{"id":575,"date":"2021-09-24T15:17:00","date_gmt":"2021-09-24T12:17:00","guid":{"rendered":"http:\/\/dendrologai.lt\/?p=575"},"modified":"2024-02-10T14:53:24","modified_gmt":"2024-02-10T11:53:24","slug":"madeira-kelione-i-pirmykscius-miskus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=575","title":{"rendered":"Madeira: kelion\u0117 \u012f pirmyk\u0161\u010dius mi\u0161kus"},"content":{"rendered":"\n

Madeira: kelion\u0117 \u012f pirmyk\u0161\u010dius mi\u0161kus<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Kai 1420-aisiais portugalai pasiek\u0117 Madeiros sal\u0105, ji primin\u0117 rojaus sod\u0105 \u2013 \u0161velnus ir \u0161iltas klimatas, debes\u0173 gaubiami kalnai, \u017ealiuojan\u010dios kalvos ir plok\u0161tikaln\u0117s, bekra\u0161\u010diai mi\u0161kai ir \u017eydintys kr\u016bmai, negaus\u016bs ir nepavojingi vabzd\u017eiai bei smulk\u016bs \u017einduoliai, aplink gilus \u017eydras Atlanto vandenynas ir n\u0117 vieno \u017emogaus… Nenuostabu, kad saloje spar\u010diai k\u016br\u0117si kolonistai, o kartu prasid\u0117jo ir gamtos niokojimas \u2013 mi\u0161kai buvo kertami medienai ir deginami, kad atsirast\u0173 vietos cukranendri\u0173 ir banan\u0173 plantacijoms bei ganykloms, miestams ir keliams, o vietin\u0117s r\u016b\u0161ys i\u0161stumiamos agresyvesni\u0173 \u012fve\u017etini\u0173 gyv\u016bn\u0173 ir augal\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\u0160i nedidel\u0117 (740,7 kv. km) vulkanin\u0117s kilm\u0117s sala tokia nuo\u0161ali (560 km nuo Maroko ir 980 km nuo Lisabonos), kad iki kolonizavimo joje gyvavo tik tos r\u016b\u0161ys, kurios savo j\u0117gomis, v\u0117jo, vandens ar atsitiktinai krantus pasiekusi\u0173 r\u0105stigali\u0173 ar j\u016br\u017eoli\u0173 kuok\u0161t\u0173 pagalba sugeb\u0117davo pasiekti jos krantus. V\u0117liau s\u0105moningai ar nety\u010dia \u017emon\u0117s \u012fve\u017e\u0117 antra tiek introducent\u0173 \u2013 nuo eukalipt\u0173 iki musi\u0173, kuri\u0173 vieni i\u0161plito ir stelba nat\u016brali\u0105 flor\u0105 ir faun\u0105, kiti liko tik park\u0173 ir sod\u0173 gyventojais. Miest\u0173 \u017eeldynai ir parkai akina spalv\u0173 ir form\u0173 \u012fvairove, juose gausu hortenzij\u0173, \u012fvairi\u0173 svog\u016bnini\u0173 ir sumed\u0117jusi\u0173 i\u0161 Brazilijos, Afrikos ir Australijos kilusi\u0173 augal\u0173 \u2013 Europos dendrologas \u010dia pasijunti ir su\u017eav\u0117tas, ir nei\u0161man\u0117lis…<\/p>\n\n\n\n

Nors per kelis \u0161imtme\u010dius nat\u016brali Madeiros gamta gerokai pasikeit\u0117, bet ir dabar ji stebina savo gro\u017eiu, \u012fvairove ir endemini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 gausa. \u010cia priskai\u010diuojama 1226 vietin\u0117s auk\u0161tesni\u0173j\u0173 augal\u0173 r\u016b\u0161ys (pana\u0161iai kaip Lietuvoje), i\u0161 j\u0173 dvi gentys ir daugiau kaip 120 r\u016b\u0161i\u0173 \u2013 endemin\u0117s. 20 a. antroje pus\u0117je imtasi saugojimo priemoni\u0173: \u012fkurti botanikos sodai, gamtos parkai ir rezervatai, kuriuose leid\u017eiama veikla \u2013 tik vaik\u0161\u010diojimas ir \u017ei\u016br\u0117jimas.<\/p>\n\n\n\n

