{"id":3545,"date":"2026-09-04T13:34:24","date_gmt":"2026-09-04T10:34:24","guid":{"rendered":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=3545"},"modified":"2026-09-04T13:34:24","modified_gmt":"2026-09-04T10:34:24","slug":"raudonasis-klevas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=3545","title":{"rendered":"\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0RAUDONASIS KLEVAS"},"content":{"rendered":"\n

   Pirm\u0105 kart\u0105 j\u012f pama\u010diau, kai dendrologin\u0117s praktikos metu mums, studentams, j\u012f Markuti\u0161ki\u0173 parke Jonavos rajone parod\u0117 docentas Mindaugas Navasaitis. Didelio \u012fsp\u016bd\u017eio matyti med\u017eiai nepaliko: pana\u0161\u016bs \u012f platanalapius klevus, tik ma\u017eesni ir lapai, ir patys med\u017eiai. Buvo vasara.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Pamatytum\u0117t juos anksti pavasar\u012f \u017eydin\u010dius ar ruden\u012f jau nusispalvinusius, tuomet ir \u012fvertintum\u0117te j\u0173 tikr\u0105 gro\u017e\u012f, \u2013 ai\u0161kino docentas.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
\u017dydintys raudonieji klevai<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\n
\"\"
Raudonieji klevai spalio prad\u017eioje<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n<\/div><\/div>\n\n\n\n

\u0160iuos \u017eod\u017eius \u012fsiminiau. Daugiau kaip po de\u0161imtme\u010dio, prad\u0117j\u0119s dirbti Dubravos medelyne ir ap\u017ei\u016br\u0117j\u0119s auginamus augalus, \u0161i\u0173 klev\u0173 neradau. Bet nema\u017ea j\u0173 grup\u0117 augo Dubravos arboretume. \u00a0Raudonasis klevas (Acer rubrum<\/em>) nat\u016braliai paplit\u0119s rytin\u0117je \u0160iaur\u0117s Amerikos dalyje nuo Njufaundlendo, rytini\u0173 Kanados provincij\u0173 pasienyje su JAV iki Manitobos, o Jungtin\u0117se Valstijose nuo Minesotos iki Teksaso pietry\u010di\u0173, Meksikos \u012flankos, visame Floridos pusiasalyje. Vakarin\u0117 paplitimo riba prieina iki prerij\u0173 pakra\u0161\u010di\u0173, rytin\u0117 siekia Atlanto vandenyn\u0105. Auga labai \u012fvairiose dirvose, nuo pelk\u0117t\u0173 iki saus\u0173, r\u016bg\u0161\u010diose ar neutraliose. Tik kalking\u0173 saus\u0173 nem\u0117gsta, ten da\u017enai pasirei\u0161kia lap\u0173 chloroz\u0117. Apala\u010di\u0173 kaln\u0173 \u0161iaurin\u0117je dalyje pakyla iki 600, o pietin\u0117je net iki 1800 m auk\u0161\u010dio. Da\u017eniau sutinkamas \u0161iaurin\u0117je arealo dalyje. Auga 3 \u2013 9 klimato zonose. Medis da\u017eniausiai 20 \u2013 30 m auk\u0161\u010dio, nors yra i\u0161augusi\u0173 iki 40 m ir 1,6 m skersmens kamienu. Laja ovalo formos, nelabai tanki. Lapai penkiaskiau\u010diai, 6 \u2013 10 (12) cm ilgio ir pana\u0161aus plo\u010dio, vir\u0161uje tamsiai \u017eali, apatin\u0117je pus\u0117je \u0161viesesni, su melsvu atspalviu ir da\u017eniausiai plaukuotais pagysliais. Primena platanalapio klevo lapus. \u0160aknys negilios, bet labai pla\u010dios. Daugiausia j\u0173 driekiasi 25 \u2013 30 cm gylyje. Senesni\u0173 med\u017ei\u0173 jos i\u0161plinta net iki 25 m nuo kamieno. Gilumin\u0117s \u0161aknies neturi. Jaun\u0173 medeli\u0173 \u0161aknel\u0117s jau 5 cm gylyje palinksta \u012f \u0161onus.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Lapai gegu\u017e\u0117s prad\u017eioje<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Lapai vidurvasar\u012f<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

