{"id":601,"date":"2022-05-18T12:21:00","date_gmt":"2022-05-18T09:21:00","guid":{"rendered":"http:\/\/dendrologai.lt\/?p=601"},"modified":"2022-05-24T21:42:29","modified_gmt":"2022-05-24T18:42:29","slug":"suduva-dendrologu-akimis-parkai-medziai-ir-rapsai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=601","title":{"rendered":"S\u016bduva dendrolog\u0173 akimis: parkai, med\u017eiai ir rapsai"},"content":{"rendered":"\n

\u017dydinti, nors ir \u0161altoka gegu\u017e\u0117 dendrologus ir kitus gamt\u0105 mylin\u010dius \u017emones ir netgi ne \u017emones v\u0117l pakviet\u0117 kelion\u0117n po m\u016bs\u0173 gra\u017ei\u0105j\u0105 \u0161al\u012f. 2022-ieji paskelbti S\u016bduvos metais, tad pats laikas susipa\u017einti su jos dendrologin\u0117mis ir istorin\u0117mis \u012fdomyb\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n

Kaip jau senokai bebuvo, keliaujame autobusu, vairuojamu m\u016bs\u0173 seniai pa\u017e\u012fstamo, vis\u0173 mylimo jau beveik draugijos nario Audriaus. U\u017e lango saul\u0117, debesys, v\u0117jai, liet\u016bs ir v\u0117l saul\u0117 vis kitaip nuspalvina rapsais geltonuojan\u010dias garsi\u0105sias \u201eSuvalkijos lygumas\u201c, kurios, ties\u0105 sakant, ne visur tokios ir lygios.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Bit\u0117 (centre) – visateis\u0117 dendrolog\u0173 i\u0161vyk\u0173 dalyv\u0117<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Vos sp\u0117jame pasisveikinti ir \u0161nektel\u0117ti su kaimynais \u2013 \u0161tai ir \u017duvinto biosferos rezervatas<\/strong>. Tai pirmoji Lietuvoje saugoma teritorija (nuo 1937 m.), kurios \u012fsteigimu r\u016bpinosi Tadas Ivanauskas, siekdamas i\u0161saugoti nykstan\u010dius vandens pauk\u0161\u010dius.  2004 m. rezervatas \u012ftrauktas \u012f Europos S\u0105jungos<\/a> vertingiausi\u0173 gamtini\u0173 teritorij\u0173 tinkl\u0105 Natura 2000<\/a>, o 2011 m. \u2013 \u012f UNESCO<\/a> programos \u201e\u017dmogus ir biosfera\u201c pasaulin\u012f biosferos rezervat\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Visa tai ir dar daugiau su\u017einojome puikiai \u012frengtame lankytoj\u0173 centre, kur interaktyvioje ekspozicijoje savo akimis pamat\u0117me \u017duvinto ir jo apylinki\u0173 gamtos kait\u0105 nuo pat seniausio driaso laikotarpio prie\u0161 14 000 met\u0173 iki pat \u0161i\u0173 dien\u0173, \u201epasivaik\u0161\u010diojome\u201c labai tikrovi\u0161kai linguojan\u010dia \u201epelke\u201c, pasiklaus\u0117me \u012fvairiausi\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 bals\u0173 ir pamat\u0117me j\u0173 lizdus. Trumpa ekskursija ir tikr\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 steb\u0117jimas per \u017ei\u016bronus tikroje pelk\u0117je ilgai netruko \u2013 dabar toks metas, kai negalima trikdyti sparnuo\u010di\u0173, besir\u016bpinan\u010di\u0173 savo ma\u017eyliais.