{"id":555,"date":"2017-02-23T16:16:00","date_gmt":"2017-02-23T13:16:00","guid":{"rendered":"http:\/\/dendrologai.lt\/?p=555"},"modified":"2022-05-24T20:58:20","modified_gmt":"2022-05-24T17:58:20","slug":"puosniosios-sedulos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=555","title":{"rendered":"Puo\u0161niosios sedulos"},"content":{"rendered":"\n<figure class=\"wp-block-image size-full\"><img decoding=\"async\" loading=\"lazy\" width=\"800\" height=\"600\" src=\"https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/05\/cornus-kousa-var-chinensis-120709.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-557\" srcset=\"https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/05\/cornus-kousa-var-chinensis-120709.jpg 800w, https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/05\/cornus-kousa-var-chinensis-120709-300x225.jpg 300w, https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/05\/cornus-kousa-var-chinensis-120709-768x576.jpg 768w\" sizes=\"(max-width: 800px) 100vw, 800px\" \/><\/figure>\n\n\n\n<p>Japonin\u0117 sedula (Cornus kousa). Daugiau nuotrauk\u0173 rasite foto galerijoje.<\/p>\n\n\n\n<p>Daugelis augal\u0173 m\u0117g\u0117j\u0173 paskait\u0119 pavadinim\u0105 gali pasakyti \u2013 pamanyk, puo\u0161nios&#8230; Na, kuo gi jos i\u0161siskiria, kr\u016bmai kaip kr\u016bmai. \u017dinoma, \u017eiem\u0105 gra\u017eiai atrodo j\u0173 raudonos ar geltonos \u0161akos. O \u017eiedynai ar vaisiai \u2013 taigi yra kur kas gra\u017eesni\u0173 augal\u0173. Skeptikai, ypa\u010d \u017eini\u0173 pasis\u0117m\u0119 tik i\u0161&nbsp; lietuvi\u0161kos&nbsp; dendrologin\u0117s literat\u016bros, b\u016bt\u0173 i\u0161 dalies teis\u016bs. Bet ne visai. Jei pasidom\u0117sime sedulos (<em>Cornus<\/em>) genties botaniniu skirstymu, pasteb\u0117sim, kad i\u0161 daugiau nei 50 j\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 dalis tarpusavyje gerokai skiriasi. Ne lapais ar \u016bgliais \u2013 \u010dia kaip tik jos labai pana\u0161ios, net ir botanikams neturint j\u0173 \u017eied\u0173 ar vaisi\u0173 sunku jas atpa\u017einti.<\/p>\n\n\n\n<p>Sedulos pagal vaisi\u0173 spalv\u0105 (\u017einoma, yra ir kiti po\u017eymiai, bet \u0161is pats ry\u0161kiausias) skirstomos \u012f dvi grupes: su raudonais vaisiais ir su baltais arba m\u0117lynais. Pastar\u0105sias mes Lietuvoje geriausiai \u017einome ir da\u017enai auginame. O i\u0161 raudonvaisi\u0173 \u2013 kiek da\u017eniau tik gelton\u017eied\u0119 (<em>Cornus mas<\/em>), dar kartais vadinam\u0105 valgom\u0105ja (beje, vis\u0173 raudonvaisi\u0173 sedul\u0173 vaisius galime valgyti, o balti ar m\u0117lyni \u0161iek tiek \u017emon\u0117ms nuodingi, nors pauk\u0161\u010diai juos lesa).