• dendrologai @ gmail .com
  • Nakvišų g. 14 Patamulšėlis, Rokų sen., LT-46164 Kauno raj.
Naujienos
<strong>VDU botanikos sodo dendroparko pirmieji žingsniai</strong>

VDU botanikos sodo dendroparko pirmieji žingsniai

VDU Kauno botanikos sodas
VDU Kauno botanikos sodo vyr. specialistė Jolanta Šabūnaitė

VDU botanikos sodo parkas šiais laikais turbūt daugeliui pirmiausia asocijuojasi su kasmet vasarą pražystančiu ir lankytojus viliojančiu gelsvažiedžiu tulpmedžiu (Liriodendron tulipifera), senosiomis tikrosiomis metasekvojomis (Metasequoia glyptostroboides). Bet viskas prasidėjo nuo kitų egzotinių augalų, tokių kaip japoninis puošmedis (Cercidiphyllum japonicum), Crataegus macranthera, Sorbus aria, kai 74 ha teritorijoje, Fredos dvare, anot prof. K. Regelio „netoli Kauno: ten jau yra gražus parkas, daugybė retų medžių, tvenkiniai…, pradėjome auginti egzotinius medžius ir krūmus. Iš senesnių laikų čia jau augo platanas (Platanus), Aesculus luteus, iš Amerikos, keleta Acer rūšių ir t.t. Mes pasodinome spygliuočių kolekciją – Abies, Pinus, Picea, Larix. Volai (kariniai įtvirtinimai) buvo apsodinti (tuometiniai įstatymai netrukdė apsodinti karinių įrenginių, kurie tam labai tiko) Pinus pumila, gautais iš Klaipėdos, čia bandyta daryti alpinariumą“. Deja, šios pušys neišliko. „Ginkgo biloba mes gavome dovanai iš Raudondvario parko, kur šį medį globojo moterys kumetės. Nelengvas darbas buvo tą medį pervežti  ir pasodinti“ – rašo savo atsiminimuose prof. K. Regelis. 1933 m. „Lietuvos Aido“ 128 numeryje randame žinutę apie šio ginkmedžio atsiradimo botanikos sode istoriją. Prof. K. Regeliui paliekant Kauną, dviskiautis ginkmedis buvo 5 metrų aukščio, pasak profesoriaus, vienas didžiausių Šiaurės Europoje, „toliau į Šiaurę Ginkgo medžių nebuvo, didelius medžius aš mačiau tik Vokietijoje ir Šveicarijoje. … Ginkgo medis Kaune buvo retenybė.“ Įdomu, kad  jis pirmą kartą sporifikavo 2020 metais, prof. K. Regelio 130 gimimo metų jubiliejaus proga. Bet lieka intriga, iš kur atsirado antrasis dviskiautis ginkmedis, augantis už rūmų, pirmojo, prieš salą, beveik kopija – aukščiu, kamieno storiu, forma. Gal tai tik spaudos klaida, gal ir sodino du ginkmedžius, o išspausdino, kad vieną, o gal reikėjo nutylėti, kad gavo du. Pasak E. M. Ramanauskaitės, „1926-aisiais sodo kolekcijose buvo 4650 rūšių augalų, o šis skaičius kiekvienais metais augo“. A. Minkevičius prisiminimuose rašo, kad „parkas ir dendrarijus pasipildė daugeliu naujų augalų, atvirame grunte buvo įveista per 6000 aukštesniųjų augalų rūšių“. Kiek dendrologinių objektų rūšių sodas tuo metu turėjo, lieka paslaptyje, nors jis mini, kad „parke įveista 560 medžių ir krūmų“.

Duomenys apie augalus buvo kaupiami specialiose kortelėse, dalis jų yra išlikusios, jose datos su kelių metų paklaida. Peržvelgus jas susidaro nemažas augalų, sodintų trečiajame ketvirtajame dešimtmečiuose, sąrašas. Didžioji dauguma šių medžių vokiškos kilmės – iš Berlyno, Špėto arboretumo, yra ir iš Kaliningrado, Sankt Peterburgo.

