Medeinos šventė Labanoro girioje
Medeina yra pagonių lietuvių miško ir medžių deivė. Pasak mitologo A.J.Greimo, senaisiais laikais pirmasis metų medžioklės grobis buvo aukojamas deivei Medeinai, dar kartais vadinamai Žvorūna. Ji buvo vilkmergė, t.y., lydima vilkų. Ji nesaugojo medžiotojų, bet trukdė jiems žudyti. Medeinos vardadienis yra minimas rugpjūčio 21 dieną, tad artimiausią šiai datai savaitgalį Lietuvos dendrologų draugija jau keliolika metų švenčia kaip dendrologo dieną. Šia proga paprastai aplankomos įdomios gamtinės Lietuvos vietovės, medžiai senoliai, plaukiama baidarėmis.
Rugpjūčio 17–18 d. ir įvyko tradicinė Medeinos šventė. Šiemet veiksmas vystėsi Labanoro girioje Švenčionių ir Molėtų rajonuose. Kaip visuomet atvyko būrys dendrologų ir bičiulių iš įvairių Lietuvos vietų.
Pirmąją dieną šeštadienį plaukėme baidarėmis Lakajos upe nuo Juodųjų Lakajų ežero poilsiavietės, gėrėdamiesi gausiais upės vingiais bei ežerų vandenimis ir nuostabia medžių bei paparčių žaluma. Plaukimas vyko apie 4,5 val., kai perplaukus Aldikio ežerą, išlipome prie Žukaučiznos kaimo tiltelio.
Nakvynė ir vakarojimas vyko sodyboje „Prie Labanoro“, Molėtų rajone Slabadoje. Nakvojome palapinėse – savo ir originalioje medinėje, maudėmės kubile, mėgavomės pirties ir ežero malonumais. Daug kas iš stovyklautojų išbandė plaukimą irklentėmis šalia esančiame Šlavino ežere ar šaudė į taikinius su eko kulkomis. Vakarienei mėgavomės užsakytu kugeliu ir namine gira.
Vėliau Švenčionėlių kultūros centro etnologė Milda Petkevičienė-Dečkuvienė pravedė edukaciją apie kanapes: vyko paskaita apie jų savybes ir panaudojimą, po kurios buvo galima praktiškai išbandyti senovinį kanapių mynimą ir kanapinės virvės vijimą bei paragauti kanapių sėklų užkandžių. Vakarą užbaigėme su kanapiniais žaidimais („Skrido žvirblis per ūlyčią“ ir kt.), maudynėmis ežere ir kubile bei žvaigždžių stebėjimu, šiek tiek net buvo matyti Šiaurės pašvaistės !
Antrąją dieną sekmadienį pažindinomės su Labanoro girios įdomiomis vietomis kartu su mūsų kolega dendrologu ir gamtos gidu Andriumi Gaidamavičiumi, dar gerai žinomu Labanoro Vilko vardu. Keletą valandų keliavome Ščiūro rago pažintiniu taku. Tai unikalus pusiasalis tarp Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerų. Eidami apžiūrėjome dvikamienę pušį, taip pat pušį su gausybe raganų šluotų, apykaklinę pušį bei kitus įdomius augalus, grybus, vabzdžius ir kitų gyvūnų pėdsakus. Užkopėme į Kertuojos piliakalnį, aplankėme vieną didžiausių Lietuvoje skruzdėlynų. Vėliau vykome į Andriaus-Labanoro Vilko gimtinę Januliškyje (Švenčionių r.), kur apžiūrėjome šimtamečius sibirinius maumedžius, juodalksnį Gumbulį, Peršokšnos piramidinę eglę bei pamatėme labai retą orchidėją vienalapį gedutį ir grybą korališkąjį trapiagrybį.
Nuotraukų autoriai: Aušra Ramanauskienė, Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė, Aušra Šaltenytė, Edita Medeina