&nbsp; O kaip tik&nbsp; raudonus vaisius vedan\u010dios sedulos \u017eyd\u0117jimo metu yra vieni gra\u017eiausi\u0173 kr\u016bm\u0173. Ir nokstantys j\u0173 vaisiai kur\u012f laik\u0105 ne k\u0105 pras\u010diau puo\u0161ia augalus. Tad pasidom\u0117kime tomis Lietuvoje labai retomis ar i\u0161vis ne\u017einomomis, bet puo\u0161niai \u017eydin\u010diomis sedulomis. Beje, botanikai pasakyt\u0173: k\u0105 j\u016bs, j\u0173 \u017eiedynai smulk\u016bs, nei\u0161vaizd\u016bs. Ir jie b\u016bt\u0173 teis\u016bs \u2013 tikrieji sedul\u0173 \u017eiedai tikrai ne ka\u017ein kokios i\u0161vaizdos. Bet visk\u0105 atperka puikios pa\u017eied\u0117s. Daugelis m\u016bs\u0173 \u017einome puansetijas, puo\u0161niai atrodan\u010dias kal\u0117doms auginamas g\u0117les. J\u0173 \u017eiedai taip pat smulk\u016bs, nei\u0161vaizd\u016bs, bet prie j\u0173 pakit\u0119 spalvoti lapai atrodo nuostabiai. Taip ir \u0161i\u0173 sedul\u0173 pakit\u0119 lapai apie grupel\u0119 smulki\u0173 \u017eiedeli\u0173 ne botanikui atrodo kaip vienas puikus \u017eiedas. Paprastumo d\u0117lei toliau juos taip ir vadinsiu\u2013 \u017eiedais (teatleid\u017eia botanikai man toki\u0105 \u201e\u0161ventvagyst\u0119\u201c).<\/p>\n\n\n\n<p>Prad\u0117kime nuo&nbsp; nyk\u0161tukini\u0173 sedul\u0173. J\u0173 pasaulyje priskai\u010diuojamos dvi r\u016b\u0161ys: kanadin\u0117 (<em>Cornus&nbsp; canadensis<\/em>) ir \u0161vedin\u0117 (<em>Cornus suecica<\/em>). Dar visai neseniai buvo apra\u0161oma ir tre\u010dia r\u016b\u0161is \u2013&nbsp;<em>Cornus unnlaschkensis<\/em>, bet atlikus genetinius tyrimus nustatyta, kad tai&nbsp; kanadin\u0117s ir \u0161vedin\u0117s sedul\u0173 nat\u016bralus hibridas.&nbsp; \u0160ios sedulos gali sudominti alpinarium\u0173 ir kilimini\u0173 augal\u0173 m\u0117g\u0117jus, nes auk\u0161\u010diu nevir\u0161ija vir\u017ei\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kanadin\u0117 sedula (<em>C. canadensis<\/em>)<\/strong>&nbsp;paplitusi \u0160. Amerikoje (JAV, Kanada) ir Ryt\u0173 Azijoje (Rusija, Kinija, Japonija). \u0160liau\u017eiantis, l\u0117tai plintantis, ne auk\u0161tesnis kaip 20 cm augalas. Lapai mentur\u0117se po 4-6. I\u0161 \u0161ios mentur\u0117s i\u0161auga grupel\u0117 \u017eali\u0173 \u017eied\u0173 ir 4 baltos pa\u017eied\u0117s, atrodan\u010di\u0173 kaip vienas \u017eiedas. \u017dydi vasaros viduryje. Ry\u0161kiai raudonos uogos i\u0161lieka iki v\u0117lyvo rudens. Augalas m\u0117gsta \u0161iek tiek r\u016bg\u0161tok\u0105 dr\u0117gn\u0105 dirv\u0105. Gali augti nedideliame pav\u0117syje. &nbsp;T\u0117vyn\u0117je paplitusi kalnuose&nbsp; spygliuo\u010di\u0173 mi\u0161kuose ir alpin\u0117se pievose. Dubravos&nbsp; arboretume ilg\u0105 laik\u0105&nbsp; augo kolekcin\u0117je kr\u016bm\u0173 grup\u0117je molingoje dirvoje, bet anais laikais, \u201ebekovojant\u201c (tada su viskuo buvo \u201ekovojama\u201c) su pikt\u017eol\u0117mis nety\u010dia sunaikinta.