Medžių ir krūmų, sodintų botanikos sode 1923-1936 metais, sąrašas remiantis augalų kortelėmis:

Neišlikę ar dalis likusių iki šių dienų*Augalo vardasKilmė
 Abies concolor (Gord. & Glend.) Lindl. Ex Hildebr.1926, Berlynas
 Acer pseudoplatanus L.1923-1932, Špėtas
*Betula papyrifera Marsh.1923-1933, Špėtas
*Carpinus betulus L. ‘Fastigiata’apie1928
 Celastrus scandens L.1936
 Cercidiphyllum japonicum S. & Z.1924-1928, Špėtas
 Crataegus macracantha Loudon.1926-1930, Špėtas
 Elaeagnus angustifolia L.~1930, Kaunas
*Fagus sylvatica L.~1923 / 1930, Špėtas
 Fagus sylvatica  L. ‘Atropunicea’1923-1932, Kaliningradas
 Ginkgo biloba L.1933, Raudondvaris
 Gleditsia triacanthos L.~1923-1936
 Juglans ailantifolia Carr.1924-1936, Kaliningradas
 Juglans ailantifolia var. ailantifolia (Carr.) Rehd.1924-1936, Berlynas
 Juglans nigra L.1924-1928, Berlynas
*Larix decidua Mill.1923, 1926, Berlynas
*Larix decidua Mill.1930
 Larix kaempferi (Lamb.) Carr.1926, Berlynas
*Larix laricina (Du Roi) K. Koch1926, Berlynas
*Larix x marschlinsii Coaz.1926, Berlynas
 Larix x marschlinsii Coaz.1926
 Larix sibirica Ledeb.1926, Berlynas
 Larix sibirica Ledeb.1928, Peterburgas
 Malus baccata (L.) Borkh.1930
 Morus nigra L.1930
 Philadelphus inodorus L.1930, Berlynas
*Philadelphus microphyllus A. Gray1939, Kanada
 Picea abies (L.) H. Karst. ‘Ohlendorffii’1926, Berlynas
 Picea abies (L.) H. Karst. ‘Virgata’1926, Berlynas
 Picea engelmannii Parry ex Engelm.1928, Berlynas
*Picea glauca (Moench) Voss1928, Berlynas
*?Picea glauca var. albertiana (S. Br.) Sarg.1928-1932, Berlynas
*?Picea glauca (Moench) Voss ‘Coerulea’1928, Berlynas
 Picea omorica (Pačič.) Purk.1926-1936, Špėtas
*Picea pungens Engelm.1926-1932, Špėtas
*Pinus banksiana L.1-26-1932, Špėtas
*Pinus nigra J. F. Arnold1926-1932, Špėtas
 Pinus strobus L.1926-1932, Berlynas
 Pseudotsuga menziesii  (Mirb.) Franco1923-1926, Berlynas
 Pseudotsuga menziesii (Mirb.) Franco var. glauca (Beissn.) Franco1926, Berlynas
 Robinia pseudoacacia L.1924-1926-1930, Berlynas
 Sorbus aria (L.) Crantz1936
 Taxus baccata L. ‘Dovastoniana’1930, Berlynas
*?Taxus baccata L. ‘Elegantissima’1930-1940, Špėtas
 Taxus baccata L. ‘Fastigiata’1930, Berlynas
 Taxus cuspidata Siebold et Zucc.1940, Berlynas
 Thuja occidentalis L.1932, Špėtas
 Thuja occidentalis L.1932, Berlynas
 Thuja occidentalis L.1932, Berlynas
 Thuja occidentalis ‘Columna’1935, LT

Ne kiekvienam augalui pavyko išgyventi žiemas, karo metus, įvairias negandas, pavyzdžiui, Larix laricina telikę 7, Morus alba, Juglans ailantifolia var. ailantifolia likętik keli. Apie kai kuriuos medžius galime spėlioti, kad jie sodinti prie prof. K. Regelio, pavyzdžiui Pinus contorta, augantys ant forto, Cydonia prieš jazminų kolekciją. Čia pagelbsti dr. A. Minkevičiaus sudarytas ir 1936 metais išleistas „VDU botanikos sodo planas“ (spausdino „Raidės“ spaustuvė). Persikelkime į tų metų sodą.