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Kitas sustojimas \u2013 neoficiali S\u016bduvos sostin\u0117 Marijampol\u0117<\/strong>, kurios pavadinim\u0105 taip gra\u017eiai marijampolieti\u0161kai sugeba i\u0161tarti tik tikri s\u016bduviai… Tai senas miestas, kuriame jau prie\u0161 kelis \u0161imtme\u010dius gyveno jotvingi\u0173 gentis. Mums \u012fdomiasia vieta buvo Poezijos (anks\u010diau vadinosi Pa\u0161e\u0161upio) parkas \u2013 devintame pra\u0117jusio am\u017eiaus de\u0161imtmetyje atnaujintas ir sutvarkytas, netrukus v\u0117l apleistas, o 2012 m. atgim\u0119s, tekan\u010dio ir \u0161okan\u010dio vandens gyvybe alsuojantis vertingas ir dendrologiniu po\u017ei\u016briu gamtos kampelis. \u017dinoma, aplank\u0117me ir Marijampol\u0117s \u201efeisbuk\u0105\u201c arba \u201eveidaknyg\u0119\u201c \u2013 tunel\u012f, kurio sienos dekoruotos tikr\u0173 marijampolie\u010di\u0173 nuotraukomis. Kai kurie, vengiantys socialini\u0173 tink\u0173, \u012fsiam\u017ein\u0119 nuotraukoje prie t\u0173 sien\u0173 teis\u0117tai parei\u0161k\u0117 \u2013 \u201epagaliau ir a\u0161 esu feisbuke!\u201c<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Vienas \u012fdomiausi\u0173 m\u016bs\u0173 objekt\u0173 \u2013 Jono Basanavi\u010diaus<\/strong> gimtin\u0117, namas\u2013muziejus ir Lietuvos tautinio atgimimo \u0105\u017euolynas O\u017ekabaliuose<\/strong>. Prie\u0161 beveik tris de\u0161imtme\u010dius Dendrolog\u0173 draugijos nariai tada dar neseniai \u012fkurtame \u0105\u017euolyne sodino medelius \u2013 kiek nor\u0117jo ir kur nor\u0117jo, tiesiog kaip laukiniuose vakaruose… Dabar t\u0105 sodinim\u0105 beprisimena tik nedaugelis vyriausi\u0173j\u0173 draugijos nari\u0173, o dabartiniai tokios galimyb\u0117s neturi \u2013 \u0105\u017euolynas tiek i\u0161sipl\u0117t\u0117 (plotas apie 40 hektar\u0173), kad nor\u0117damas jame pasodinti sodinuk\u0105 turi b\u016bti bent jau prezidentu. Bet i\u0161tyrin\u0117jome atstatytus J. Basanavi\u010diaus \u0161eimos \u016bkio pastatus, kambari\u0173 \u012frengim\u0105, buities rakandus, o gid\u0117s visk\u0105 aprod\u0117 ir pasakojo taip \u012fdomiai, \u0161iltai ir nuo\u0161ird\u017eiai, kad \u0105\u017euolyno lankymui nelabai ir laiko beliko.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Toliau patraukiame \u012f Vi\u0161tyt\u012f <\/strong>\u2013 vien\u0105 gra\u017eiausiai tvarkom\u0173 Marijampol\u0117s apskrities gyvenvie\u010di\u0173, miesto teises gavusi\u0105 dar 1570 metais, pavadint\u0105 \u0161alia tyvuliuojan\u010dio e\u017eero vardu. Vi\u0161tytis \u012fsik\u016br\u0119s trij\u0173 valstybi\u0173 sand\u016broje: vakaruose ribojasi su Rusija (Karaliau\u010diaus sritimi), pietuose \u2013 su Lenkija. Regioninis parkas \u012fkurtas 1992 m., siekiant i\u0161saugoti Suvalk\u0173 kalvyno kra\u0161tovaizd\u012f, jo gamtin\u0119 ekosistem\u0105 bei kult\u016bros paveldo vertybes. Lankytoj\u0173 centras pasitinka \u012fdomiomis ekspozicijomis, \u012fkvepian\u010diais gid\u0117s pasakojimais ir visur ciepsin\u010diais vi\u0161ty\u010diais. \u0160ie, anot vienos i\u0161 daugelio legend\u0173, ir