Kęstutis Kaltenis

Lietuvos dendrologų draugijos garbės narys Antanas Kęstutis Kaltenis (1935-2022) – viena iškiliausių Lietuvos dendrologijos pasaulio asmenybių. Jis gimė 1935 m. balandžio 18 d. Kėdainių rajone. Augo miškus mylinčioje ir juose dirbančioje šeimoje, tad nenuostabu, kad tiesiog savaime tapo miškininku, kaip ir du jo broliai. Nors visas Kęstučio specialusis išsilavinimas – tik jaunystėje baigti eigulių kursai, medžių gyvenimo išmanymu jam prilygtų retas profesionalus gamtininkas.

1963 metais pradėjęs dirbti eiguliu vietoj į pensiją išėjusio tėvo, K. Kaltenis ėmė rūpintis vieno aro ploto daigynėliu eiguvos sodyboje: sėjo sėklas, surinktas botanikos soduose bei buvusių dvarų parkuose. Vėliau, savarankiškai kaupdamas dendrologijos žinias, susipažinęs su daugeliu žymių Sovietų sąjungos specialistų, sėklas ėmė siųstis iš tolimesnių kraštų ir vežtis iš kelionių, o sodinukai jau nebetilpo daigyne. 1971-aisiais K.Kaltenis išprašė Pajieslio kolūkio žemės – apleistos arklių ganyklos ir vaizdingų Šušvės pakrančių – ir kartu su kolūkiečiais pradėjo sodinti parką… “Kai aš sodinau parką, į planus beveik nežiūrėjau. Kas gali numatyti, kokį medį parsivešiu, kokį gausiu ir kuris išgyvens.“ – pasakojo Kęstutis. O ir planai atsirado vėliau, negu pats parkas. Tad parko skirstymas į geografines grupes gana sąlyginis, o dekoratyviniai sodybos želdiniai su egzotiškiausiais medžiais ir krūmais, ąžuolynai, jubiliejiniai medeliai ir nemažai kitų puošnių augalų pasodinti neatsižvelgiant į išankstinius planus ir projektus.

Jau praėjusio šimtmečio pabaigoje ir eilinius parko lankytojus, ir specialistus stebino įdomiausių medžių ir krūmų gausa, sumaniai pritaikytas reljefas, vaizdingas Šušvės vingis ir dirbtinai supiltos salos paukščiams, kaskadiniai tvenkiniai, įspūdingi rieduliai ir originalios medžio skulptūros. Daugumą šių idėjų ne tik sumanė, bet ir savomis rankomis įgyvendino parko kūrėjas Kęstutis Kaltenis. Nors čia nuo 1975 metų triūsdavo ir nemažai talkininkų, tikroji parko siela, vadovas, įkvėpėjas, organizatorius ir sunkiausiai plušantis juodadarbis net penkis dešimtmečius buvo pats Kęstutis. Dabar, žvelgiant į turtingą apie 1300 sumedėjusių augalų rūšių ir veislių kolekciją, grožintis spalvingais klevais, svaiginančiai kvepiančiomis magnolijomis ar skaičiuojant Lietuvos Raudonosios knygos augalus, sunku patikėti, kad šitiek padaryta titaniškomis vieno žmogaus pastangomis.

Kęstučio Kaltenio veikla ne kartą buvo įvertinta garbingais apdovanojimais – 1993 m. už Skinderiškio dendrologinio parko sukūrimą ir išpuoselėjimą jis tapo Valdo Adamkaus premijos laureatu. 2011 metais įteikta Aplinkos ministerijos Viktoro Bergo premija už atsidavimą savo profesijai ir darbą puoselėjant miškus, 2021 m. Kėdainių rajono savivaldybė įteikė Sidabro garbės ženklą „Už nuopelnus“. Pajieslio bendruomenės centras parko 50-mečio proga ėmėsi iniciatyvos šį dendrologinį parką pavadinti Kęstučio Kaltenio vardu, iniciatyvai pritarė ir Kėdainių rajono taryba. Lietuvos dendrologai, ne kartą viešėję, studijavę, talkininkavę, šventę ir diskutavę šiame parke, didžiuojasi, kad Kęstutis daug metų buvo mūsų Draugijos narys ir įkvepiantis tikro Dendrologo pavyzdys.