\u017dyd\u0117ti pradeda jau 6 \u2013 7 met\u0173 augalai. Jie dvinamiai, \u017eiedai vienaly\u010diai. Pasitaiko ir vienanami\u0173 med\u017ei\u0173, bet j\u0173 \u017eiedai vis tiek vienaly\u010diai. \u017dydi labai anksti, vos pa\u0161alui i\u0161\u0117jus, dar iki lapams skleid\u017eiantis. \u017diedai smulk\u016bs, raudoni, kvepia. Ant senesni\u0173 med\u017ei\u0173 j\u0173 gausu. Vaisiai sunoksta greitai ir jau gegu\u017e\u0119 – bir\u017eel\u012f nukrinta dar iki lapams pasiekiant normal\u0173 dyd\u012f. Jie b\u016bna raudoni, rausvi, rusvi ar gelsvi. Dr\u0117gnoje \u017eem\u0117je labai greitai sudygsta ir iki rudens paauga iki 20 cm. I\u0161d\u017eiovinti praranda daigum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Piesteliniai \u017eiedai<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Kuokeliniai \u017eiedai<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Med\u017eiai nebijo sausr\u0173, ilgalaiki\u0173 potvyni\u0173, pakant\u016bs u\u017eter\u0161tam orui, bet nepaken\u010dia kiet\u0173 ar mind\u017eiojam\u0173 dirv\u0173 bei \u0161akn\u0173 zonoje u\u017epiltos \u017eem\u0117s (\u0161aknys u\u017ed\u016bsta). D\u0117l to miestuose prisitaiko daug pras\u010diau, nei sidabriniai klevai. T\u0117vyn\u0117je da\u017eniausiai auga mi\u0161riai su \u0105\u017euolais, karijomis, veimutin\u0117mis pu\u0161imis. Mediena mink\u0161ta, naudojama bald\u0173 pramon\u0117je, parketams bei celiulioz\u0117s gamyboje. Dekoratyvin\u0117je sodininkyst\u0117je vertinami d\u0117l labai gra\u017ei\u0173 spalv\u0173 ruden\u012f ir gausaus iki 2 savai\u010di\u0173 trunkan\u010dio \u017eyd\u0117jimo anksti pavasar\u012f. \u017diedai gausiai lankomi bi\u010di\u0173. Raudon\u0173j\u0173 klev\u0173 sula saldumu nusileid\u017eia tik cukriniam klevui, i\u0161 jos verdamas cukraus sirupas. Beje, \u0161i\u0173 klev\u0173 lapai labai nuodingi arkliams. Med\u017eiai i\u0161gyvena 100 \u2013 200 met\u0173, kartais ilgiau. Tai pirmoji klev\u0173 r\u016b\u0161is, atve\u017eta i\u0161 Amerikos \u012f Europ\u0105. \u010cia auginama gerokai re\u010diau nei JAV d\u0117l gerokai kalkingesni\u0173 dirvo\u017eemi\u0173 ir \u017eiem\u0105 miestuose barstomos druskos, kurios nepaken\u010dia. Miest\u0173 parkuose sodinami saul\u0117tose dr\u0117gnesn\u0117se vietose, kur j\u0173 \u0161akn\u0173 niekas nemind\u017eioja. Paken\u010dia ir nedidel\u012f pav\u0117s\u012f. Keistai gali atrodyti, kad nukirtus \u0161alia augus\u012f ir klev\u0105 tamsinus\u012f med\u012f pastarasis \u012f padid\u0117jus\u012f ap\u0161vietim\u0105 reaguoja numesdamas dal\u012f \u0161ak\u0173. Beje, jo, kaip ir sidabrinio klevo, net ir storos \u0161akos trapios, tad v\u0117juot\u0105 dien\u0105 po jais b\u016bti nepatartina. Raudon\u0173j\u0173 kaip ir sidabrini\u0173 klev\u0173 pumpurais pavasar\u012f minta vover\u0117s, juodgalv\u0117s sniegenos, sula paskanauja geniai.<\/p>\n\n\n\n

   Dubravos medelyne raudonuosius klevus pardavin\u0117jome 1986 \u2013 1990 metais. Kartais sulaukdavome pretenzij\u0173, kad jie ne raudoni. Mat \u017emon\u0117s da\u017enai manydavo, kad jie raudonlapiai, tokie b\u016bna vis\u0105 vasar\u0105. Pirkdavo daugiausia kol\u016bkiai. Dabar va\u017ein\u0117damas po Lietuv\u0105 to am\u017eiaus (apie 45 \u2013 50 met\u0173) raudon\u0173j\u0173 klev\u0173 prakti\u0161kai nematau. Senuose dvar\u0173 parkuose jie taip pat buvo reti. Dauguma j\u0173 i\u0161nyko sulauk\u0119 sau garbingo vir\u0161 100 met\u0173 am\u017eiaus.<\/p>\n\n\n\n