dav\u0117 vard\u0105 e\u017eerui. Greta miestelio ir mil\u017eini\u0161kas Vi\u0161ty\u010dio mal\u016bnas. Milt\u0173 jau nebemala, bet lankytojai gali j\u012f ap\u017ei\u016br\u0117ti ne tik i\u0161 lauko, bei ir i\u0161 vidaus, o u\u017ekopus laiptais iki vir\u0161aus, kur ant gegni\u0173 perisi baland\u017eiai, nuo v\u0117jo \u0161uor\u0173, regis, si\u016bbuoja visos S\u016bduvos lygumos aplink…<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Pirmasis pirm\u0105j\u0105 kelion\u0117s dien\u0105 aplankytas dvaras ir parkas \u2013 Pae\u017eeri\u0173<\/strong> (Nenuostabu, kad taip vadinasi prie e\u017eero \u012fkurtas dvaras. Bet ir pats e\u017eeras vadinasi taip pat – Pae\u017eeri\u0173 e\u017eeras!). Dvaras \u0161altiniuose minimas jau XVI am\u017eiuje, o klasicistinio stiliaus dvaro r\u016bmai vaizdingoje e\u017eero pakrant\u0117je pastatyti LDK didiko Simono Zabielos r\u016bpes\u010diu 1795-1799 metais. Sovietiniais laikais apleisti, 2016 m. r\u016bmai buvo restauruoti ir v\u0117l suspindo buvusio a\u0161tuonioliktojo am\u017eiaus gro\u017eiu. Puo\u0161nios sal\u0117s, unikal\u016bs Liudviko XVI-ojo stiliaus baldai, \u0161vytintis parketas, subtilios interjero detal\u0117s \u2013 tinkama vieta eksponuoti vertingiems meno k\u016briniams, kurie \u010dia atkeliauja i\u0161 Nacionalionio M. K. \u010ciurlionio dail\u0117s muziejaus fond\u0173 ir kei\u010diami kas pusmet\u012f. Greta eksponuojama ir \u0161iuolaikini\u0173 meninink\u0173 k\u016bryba. Apie 12 ha ploto dvaro parkas \u017eavi sen\u0173 liep\u0173 ir ka\u0161ton\u0173 al\u0117jomis, vaizdais \u012f e\u017eer\u0105, tvenkiniais. \u010cia \u017ealiuoja ir valstyb\u0117s saugomas gamtos paveldo objektas senasis \u0105\u017euolas. Manoma, kad jis pasodintas XVI a., kuriantis dvarui. Dabar jo auk\u0161tis apie 30 metr\u0173, kamieno apimtis 6,35 m. Nenuostabu, kad tokio am\u017eiaus senolis jau turi ir d\u017ei\u016bstan\u010di\u0173 \u0161ak\u0173, bet tikriausiai jis dar pergyvens mus visus…<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Paskutin\u0117 \u0161ios dienos \u012fdomyb\u0117 dendrologams skamba keistokai \u2013 Vilkavi\u0161kio autobus\u0173 stotis<\/strong>. Kol jos nepamatome… Prie\u0161 dvejus metus atidaryta stotis (projekto autorius \u2013 nacionalin\u0117s kult\u016bros ir meno premijos laureatas architektas Gintaras Bal\u010dytis), kaip sako rajono meras \u2013  \u201esvajon\u0117s i\u0161sipildymas\u201c. Parko med\u017eiai \u010dia ne \u0161iaip i\u0161saugoti \u2013 net sunku pasakyti, ar stotis yra parko dalis, ar parkas \u2013 stoties dalis, nes viskas darniai susujungia viename ansamblyje. \u0160alia stoties i\u0161kilo ir laikrodis\u2013medis, miestui padovanotas verslo bendruomen\u0117s. \u0160is \u0161iuolaikin\u0117s architekt\u016bros \u0161edevras \u012fvertintas ir tarptautiniu mastu \u2013 j\u012f i\u0161gyr\u0117 ir \u012ftrauk\u0117 \u012f geriausi\u0173 pasaulio architekt\u016bros k\u016brini\u0173 \u201etopus\u201c \u012ftakingi Europos architekt\u016bros ir meno \u017eurnalai, jis atrinktas atstovauti 2022 met\u0173 Lietuvos architekt\u016brai presti\u017einiame ES \u0161iuolaikin\u0117s architekt\u016bros konkurse. Reikia pamatyti visiems!