Mieli, dendrologų draugijos nariai,

Kviečiame Jus 2017 m. birželio 3 d. susitikti ir kartupasivaikščioti po Jaučakių Rododendryną!

Susitinkame birželio 3 d. (šeštadienį) 11 val. Pakarklės miško poilsio aikštelėje. Aikštelę rasite važiuodami link Vilkijos – pravažiuokite Raudondvarį, Kulautuvą, Pakarklės upelį, ir 26 –ame kilometre, už autobusų sustojimo pasukite

į kairę, į poilsio aikštelę. Aikštelėje palauksime vieni kitų, ir kartu nuvažiuosime iki Rododendryno.

Atnaujinta Ketvirtadienis, 25 Gegužė 2017 12:42

Vytauto Didžiojo Universiteto ir Lietuvos dendrologų draugijos bendradarbiavimo sutartis

Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos dendrologų draugija kovo 22 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį.VDU rektorius prof. Juozas Augutis ir Lietuvos dendrologų draugijos valdybos pirmininkas Arvydas Rutkauskas šią sutartį pasirašė atsižvelgdami į tai, kad universitetą, per VDU Gamtos mokslų fakultetą bei VDU Botanikos sodą, su Draugija sieja ilgalaikės bendradarbiavimo ir socialinės partnerystės tradicijos ne tik rengiant biologus, aplinkos apsaugos specialistus, bet ir keičiantis abipusiai naudinga informacija, rūpinantis Lietuvos aplinkos būkle, sumedėjusia jos augalija, parkais, dendrokolekcijomis.

Lietuvos dendrologų draugijos ir universiteto atstovai kartu skatins Lietuvos darnaus vystymosi procesus, taip pat didelis dėmesys bus skiriamas mokslo ir viešojo sektoriaus integracijai, siekiant glaudesnių teorijos ir praktikos ryšių. VDU studentai turės galimybę tobulinti profesinius įgūdžius bei atlikti praktiką Draugijoje, o jos nariai kelti kvalifikaciją bendrų projektų su universitetu metu.

Keičiantis informacija ir profesinėmis žiniomis bus rengiami darnaus vystymosi projektai, kuriais siekiama gerinti aplinkos apsaugą ir ugdyti žmogiškųjų išteklių kompetencijas.

Informacijos ir nuotraukų šaltinis: VDU

Atnaujinta Trečiadienis, 05 Balandis 2017 08:37

LIETUVOS DENDROLOGŲ DRAUGIJOS METINIS SEMINARAS

„MIESTŲ ŽELDYNAI 2017“

Programa:

11.00-11.25 „Tado Ivanausko Obelynės parko pritaikymas visuomenės pažinimui“, Violeta Beigienė, architektė, projekto vadovė, Danguolė Liagienė, biologė – dendrologė

11.25-11.50 „Sutvarkyta aplinka – saugesnė visuomenė. Olandų želdynų tvarkymo patirtis“. Ala Kuzmickienė, UAB „Optimus monitus“ vadovė

11.50-12.15 „Pavojingos spygliuočių ligos Lietuvos želdynuose“. Dr. Svetlana Markovskaja, vyr. mokslo darbuotoja, Kristina Raitelaitytė, biologijos m. doktorantė, Gamtos tyrimų centras

12.15- 12.40 Arbatos pertraukėlė

12.40-13.05 „Trijų JAV miestų viešieji želdynai“,  Audrius Skridaila, VU Botanikos sodo direktorius

13.05-13.30 „Traupio pagrindinės mokyklos botanikos sodo kūrimo patirtis“. Sigutis Obelevičius,  Anykščių rajono savivaldybės vicemeras, LDD valdybos narys

13.30-13.55 „ASU arboretumo dabartis ir perspektyvos“. Pranešėjas Juozas Girinas, ASU arboretumo vedėjas

13.55-14.20 Diskusijos prie arbatos

14.20 LDD narių metinis visuotinis susirinkimas

Konferencijos vieta ir data: 2017 03 31 (penktadienis) 11.00 val. ASU Centriniai r. 507 audit.

Maloniai kviečiame visus LDD narius ir draugus susitikti, praplėsti akiratį, pasipildyti žinių. Bus priimami nauji nariai į mūsų draugiją.

Atnaujinta Trečiadienis, 05 Balandis 2017 08:41

Lietuvos dendrologų draugijos garbės nariui gerb. ADOLFUI KIŠONUI 2017 m. sausio mėn. suėjo 90 metų !

Sveikiname jubiliatą su ypatinga sukaktimi ir linkime jam sveikatos, laimės bei toliau puoselėti gausią dendrologinę kolekciją ir parką.

Adolfas Kišonas – tapytojas, dendrologas, dekoratyvinių augalų specialistas, Lietuvos kūrėjų asociacijos narys, Lietuvos dendrologų draugijos Garbės narys ir Degaičių seniūnijos Garbės pilietis. Jo paveiksluose užfiksuotos gražiausios Žemaitijos, Telšių rajono vietos. Menininkas, dendrologas atgaivino XIX a. įkurtą ir apleistą Degaičių parką. A. Kišonas kiekvienais metais Degaičių parkui dovanoja želdinių, jo dėka šis parkas įtrauktas į valstybės saugomų objektų sąrašą ir priskirtas prie Gamtos paminklų.