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u0160vedin\u0117 sedula (<em>C. suecica<\/em>)<\/strong>&nbsp;paplitusi vakarin\u0117je Europos ir rytin\u0117je Azijos (kai kur ir \u0160. Amerikos) subarktin\u0117se ir kiek \u0161iltesn\u0117se&nbsp; zonose. Auga da\u017eniausiai paj\u016bryje, ber\u017e\u0173 ir egli\u0173 retmi\u0161kiuose bei kr\u016bmyn\u0173 pakra\u0161\u010diuose arba pelk\u0117se. Tai iki 25 cm auk\u0161\u010dio puskr\u016bmis, turintis \u0161liau\u017eiant\u012f sumed\u0117jus\u012f \u0161akniastieb\u012f ir \u017eolin\u0119 ant\u017eemin\u0119 dal\u012f. Lapai prie\u0161iniai (skirtumas nuo kanadin\u0117s sedulos), stiebeliai stat\u016bs. \u017diedai \u017eiedyne juodai purpuriniai, pa\u017eied\u0117s baltos, platesn\u0117s nei kanadin\u0117s sedulos. Vaisiai&nbsp; &#8211; \u012f uogas pana\u0161\u016bs raudoni kaulavaisiai. Tiek \u0161vedin\u0117s, tiek kanadin\u0117s sedulos vaisius vietiniai gyventojai vartoja maistui, bet jie beskoniai, kauliukai didoki, kieti. \u0160al\u010diui \u0161ios sedulos pilnai atsparios \u2013 auga 2-4 klimatin\u0117se zonose.<\/p>\n\n\n\n<p>I\u0161 puo\u0161niai \u017eydin\u010di\u0173 didesniais kr\u016bmais ar medeliais augan\u010di\u0173 sedul\u0173 Europoje savaimin\u0117 gelton\u017eied\u0117 (<em>C. mas<\/em>), o pla\u010diau auginamos&nbsp;&nbsp;<em>C. capitata<\/em>,&nbsp;<em>C. florida<\/em>,&nbsp;<em>C. kousa<\/em>,&nbsp;<em>C. nuttallii<\/em>&nbsp;ir hibridin\u0117&nbsp;<em>C<\/em>. x&nbsp;<em>rutgersensis<\/em>&nbsp;(<em>C. florida<\/em>&nbsp;x&nbsp;<em>C. kousa<\/em>) bei daug j\u0173 veisli\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Cornus capitata<\/em>&nbsp;Stambiavais\u0117 sedula<\/strong>&nbsp;(lietuvi\u0161kas pavadinimas oficialiai ne\u012fteisintas) nat\u016braliai paplitusi Himalaj\u0173 \u0161laituose Indijoje ir pietin\u0117je C. Kinijos dalyje. Nema\u017eai j\u0173 introdukuota Kryme ir Kaukaze Juodosios j\u016bros pakrant\u0117se, Brit\u0173 salose&nbsp; ir subtropin\u0117je ar joms artimoje Europos zonoje. Vis\u017ealis (nemeta lap\u0173) iki 12 m auk\u0161\u010dio medelis, re\u010diau kr\u016bmas. Pa\u017eied\u0117s baltos, kremi\u0161kos ar gelsvos. \u017diedai pana\u0161\u016bs \u012f japonin\u0117s sedulos, tik pa\u017eied\u017ei\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117s trumpesn\u0117s. \u017dydi vasar\u0105, pana\u0161iu laiku kaip japonin\u0117 sedula. Vaisiai, tiksliau vaisynai 2-3 cm skersmens, pana\u0161\u016bs \u012f bra\u0161kes. Vienos pa\u017eied\u0117s ilgis apie 5 cm, o viso \u017eiedo skersmuo 10-12 cm. Paplitusi 8-9 klimatin\u0117se zonose ir Lietuvoje jai per \u0161alta. \u0160iek tiek atsparesn\u0117, priskiriama 7 klimatinei zonai yra hibridin\u0117 veisl\u0117&nbsp; \u2018Porlock\u2018&nbsp; (<em>C. capitata<\/em>&nbsp;x&nbsp;<em>C. kousa<\/em>). Jos \u017eiedai kreminiai ar gelsvi su daugiau ar ma\u017eiau rausvu atspalviu arba ry\u0161kesn\u0117mis rausvomis d\u0117m\u0117mis.