<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Besibaigiant ilgai turiningai dienai, pasiekiame Mockyn\u0119<\/strong> \u2013 kaimo turizmo sodyb\u0105, kurioje m\u016bs\u0173 laukia vakarien\u0117, edukacin\u0117 programa, pirtis, Eurovizijos finalas, nakvyn\u0117 ir pusry\u010diai. Nors esame pavarg\u0119, bet norisi ap\u017ei\u016br\u0117ti vaizdingas apylinkes, gra\u017eiai ap\u017eeldint\u0105 sodyb\u0105, piln\u0105 visais balsais ulban\u010di\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 vir\u0161 galvos ir miel\u0173 katinuk\u0173 ant \u017eem\u0117s. Po skanaus zanavyki\u0161ko ragau\u010diaus, palyd\u0117to \u0161eimink\u0117s pasakojimu apie zanavyk\u0173 tradicijas, papro\u010dius ir virtuv\u0119, susirenkame \u012f edukacin\u012f u\u017esi\u0117mim\u0105. I\u0161uostome, i\u0161ragaujame ir ap\u010diupin\u0117jame de\u0161imtis \u012fvairiausi\u0173 \u017eolyn\u0173, tinkam\u0173 gydymui ir pir\u010diai, maistui ir arbatoms, sielai nuraminti ir k\u016bnui sustiprinti. Kol \u012fsikuriame, pasikaitiname pirtyje, pa\u017ei\u016brime Eurovizij\u0105 (na ir kas, kad m\u016bs\u0173 Monika nelaim\u0117jo \u2013 ji vis tiek pati gra\u017eiausia ir eleganti\u0161kiausia, o pergal\u0117s ukrainie\u010diams tikrai nepavydime!) ir i\u0161siskirstome \u012f miegamuosius \u2013 pirmieji pauk\u0161\u010diai jau pradeda rytmetines giesmeles. Nakvyn\u0117 gal ir ne tokia komforti\u0161ka, kaip tik\u0117jom\u0117s, bet kelion\u0117s \u012fsp\u016bd\u017eiai ir \u0161auni kompanija kompensuoja nepatogumus. K\u0105 gi, nuotaika gera, pusry\u010diai skan\u016bs, vairuotojas pails\u0117j\u0119s \u2013 galime v\u0117l leistis \u012f keli\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Vienas seniausi\u0173 ir did\u017eiausi\u0173 Lietuvoje \u2013 Gelgaudi\u0161kio dvaras<\/strong>, \u012fkurtas dar XV am\u017eiuje, u\u017eimantis 119 ha plot\u0105. Keit\u0117si savininkai, vyko statybos, karai, niokojimai ir atstatymai, dvaro r\u016bmai buvo tai apleid\u017eiami, tai rekonstruojami, parkas tai sodinamas, tai kertamas… \u0160ie r\u016bmai \u017einomi ne tik d\u0117l buvusi\u0173 garsi\u0173 savinink\u0173 (Sapiegos, \u010cartoryskiai, Zabielos, Koideliai, Komarai…) ir d\u0117l to, kad juose m\u0117go lankytis J. Basanavi\u010dius, bet ir d\u0117l to, kad 1972 m. \u010dia buvo filmuojama nema\u017eai \u201eTado Blindos\u201c serij\u0173. Dar visai neseniai r\u016bmai buvo u\u017ekonservuoti ir nenaudojami, parkas apleistas ir beveik netvarkomas. Smagu matyti, kad \u0161iandien situacija visai kitokia \u2013 2009-2012 m. rekonstruoti r\u016bmai spind\u0117te spindi, did\u017eioji parko dalis 2015 m. atnaujinta. Dabar parkas kruop\u0161\u010diai pri\u017ei\u016brimas, ak\u012f traukia