Gegužės 17-18 dienomis dendrologai keliavo po Telšių kraštą. Pirmąją dieną kartu su gidu ir šio krašto žinovu Kaziu Praeru buvo aplankytas Medvėgalio piliakalnis, Varnių regioninio parko lankytojų centras, praeita Debesnų botaninis taku, apžiūrėta Lopaičių šventvietė, užsukta į Tverus, kur aplankyta bažnyčia ir apžiūrėtas pats miestelis. Vėliau apkabintas Skaborų ąžuolas senolis, o po to kartu su vietine ragana užkopta į Šatrijos […]
Kedročio gentyje yra keturios rūšys visžalių spygliuočių medžių, savaime paplitusių rytinėje Azijoje ir vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje. Lotyniškas genties pavadinimas reiškia „gražusis kedras“, o ir jos pavadinimai įvairiose Europos kalbose susiję su kedro vardu, nors kedrai (Cedrus) tėra labai tolimi jų giminaičiai, artimesni kedročių „pusbroliai“ ir „pusseserės“ yra tujos ir kiparisai. Kaliforninis kedrotis (Calocedrus decurrens) yra galingas medis, išsistiebiantis iki […]
Gegužės 9-ąją dieną jubiliejinį gimtadienį švenčia mūsų kolegė Aušra Ramanauskienė ! Sveikiname ilgametę Lietuvos dendrologų draugijos narę su jos šventine diena ir visų narių vardu linkime toliau aktyviai dalyvauti kelionėse, talkose ir kitose draugijos veiklose. Džiaugiamės, kad Aušra draugijoje yra viena iš mieliausių, draugiškiausių ir visų mėgstamiausių žmonių. Su gimtadieniu, Aušra !
Prieš kurį laiką rašėme apie krūminius sausmedžius, tekstą galima rasti čia. Šį kartą – apie vijoklinius sausmedžius. Kiek beieškotume botaniniuose leidiniuose, bet Caprifolium genties nerastume. Tad kodėl sausmedinių šeima pavadinta Caprifoliaceae, o ne pagal sausmedžio (Lonicera) genties pavadinimą? Mat ilgą laiką dar iki K. Linėjaus sugalvotos augalų sistematikos sausmedžiai buvo vadinami Caprifolium. Tik 1703 metais Šarlis Pliumjė (Charles Plumier) juos […]
Krūminiai, kaip ir vijokliniai sausmedžiai (Lonicera), neretai auginami dekoratyviniuose želdiniuose, alpinariumuose, gyvatvorėse, pavieniui ar grupėmis parkuose, skveruose, sodybose. Iš daugiau nei 130 rūšių krūmų populiaresnės apie 20. Baltauogis sausmedis (L. albertii) Lietuvoje išauga kiek aukštesnis nei 1 metras ir bent dvigubai platesnis. Tėvynėje gali siekti beveik 2 metrus. Natūraliai paplitęs Tibete ir Vidurinės Azijos (Kazachstano, Kirgizijos, Turkmėnijos) kalnuose, upių slėniuose, […]
Visuotinis dendrologų draugijos narių susirinkimas įvyko š.m. balandžio 12 d. Lietuvos inžinerijos kolegijoje (buvusi KMAIK, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija). LDD pirmininkas Arvydas Rutkauskas pateikė trumpą ataskaitą apie 2024 metus: finansus, įvykusius susirinkimus, keliones bei kt. Informavo apie privačią iniciatyvą Kenijoje, plynaukštėje, įveisti lietuviškų ąžuolų mišką. Siūlė kasmet vieną nusipelniusį Draugijos narį paskelbti Metų dendrologu. Šiemet juo galėtų tapti […]
Registracija nutraukiama, grupė pilna. Kviečiame keliauti su dendrologų draugija po Telšių krašto dendrologines bei kitas gamtines vertybes gegužės 17-18 dienomis. Pirmąją dieną numatoma: Su gidu Kaziu Praeru aplankyti Medvėgalio piliakalnį, Varnių regioninio parko lankytojų centrą, Debesnų botaninį-pažintinį taką, Lopaičių šventvietę (piliakalnį, dolmenus, pažintinį taką, šaltinį), Tverų bažnyčią (turinčią paslaptį) ir patį Tverų miestelį bei Skaborų ąžuolą. Šatrijos piliakalnį su vietine […]
Praėjusių metų balandžio mėnesį teko lankytis nuostabiame Oksfordo Universiteto Botanikos sode. Tuo metu jau žydėjo rožės, deucijos, obelys, magnolijos, paulonijos ir daug kitų sumedėjusių augalų bei krūmų, bet labiausiai dėmesį patraukė Puošnusis skepetenis (Davidia involucrata var. vilmoriniana), sodintas 1955 m. Jis buvo pačiame žydėjime, pasipuošęs baltais žiedais, lyg skepetaitėmis… Puošnusis skepetenis (Davidia involucrata var. vilmoriniana) priklauso Nyssaceae šeimai, Davidia genčiai. […]
Namuose pranašu nebūsi. Šis posakis tinka ne tik žmonėms. 1984 metais Dubravos miško sėklininkystės centro vadovai sumanė išvalyti senokai apleistą ir sutankėjusį dekoratyvinių augalų daigynėlį. Iškirto dekoratyvines alksnių, gluosnių ir tuopų veisles. Mat net anais labai negausaus asortimento laikais kolūkių ir kitų įstaigų vadovai šnairai žiūrėjo, jei pasakydavau, kad tai vietinių medžių dekoratyvinė forma. Laikai keičiasi, kinta ir požiūris į […]
Lietuvoje nedaug kas jį pažįsta. Dar rečiau augina. Nors dendrologinėje literatūroje aprašytas nuo 1974 metų (P. Snarskis ir V. Galinis, „Vadovas Lietuvos dekoratyviniams medžiams ir krūmams pažinti“) bei vėlesniuose (M. Navasaitis, „Dendrologija“, 2004 ir L. Januškevičius, „Dekoratyvioji dendrologija“, 2017) leidiniuose. Pirmą kartą 1753 metais K. Linėjus į savo monografiją „Species Plantarum“ įrašė ir dervamedžio (Liquidambar) gentį, remdamasis tikrojo dervamedžio (L. […]