&nbsp; Brit\u0173 salose \u017eydi ir dera. \u017demynin\u0117je Europoje \u0161ios veisl\u0117s matyti neteko.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Cornus florida<\/em>&nbsp;Gausia\u017eied\u0117 sedula<\/strong>&nbsp;nat\u016braliai paplitusi JAV rytin\u0117je ir Meksikos \u0161iaur\u0117s rytin\u0117je dalyje 6-9 klimatin\u0117se zonose. T\u0117vyn\u0117je i\u0161auga iki 10 m auk\u0161\u010dio ir 30 cm storio kamienu med\u017eiu. J\u0173 tikrieji \u017eiedeliai&nbsp; \u017ealsvai geltoni, rutuli\u0161kose iki 1-2 cm skersmens kek\u0117se. Pa\u017eiedlapiai&nbsp; 4, nuo balt\u0173 iki ro\u017eini\u0173. J\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117l\u0117s paprastai i\u0161kirptos arba susirauk\u0161l\u0117jusios. Visas \u017eiedas b\u016bna apie 8-10 cm skersmens. \u017dydi anksti pavasar\u012f, prie\u0161 lapams skleid\u017eiantis, apie dvi savaites. Vaisiai 10-15 mm ilgio ir 8 mm skersmens, nesunok\u0119 gelsvi, v\u0117liau bly\u0161kiai rausvi. Vidurio Europoje augantys augalai \u017eydi, bet nedera. Augalas nem\u0117gsta kalking\u0173 ir sunki\u0173 dirv\u0173. Gerai auga derlingose, puriose, neutraliose (pH 6-7), dr\u0117gnokose&nbsp; \u017eem\u0117se. Nepaken\u010dia sausr\u0173. Jautroka \u0161al\u010diui. Lietuvoje geriau jau\u010diasi tik&nbsp; por\u016b\u0161io&nbsp;<em>C. florida<\/em>&nbsp;subsp.&nbsp;<em>florida<\/em>&nbsp;paimti i\u0161 \u0161iaurin\u0117je arealo dalyje augan\u010di\u0173 augal\u0173 palikuonys. Kitas por\u016b\u0161is, subsp.&nbsp;<em>urbinata<\/em>, auga Meksikoje, pas mus vargu ar i\u0161gyvent\u0173. &nbsp;Gamtoje nat\u016braliai paplitusi f.&nbsp;<em>rubra<\/em>, kurios \u017eiedai (pa\u017eied\u0117s) raudoni, o lapai ruden\u012f rausta . &nbsp;Yra nat\u016brali\u0173 hibrid\u0173 su&nbsp;<em>C. nuttallii<\/em>. I\u0161vesta&nbsp; vir\u0161 100 veisli\u0173 margais ar raudonais lapais, \u012fvairaus dyd\u017eio ir rausvumo atspalvi\u0173 \u017eiedais, siauralaj\u0173, svyruoklini\u0173 ir kitoki\u0173 form\u0173, nyk\u0161tukini\u0173 ir pan. Europoje \u0161i\u0173 veisli\u0173 \u017eymiai ma\u017eiau. &nbsp;Veisl\u0117s da\u017enai b\u016bna jautresn\u0117s \u0161al\u010diui, nei tipin\u0117 r\u016b\u0161is. Pamin\u0117siu kelet\u0105 vien\u0173 i\u0161 gra\u017eiausi\u0173 veisli\u0173. Stambia\u017eied\u0117s: \u2018Bartonn\u2018 \u2013 stambiais baltais \u017eiedais, jautroka \u0161al\u010diui; \u2018Cloud 9\u2018 \u2013 anksti ir gausiai \u017eydi; \u2018Junior Miss\u2018 \u2013 rausvomis pa\u017eied\u0117mis, atspari lap\u0173 ligoms; \u2018Spring Time\u2018 \u2013 bene atspariausia \u0161al\u010diui, labai dideliais \u017eiedais. Raudonais ar rausvais, bet smulkesniais \u017eiedais: f.