Liepos 10 dieną jubiliejinį gimtadienį švenčia ilgametis dendrologų draugijos narys Pranas Masedunskas. Sveikiname mielą Praną su gimtadieniu ir linkime jam kuo stipresnės sveikatos ! Jį pažįstantys paskambinkite jam ir pasveikinkite, kad nesijaustų mūsų užmirštas.
Notrelinių (Lamiaceae), anksčiau vadintai lūpažiedžių (Labiatae) šeimai priklausanti beručio (Teucrium) gentis paplitusi beveik visame pasaulyje, išskyrus arktines sritis. Didžiausias rūšių skaičius – aplink Viduržemio jūrą. Iš viso botanikai suskaičiuoja 150 – 200 rūšių, nuo vienmečių, dvimečių ir daugiamečių žolių iki puskrūmių ir krūmų. Sumedėjusių Europoje auginama 4 rūšys, 1 hibridas ir pora veislių. O žolinių vien Vakarų Europoje savaiminių 8, […]
Japonine kerija (Kerria japonica) ją pavadino Europos botanikai nenumanydami, kad tikroji šio augalo tėvynė visai ne Japonija. Čia ji auga sulaukėjusi, pabėgusi iš darželių. O kilusi ji iš Rytų ir Centrinės Kinijos kalnų, kur auga 200 – 3000 m aukštyje, gerai drenuotoje nerūgščioje (pH 6 – 8), lengvoje ar vidutinio sunkumo bei derlingoje, ne per daug sausoje dirvoje, atvirose […]
Ankštinių (pupinių) šeimai priklausančioje visterijų (Wisteria) gentyje suskaičiuojama 6 – 10 rūšių. Dabartiniai katalogai dažniausiai nurodo 8. Viena jų auga Šiaurės Amerikoje (W. fragrantissima), trys Japonijoje ir keturios Kinijoje. Iki 2010 metų Europos želdiniuose buvo galima rasti dvi rūšis, jų tarpusavio hibridą ir beveik 40 veislių, o botanikos soduose dar 3 rūšių visterijas. Visos jos – lapus metančios lianos. Savo […]
Kataloge PWO (Plants of the World Online) įrašyta 10 platanų rūšių. Dauguma jų vidutinio, bet artimesnio subtropiniam klimatui augalai. Tik P. kerrii rūšis, vienintelė visžalė, auga tropikuose Vietname ir Laose. Kitos lapus metančios, o kai kurios pusiau visžalės. Šios lapus numeta arba labai vėlai, arba esant labai nepalankioms sąlygoms: sausrai, šalčiui. Jos paplitusios Meksikoje. Visos platanų rūšys auga šiauriniame pusrutulyje […]
Gegužės 17-18 dienomis dendrologai keliavo po Telšių kraštą. Pirmąją dieną kartu su gidu ir šio krašto žinovu Kaziu Praeru buvo aplankytas Medvėgalio piliakalnis, Varnių regioninio parko lankytojų centras, praeita Debesnų botaninis taku, apžiūrėta Lopaičių šventvietė, užsukta į Tverus, kur aplankyta bažnyčia ir apžiūrėtas pats miestelis. Vėliau apkabintas Skaborų ąžuolas senolis, o po to kartu su vietine ragana užkopta į Šatrijos […]
Kedročio gentyje yra keturios rūšys visžalių spygliuočių medžių, savaime paplitusių rytinėje Azijoje ir vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje. Lotyniškas genties pavadinimas reiškia „gražusis kedras“, o ir jos pavadinimai įvairiose Europos kalbose susiję su kedro vardu, nors kedrai (Cedrus) tėra labai tolimi jų giminaičiai, artimesni kedročių „pusbroliai“ ir „pusseserės“ yra tujos ir kiparisai. Kaliforninis kedrotis (Calocedrus decurrens) yra galingas medis, išsistiebiantis iki […]
Prieš kurį laiką rašėme apie krūminius sausmedžius, tekstą galima rasti čia. Šį kartą – apie vijoklinius sausmedžius. Kiek beieškotume botaniniuose leidiniuose, bet Caprifolium genties nerastume. Tad kodėl sausmedinių šeima pavadinta Caprifoliaceae, o ne pagal sausmedžio (Lonicera) genties pavadinimą? Mat ilgą laiką dar iki K. Linėjaus sugalvotos augalų sistematikos sausmedžiai buvo vadinami Caprifolium. Tik 1703 metais Šarlis Pliumjė (Charles Plumier) juos […]
Krūminiai, kaip ir vijokliniai sausmedžiai (Lonicera), neretai auginami dekoratyviniuose želdiniuose, alpinariumuose, gyvatvorėse, pavieniui ar grupėmis parkuose, skveruose, sodybose. Iš daugiau nei 130 rūšių krūmų populiaresnės apie 20. Baltauogis sausmedis (L. albertii) Lietuvoje išauga kiek aukštesnis nei 1 metras ir bent dvigubai platesnis. Tėvynėje gali siekti beveik 2 metrus. Natūraliai paplitęs Tibete ir Vidurinės Azijos (Kazachstano, Kirgizijos, Turkmėnijos) kalnuose, upių slėniuose, […]
Visuotinis dendrologų draugijos narių susirinkimas įvyko š.m. balandžio 12 d. Lietuvos inžinerijos kolegijoje (buvusi KMAIK, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija). LDD pirmininkas Arvydas Rutkauskas pateikė trumpą ataskaitą apie 2024 metus: finansus, įvykusius susirinkimus, keliones bei kt. Informavo apie privačią iniciatyvą Kenijoje, plynaukštėje, įveisti lietuviškų ąžuolų mišką. Siūlė kasmet vieną nusipelniusį Draugijos narį paskelbti Metų dendrologu. Šiemet juo galėtų tapti […]