ABELIJA, lietuviškai vytmeniu vadinama
Vytmenys – kalbininkų sugalvotas pavadinimas, tik ar reikalingas? Juk abelija lietuviškai skamba visai gražiai, mūsų gramatikos taisyklėms tinka (puikiai linksniuojama), o ir galvos papildomai apsunkinti nereikia – dendrologas iškart supras, apie ką kalbame.
Tarptautinį pavadinimą Abelia, skirtą pagerbti Kinijoje pasiuntinybėje dirbusį anglų gydytoją ir botaniką gamtininką Klarką Abelį (Clarke Abel 1787 – 1826), 1818 metais suteikė botanikas Robertas Braunas, tuo pačiu įkurdamas naują gentį, priklausančią šeivamedinių (Caprifoliaceae) šeimai. Iki 21 amžiaus 2-ojo dešimtmečio joje buvo įvardijamos apie 40 rūšių. Europos botanikos soduose, parkuose ir kolekcijose augintos apie 11 rūšių, 1 hibridinė rūšis ir apie 100 veislių. Lietuvoje iki 1974 metų išleistoje dendrologinėje literatūroje abelijos neminimos. Trumpai trižiedę abeliją (A. triflora) 2005 m. “Dendrologijoje“ ir 2017 m. “Dekoratyviojoje dendrologijoje“ aprašo dr. M. Navasaitis ir dr. L. Januškevičius. Pats tokiu pavadinimu augalus auginau Dubravos medelyne šio amžiaus 1 – 2 dešimtmečiais. Vėliau buvusi Dubravos arboretumo viršininkė dr. V. Baronienė patikslino, kad tai kvapioji abelija (A. mosaniensis). Kurį laiką maniau, kad tai sinonimai.
Dabar Dubravos medelynas dekoratyvinių augalų neaugina, o arboretumas kaipo toks neegzistuoja (dendro kolekcija išlikusi, bet jokia arboretumui būdinga veikla nevykdoma ir nėra jokių darbuotojų), tad abelijomis labai nesidomėjau. Bet panaršęs visažinėje (nors ne visada teisingoje) vikipedijoje pastebėjau, kad kataloguose įrašomos kaip atskiros rūšys ir kvapioji (A. mosaniensis), ir trižiedė (A. triflora). Be to, ir perversmų gentyje būta. 2011 metais kinai gentyje buvo įrašę tik 5 pas juos augančias rūšis. 2013 metais prie jų pridėtos dar 5 Meksikoje augančios. Dabar kataloge Plants of The World Online įrašytos 29 rūšys. Buvusios 40 rūšių buvo išskaidytos į Diabelia, Linnaea, Vasalea, Zabelia gentis. Vėliau dėl panašių žiedynų šios gentys, išskyrus Zabelia, daugiausia olando Marteno Christenhuzo (Maarten Christenhusz) pastangomis vėl apjungtos į vieną. O kaip „mūsiškės“ abelijos? Abi jos buvo priskirtos Zabelia genčiai. Vadinasi, abelijų Lietuvoje nėra? Katalogas Plants of The World Online, kurį kuruoja vieni patikimiausių pasaulyje dendrologų Kju (KEW) botanikos sodo Londone darbuotojai, teigia, kad tiek kvapioji, tiek trižiedė yra abelijos.
