{"id":443,"date":"2021-08-10T08:34:51","date_gmt":"2021-08-10T05:34:51","guid":{"rendered":"http:\/\/dendrologai.lt\/?p=443"},"modified":"2022-07-06T13:08:20","modified_gmt":"2022-07-06T10:08:20","slug":"pavojingas-buksmedziu-kenkejas-is-azijos-jau-musu-soduose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=443","title":{"rendered":"Pavojingas buksmed\u017ei\u0173 kenk\u0117jas i\u0161 Azijos jau m\u016bs\u0173 soduose…"},"content":{"rendered":"\n

Dendrologas, in\u017e. mgstr. Arvydas Rutkauskas<\/p>\n\n\n\n

Lietuvos dendrolog\u0173 draugija<\/p>\n\n\n\n

Pavojingas buksmed\u017ei\u0173 kenk\u0117jas i\u0161 Azijos jau m\u016bs\u0173 soduose…<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kartu su akivaizd\u017eiu klimato \u0161ilt\u0117jimu \u012f Europos \u0161iaurin\u0119 ir rytin\u0119 dalis, tame tarpe ir \u012f Lietuv\u0105, atkeliauja<\/strong> nauj\u0173 pavojing\u0173 augal\u0173 kenk\u0117j\u0173<\/strong> i\u0161 pietini\u0173 Europos \u0161ali\u0173 ar Azijos. Viena i\u0161 labai pavojing\u0173 invazini\u0173 kenk\u0117j\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u2013 buksmedinis ugniukas (Cydalima perspectalis). Jo kilm\u0117s regionai driekiasi nuo Indijos per Kor\u0117j\u0105, Kinij\u0105 iki Rusijos Tolim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 region\u0173. Pirmiausia jis atkeliavo \u012f Did\u017eiosios Britanijos sodus augal\u0173 kolekcionieri\u0173 neatsargumo d\u0117ka. Kontinentin\u0117je Europoje pirm\u0105 kart\u0105 buvo surastas Vokietijoje 2007 metais. O kaimynin\u0117je Lenkijoje \u0161is gana originalus ir gra\u017eus drugys prad\u0117jo kenkti buksmed\u017eiams 2012 metais, prad\u0117damas savo \u201eveikl\u0105\u201c nuo jos vakarin\u0117s dalies Vroclavo apylinki\u0173. Ir metai po met\u0173 plisdamas per pietin\u0119 ir centrin\u0119 Lenkijos dal\u012f, t. y. kasmet pasistumdamas per Krokuv\u0105, paskui Var\u0161uv\u0105, Lodz\u0119 ir galiausiai 2018 m. atkeliav\u0119s ir pasteb\u0117tas Vilniaus rajone Lietuvoje. Lietuvos entomolog\u0173 draugija paskelb\u0117 buksmedin\u012f ugniuk\u0105 \u0161i\u0173 met\u0173 vabzd\u017eiu m\u016bs\u0173 \u0161alyje. Ir pra\u0161o informuoti j\u0173 draugij\u0105 pasteb\u0117jus \u0161\u012f drug\u012f ar jo vik\u0161rus, nusiun\u010diant radimviet\u0119 ir pageidautina j\u0173 fotografijas (kad \u012fsitikinti kad tai b\u016btent \u0161i r\u016b\u0161is – el. pa\u0161tu <\/a>bpaulaviciute@yahoo.com<\/a>).<\/p>\n\n\n\n

Kaipgi \u0161is drugys ir jo vi\u0161rai atrodo ?<\/strong> Pats drugys su sparnais yra 30-45 mm ilgio su ruda galva ir balsvos spalvos k\u016bneliu. Priekiniai sparnai originalaus ra\u0161to \u2013 balti su tamsiai rudu kra\u0161tu ir b\u016bdinga balta d\u0117mele. U\u017epakaliniai sparnai balti su ruda juosta i\u0161oriniame pakra\u0161tyje. Jaunos lervos \u017ealsvai geltonos. Paaug\u0119 vik\u0161rai \u0161viesiai \u017ealios spalvos su juodais dry\u017eiais ir baltais ta\u0161keliais, didoka juoda blizgia galva, iki 4 cm ilgio. Jeigu pavasar\u012f rasite susukt\u0173 lap\u0173 lizdelius, tai l\u0117liuk\u0117 (arba kokonas) bus nuo 1,5 iki 2 cm ilgio. J\u0173 spalva pagal vystymosi stadij\u0105 yra nuo \u017ealios su tamsiomis juostel\u0117mis iki rudos vystymosi pabaigoje. Profesionali\u0173 iliustracij\u0173 apie \u0161io vabzd\u017eio i\u0161vaizd\u0105 ir biologij\u0105 galite rasti puslapyje:  http:\/\/www.cydalima-perspectalis.de.<\/p>\n\n\n\n

