapo Valdo Adamkaus premijos laureatu, 2011 metais įteikta Aplinkos ministerijos Viktoro Bergo premija už atsidavimą savo profesijai ir darbą puoselėjant miškus, 2021 m. Kėdainių rajono savivaldybė įteikė Sidabro garbės ženklą „Už nuopelnus“. Pajieslio bendruomenės centras parko 50-mečio proga ėmėsi iniciatyvos šį dendrologinį parką pavadinti Kęstučio Kaltenio vardu – deja, jo įkūrėjas šio įvertinimo nespėjo sulaukti.
Neužprotokoluoti, bet nepamiršti liko tūkstančių žmonių pagarbos ir dėkingumo žodžiai, audringų diskusijų įkarštis ir nuoširdaus bendravimo šiluma, kartu sodintų medelių stiebimasis ir nepakartojami šviesios asmenybės prisiminimai. O svarbiausia – liko įstabus Skinderiškio dendrologinis parkas ir pavyzdys žmogaus, visu savo gyvenimu parodžiusio, kaip turime mylėti Tėvynę.
Dr. Valerija Baronienė