Pakrant\u0117se, lygumose (kurios sudaro vos 10 proc. teritorijos) ir l\u0117k\u0161tesniuose \u0161laituose \u012fsik\u016br\u0119 miestai ir gyvenviet\u0117s, plantacijos bei dar\u017eai, kai kur ve\u0161i kr\u016bmok\u0161niai ir pievos, o mi\u0161kais apaug\u0119 kaln\u0173 \u0161laitai. Tiesa, juos lengviau pamatyti i\u0161 tolo, negu aplankyti \u2013 keliai paprastai nuveda i\u0161 vieno miestelio \u012f kit\u0105 vingiuodami kaln\u0173 serpantinais ar nerdami \u012f vienas po kito sekan\u010dius tunelius, o kelio \u012f mi\u0161k\u0105 taip ir n\u0117ra… Belieka levados ir veredos \u2013 p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 \u017eygeivi\u0173 takai, reikalaujantys ir nema\u017eai laiko, ir fizin\u0117s i\u0161tverm\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Suma\u017e\u0117jus nat\u016brali\u0173 mi\u0161k\u0173 plot\u0173, Madeiroje jie \u012fveisiami, ypa\u010d kalnuose, kur v\u0117siau ir gali augti vidurin\u0117s juostos med\u017eiai. \u012eve\u017etin\u0117s paj\u016brin\u0117s pu\u0161ys ir rutuliniai eukaliptai (Pinus pinaster<\/em> Ait., Eucalyptus globulus<\/em> Labill.) juose puikiai auga, bet tuo pa\u010diu ir i\u0161stumia savaimines Madeiros med\u017ei\u0173 r\u016b\u0161is. Ma\u017eiau agresyvios did\u017eiosios poc\u016bg\u0117s, paprastieji bukai ir japonin\u0117s kriptomerijos, kuri\u0173 mi\u0161kai v\u0117siuose, dr\u0117gnuose \u0161iauriniuose kaln\u0173 \u0161laituose primena Vidurio Europos kaln\u0173 mi\u0161kus.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 vis\u0173 gamtos \u012fdomybi\u0173 \u012fsp\u016bdingiausi yra Laurissilva \u2013 vieninteliai pasaulyje pirmyk\u0161\u010diai lauramed\u017ei\u0173 mi\u0161kai. Prie\u0161 15-40 mln. met\u0173 tokie mi\u0161kai ve\u0161\u0117jo didel\u0117je dabartin\u0117s Piet\u0173 Europos bei \u0160iaur\u0117s Afrikos dalyje, o dabar nepasikeit\u0119 i\u0161liko tik \u010dia. Jie auga sunkiau prieinamuose \u0161laituose 300-1600 m auk\u0161tyje ir u\u017eima apie 16 proc. salos ploto. Tai daugiau kaip pus\u0117 1982 m. \u012fkurto rezervato (Madeiros gamtos parko), apiman\u010dio did\u017ei\u0105j\u0105  salos dal\u012f. \u012evertinus \u0161i\u0173 mi\u0161k\u0173, kaip terciaro relikt\u0173, status\u0105 bei r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairov\u0119,1999 m. jie paskelbti UNESCO pasaulio gamtos paveldu. \u0160iuose mi\u0161kuose auga dauguma (76 r\u016b\u0161ys) salos endemini\u0173 induo\u010di\u0173 augal\u0173, gausu Europoje ret\u0173 bei endemini\u0173 saman\u0173, kerpi\u0173 ir kerpsamani\u0173, gyvena daugyb\u0117 bestuburi\u0173 ir dvi endemin\u0117s pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161ys. D\u0117l siauro arealo ir negausi\u0173 populiacij\u0173 daugelis \u0161i\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 yra retos arba nykstan\u010dios. \u0160ie mi\u0161kai svarb\u016bs ir tuo, kad saugo kaln\u0173 \u0161laitus nuo erozijos ir sulaiko lietaus bei auk\u0161tikalni\u0173 debes\u0173 vanden\u012f.  Dabar dedama daug pastang\u0173 i\u0161saugoti j\u0173 unikaliai florai ir faunai.<\/p>\n\n\n\n

