Rimvydas Kareiva
Rimvydas Kareiva – miškininkas ir dendrologas, gimęs Varėnos rajone (1952 m.), visą gyvenimą praleidęs Dzūkijoje ir Kauno apylinkėse. Baigęs mokyklą gimtinėje, studijavo miškininkystę Kaune, po to gyveno ir dirbo girininku Trakų, vėliau Kauno rajone. Trumpi intarpai kitur – Prienuose, kur po vedybų gyveno ir dirbo baldų gamybos pramonėje, ir privaloma tarnyba sovietinėje armijoje – nepakeitė nei geografinio, nei profesinio gyvenimo kelio. Nuo 1983 metų R. Kareiva daugiau kaip 30 metų dirbo Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos medelyne, o dabar yra laimingas ir labai užsiėmęs pensininkas. Susikūrus Lietuvos dendrologų draugijai, tapo jos aktyviu nariu, patikimu pažintinių kelionių dalyviu (o kartais ir gidu), konsultantu neaiškiais dendrologijos klausimais ir neišsenkančiu žinių šaltiniu ne tik jauniesiems, bet ir patyrusiems dendrologams.
Keistas faktas – žmonių, kurie žino Rimvydą kaip dendrologijos korifėjų, yra dešimtis kartų daugiau, negu tų, kurie pažįsta jį asmeniškai. O tų, kurie pažįsta jį asmeniškai, šis faktas nestebina. Vienas geriausių visų laikų Lietuvos dendrologų, stebinantis enciklopedinėmis gamtos mokslų žiniomis ir fenomenalia atmintimi, praktiškai išbandęs turbūt visas žinomas ir nežinomas medžių ir krūmų auginimo gudrybes, nė vienam negailintis patarimo ar pamokymo, yra ir vienas kukliausių, tyliausių žmonių. Niekada nesiekė įvertinimo ar pripažinimo, nepretendavo į mokslininko laipsnį, netroško matyti savo pavardės ant knygų viršelių, nesiveržė į pirmas gretas nei į fotoaparatų objektyvus… Turbūt niekada nėra ir pakėlęs balso ar ištaręs necenzūrinio, pašaipaus ar užgaulaus žodžio – dalykiniuose ginčuose priešininkus įveikia ramiu tonu, pasitikėjimu savimi ir pagrįstais argumentais. Tokios gyvenimo nuostatos nepadeda žmonėms daryti karjerą, siekti aukštų postų, uždirbti didelius pinigus. Jo turtas – darni jau penktą dešimtmetį skaičiuojanti šeima, tūkstančiai padaugintų, išaugintų ir išpuoselėtų rečiausių augalų ir, aišku, žinios, kuriomis mielai dalinasi su visais norinčiais.
Dendrologijos entuziastai, kuriems pasiseka apsilankyti nedideliame, bet vešliame Kareivų žemės sklypelyje, būna nustebinti medžių ir krūmų, kurių net nežinojo augant Lietuvoje. Vargu ar kur daugiau pamatysi plūduriuojantįjį agarą, kelių rūšių stiuartijas, žydinčias agurkines ir skėtines magnolijas, rečiausių veislių ar išvis neturinčius pavadinimų, mutavusius neįprastų formų ir spalvų kadagius, kėnius, cūgas, kukmedžius, pušis, egles, erikinius augalus… Dešimtis unikalių augalų Rimvydas padovanojo Dubravos arboretumui, kur jie džiugina lankytojus ir stebina specialsitus.
Sunku būtų suskaičiuoti dešimtis, o gal ir šimtus R. Kareivos straipsnių įvairiausiais dendrologijos klausimais, o juo labiau – patarimus ir konsultacijas. Nereto diskutuotino klausimo svarstymas tarp dendrologų baigiasi taip: „Paklausim Rimvydo, jis žinos!“ Nesvarbu, ar kalba eitų apie spygliuočių skiepijimą, ar apie Rytų Azijos liepų skiriamuosius požymius, ar apie kadagių grybines ligas, ar apie oriksos sėklų daigumą… – paklauskit Rimvydo, ir jis žinos. Ir šiame mūsų draugijos puslapyje rasite ne vieną Rimvydo Kareivos straipsnį, parašytą jam būdingu lengvu stiliumi, sklandžia ir aiškia kalba. Ir ateityje tikimės ir laukiame dar ne vienos įdomios publikacijos.