&nbsp;<em>rubra<\/em>&nbsp;\u2013 jau pamin\u0117ta, \u2018Cherokee Chief\u2018 \u2013 rausvos ar raudonos pa\u017eied\u0117s, o ruden\u012f raudoni lapai;&nbsp; \u2018Red Beauty\u2018 \u2013 raudoni \u017eiedai ir kompakti\u0161ka laja&#8230;<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160i\u0105 sedul\u0105, ypa\u010d jos veisles reikia auginti u\u017euov\u0117joje, jaunus augalus&nbsp; \u017eiemai apri\u0161ti, o \u0161aknis pamul\u010diuoti bent 10 cm mul\u010dio sluoksniu.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Cornus kousa<\/em>&nbsp;Japonin\u0117 sedula<\/strong>&nbsp;paplitusi Kinijoje, Japonijoje ir Kor\u0117joje 6-9 klimatin\u0117se zonose. Nuo gausia\u017eied\u0117s sedulos atskiriama i\u0161 pa\u017eied\u017ei\u0173, kuri\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117l\u0117s tolygiai pailgai nusmail\u0117jusios (gausia\u017eied\u017ei\u0173 i\u0161kirptos)&nbsp; ir kad \u017eydi vasarai \u012fpus\u0117jus. Nuo gana pana\u0161ios stambiavais\u0117s sedulos skiriasi taip pat pa\u017eied\u0117mis (stambiavaisi\u0173 j\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117s \u017eymiai trumpesn\u0117s). T\u0117vyn\u0117je i\u0161auga iki 4-6 m auk\u0161\u010dio medeliu ar kr\u016bmu. Lapai ruden\u012f gelsta ar rausta ir tokie i\u0161b\u016bna gana ilgai. \u017dydi nuo gegu\u017e\u0117s pabaigos, apie vien\u0105 m\u0117nes\u012f. Pa\u017eied\u0117s da\u017eniausiai baltos, yra rausv\u0173 (veisl\u0117 \u2018Satomi\u2018, neretai parduodama pavadinimais \u2018New Red\u2018&nbsp; arba \u2018Rosabella\u2018). Vaisiai pana\u0161\u016bs \u012f avietes, apie 2 cm skersmens, valgomi ir \u017eymiai skanesni, nei nyk\u0161tukini\u0173 sedul\u0173, bet ne visiems patinka. Yra kinin\u0117 atmaina var. chinensis.&nbsp; \u0160i i\u0161auga didesn\u0117 ir augina stambesnius, ma\u017edaug bra\u0161ki\u0173 dyd\u017eio vaisius. Geriausiai auga saul\u0117toje u\u017euov\u0117joje, dr\u0117gnoje purioje dirvoje. Pas mane keli\u0173 met\u0173 augalas nedengiamas auga pusiau pav\u0117syje (u\u017e auk\u0161tos gyvatvor\u0117s, \u0161alia obels).Per kelet\u0105 met\u0173 netur\u0117jo joki\u0173 ap\u0161alim\u0173. Sunkiame molyje auga \u0161iek tiek l\u0117\u010diau, u\u017e gelton\u017eied\u0119 sedul\u0105. \u0160aknis ruden\u012f apie 5 cm sluoksniu pamul\u010diuoju durp\u0117mis. S\u0117kl\u0173 atsive\u017eiau i\u0161 Lenkijos, Roguvo arboretumo.<\/p>\n\n\n\n<p>I\u0161vesta ne ma\u017eiau nei gausia\u017eied\u0117s sedulos veisli\u0173, nuo \u017eema\u016bgi\u0173 (\u2018Dwarf Pink\u2018, \u201aChina Dawn\u2018 ir kt.), svyruoklini\u0173 ( \u2018Pendula\u2018, \u2018Weawer\u2018s Weeping\u2018 dar vadinama \u2018Weawer\u2018&#8230;), rausvais ar geltonais \u012fvairaus didumo \u017eiedais.