Be parko, plane įvardijamas ir Arboretum (9 numeris plane) bei Natūralių augalų bendruomenės (10). Dendrofloros objektai pasiskirsto 11-47 numeriais pažymėtuose kvartaluose. Kai kurios abejonės neišsisklaidė: ar tikrai saloje augantys europiniai maumedžiai sodinti sodui besikuriant, ar likę nuo dvarininko Jozefo Godlevskio laikų. Dar viena intriga: ar tikrai atsodinti po karo, už japoninio puošmedžio, sodinto 1924-1928 metais, augantys lazdynai ir raugerškis. A. Minkevičius mini čia augusius „Corylus var. atropurpurea ir var. aurea“ bei raugerškį „Berberis vulgaris var. atropurpurea“, nors vėlesnėse duomenų kortelėse rašoma, kad šie lazdynai sodinti 1956 m., o raugerškis 1986 metais. Galima manyti, kad Rhus typhina išliko 13 numeriu pažymėtame plotelyje. VDU botanikos sodo kūrimosi pradžioje pasodinama tujos, kukmedžiai, šeivamedžiai, baltosios akacijos (dabar robinijomis vadiname), jazminai, spirėjos, potentilės (taip tuo metu jas vadina dr. A. Minkevičius), pražysta azalijos ir rododendrai, sodo planelyje pažymėti 15-25 numeriais. Tų laikų rododendrai, deja, neišliko. Nauji augalai praturtino tuometinį botaninį žodyną: naujų kolekcijų vardai padaryti iš jų lotyniškų atitikmenų – Spiraea, Potentilla. Prof. K. Regelis (jis ir botanikos žodyno komisijos narys) savo atsiminimuose rašo, kad augalų celė, dabar ląstelė, dar neturėjo vieno termino.

Dr. Minkevičiaus sudarytas botanikos sodo planas, 1936 m.

Dendrologinės kolekcijos buvo sodinamos ne tik moksliniu, dekoratyviniu požiūriu, bet ir praktiniu. A. Minkevičiaus prisiminimuose profesoriaus 110 metinėms rašo, kad net dviejose vietose buvo aklimatizuojamos ir Carya, Pterocarya, Juglans. Tuo užsiėmė sodo direktorė M. Lukaitienė; vieną žiemą daug medelių apšalo, tačiau keli išliko iki mūsų dienų. Galima susipažinti su tuometiniu „valakiškuoju (dabar vadinamas graikiniu) riešutmedžiu – Juglans regia ir šilkmedžiu – Morus alba (26 kv.), ten pat auga jaunas Fagus sylvatica. Iki šių dienų nepakeitusi vietos (27 numeris planelyje) raugerškių kolekcija, taip pat šalia esantys Euonymus (čia  ir dabar auga beveik 63 cm skersmens kamienu siauralapis ožekšnis (E. hamiltonianus). A. Minkevičiaus žodžiais tariant, „praktiškai svarbus pažinimui raugerškis (Berberis) ir mahonia (Mahonia)“ (dabar ten auga tik raugerškiai) bei netoli auganti dygioji šunobelė, Rhamnus catharcticus, o jų buvo sodinta ne viena rūšis. Anot dr. A. Minkevičiaus, „pastarasis (tuo metu šio augalo vardas buvo vyriškos giminės – „šunobelis“) 1934 m. uždraustas be leidimo Lietuvoje auginti dėl Puccinia graminis grybo“. Gali būti, kad tai seniausia ir storiausia dygioji šunobelė Lietuvoje, tik dėl „kaimyno“ grybo turinti negerą vardą, ir ji niekam neįdomi kaip dendrologinis dekoratyvinis objektas.

Arboretume (28-44 kvartalai) augalai buvo sugrupuoti šeimomis: Celastraceae, Rosaceae, Hydrangeaceae. Dr. A. Minkevičiaus teigimu, ši sodo dalis kasmet papildoma naujomis rūšimis, grupėmis. Jau tuo metu pavasarį vienas gražiausių kampelių buvoerškėtinių šeima (Crataegus, Pyrus, Malus, Sorbus, Prunus, Amygdalus, Cydonia, Spiraea). Vis dar sodą puošia senoji gražioji Malus niedzwetzkyana, sodinta prof. K. Regeliui vadovaujant. Išlikusios serbentų (ir dabar auga R. aureum, R. alpinum), jazminųkolekcijos, tačiau tikrai neberasime čia aviečių (Rubus). 1936 m. VDU botanikos sodo planelyje rašoma, kad „Oleaceae šeimą reprezentuoja Forsythia, kelios Ligustrum rūšys, nemažas botaniškų ir skiepytų įvairiaspalvių  alyvų rinkinys“; gal net 100 alyvų krūmų išlikę iki šių dienų. Papilionaceae, dabar Fabaceae, šeimą vis dar atstovauja baltažiedė (Robinia pseudoacacia) ir rausvažiedė (R. neomexicana) robinijos, tada vadintos akacijomis, Gleditia triacanthos, karaganos – Caragana frutex (betišnyko C. spinosa ir C. spinosissima), Laburnum alpinumCaprifoliaceae šeimoje (plane 44 kvartalas), gyvuojančioje ir dabar, tada pasodinta daugelis Lonicera, Sambucus, Viburnum rūšių, kai kurie augalai išliko. Atsiskyrėlis senas juodasis šeivamedis vis dar žaliuoja, vienišas, apkerpėjęs….