Norint su juo i\u0161mintingai sukovoti, pirmiausia svarbu \u017einoti<\/strong> \u0161io naktinio drugio biologij\u0105.<\/strong> \u0160io drugio kokonai \u017eiemoja i\u0161 keleto buksmed\u017ei\u0173 lap\u0173 voratinkliais suklijuotuose lizdeliuose. Pavasar\u012f, paprastai baland\u017eio m\u0117nesio pabaigoje ar gegu\u017e\u0119, kai vidutin\u0117 oro temperat\u016bra vir\u0161ija +10-12 C i\u0161sirita \u017eali vik\u0161rai. \u017diemoj\u0119 vik\u0161rai ar naujai i\u0161sirit\u0119 pradeda maitintis buksmed\u017eio lapais kai temperat\u016bra pakyla vir\u0161 +15 C. Gerai u\u017esimaitin\u0119 ir i\u0161sivyst\u0119 vik\u0161rai v\u0117l virsta kokonais (sin. l\u0117liuk\u0117mis) ir jau gegu\u017e\u0117s antroje pus\u0117je ar bir\u017eelio prad\u017eioje i\u0161sirit\u0119 drugiai v\u0117l pradeda skraidyti ir d\u0117ti kiau\u0161in\u0117lius. Esant vidutinei +20 C oro temperat\u016brai viena generacija nuo kiau\u0161in\u0117lio iki suaug\u0117lio u\u017etrunka vidutini\u0161kai 40 dien\u0173. Savo pietin\u0117se t\u0117vyn\u0117se \u0161is ugniukas per metus sp\u0117ja i\u0161vystyti iki 4-5 generacij\u0173. Entomologai teigia, kad vidurio Europos \u0161alyse jis gali susp\u0117ti per sezon\u0105 tur\u0117ti 2-3 generacijas. Kadangi \u0161iame periode, pa\u0161ilt\u0117jus klimatui Lietuvoje, iki rugs\u0117jo m\u0117nesio vyrauja palankios \u0161io vabzd\u017eio vystymuisi temperat\u016bros, tai galime sp\u0117ti, kad ir pas mus galimos dvi ir net trys \u0161io kenk\u0117jo generacijos. Pagal pasteb\u0117jimus labai aktyv\u016bs ir gaus\u016bs b\u016bna antrosios generacijos vik\u0161rai, aktyviai besimaitinantys liepos m\u0117nes\u012f. Tada ir pastebime staigiai nuplinkan\u010dius buksmed\u017eius m\u016bs\u0173 sodyb\u0173 bei park\u0173 \u017eeldynuose ir medelynuose. J\u0173 plitimas yra staigiai progresinis, nes viena patel\u0117, priklausomai nuo generacijos, maisto kiekio ir oro temperat\u016bros, padeda nuo 100 iki 400 kiau\u0161in\u0117li\u0173. Pati generacija nuo kiau\u0161in\u0117lio iki vik\u0161ro trunka tik kelias savaites. Kadangi rudenin\u0117 generacija d\u0117l u\u017esit\u0119susio tais metais rudens gali b\u016bti gana v\u0117lyva, tai b\u016bt\u0173 tikimyb\u0117, kad esant staigiam at\u0161alimui ir ilgesniems \u0161al\u010diams \u017eiem\u0105 dauguma nepilnai i\u0161sivys\u010diusi\u0173 l\u0117liuki\u0173 ir ypa\u010d lerv\u0173 gali neper\u017eiemoti. Bet tos m\u016bs\u0173 \u017eiemos tokios \u0161velnios patapo, kad tik\u0117tis nat\u016bralaus \u0161io kenk\u0117jo apnykimo greitu laiku sunku tik\u0117tis.<\/p>\n\n\n\n

Kaip elgtis, norint i\u0161vengti buksmed\u017ei\u0173 su\u017ealojimo ir laiku atlikti j\u0173 apsaug\u0105<\/strong>?<\/p>\n\n\n\n