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Cornus nuttallii<\/em>&nbsp;<\/strong>kilusi i\u0161 \u0160 Amerikos vakarin\u0117s pakrant\u0117s, nuo Brit\u0173 Kolumbijos iki Kalifornijos, kur auga 6-9 klimatin\u0117se zonose. I\u0161auga 3-9, kai kada iki 15 m auk\u0161\u010dio. Areale (ir vidurio Europoje) \u017eydi du kartus: pavasar\u012f lapams besiskleid\u017eiant ir ruden\u012f rugpj\u016b\u010dio \u2013 rugs\u0117jo m\u0117nesiais. Vaisiai beko\u010diai, pana\u0161\u016bs \u012f avietes, apie 12 mm skersmens \u017diedai pana\u0161\u016bs \u012f gausia\u017eied\u017ei\u0173 sedul\u0173, bet pa\u017eied\u017ei\u0173 apie tikruosius \u017eiedelius b\u016bna 4-6 (gausia\u017eied\u017ei\u0173 visada tik po 4). Pa\u017eied\u0117s baltos, kremin\u0117s, gelsvos, kai kuri\u0173 veisli\u0173 rausvos. R\u016b\u0161is gerai auga pav\u0117syje, bet jautri ir \u0161al\u010diui, ir kar\u0161\u010diui. Dauguma egzempliori\u0173 i\u0161\u0161\u0105la jau prie -20 C \u0161al\u010dio. Nat\u016braliose augimviet\u0117se 6 zonoje auga tik Aidaho valstijoje dviej\u0173 upi\u0173 sl\u0117niuose. Kilusios i\u0161 ten atlaiko -22 C \u0161al\u010dio, bet \u0161ioje valstijoje jos \u012fra\u0161ytos \u012f nykstan\u010di\u0173 augal\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Be to, \u0161ios sedulos blogai jau\u010diasi temperat\u016brai vir\u0161ijus +35 C. \u0160i\u0173 sedul\u0173 lapai, tiek r\u016b\u0161ies, tiek veisli\u0173, ruden\u012f gra\u017eiai parausta. Europoje auginama keliolika veisli\u0173, bet Lietuvoje jos nei\u0161gyvent\u0173,&nbsp; o ir tipin\u0119 r\u016b\u0161\u012f d\u0117l lepumo i\u0161laikyti b\u016bt\u0173 sunku.&nbsp; Kiek atsparesn\u0117, priskiriama 7 klimatinei zonai yra hibridin\u0117 veisl\u0117 \u2018Eddie\u2018s White Wonder\u2018 (<em>C. kousa<\/em>&nbsp;x&nbsp;<em>C. nuttallii<\/em>&nbsp;\u2018Eddie\u2018s White Wonder\u2018). Jos \u017eiedai balti, kartais \u0161iek tiek kreminiai. \u017dydi keliomis dienomis ilgiau u\u017e&nbsp;<em>C. nuttallii<\/em>.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Cornus mas<\/em>&nbsp;Gelton\u017eied\u0117 sedula<\/strong>&nbsp;paplitusi&nbsp; Vidurio ir Piet\u0173 Europoje ir Turkijoje 5-8 klimatin\u0117se zonose. Da\u017eniausiai 5-9 m auk\u0161\u010dio kr\u016bmas. \u017dydi anksti pavasar\u012f, apie dvi savaites. \u017diedai geltoni, smulk\u016bs, susitelk\u0119 \u012f rutuli\u0161kas kekes, gausiai lankomi bi\u010di\u0173, kvap\u016bs. Vaisiai rausta rugs\u0117jo \u2013 spalio m\u0117nesiais ir sunok\u0119 greit nukrinta. I\u0161vesta apie 30 veisli\u0173, tiek dekoratyviniams tikslams, tiek ir&nbsp; auginam\u0173 kaip vaismed\u017eiai. Lietuvi\u0161koje literat\u016broje nurodoma, kad&nbsp; \u0161altomis \u017eiemomis smarkiai ap\u0161\u0105la. Tipin\u0117s r\u016b\u0161ies ap\u0161alusios nema\u010diau, o i\u0161 Vokietijos pargabenta&nbsp; skiepyta \u2018Macrocarpa\u2018&nbsp; Var\u0117nos rajone 2011 metais&nbsp; nu\u0161alo vienme\u010dius \u016bglius, o v\u0117liau \u017euvo (ka\u017ekod\u0117l \u012f j\u0105 labai m\u0117go pasikasyti visi palaidi apylink\u0117s \u0161unys).