Senoji spygliuočių kolekcija pradžiugina išlikusiais šimtamečiais medžiais, o viskas prasidėjo nuo Taxus baccata, Pinus, Pseudotsuga douglasii var. glauca, Abies concolor, Abies balsamea. Kai kurie spygliuočiai, kaip Juniperus communis ir J. sabina, Picea pungens var. glauca ir var. argentea – jau tik botaninė sodo istorija. Nepamiršta ir augalų bendrijos, viskas buvo daroma studentų labui: čia, 45-47 kvartaluose, „natūralinėmis augalų bendruomenėmis“ išvardijamuose ploteliuose „užveistas lietuviškas eglynas, pušynas iš žemaūgių Pinus montana su pavienių eglių ir maumedžių  egzemplioriais, Fagus sylvatica miškelis su Abies alba priemaiša, pavaizduoti Alpes“. Bukų miškelis gyvuoja ir dabar su vienu ypač ypatingu – suaugusiomis šakomis, suformavusiomis taip vadinamą „skylę“, taip pat šalia eglyno keturi Abies alba, išlikę ir Fagus sylvatica f. purpurea bei prie šilkmedžių augantys bukai. Deja, nebepamatysime Pinus montana pušynėlio, tačiau ir dabar galime pamatyti tuo metu lankytojus dominusį amūrinį kamštenį.

Tik rašytiniuose šaltiniuose teliks parke augę Paulownia imperialis, Pinus flexilis, Abies balsamea (1926, sodinta net 14 medžių), Acer saccharinum (1923-1932, Špėtas) Acer saccharinum ‘Wieri’ (1924, Špėtas) (šie klevai žuvo 2006-2016 m.), Aesculus hippocastanum ‘Pendula’ (1923-1932, Karaliaučius), Aesculus octandra (1928, Berlynas), Betula lenta, Thujopsis dolabrata, Crataegus x berolinensis (1936, Berlynas), Crataegus calpododendron (1926-1930), Crataegus laevigata ‘Rubra Plena’ (1936, prie administracinio sodo pastato), Hydrangea heteromalla (1935), augusi netoli senojo japoninio puošmedžio,  Picea pungens  ‘Koster’, Pinus strobus (ši, pasak dr. A. Minkevičiaus, sodinta saloje), Tilia mongolica, Tilia platyphyllos ‘Laciniata’ (1923-1932, Berlynas, 2 medeliai), Salix fragilis x babylonica, Elaeagnus argentea, Fraxinus excelsior var. pendula ir var. heterophylla, augę netoli ginkmedžio.

Kai kurie prof. K. Regelio laikais sodinti medžiai dar neprieinami ar sunkiau pasiekiami lankytojams, kaip juodieji šilkmedžiai, augantys senajame pomologiniame sode, Larix × marschlinsii miškelyje už fortifikacinių įrenginių, kuris kažkurį laiką priklausė miestui, tik 2011 metais atgautas, Fagus ir Larix, augantysVaistinių ir prieskoninių bei Pomologijos mokslo sektoriuose.

„Aš turėjau galvoje arboretumą praplėsti, bet mano sumanymas paliko tik popieriuje“, taip atsiminimuose rašė prof. K. Regelis, tačiau visi geri sumanymai niekada nelieka užmarštyje…

Vyresn. specialistė J. Šabūnaitė

Literatūra:

  1. Regelis K. Atsiminimai apie Lietuvos universitetą. 1972.
  2. Minkevičius A. „VDU universiteto botanikos sodo planas. 1936, Kaunas
  3. http://www.technologijos.lt/n/mokslas/istorija_ir_archeologija/S-57303/straipsnis-2psl/Ispudinga-Kauno-Botanikos-sodo-istorija-kaip-skurdo-salygomis-ji-ikure-i-Lietuva-atviliotas-sveicaras-Konstantinas-Regelis /žiūrėta:2021-01-05/ E.M. Ramanauskaitė
  4. Minkevičius A. „Konstantinas Regelis ˗Botanikos sodo Kaune įkūrėjas“. VDU Botanikos sodo raštai. T.X., 2002. p. 9-20
  5. Sumedėjusių augalų kortelės // Saugomos VDU Botanikos sode DVDU Botanikos sodo Dendrologijos ir Fitopatologijos mokslo sektoriuje