Beveik visi lauramed\u017ei\u0173 mi\u0161kai auga \u0161iaurin\u0117je salos dalyje, 28-40\u00ba \u0161iaur\u0117s platumos, tai atitinka paatogr\u0105\u017ei\u0173 (subtropin\u0119) zon\u0105. Did\u017eium\u0105 j\u0173 sudaro dr\u0117gnieji mi\u0161kai, augantys kalnuose debes\u0173 juostoje, \u0161iauriniuose \u0161laituose ir tarpekliuose. Metinis krituli\u0173 kiekis \u010dia svyruoja nuo 500 iki 1200 mm, neskai\u010diuojant vadinam\u0173j\u0173 horizontali\u0173 krituli\u0173, t. y. susikondensuojan\u010dio vandens i\u0161 debes\u0173. Be \u0161io vyraujan\u010dio mi\u0161k\u0173 tipo, dar i\u0161skiriami kiti du, u\u017eimantys ma\u017eesn\u012f plot\u0105: sausieji, augantys ant pietini\u0173 \u0161lait\u0173, kur krituli\u0173 ma\u017eiau negu 500 mm per metus, ir nedideli ploteliai superdr\u0117gn\u0173j\u0173, kur krituli\u0173 daugiau kaip 1500 mm.<\/p>\n\n\n\n

\u010cia klesti vis\u017ealiai lapuo\u010diai sveikais blizgan\u010diais lapais. \u0160ilti orai be minusini\u0173 temperat\u016br\u0173, pakankamas dr\u0117gm\u0117s kiekis ir skirtingi auk\u0161\u010diai sudaro s\u0105lygas augalijos \u012fvairovei, didelei biomasei ir vaisi\u0173 brandinimui i\u0161tisus metus. Vyrauja endeminiai lauramedini\u0173 \u0161eimos (Lauraceae<\/em> Juss.) med\u017eiai (Apollonias barbujana<\/em> (Cav.) Bornm., Laurus novocanariensis<\/em> Rivas-Mart., L. azorica <\/em>(Seub.) Franco, L. nobilis<\/a><\/em> L., Ocotea foetens<\/em> (Aiton<\/a>) Baill.<\/a>, Persea indica<\/em> (L.<\/a>) Spreng.<\/a>, Picconia excelsa<\/a><\/em> (Aiton) DC., P. azorica<\/em> (Tutin) Knobl.). Taip pat da\u017eni alksnotis Clethra arborea<\/em> Aiton<\/a>, karpa\u017eol\u0117 Euphorbia mellifera<\/em> Aiton<\/a>, sotvaras Myrica faya<\/em> Ait.<\/a>, lipniasas\u0117klis Pittosporum coriaceum<\/em> Dryand.<\/a> ex Aiton , \u0161unobel\u0117 Rhamnus glandulosa<\/a><\/em> Aiton<\/a>., heberdenija Heberdenia excelsa<\/a><\/em> (Ait.<\/a>) Banks<\/a>., geben\u0117 Hedera maderensis<\/em> K.Koch<\/a> ex A.Rutherf.<\/a> Med\u017eiai \u010dia da\u017enai siekia 35-40 m auk\u0161t\u012f, jie gausiai apaug\u0119 samanomis, kerp\u0117mis ir nedideliais papar\u010diais. Pomi\u0161kis d\u0117l \u0161viesos stygiaus gana menkas. Vis tik galima pamatyti ret\u0173 \u017eolini\u0173, da\u017enai \u017emogaus auk\u0161\u010dio augal\u0173 \u2013 e\u017eeinis Echium candicans<\/em> L.f.<\/a> (\u201ePride of Madeira\u201c),  rusmen\u0117s Digitalis sceptrum<\/em> L. f., D. purpurea<\/em> L. ssp. maderense<\/em>, kelios endemin\u0117s Musschia<\/em> Dumort. genties r\u016b\u0161ys.  Nema\u017eai ir endemini\u0173 snapu\u010di\u0173, orchid\u0117j\u0173, svog\u016bnini\u0173 augal\u0173. O \u0161tai savaimin\u012f Madeiros med\u012f tikr\u0105j\u0105 dracen\u0105 (Dracena draco<\/em> (L.) L.) teko pamatyti tik miest\u0173 \u017eeldynuose.<\/p>\n\n\n\n