Koideli\u0173 gimin\u0117s valdymo \u0161imtme\u010diu (1797-1892) pasodinta keturi\u0173 eili\u0173 sidabrini\u0173 klev\u0173 al\u0117ja, atkuriama apnykusi ka\u0161ton\u0173 al\u0117ja, gausu \u012fvairi\u0173 kit\u0173 \u0161imtame\u010di\u0173 med\u017ei\u0173, XIX a. statytas vandentiekio bok\u0161tas paverstas kariljonu, kuriame rengini\u0173 metu skamba varp\u0173 muzika. \u0160i\u0173 r\u016bm\u0173 ir parko lankymo d\u017eiaugsm\u0105 mums padidino ir tai, kad buvome \u012fleisti nemokamai, tik su pra\u0161ymu \u201ei\u0161eidami u\u017edarykite duris\u201c. Ir dar vienas malonus netik\u0117tumas lauk\u0117 i\u0161einant i\u0161 parko \u2013 k\u0105 tik darbo dien\u0105 prad\u0117jusi paprastut\u0117 u\u017ekandin\u0117, kurioje tikrus ukrainieti\u0161kus bar\u0161\u010dius vir\u0117 tikra ukrainiet\u0117 Olga, k\u0105 tik atvykusi i\u0161 karo siaubiamos Ukrainos. \u0160\u012fkart tarp m\u016bs\u0173 bar\u0161\u010di\u0173 valgytojai buvo kur kas skaitlingesni u\u017e kavos ir led\u0173 m\u0117g\u0117jus.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Gerai nusiteik\u0119 pasiekiame Kiduli\u0173 dvaro <\/strong>sodyb\u0105 ir park\u0105. Nedideliame parke auga galb\u016bt seniausias Lietuvoje geltonlapis uosialapis klevas (Acer negundo<\/em> \u2018Auratum\u2018) \u2013 tiesa, dabar t\u0117ra tik ka\u017ekada buvusio seno med\u017eio at\u017ealos, bet ir jos pasiekusios nema\u017e\u0173 matmen\u0173. Ka\u017ekada gerokai sunyk\u0119s parkas dabar neblogai tvarkomas, ak\u012f traukia  ve\u0161lus paprastasis klevas \u2018Schwedleri\u2018 ir seni, \u012fsp\u016bdingo auk\u0161\u010dio \u0105\u017euolai, klevai, liepos, uosiai, ievos. Dalis apleist\u0173 pastat\u0173 gra\u017eiai rekonstruota pagal ES remiam\u0105 \u201e2014-2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sien\u0105 program\u0105\u201c. Bet ma\u017eai tik\u0117tina, kad programa bus t\u0119siama toliau.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

\u0160ios dienos \u201esaldainiukas\u201c \u2013 Kuryn\u0117s dendrologin\u0117 kolekcija<\/strong> arba, kaip kalbininkai liepia sakyti, \u201erinkinys\u201c. (Reik\u0117t\u0173 i\u0161siai\u0161kinti, kaip dabar teks vadinti kolekcionierius? Rinkikais ar rink\u0117jais?) Tai valstyb\u0117s saugomas gamtos paveldo objektas \u2013 vienas i\u0161 dviej\u0173 toki\u0173 visoje Lietuvoje (kitas \u2013 Tervyd\u017ei\u0173 kaimo dendrologinis rinkinys, kuriame daugelis i\u0161 m\u016bs\u0173 lank\u0117m\u0117s 2020 metais). Garbaus am\u017eiaus \u0161eimininkas Zigmas Naujokaitis, prad\u0117j\u0119s kuri \u0161i\u0105 kolekcij\u0105 1992 m., negal\u0117jo pats m\u016bs\u0173 priimti, bet malonai leido lankytis ir visk\u0105 ap\u017ei\u016br\u0117ti patiems. Beveik 7 ha u\u017eimantis parkas su daugiau kaip 300 r\u016b\u0161i\u0173 ir veisli\u0173 sumed\u0117jusi\u0173 augal\u0173 gra\u017eiai tvarkomas, neseniai aptvertas nuo bebr\u0173 ir stirn\u0173 saugan\u010dia tvora. Siesarties upelis ir jo \u0161laitai, kalvel\u0117s ir daubos parkui suteikia ne ma\u017eiau \u017eavesio negu reti, ve\u0161l\u016bs, gegu\u017e\u0117s saul\u0117je lapus ir \u017eiedus skleid\u017eiantys augalai. Sp\u0117jome ir apib\u0117gti did\u017ei\u0105j\u0105 kolekcijos dal\u012f, ir po \u017eydin\u010diomis obelimis pagul\u0117ti, ir liaudies dain\u0105 u\u017etraukti.