Vaclovas Monkauskas
Lietuvos dendrologų draugijos garbės narys Vaclovas Monkauskas gimė 1937 m. Žemaitijoje, Sedos valsčiuje, Galvyčių kaime. Vaikystę ir jaunystę praleido toje pačioje sodyboje, kurioje gyvena ir dabar. Keitėsi čia tik aplinka ir prie to daugiausiai prisidėjo šiandieninis šios sodybos šeimininkas Vaclovas Monkauskas. Dekoratyviniais augalais ir ypač dekoratyviniais medžiais ir krūmais jaunasis Vaciukas pradėjo domėtis dar vaikystėje – tėvų sodyboje sodino jam patinkančias gėles, medžius ir krūmus, domėjosi skiepijimo paslaptimis ir visaip kitaip puošė ir puoselėjo sodybos aplinką. Bet tikrasis susidomėjimas dekoratyviniais medžiais ir krūmais Vaclovą užvaldė gerokai vėliau, apie 1955 metus. Dendrologinę kolekciją sodyboje tikslingai jis pradėjo kaupti 1957 m. Sodyba gražėjo labai sparčiai, o kartu plėtėsi bei gražėjo ir kolekcija. Tačiau pagrindiniai sodybos pertvarkymo ir kolekcijos kūrimo darbai vyko 1974 – 1976 m. 1975 m. Lietuvos sodininkų draugijos organizuojamame konkurse V. Monkausko sodybai jau buvo pripažinta antroji vieta tarp šalies kaimo sodybų, o 1977 m. sodyba savo kategorijoje tapo gražiausia ir jai buvo suteiktas pavyzdinės sodybos vardas. Šiuo laikotarpiu šeimininkas didžiausią dėmesį ir pastangas skyrė retų augalų paieškoms ir tolesniam kolekcijos kaupimui ir tvarkymui. Sodyboje lankydavosi daug ekskursijų ir pavienių lankytojų. Visus žavėjo ir masino ne tik puikiai sutvarkyta sodybos aplinka (didelės erdvės, turtinga augalų įvairovė, puikiai prižiūrimos vejos, pavyzdingos gyvatvorės), bet ir galimybė sodyboje esančiame medelyne įsigyti vieną ar kitą norimą retą augalą, kurių pasirinkimas pokario laikotarpiu čia buvo tikrai didelis. Lankytojus čia visada žavėdavo šeimininko nuoširdumas, su kuriuo jis pasitikdavo kiekvieną svečią, aprodydavo sodybą, supažindindavo su didele čia augančių egzotinių medžių ir krūmų įvairove, išpasakodavo jų dauginimo ir auginimo paslaptis… Toks Vaclovas Monkauskas išlikęs ir dabar – nors pečius slegia nelengva metų našta, jis kaip ir anksčiau neramus, ieškantis ir kuriantis. Sodybos dendrologinėje kolekcijoje, apie 1,5 ha plote veši apie 260 introdukuotų sumedėjusių augalų rūšių, porūšių bei dekoratyvinių formų (Pinophyta (pušūnai) – 110, Magnoliophyta (magnolijūnai) – 150). Iš rečiau šalies dekoratyviniuose želdynuose sutinkamų augalų paminėtini balzaminio kėnio žemaūgė forma (Abies balsamea‘Nana‘), arizoninis kėnis (A. lasiocarpa (Hook.) Nutt. var. arizonica (Merr.) Lemm.), kaukazinis kėnis ( A. nordmanniana (Steven) Spach), daugybė žirniavaisio ir Lausono puskiparisių bei įvairių kadagių rūšių ir dekoratyvinių formų, įvairūs paprastosios ir baltosios eglių, paprastosios pušies bei vakarinės tujos kultivarai (Picea abies ‘Aurea Magnifica‘, P. abies ‘Luua Pearl’, P. abies ‘Procumbens‘, P. glauca ‘Virgata‘, P. sylvestris ‘Watereri‘, Thuja occidentalis ‘Lutea‘, T. occidentalis ‘Ohlendorffii‘, T. occidentalis ‘Woodwardii‘), retokai mūsų šalies dekoratyviniuose želdynuose sutinkamos lapuočių medžių ir krūmų rūšys ir dekoratyvinės formos (Acer platanoides ‘Laciniatum‘, A. pseudoplatanus ‘Leopoldii‘, Alnus incana ‘Pendula‘, Betula pendula ‘Purpurea‘, Castanea sativa Mill., Catalpa bignonioides Walter, Cornus alba ‘Aurea‘, Corylus avellana ‘Contorta‘, Fagus sylvatica ‘Purpurea Tricolor‘, Fraxinus excelsior ‘Aureovariegata’, Hamamelis virginiana L) ir daugelis kitų. Sodybos šeimininkas nenurimsta ir dabar. Kiekvienais metais jis savo išpuoselėtą kolekciją papildo naujais augalais, atkeliaujančiais į mūsų šalį iš įvairių Vakarų Europos šalių medelynų. Įdomus ir tas faktas, kad V. Monkauskas ir pats užsiima naujų sumedėjusių augalų paieškomis ir selekcija. Vietiniuose miškuose jis surado labai įdomias paprastosios eglės morfologines formas, bando atrinkti naujas veisles iš įvairių sumedėjusių augalų dekoratyvinių formų sėjinukų. Tad norėtųsi palinkėti šiam dendrologų draugijos garbės nariui stiprios sveikatos ir kad jo išpuoselėta sodyba ir dendrologinė kolekcija dar ilgai džiugintų ne tik šalies dendrologus, bet visus dažnai čia užklystančius lankytojus.