<\/p>\n\n\n\n<p>Susidom\u0117jote? S\u0117km\u0117s auginant!<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Rimvydas&nbsp; Kareiva<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Valerijos Baronien\u0117s papildymas:<\/p>\n\n\n\n<p>Dubravos arboretume auginame ne tik daugeliui pa\u017e\u012fstam\u0105 gelton\u017eied\u0119 sedul\u0105 (<em>C. mas<\/em>), bet ir kanadin\u0119 (<em>C. canadensis<\/em>) bei japonin\u0117s sedulos kininio varieteto (<em>C. kousa<\/em>\u00a0var.\u00a0<em>chinensis<\/em>) atstov\u0119. Kanadin\u0117 sedula, pasodinta ma\u017eu\u010diu daigeliu 2009 metais, i\u0161sipl\u0117t\u0117 iki gero kvadratinio metro, kasmet \u017eydi, bet nedera. Auga dr\u0117gnokoje, r\u016bg\u0161tokoje dirvoje, rododendr\u0173 kaimynyst\u0117je. Japonin\u0117s sedulos kininio por\u016b\u0161io kr\u016bm\u0105 auginome kelet\u0105 met\u0173, puikiai \u017eiemojo ir kasmet \u017eyd\u0117jo, nors ir negausiai. 2010\/2011m. \u017eiem\u0105 \u017euvo d\u0117l iki \u0161iol ne\u017einom\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. 2013 m. pasodinome nauj\u0105 kr\u016bm\u0105, kol kas auga ve\u0161liai, bet dar ne\u017eydi.<\/p>\n\n\n\n<p>Atnaujinta Ketvirtadienis, 23 Vasaris 2017 16:48<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Japonin\u0117 sedula (Cornus kousa). Daugiau nuotrauk\u0173 rasite foto galerijoje. Daugelis augal\u0173 m\u0117g\u0117j\u0173 paskait\u0119 pavadinim\u0105 gali pasakyti \u2013 pamanyk, puo\u0161nios&#8230; Na, kuo gi jos i\u0161siskiria, kr\u016bmai kaip kr\u016bmai. \u017dinoma, \u017eiem\u0105 gra\u017eiai atrodo j\u0173 raudonos ar geltonos \u0161akos. O \u017eiedynai ar vaisiai \u2013 taigi yra kur kas gra\u017eesni\u0173 augal\u0173. Skeptikai, ypa\u010d \u017eini\u0173 pasis\u0117m\u0119 tik i\u0161&nbsp; lietuvi\u0161kos&nbsp; dendrologin\u0117s literat\u016bros, b\u016bt\u0173 i\u0161 dalies teis\u016bs. [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[6],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/555"}],"collection":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=555"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/555\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":559,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/555\/revisions\/559"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=555"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=555"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=555"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}