Senolių ąžuolų palikuonių sodinimo talka Žemės ūkio akademijoje

Ką prasmingo galima nuveikti darganotą rudens dieną? Sodinti ąžuolus, tur būt tikrai didelė vertybė, ir dar kokius – Lietuvos senolių palikuonis, praplečiant jų paplitoimo ribas. Dėkui Jonui Ravinskui, surinkusiam giles iš įvairių senolių ir iš jų išauginusiam ąžuoliukus. Ir dėkui Juozui Girinui, kad pakvietė dendrologus į talką pasodinti šiuos ąžuoliukus. Gediminas iškasė duobes, tai talkininkams beliko pasodinti į paruoštas duobes, aprišti, pritvirtinti ir maisto patalais apkloti. Tiesa, vyrukams dar teko išsikasti iš miškininkų medelyno ir atsivežti į naujai kuriamą „sinergijos“ (pasak Juozo) ąžuolyną už stadiono. Tur būt džiaugiasi sodinime dalyvavusi Rimutė, Zita, Marija, Rimvydas, Raimondas, Leonardas, kad likimas suteikė galimybę padauginti seniausių, gražiausių Lietuvos ąžuolų palikuonis, padėti išsaugoti tokį vertingą genofondą. Sodinti Karvelių, Šaravų, Kauno ąžuolyno ir kitų gražiais habitais senolių ąžuolų palikuonys.

Dėkui, nuo Linos.