AUGALŲ KATALOGAI IR DUOMENŲ BAZĖS
Augalų sistematika negali apsieiti be katalogų (katalogus mes čia suprantame klasikine reikšme, kaip informacinę vienarūšių daiktų kartoteką ar sąrašą, o ne šiuolaikine samprata kaip prekių sąrašą). Antraip kaip mes sužinotume apie naujai atrastas rūšis, sukurtas veisles, pokyčius klasifikacijoje ir visa kita? Botanikai tą suprato jau seniai, bet pirmasis šio darbo ėmėsi K. Linėjus. Jo veikalas „Species Plantarum“, išleistas 1753 metais, ir buvo pirmasis tuo metu žinomų augalų katalogas. Vėliau iki pat 19 amžiaus pabaigos mokslininkai tyrinėjo, atradinėjo, kaupė žinias. Išleisdavo veikalus apie atskiras rūšis, šeimas, gentis, atskirų valstybių ar tam tikrų teritorijų florą. Bet rimtų visą žinomą florą apimančių katalogų, o juo labiau duomenų bazių (tai yra susistemintas, metodiškai sutvarkytas duomenų rinkinys, kuriuo galima naudotis individualiai), nebuvo.
O kokiais katalogais ir duomenų bazėmis galime naudotis šiandien?
IPNI (International Plant Names Index). Tik 19 amžiaus pabaigoje Kju (KEW) karališkasis botanikos sodas (Royal Botanical Gardens Kew) Londone išleido katalogą Index Kewensis. Jame buvo pasaulio floros pavadinimai su jų sinonimais. Vėlesniuose leidimuose sinonimų atsisakyta. Nuo 1999 metų prie šio katalogo rengimo prisijungė dar du iš 5 pasaulio didžiausių gamtos tyrimo centrų, katalogas pavadintas IPNI. Dabar jį kuruoja Karališkojo Kju botanikos sodo, Harvardo universiteto ir Australijos Nacionalinio Herbariumo (APNI) botanikai. Tai vienas tiksliausių ir patikimiausių katalogų.
The Plant List, tūkstantmečio pradžiose sukurtas apjungus Kju karališkojo botanikos sodo ir Misurio botanikos sodo duomenų bazes, apie dešimtmetį buvo populiariausias informacijos šaltinis. Jame pateikiama daugiau kaip milijonas mokslinių augalų vardų, iš jų daugiau kaip 350 000 priimtų, naudotinų vardų (angl. accepted names), daugiau kaip 470 000 sinonimų ir virš 240 000 neapibrėžto, nepatvirtinto statuso vardų. Šis katalogas, nors nebepildomas nuo 2013 metų, veikia ir dabar, juo patogu naudotis.
WFO (World Flora Online) – tai 2012 m. pradėtas bendras visų žymiausių botanikos institucijų internetinis projektas, kurio tikslas – išsami, visus žinomus sinonimus ir nuorodas į autorius apimanti duomenų bazė apie visus neiškastinius taksonus. Joje dabar yra virš 1 422 000 augalų vardų. Nuotraukų ir taksonų aprašymų santykinai nedaug (atitinkamai apie 160 000 ir 57 000).
Nuo 2021 m. gegužės WFO Plant List pakeitė aukščiau minėtą katalogą The Plant List.
http://www.worldfloraonline.org/ https://wfoplantlist.org/plant-list
POWO (Plants of The World Online) – informacija apie sėklinius augalus. Jį 2017 metais pradėjo leisti Kju karališkasis botanikos sodas. Šiame kataloge nurodyta augalų klasifikacija, paplitimas, charakteristikos. Katalogas leidžiamas remiantis įvairių šalių botanikų publikacijomis. Jo tikslas – teikti floristinius duomenis globaliai augalų apsaugai ir aukščiau minėtam katalogui WFO (World Flora Online). Dabar tai bene geriausia ir viena tiksliausių duomenų bazių. Joje 2022 metų pabaigoje buvo virš 1 124 000 augalų pavadinimų, iš kurių 90 100 smulkiai aprašytų taksonų, o 2023 kovo 10 d. – jau 1 417 000 taksonų ir 199 100 aprašymų. Beje, visi šio katalogo tekstai rekomendaciniai, t. y. juos galima tikslinti. https://powo.science.kew.org/
1990 metais pradėtas ir daugiau kaip 30 metų vykdytas projektas WCSP (World Checklist of Selected Plant Families), kaupęs ir viešinęs naujausią informaciją apie patvirtintus augalų vardus ir jų sinonimus, 2022 m. baigė savo veiklą, o visi duomenys buvo įtraukti į POWO sistemą.