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Kol atva\u017eiavome iki \u0160aki\u0173<\/strong>, Siesarties upel\u012f kirtome kelis kartus, o \u010dia ir v\u0117l jis mus pasitinka. \u012edomus faktas \u2013 XVI am\u017eiuje \u0160akiai tebuvo Gelgaudi\u0161kio dvaro palivarkas. Miestas, manoma, i\u0161augo i\u0161 \u0160akai\u010di\u0173 kaimo, priklausiusio Gelgaudi\u0161kio dvarui. Gra\u017eiai sutvarkytas miesto centras su originaliu kariljonu, erdviomis poilsio ir vaik\u0173 \u017eaidim\u0173 zonomis, gerai pri\u017ei\u016brimais dideliais med\u017eiais. Miesto centre telk\u0161o ir nema\u017eas tvenkinys, greta jo \u2013 paminklas \u010dia 1890-1894 m. gyvenusiam ir dirbusiam gydytoju Vincui Kudirkai. Siesarties upelis kol kas atrodo gana nat\u016bralus, vietomis prie jo auga nema\u017eos grup\u0117s i\u0161laki\u0173 savaimini\u0173 med\u017ei\u0173. Ypating\u0173 dendrologini\u0173 \u012fdomybi\u0173 \u010dia neradome ir ilgai neu\u017esibuvome.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Zypli\u0173 dvaras ir parkas<\/strong> \u012fkurti XIX am\u017eiaus viduryje. Kaip ir daugelis Lietuvos dvar\u0173, Zypliai patyr\u0117 ir klest\u0117jimo, ir nuosmukio laikotarpi\u0173, ypa\u010d sovietiniais laikais, kai dvare \u012fsik\u016br\u0117 ma\u0161in\u0173 ir traktori\u0173 stotis. Ir v\u0117liau ilg\u0105 laik\u0105 dvaro pastatai ir parkas buvo apleisti, kol aktyvi Luk\u0161i\u0173 miestelio seni\u016bnija \u0117m\u0117si veiklos ir Zyplius prik\u0117l\u0117 gyvenimui. 2012 metais restauruoti centriniai r\u016bmai, netrukus \u2013 ir kiti pastatai. Dabar juose vyksta projekt\u0173 pristatymai, meninink\u0173 dirbtuv\u0117s, parodos ir \u012fvair\u016bs renginiai, \u012fkurtas Zanavyk\u0173 muziejus. 21 ha ploto parkas ypa\u010d \u012fsimena savo 200 metr\u0173 ilgio 1891 metais pasodinta berlynini\u0173 tuop\u0173 al\u0117ja. Gausu ir kit\u0173 sen\u0173 med\u017ei\u0173 \u2013 tiek vietini\u0173, tiek introdukuot\u0173. Parko pasidid\u017eiavim\u0105 \u2013 apie 360 met\u0173 am\u017eiaus galing\u0105 \u0105\u017euol\u0105 \u2013 lankytojai vis dar gali pamatyti, bet jau horizontalioje pad\u0117tyje. Jis nuvirto 2008 metais, minint parapijos 200-\u0105sias metines. \u0160alia jo pasodintas jaunas \u0105\u017euoliukas, tik\u0117kim\u0117s, irgi gyvuos ne trumpiau. Seni\u016bnijos r\u016bpes\u010diu parkas buvo papildytas spalvingais, \u017eydin\u010diais kr\u016bmais, pastatyta dekoratyvini\u0173 skulpt\u016br\u0173. Deja, kas lank\u0117m\u0117s parke ne vien\u0105 kart\u0105, pasteb\u0117jome, kad per paskutinius por\u0105 met\u0173 jam vis ma\u017eiau