Kai kur \u012f lauramed\u017ei\u0173 mi\u0161kus \u012fsiterpia ir auk\u0161tos erikos bei kadagiai. Kiek auk\u0161tesn\u0117se ar sausesn\u0117se vietose, kur klimatas labiau kontinentinis, tai jau vyraujan\u010dios bendrijos, kuriose med\u017eiai ir kr\u016bmai ma\u017eesni, juose ma\u017eiau lian\u0173, epifit\u0173 ir saman\u0173. \u010cia ve\u0161i erikiniai augalai, kadagiai, bugieniai, \u0161vitr\u016bnai ir kai kurie kiti neauk\u0161ti med\u017eiai, kr\u016bmai bei papar\u010diai (Daboecia azorica<\/em> Tutin<\/a> & E. F. Warb.<\/a> , Erica arborea<\/em> L., E. maderensis<\/em> D.C. McClint., E. platycodon<\/em> (Webb & Berthel.) Rivas Mart. & al. , E. platycodon<\/em> ssp. maderincola<\/em> (D.C.McClint.) Rivas Mart. & al., Calluna vulgaris<\/em> (L.<\/a>) Hull, Vaccinium cylindraceum<\/em> Sm., Juniperus brevifolia<\/em> (Seub.<\/a>) Antoine<\/a>, J. cedrus<\/em> Webb<\/a> & Berthel.<\/a> ssp. maderensis<\/em> (Menezes) Rivas Mart. et al. , Ilex perado<\/em> Aiton, I. canariensis<\/em> Poir.<\/a>, I. aquifolium<\/em> L., Cistus chinamadensis<\/em> Ba\u00f1ares & P.Romero, Laurus azorica<\/em> (Seub.) Franco, Myrica faya<\/em> Ait., Sorbus maderensis<\/em> Dode, Viburnum rigidum<\/em> Vent.<\/a>, Adenocarpus foliolosus<\/em> (Aiton) DC., Chamaecytisus proliferus <\/em>L. f.,  Genista canarienis<\/em> L., Teline splendens<\/em> (Webb & Berthel.) del Arco, T. stenopetala<\/em> Webb & Berthel. , Asplenium onopteris<\/em> L., Polypodium cambricum<\/em> L., Pteridium aquilinum<\/em> (L.<\/a>) Kuhn<\/a>), Woodwartia radicans<\/em> (L.<\/a>) Sm<\/a>.).<\/p>\n\n\n\n

Daug kur nema\u017eus plotus u\u017eima invaziniai augalai (Acer pseudoplatanus<\/em> L., Ailanthus altissima<\/em> (Mill.<\/a>) Swingle<\/a>, Arundo donax<\/em> L., Fuchsia magellanica<\/em> Lam, Hedychium gardnerianum<\/em> Sheppard<\/a> ex Ker Gawl.<\/a>, Passiflora mollissima<\/em> Liberty Hyde Bailey<\/a>, Pittosporum undulatum<\/em> Vent., Solanum mauritianum<\/em> Scop.), plintantys ir i\u0161stumiantys vietines r\u016b\u0161is lauramed\u017ei\u0173 mi\u0161kuose. Ma\u017eesn\u012f pavoj\u0173 kelia introdukuoti ir nat\u016bralizav\u0119si spalvingi ankstyvasis agapantas (Agapanthus praecox<\/em> Willd.), did\u017eialap\u0117 hortenzija (Hydrangea macrophylla<\/em> (Thunb.<\/a>) Ser.), paprastasis oleandras (Nerium oleander<\/em> L.), kuri\u0173 gausu gyvenviet\u0117se, palei kelius ir \u017eygeivi\u0173 takus, bet nepasitaiko giliai mi\u0161kuose.<\/p>\n\n\n\n