O kuri iš jų yra Lietuvoje? Manau, kad kvapioji. Kažkada matytose Kju botanikos sodo publikuotose nuotraukose trižiedžių abelijų žiedynai sudaryti dažniausiai iš 3, retai iki 5 žiedų, o kvapiųjų žiedynuose jų po keliolika. Žiedų forma labai panaši. Bet visur kitur kataloguose, ne tik komercinių medelynų, o ir tikrai stipriai „pasikausčiusius“ dendrologus turinčio Misūrio botanikos sodo (jo dendrologų skyrius laikomas vienu iš trijų stipriausių pasaulyje, kartu su Kju ir Australijos Herbariumo) nuotraukose šių abelijų žiedynai praktiškai nesiskiria. Kas klysta? Mūsų lietuviškuose leidiniuose nuotraukos, manau, kvapiųjų abelijų. Juolab, kad jos žymiai atsparesnės šalčiui, normaliai atlaiko žemesnę nei -30 laipsnių temperatūrą (priklauso 4 klimato zonai). O trižiedė nurodoma auganti 7-9 klimato zonose, tad jau nuo -20 turėtų stiprokai apšalti. Taigi, Lietuvoje kvapioji abelija – šalčiui atsparus puošniai žydintis krūmas stipriai kvepiančiais žiedais.. Be kita ko, labai tinkantis gyvatvorėms, nes nebijo karpymo. Žiedus krauna ant antramečių šakelių, tad kovo mėnesį paformuotos gyvatvorės gausiai ir gražiai žydi. Galima gyvatvorių neformuoti, jauni krūmai nebūna platūs, o senesni išauga iki 2-2,5 m aukščio ir iki 3 m pločio. Abelijoms tinka artima neutraliai ar šiek tiek šarminė (pH 6 – 8) vidutinio sunkumo ir derlingumo normalaus drėgnumo dirva. Per sausras būtina laistyti bent kartą per savaitę, 1 metro aukščio krūmui išpilant kibirą (10 l) vandens. Žydi birželio mėnesį, saulėtoje vietoje labai gausiai, daliniame pavėsyje kiek silpniau. Rudenį lapai rausta ir gana greitai nukrinta.
Prieš porą dešimtmečių Europos medelynai pardavinėjo tipinę kvapiąją abeliją ir jos veislę ‘Monia‘ (komerciniu pavadinimu BRIDAL BOUQUET). Veislė panaši į rūšį, žydi šviesiai rausvais žiedais, tik kur kas gausiau. Dabar išvesta keletas kitų veislių, kurių nesu matęs: ‘Eplide‘, ‘Korean Spring‘, ‘Provan Vinners‘, ‚Sweet Emotion‘.
Šiek tiek šiltesnėje Europos dalyje, jau nuo pietų Lenkijos vis dažniau auginamos hibridinės stambiažiedės abelijos (A. x grandiflora) veislės. Hibridas 1886 metais rastas Italijoje Raveli medelyne Palancoje. Tai A. chinensis ir A. uniflora hibridas. Jautrus šalčiui. Tiesa, Misūrio botanikos sodo dendrologų kataloge skelbiama, kad tinka 5 – 9 klimato zonoms, bet žinome, kad Europoje jų skelbiamas zonas reikia bent per vieną padidinti. Šios abelijos ‘Confeti‘ veislės šakelių parsivežiau iš Vilandry pilies parko Prancūzijoje (ten prie Luaros upės 8 klimato zona). Įsišaknijusias žiemą laikiau nešildomame plastikiniame šiltnamyje pridengęs agroplėvele. Neperžiemojo. Kelios kitos matytos veislės atrodė labai gražiai. Tai dažniausiai 1 – 1,5 m aukščio ir kiek platesni gana tankūs krūmai:
‘Kaleidoscope‘ – žiedai balti. Lapai spalva panašūs į geltonai margos forzitijos, tik lygiakraščiai ir mažesni;
‘Sunrise‘ lapai smulkesni, nei rūšies, kremiškais pakraščiais;
‘Confetti‘ lapai tamsiai žali su ryškiai baltais plačiais pakraščiais;
‘Frances Mason‘ žiedai balti. Lapai tamsiai žali ryškiai geltonais pakraščiais;
‘Gold Spot‘ lapai geltoni.
Prancūzijoje šiltesnėmis žiemomis šios veislės lapų nemeta, Vokietijoje dažniausiai lieka be jų, bet augalai kitais metais žydi.
Europos medelynuose parduodamos dar bent 6 rūšių abelijos. Lietuvoje jas auginti būtų sudėtinga.
Rimvydas Kareiva (Lietuvos dendrologų draugijos garbės narys)
Dr. Valerijos Baronienės ir Editos Medeinos nuotraukos