\u0160i ugniuk\u0173 r\u016b\u0161is kenkia m\u016bsuose kol kas tik paprastiesiems ir smulkialapiams buksmed\u017eiams ir j\u0173 veisl\u0117ms. T\u0117vyn\u0117je jie maitinasi ir ant japonini\u0173 bei sparnuot\u0173j\u0173 o\u017eek\u0161ni\u0173 (Eupnymus japonica, E. alatus), vietini\u0173 purpurini\u0173 bugieni\u0173 (Ilex purpurea). Steb\u0117kim, ar \u0161is ugniukas bandys m\u016bs\u0173 m\u0117gstamus dekoratyvius o\u017eek\u0161nius \u012ftraukti \u012f savo racion\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u0160io drugio lervos turi labai didel\u012f apetit\u0105. B\u016bdamos jaunesn\u0117s jos grau\u017eia daugiau lap\u0173 apatin\u0119 dal\u012f, palikdamos vir\u0161utin\u0119 lapo odel\u0119 su i\u0161ry\u0161k\u0117jusiomis lapagysl\u0117mis. Vyresni vik\u0161rai grau\u017eia vis\u0105 lapalak\u0161t\u012f, tod\u0117l kr\u016bmai labai nusilpsta ar net \u017e\u016bna, nes staigiai netenka savo asimiliacini\u0173 organ\u0173. Svarbu laiku nustatyti kenk\u0117jo buvimo kiek\u012f ir gausum\u0105 \u2013 t.y. pavasar\u012f kruop\u0161\u010diai ap\u017ei\u016brint augalus ar yra lizdeli\u0173 su l\u0117liuk\u0117m. Aptikus gausesn\u012f j\u0173 kiek\u012f b\u016bt\u0173 verta pabandyti panaudoti parafino aliejaus preparatus, kurie u\u017eklijuot\u0173 lizdelius ir dalis l\u0117liuki\u0173 bei \u017eiemojan\u010di\u0173 lerv\u0173 d\u0117l to \u017e\u016bt\u0173. Ta\u010diau \u0161io metodo efektyvum\u0105 dar reikia patikrinti, nes bandym\u0173 duomen\u0173 dar n\u0117ra. L\u0117liuki\u0173 nurinkimas rankiniu b\u016bdu irgi kartais padeda \u017eymiai suma\u017einti pirmos generacijos gaus\u0105, jei auginate vien\u0105 kit\u0105 buksmed\u012f. Ugniuko lervos grau\u017eia lapus pasisl\u0117p\u0119 kr\u016bmo vidin\u0117je dalyje. Tod\u0117l, net laiku naudojant pur\u0161kim\u0105 insekticidais, sunku apdoroti \u0161i\u0173 kr\u016bmeli\u0173 vidin\u0119 dal\u012f. O esant gausesniam lerv\u0173 kiekiui buksmed\u017eio lapai \u201ei\u0161nyksta\u201c per kelet\u0105 dien\u0173. Be to m\u016bs\u0173 vabzd\u017eialesiai pauk\u0161\u010diai nelesa \u0161i\u0173 vik\u0161r\u0173, matyt jie blogo ar ne\u012fprasto skonio.<\/p>\n\n\n\n

Vienas realiausi\u0173 apsaugos b\u016bd\u0173 yra laiku ir sistemingai purk\u0161ti buksmed\u017eius sisteminiais insekticidais. Netgi galima naudoti j\u0173 sulaistym\u0105 per lapij\u0105 su laistytuvu. Vienas i\u0161 vakar\u0173 \u0161ali\u0173 medelyn\u0173 patikrint\u0173 kovos b\u016bd\u0173 yra pavasarinis gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f, atsi\u017evelgiant \u012f vidutines temperat\u016bras, gausus buksmed\u017ei\u0173 kr\u016bm\u0173 nupur\u0161kimas acetamiprido (neonikotinoid\u0173 insekticid\u0173 grup\u0117) veikli\u0105j\u0105 med\u017eiag\u0105 turin\u010diais preparatais. Pur\u0161kim\u0105 atlikti reik\u0117t\u0173 apsiniaukusi\u0105 dien\u0105, kad tirpalo la\u0161eliai ilgiau i\u0161b\u016bt\u0173 ant lapeli\u0173 ir b\u016bt\u0173 efektyviau pasisavinti. Jie gana patikimai sunaikina \u017eiemojusias ir naujai i\u0161siritusias lervas.<\/p>\n\n\n\n

\u012evairiose vakar\u0173 Europos medelyn\u0173 praktikoje naudojami insekticidai su deltametrino veikli\u0105ja med\u017eiaga (pvz.: Decis, Delmetros) arba su cipermetrinu (pvz.: Cyperkill). Literat\u016broje minima kad efektyv\u016bs yra ir diflubenzurono preparatai (pvz. Dimilin), kurie geriausiai veikia k\u0105 tik i\u0161siritusias ar jaunas lervas, nes jis veikia kaip augimo reguliatorius.<\/p>\n\n\n\n