   JAV auginama apie 100, o Europoje vir\u0161 30 veisli\u0173. Dauguma j\u0173 \u017eemi med\u017eiai, kartais kr\u016bmai iki 10 \u2013 15 m auk\u0161\u010dio, gana siaura laja ir ruden\u012f raustan\u010diais lapais. Tik keliolika veisli\u0173 kiek kitokios \u2013 ovalo ar rutuli\u0161ka laja, kitokios lap\u0173 spalvos. Europoje bene populiariausios veisl\u0117s \u2013  \u2018Franksred\u2018, geriau \u017einoma komerciniu pavadinimu RED SUNSET, ir \u2018October Glory\u2018.<\/p>\n\n\n\n

   \u2018Franksred\u2018 i\u0161auga iki 10 \u2013 15 m auk\u0161\u010dio taisyklingos k\u016bgi\u0161kos lajos med\u017eiu. Lapai triskiau\u010diai, tik retai b\u016bna dar 2 nery\u0161kios skiaut\u0117s. Vasar\u0105 lapai \u017eali, \u017evilga. Rausta jau nuo rugs\u0117jo prad\u017eios ar vidurio ir tampa nuo oran\u017eini\u0173 iki ry\u0161kiai raudon\u0173. Nukrinta v\u0117lai ruden\u012f. Tai viena gra\u017eiausi\u0173 veisli\u0173.<\/p>\n\n\n\n

   \u2018October Glory\u2018 laja siauresn\u0117, bet ne glausta. Lapai nuo rugs\u0117jo pabaigos ro\u017ei\u0161kai raudoni.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Raudonasis klevas ‘Franksred’<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Raudonasis klevas ‘October Glory’<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

   Lenkijoje vasar\u0105, kol dar lapai \u017eali, ma\u010diau dar kelet\u0105 veisli\u0173:<\/p>\n\n\n\n

   \u2018Brandywine\u2018 laja koloni\u0161ka. Lapai ruden\u012f tamsiai raudoni;<\/p>\n\n\n\n

   \u2018Candide Ice\u2018 lapai per vasar\u0105 baltai ir oran\u017ei\u0161kai margi;<\/p>\n\n\n\n

   \u2018Morgan\u2018, komerciniu pavadinimu INDIAN SUMMER,  lapai ruden\u012f tamsiai purpuriniai;<\/p>\n\n\n\n

   \u2018Red Rocket\u2018 siaura koloni\u0161ka laja. Lapai ruden\u012f purpuri\u0161kai raudoni;<\/p>\n\n\n\n

   \u2018Scanlon\u2018 laja tanki, koloni\u0161ka. Lapai ruden\u012f rausvai purpuriniai;<\/p>\n\n\n\n

   \u2018Sekka\u2018 \u016bgli\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117s plok\u0161\u010dios, lyg suplotos;<\/p>\n\n\n\n

   \u2018Sun Walley\u2018 laja ovali\u0161ka. Lapai ruden\u012f tamsiai raudoni.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Raudonasis klevas ‘Brandywine’<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Giedrius Tama\u0161auskas i\u0161 JAV, Oregono valstijos parve\u017e\u0117 ir Dubravos arboretumui padovanojo 6 raudonojo klevo veisles. Dauguma j\u0173 auga kr\u016bmais, mat pirmais po pasodinimo metais per \u0161alt\u0105 \u017eiem\u0105 ap\u0161alo kamienai. JAV vakarin\u0117je pakrant\u0117je toki\u0173 \u0161al\u010di\u0173 neb\u016bna, o ir vasaros daug dr\u0117gnesn\u0117s. At\u017e\u0117l\u0117 i\u0161 pa\u0161akn\u0173 ir jau apie 20 met\u0173 auga ir \u017eydi.<\/p>\n\n\n\n

Rimvydas Kareiva, LDD Garb\u0117s narys<\/p>\n\n\n\n

Nuotraukos Valerijos Baronien\u0117s<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

   Pirm\u0105 kart\u0105 j\u012f pama\u010diau, kai dendrologin\u0117s praktikos metu mums, studentams, j\u012f Markuti\u0161ki\u0173 parke Jonavos rajone parod\u0117 docentas Mindaugas Navasaitis. Didelio \u012fsp\u016bd\u017eio matyti med\u017eiai nepaliko: pana\u0161\u016bs \u012f platanalapius klevus, tik ma\u017eesni ir lapai, ir patys med\u017eiai. Buvo vasara. \u2013 Pamatytum\u0117t juos anksti pavasar\u012f \u017eydin\u010dius ar ruden\u012f jau nusispalvinusius, tuomet ir \u012fvertintum\u0117te j\u0173 tikr\u0105 gro\u017e\u012f, \u2013 ai\u0161kino docentas. \u0160iuos \u017eod\u017eius \u012fsiminiau. […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":3543,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[5,6],"tags":[28,29,33,62],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/3545"}],"collection":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=3545"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/3545\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3550,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/3545\/revisions\/3550"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/3543"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=3545"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=3545"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=3545"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}