EOL (The Encyclopedia of Life). Šiame kataloge nuo 2008 metų kaupiami duomenys apie augalus, gyvūnus, grybus. Tikslas – patikimų žinių apie gyvybę Žemėje kaupimas ir visuotinis prieinamumas. Čia galima rasti bendrą informaciją apie įvairias gyvybės formas, jų ryšius, ekologiją, sąveikas. Paieška duoda gana išsamią informaciją apie konkrečią rūšį (paplitimas, optimalios aplinkos sąlygos, kenkėjai, sėklų išvaizda ir svoris, sodinimo tankumas ir kt.), bet naudotis nėra patogu, reikia įgūdžių.
ITIS (Integrated Taxonomic Information System) pradėtas apie 1990 metus. Tai JAV ir Š. Amerikos floros taksonomija, vėliau išplėsta ir į kitus žemynus. Katalogas neišsamus, dar pildomas, bet beveik vien Š. Amerikos duomenimis. Pliusas, kad nurodoma išsami kiekvieno taksono sistematinė priklausomybė (nuo karalystės ir pokaralystės iki rūšies), tačiau minusų daugiau: nenurodomi dauguma sinonimų (arba nurodomas koks vienas, neaišku kokiu pagrindu pasirinktas), geografinės nuorodos apima tik Š. Ameriką, o ne savaiminio paplitimo arealą, literatūros šaltiniai apima tik paskutinius kelis dešimtmečius, t. y. nenurodomi pirmieji taksoną aprašę autoriai.
NCBI (National Center for Biotechnological Informations) pradėtas leisti 1988 metais. Čia kaupiami medicininę vertę turinčių augalų duomenys.
Didžiausias dėmesys šioje duomenų bazėje skiriamas biomedicininei ir genominei informacijai, negausūs apie augalus pateikiami duomenys svarbūs nebent genetikams, o augalų ir kitų organizmų nomenklatūra ir klasifikacija nėra patikima, kas nurodoma ir pačioje duomenų bazėje („The NCBI taxonomy database is not an authoritative source for nomenclature or classification“).
GRIN (Germplasm Resources Information Network) pradėtas leisti 1990 metais.
Tai JAV žemės ūkio departamento (U. S. Department of Agriculture, USDA), kuris ir finansavo projektą, duomenų bazė. Oficialiai skelbiama, kad čia pateikiama informacija apie JAV nacionalinius augalų, taip pat gyvūnų ir mikroorganizmų genetinius išteklius, svarbius maistui ir žemės ūkiui. Iš tiesų paieškoje galima rasti ne tik JAV, bet ir kitose šalyse, bent vidutinio klimato zonose, augančių ar auginamų augalų (nebūtinai svarbių žemės ūkiui) vardus, visus žinomus jų sinonimus ir nuorodas į publikacijas, taip pat nurodomas jų savaiminis paplitimas ir naudojimas. Geras šaltinis, kai reikia išsamių duomenų apie konkrečią rūšį.
https://npgsweb.ars-grin.gov/gringlobal/taxon/taxonomysearch
Pagal aprašymą, šios duomenų bazės dalis PVPO (Plant Variety Protection Organization) reguliariai skelbia visų naujų veislių sąrašus su kita pagrindine informacija, bet praktiškai pavyksta rasti tik duomenis apie žemės ūkio kultūras.
Tropicos – šį katalogą leido Misurio universiteto Botanikos sodas. Naudotis juo sudėtinga, nes surašyti ir visi augalų sinonimai, dažnai duomenų neapdorojant, t.y. be gretutinių paaiškinimų. Pliusas – kad yra nemažai nuotraukų, bet kartais joms trūksta smulkesnės informacijos (pvz., nufotografuotas bonsas, bet nurodyta tik augalo rūšis).
PFAF (Plants For A Future) – maistinių, vaistinių ir kitaip praktiškai naudojamų augalų duomenų bazė, kurioje pateikiama informacija daugiausia apie daugiamečius vidutinio klimato zonų augalus. Nors taksonų skaičius nėra didelis (apie 8000), bet patogia naudotis forma pateikiama gana išsami informacija tiek apie augalus ir jiems reikalingas sąlygas, tiek apie jų taikymą.
https://pfaf.org/user/Default.aspx
GBIF (the Global Biodiversity Information Facility) pristatomas kaip tarptautinis tinklas ir duomenų infrastruktūra, finansuojama pasaulio vyriausybių ir skirta visiems ir bet kur suteikti atvirą prieigą prie duomenų apie visų rūšių gyvybę Žemėje. Tai 1999 m. pradėta kurti milžiniška biologinės įvairovės duomenų bazė, apimanti šimtus milijonų įrašų apie visas dabartines ir iškastines gyvybės formas – nuo virusų ir bakterijų iki gyvūnų ir augalų. Naudingas šaltinis mokslininkams, kai reikia labai išsamių duomenų (ne tik sinonimai ir paplitimas, bet ir nuorodos į visus šaltinius įvairiose mokslo įstaigose ir kt., jei nuotraukos, kurių kartais šimtai ar tūkstančiai – tai kiekviena su išsamiais jų publikavimo duomenimis ir t. t.). Dendrologams vertinga nebent dėl nuotraukų, padedančių apibūdinti konkrečias rūšis.