Vietomis laur\u0173 mi\u0161kai i\u0161ret\u0117j\u0119, virt\u0119 laukym\u0117mis ir ganyklomis su pavieniais dideliais med\u017eiais. J\u0173 jau nepavadinsi tikromis mi\u0161ko ekosistemomis. Kita vertus, \u010dia galima pasivaik\u0161\u010dioti nerizikuojant \u012fstrigti tarp akmen\u0173 ir \u0161akn\u0173 raizgalyn\u0117s ar nusiversti nuo sta\u010dios uolos, skirtingai nuo daugelio nat\u016brali\u0173 mi\u0161k\u0173. Vienas toki\u0173 mi\u0161k\u0173 (Fanal Forest), gausiai lankomas turist\u0173, ve\u0161i salos \u0161iaur\u0117s vakaruose. Tai tarsi kitas misti\u0161kas pasaulis, da\u017eniausiai skendintis debesyse su juose \u0161m\u0117\u017euojan\u010diais t\u016bkstantame\u010diais med\u017eiais.<\/p>\n\n\n\n

Valerija Baronien\u0117<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Madeira – rojaus sodas Atlanto vandenyne<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Debes\u0173 gaubiami kalnai – ne pasivaik\u0161\u010diojimams<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Vereda – \u017eygeivi\u0173 takas – veda per papar\u010di\u0173 ir erik\u0173 s\u0105\u017ealynus<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Kaln\u0173 \u0161laituose klesti ne\u012f\u017eengiami mi\u0161kai<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Pietiniuose \u0161laituose – erikini\u0173 br\u016bzgynai<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Laurissilva – pirmyk\u0161\u010diai lauramed\u017ei\u0173 mi\u0161kai<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Lauramed\u017ei\u0173 am\u017eius \u010dia skai\u010diuojamas t\u016bkstantme\u010diais<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Lauramed\u017ei\u0173 mi\u0161kai<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Lauramed\u017ei\u0173 mi\u0161kai<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Lauramed\u017ei\u0173 mi\u0161kai<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Agapantai – invaziniai, bet ne itin gr\u0117smingi augalai<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Japonini\u0173 kriptomerij\u0173 mi\u0161kas<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Per mi\u0161k\u0105 gali paeiti tik \u017eygeivi\u0173 takais<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Pomi\u0161kis nepraeinamas…<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Rusmen\u0117s \u017eydi atviresn\u0117se mi\u0161k\u0173 vietose<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Vienas gra\u017eiausi\u0173 Madeiros papar\u010di\u0173 – Woodwardia radicans<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Alksnotis Clethra arborea<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Alksno\u010dio (Clethra arborea) \u017eiedai<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Vietin\u0117s geben\u0117s (Hedera maderensis) ant svetim\u017eemi\u0173 eukalipt\u0173 (Eucalyptus globulus)<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Debesys dabar, kaip ir prie\u0161 milijonus met\u0173, dr\u0117kina kaln\u0173 \u0161laitus<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Dr. Valerija Baronien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Madeira: kelion\u0117 \u012f pirmyk\u0161\u010dius mi\u0161kus Kai 1420-aisiais portugalai pasiek\u0117 Madeiros sal\u0105, ji primin\u0117 rojaus sod\u0105 \u2013 \u0161velnus ir \u0161iltas klimatas, debes\u0173 gaubiami kalnai, \u017ealiuojan\u010dios kalvos ir plok\u0161tikaln\u0117s, bekra\u0161\u010diai mi\u0161kai ir \u017eydintys kr\u016bmai, negaus\u016bs ir nepavojingi vabzd\u017eiai bei smulk\u016bs \u017einduoliai, aplink gilus \u017eydras Atlanto vandenynas ir n\u0117 vieno \u017emogaus… Nenuostabu, kad saloje spar\u010diai k\u016br\u0117si kolonistai, o kartu prasid\u0117jo ir gamtos niokojimas […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1917,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[6],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/575"}],"collection":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=575"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/575\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1918,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/575\/revisions\/1918"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1917"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=575"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=575"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=575"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}