Idealiu atveju b\u016bt\u0173 panaudoti nat\u016bralius biologinius preparatus, pvz. entomopatogenines bakterijas – Bacillus thuringiensis var. kurstaki (Europoje parduodamas kaip Dipel DF). \u0160is entomopatogenas yra veiksmingas kai j\u012f nuryja ir u\u017esikre\u010dia ugniuko vik\u0161rai, tod\u0117l naudotinas tik aktyvaus lerv\u0173 maitinimosi periodu.<\/p>\n\n\n\n

Taip pat gaminamos feromonin\u0117s gaudykl\u0117s, kurios i\u0161kabinamos j\u0173 aktyvaus maitinimosi metu \u2013 nuo baland\u017eio antros pus\u0117s iki spalio m\u0117n. Pats feromoninis preparatas gaudykl\u0117je kei\u010diamas \u0161vie\u017eiu paprastai kas 6-8 savaites. Pa\u010di\u0173 gaudykli\u0173 kiekis priklauso nuo situacijos \u017eeldynuose ar medelynuose. Profilakti\u0161kai u\u017etenka gaudykl\u0117s 150-180 kv m plotui. Intensyvaus kenk\u0117j\u0173 paplitimo atveju gali reik\u0117ti iki 3 gaudykli\u0173 100 kv m plotui. I\u0161 gamintoj\u0173 galima pamin\u0117ti tokius \u017eenklus kaip Buxatrap, Russel IPM, Cydawit ir kt.<\/strong><\/h2>\n\n\n\n

Dar vienas i\u0161 biologin\u0117s kovos variant\u0173 yra ugniuko vik\u0161rus puolantys patogeniniai nematodai Steinernema carpocapsae. Laboratoriniai tyrimai parod\u0117, kad jie gana efektyviai naikina \u0161\u012f ugniuk\u0105. Ta\u010diau \u0161io metodo veiksmingumas priklauso nuo palaikomo auk\u0161to oro ir aplinkos dr\u0117gm\u0117s lygio buksmed\u017ei\u0173 lajose, pvz. laistymo sistemos pagalba. \u0160io nematodo preparatus Europoje galima \u012fsigyti dvejais pavadinimais: sodininkams – kaip Nemasys ir profesionaliems augintojams – kaip Capsanem.<\/p>\n\n\n\n

Dauguma \u010dia pamin\u0117t\u0173 pesticid\u0173 yra profesionalaus naudojimo, tod\u0117l j\u0173 \u012fsigijimas ir naudojimas turi b\u016bti atliekamas laikantis galiojan\u010di\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161alyje \u012fstatym\u0173 ir taisykli\u0173. Jie pamin\u0117ti d\u0117l bendros informacijos, kuria remiantis galima kreiptis \u012f chemini\u0173 augal\u0173 apsaugos produktus atstovaujan\u010di\u0173 kompanij\u0173 ar institucij\u0173 atsakingus specialistus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos augal\u0173 apsaugos \u012fstatymu \u012f rink\u0105 gali b\u016bti tiekiami ir naudojami tik Lietuvoje registruoti augal\u0173 apsaugos produktai. Tuo u\u017esiima Valstybin\u0117 augalininkyst\u0117s tarnyba.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dendrologas, in\u017e. mgstr. Arvydas Rutkauskas Lietuvos dendrolog\u0173 draugija Pavojingas buksmed\u017ei\u0173 kenk\u0117jas i\u0161 Azijos jau m\u016bs\u0173 soduose… Kartu su akivaizd\u017eiu klimato \u0161ilt\u0117jimu \u012f Europos \u0161iaurin\u0119 ir rytin\u0119 dalis, tame tarpe ir \u012f Lietuv\u0105, atkeliauja nauj\u0173 pavojing\u0173 augal\u0173 kenk\u0117j\u0173 i\u0161 pietini\u0173 Europos \u0161ali\u0173 ar Azijos. Viena i\u0161 labai pavojing\u0173 invazini\u0173 kenk\u0117j\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u2013 buksmedinis ugniukas (Cydalima perspectalis). Jo kilm\u0117s regionai driekiasi nuo Indijos per Kor\u0117j\u0105, […]<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[5,11,6],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/443"}],"collection":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=443"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/443\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1077,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/443\/revisions\/1077"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=443"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=443"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=443"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}