skiriama d\u0117mesio, jau akivaizd\u016bs neprie\u017ei\u016bros \u017eenklai. B\u016bt\u0173 li\u016bdna, jei antrajame \u0161io am\u017eiaus de\u0161imtmetyje taip gra\u017eiai sutvarkytas parkas tre\u010diajame v\u0117l imt\u0173 nykti…<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Mi\u0161kais ir \u017evyrkeliais i\u0161va\u017eiuojame i\u0161 S\u016bduvos, o atsisveikinimui su \u0161iuo gra\u017eiu kra\u0161tu aplankome ant jo ribos (i\u0161 ties\u0173 jau Kauno rajone) Brazi\u016bk\u0173 kaime augan\u010di\u0105 Liep\u0105 Motin\u0117l\u0119<\/strong>. Tai valstyb\u0117s saugomas gamtos paveldo objektas, viena seniausi\u0173 ir turb\u016bt storiausia liepa Lietuvoje. Jai daugiau kaip 300 met\u0173, kamieno apimtis 8,4 m, o drev\u0117je gal\u0117dav\u0119 tilpti 7 \u017emon\u0117s. Dabar drev\u0117 u\u017ebetonuota \u2013 tikrai netik\u0119s augal\u0173 \u201eprie\u017ei\u016bros\u201c pavyzdys.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Kelion\u0117s pabaigoje, kaip ir prad\u017eioje, u\u017e lango  mainosi debesys, saul\u0117, v\u0117jas ir lietus, o \u012f Kaun\u0105 \u012fva\u017eiuojame tiesiai per vaivoryk\u0161t\u0117s vartus.  \u010cia jau pradedame skirstytis, d\u0117kodami Editai u\u017e organizavim\u0105, Vilmai – u\u017e istorines \u017einias, Audriui \u2013 u\u017e nebl\u0117stan\u010di\u0105 \u0161ypsen\u0105 ir skland\u0173 vairavim\u0105, o visiems bendrakeleiviams \u2013 u\u017e draugyst\u0119. Iki kit\u0173 susitikim\u0173!<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Valerija Baronien\u0117<\/p>\n\n\n\n

Nuotraukos Valerijos Baronien\u0117s ir Editos Jakubauskait\u0117s<\/p>\n\n\n\n

Atnaujinta Tre\u010diadienis, 18 Gegu\u017e\u0117 2022 14:05<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u017dydinti, nors ir \u0161altoka gegu\u017e\u0117 dendrologus ir kitus gamt\u0105 mylin\u010dius \u017emones ir netgi ne \u017emones v\u0117l pakviet\u0117 kelion\u0117n po m\u016bs\u0173 gra\u017ei\u0105j\u0105 \u0161al\u012f. 2022-ieji paskelbti S\u016bduvos metais, tad pats laikas susipa\u017einti su jos dendrologin\u0117mis ir istorin\u0117mis \u012fdomyb\u0117mis. Kaip jau senokai bebuvo, keliaujame autobusu, vairuojamu m\u016bs\u0173 seniai pa\u017e\u012fstamo, vis\u0173 mylimo jau beveik draugijos nario Audriaus. U\u017e lango saul\u0117, debesys, v\u0117jai, liet\u016bs ir […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[6],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/601"}],"collection":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=601"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/601\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":632,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/601\/revisions\/632"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=601"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=601"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=601"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}