Gerbiamo jubiliato rankos per keletą dešimtmečių Degaičių kaime (Telšių r.) sukūrė unikalų dendrologinį parką. Senasis parkas buvo 6 ha ploto, o naujojo (išplėtoto) plotas – 18,2 ha.Degaičiai – Telšių rajono gyvenvietė Telšių miesto pašonėje. Parkas mišraus suplanavimo, įkurtas XIX a. pabaigoje. Tikslesnių duomenų, kas projektavo parką, neišliko. Ilgą laiką jis buvo gerai tvarkomas. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą, apie 1913 metus, dvarą nusipirko valstiečiai broliai Liaugaudai. Naujieji dvaro šeimininkai daugiausiai dėmesio skyrė ūkiniams reikalams. Tvarkydami parką jie apsiribojo tik retų medžių ir krūmų išsaugojimu.Parkas labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Daug vertingų medžių buvo iškirsta malkoms. Nukentėjo europiniai kėniai, sibiriniai maumedžiai, daug vietinių medžių. Ilgą laiką apleistas parkas buvo ir sovietmečiu. Atgijo jis tik 1972 m., kai parko tvarkymo ir priežiūros darbams pradėjo vadovauti vietos tautodailininkas ir didelis dekoratyvinių želdinių puoselėtojas A. Kišonas. 1972–1973 m. jis sudarė parko sutvarkymo projektą. Gavus lėšų iš tuo metu veikusio Anulėnų tarybinio ūkio (direktorius M. Ežerskis), projektas buvo įgyvendintas. Visoje parko teritorijoje tada buvo pašalinti menkaverčiai medžiai ir krūmai, išvalyti tvenkiniai, sutvarkytos vejos, įrengti gėlynai, atnaujinta, o daug kur ir naujai įrengta takų sistema. Tvarkant senąjį parką kartu buvo įsisavinti, sutvarkyti ir parkui priskirti nauji žemės plotai, apsodinant juos vietinėmis ir retomis egzotinėmis medžių, krūmų rūšimis bei formomis. Tada parkas buvo formuojamas kaip buvusio Anulėnų tarybinio ūkio visuomeninis centras su įvairią paskirtį turinčiais pastatais. Juo nebuvo galima važinėti. Kiekvienas pastatas arba du greta stovintys statiniai turėjo atskirus privažiavimus iš parko pakraščių. Vieną su kitu šiuos pastatus jungė pėsčiųjų takai. Toks buvo parko projektas, kuris, laikui einant, buvo pakoreguotas.

Parkas turi netaisyklingą tiesių alėjų ir vingiuotų takų tinklą. Jame – 7 įvairaus dydžio tvenkiniai, sporto bei žaidimo aikštelės, daug visuomeninių pastatų ir įvairių želdinių derinių. Parko medynuose bei medžių juostose daugiausiai savaiminių rūšių ąžuolų ir eglių. Iš svetimžemių spygliuočių parke auga dygioji eglė, europinis ir sibirinis kėnis, melsvoji pocūgė, kedrinė pušis, žirniavaisis puskiparisis ir jo plunksniškoji geltonšakė forma, serbinė eglė, vakarinė tuja ir europinis maumedis. Parke yra nemažai ir retesnių rūšių bei atmainų lapuočių medžių ir krūmų. Čia auga raudonieji ir glaustašakiai paprastieji ąžuolai, raudonlapiai paprastieji bukai, raudonasis platanlapis klevas, gelsvažiedis tulpmedis, raudonasis riešutinis lazdynas, raudonlapis pūkenis, paprastojo klevo, gluosnių, ąžuolų, sedulų, šeivamedžių dekoratyvinės formos ir daugelis kitų medžių. Iš viso parke priskaičiuojama 86 rūšys ir formos sumedėjusių introducentų. Daugelis iš jų pasodinta A. Kišono iniciatyva.

1986 m. parkas priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų. 1991 m. Degaičių dvaro sodybos fragmentai įrašyti į išaiškinamų kultūros vertybių sąrašą. Pastaraisiais metais parkas tvarkomas nesistemingai. Žinant, kad ne taip seniai augalų rūšiniu požiūriu Degaičių parkas buvo vienas iš turtingiausių parkų Lietuvoje, tai verčia nerimauti. Šį parką itin vertėtų saugoti ir branginti jau vien dėl čia augančių gražių gelsvažiedžių tulpmedžių, daugybės kitų egzotinių augalų.

Spalio 8 dieną vyko tradicinė dendrologų talka. Šį kartą vėl po 7 metų ji vyko Rabikiuose, Panevėžio r. pas dendrologų draugijos garbės narį prof.Stasį Juknevičių, Beržoto dendrologiniame parke.

Nors oras buvo šaltas ir lietingas, bet nemažas talkininkų būrys suvažiavo iš įvairių Lietuvos vietovių.

Paskutinė nuotrauka fotografuota prieš 7 metus tame pačiame parke

Nei lietus, nei šaltis neišgąsdino talkininkų

Į talką atvyko ir LDD garbės narė, pirmosios lietuviškos knygos apie dendrologiją autorė Aldona Vitkevičienė (antra iš dešinės)

Prof. Stasys Juknevičius pasakoja apie savo parko įkūrimą

Parke yra ir medinių skulptūrų

Talkoje padėjo ir kariūnas iš Tauragės Eugenijus

2009 m. rudenį po talkos Beržoto dendroparke
Atnaujinta Sekmadienis, 09 Spalis 2016 13:48