https://www.gbif.org/what-is-gbif
https://www.gbif.org/species/search
Dar yra nemažai jau nebeleidžiamų, apimančių kurios nors teritorijos ar valstybės ribas katalogų. Jie dažnai pateikia nepilnus, kartais jau pasenusius duomenis. Tereikia neužmiršti, kad internete niekas neišnyksta – tarp perlų ir aukso luitų rasime dar daugiau šlamšto ir net visiško mėšlo, o atsirinkimas yra visiškai mūsų pačių reikalas.
Taigi, turime kelis rimtus katalogus. Atrodytų – puiku: viskas kaip ant lentynėlių sudėliota. Deja… Rašydami apie kurios nors genties augalus dažnai parašome: gentyje yra nuo… iki… rūšių. Kodėl?
Dažniausiai todėl, kad nėra patikimų duomenų. Juk gamtoje nėra visiems vienodų taisyklių. Žymiausi botanikai dažnai nesutaria, ką laikyti rūšimi, ką porūšiu ar dar smulkesniu taksonu. Ribos tarp tų taksonų gamtoje dažnai būna labai neaiškios. Labai daug vilčių dėta į genetinius tyrimus, bet ir jie kartais įneša dar didesnę sumaištį. Pavyzdžiui, visi zoologai iki pat 20 amžiaus pabaigos žinojo, kad Afrikoje yra viena žirafų rūšis. Ištyrę ją dabar genetikai sako, kad genetiškai tai 6 atskiros rūšys. Nors išoriškai jos nesiskiria. Mums, dendrologams, toks pavyzdys – himalajinis kėnis (Abies pindrow) ir jo trumpaspyglis varietetas (A. pindrow var. brevifolia). Jau senokai genetiškai nustatyta, kad tai dvi atskiros rūšys. Trumpaspygis varietetas net ir pavadintas kitaip – Abies gamblei, pagal Gamblio kalnyną vakarų Himalajuose, kur jis labiausiai paplitęs. Bet ligi šiol dendrologinėje literatūroje, išskyrus anglų (o ir anglų botanikai ne visi tai pripažįsta), taip pat ir čia nurodytose duomenų bazėse, apie tai nerašoma. Kiti botanikai nepasitiki šio amžiaus pradžioje surengtos ekspedicijos išvadomis? Ar tai tiesiog biurokratiniai nesklandumai – išvadas turi patvirtinti pasaulinis dendrologų kongresas, vykstantis kas keletą metų. O jame juk visų susikaupusių duomenų neišnagrinėsi… Taigi, anglai rašo vienaip, vokiečiai kitaip, prancūzai pagal save, dar kiti, turintys gerus botaninių tyrimų centrus – savaip. O pagrindinis, dabar daugumos pildomas katalogas – tik rekomendacinis… Kita vertus, turbūt ir neįmanoma įstatymiškai priversti visus laikytis vienodo rūšių traktavimo, o kitaminčiams taikyti baudžiamąjį kodeksą.
Kaip bebūtų gaila, nėra ir vargu ar kada bus išsami, visa apimanti dekoratyvinių augalų kultivarų duomenų bazė. Šioje srityje pasikeitimai vyksta greičiau, negu jų dokumentacija – vienos veislės netenka populiarumo ir nustojamos auginti, kitos atsiranda, trečių keičiami pavadinimai, ketvirtos įgyja naujus komercinius vardus, penktos grupuojamos ir pervadinamos, dėl šeštų vardų ir autorių teisių tąsomasi teismuose, septintos turi po keletą sinonimų ir taip toliau… Tad kiekvienu konkrečiu atveju tenka ieškoti naujausios informacijos ir skubėti ja pasinaudoti, kol nepaseno.
Geriausia, ką šiuo metu pavyko rasti – tai sodininkystės asociacijos (The National Gardening Association) nuolat pildoma dekoratyvinių augalų duomenų bazė The Garden.org Plants Database. Patogi naudotis, lengva rasti bet kurios genties ar rūšies kultivarus ir smulkius jų aprašymus (bent jau naujesnių, populiaresnių), beveik visų – ir nuotraukas. Beje, užsiregistravus ir prisijungus, katalogą galima ir patiems pildyti.
Praktinei informacijai, augalų rūšių ir šiuolaikinių jų veislių atpažininimui naudingas Esveldo medelyno katalogas. Trumpi aprašymai, nuotraukos (dažniausiai), geras informacijos šaltinis dekoratyvinių augalų augintojams.
https://esveld.shop/stock-list/
Rimvydas Kareiva
Dr. Valerija Baronienė