{"id":2610,"date":"2025-07-09T15:48:54","date_gmt":"2025-07-09T12:48:54","guid":{"rendered":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=2610"},"modified":"2025-07-18T10:42:15","modified_gmt":"2025-07-18T07:42:15","slug":"berutis-gele-ar-krumas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=2610","title":{"rendered":"BERUTIS \u2013 g\u0117l\u0117 ar kr\u016bmas ?"},"content":{"rendered":"\n

Notrelini\u0173 (Lamiaceae<\/em>), anks\u010diau vadintai l\u016bpa\u017eied\u017ei\u0173 (Labiatae<\/em>) \u0161eimai priklausanti beru\u010dio (Teucrium<\/em>) gentis paplitusi beveik visame pasaulyje, i\u0161skyrus arktines sritis. Did\u017eiausias r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010dius \u2013 aplink Vidur\u017eemio j\u016br\u0105. I\u0161 viso botanikai suskai\u010diuoja 150 \u2013 200 r\u016b\u0161i\u0173, nuo vienme\u010di\u0173, dvime\u010di\u0173 ir daugiame\u010di\u0173 \u017eoli\u0173 iki puskr\u016bmi\u0173 ir kr\u016bm\u0173. Sumed\u0117jusi\u0173 Europoje auginama 4 r\u016b\u0161ys, 1 hibridas ir pora veisli\u0173. O \u017eolini\u0173 vien Vakar\u0173 Europoje savaimini\u0173 8, Lenkijoje 5, o Lietuvoje 2 r\u016b\u0161ys. Pavadinim\u0105 ir genties vard\u0105 \u012f veikal\u0105 Species Plantarum 1753 metais \u012fra\u0161\u0117 K. Lin\u0117jus. Iki tol \u0161iuos augalus taip vadino graikai (Teucron) ir rom\u0117nai (Teucrium). Senuosiuose graik\u0173 ra\u0161tuose sakoma, kad Trojos kar\u017eygys (kitur \u2013 kad karalius) Teukras pirmasis suprato \u0161i\u0173 augal\u0173 gydom\u0105j\u0105 vert\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Raudon\u017eiedis berutis (Teucrium scordium<\/em>) paplit\u0119s nuo Airijos, Piet\u0173 Skandinavijos, Estijos iki Vidur\u017eemio j\u016bros Europoje, Vakar\u0173 Sibire, Vidurin\u0117je Azijoje iki Himalaj\u0173, Irano ir Turkijos. Tokioje didel\u0117je teritorijoje i\u0161skiriami 4 por\u016b\u0161iai, kuriuos kai kurie autoriai laiko atskiromis r\u016b\u0161imis. Europoje augantis por\u016b\u0161is T. scordium<\/em> ssp. scordium<\/em> beveik visame areale laikomas nykstan\u010diu, o Vokietijoje ir \u0160veicarijoje \u2013 kriti\u0161kai nykstan\u010diu. Ten belik\u0119 vos 5 \u2013 10 % buvusi\u0173 populiacij\u0173. \u010cekijoje, nors beveik visos augimviet\u0117s i\u0161likusios, bet augal\u0173 jose suma\u017e\u0117j\u0119 iki 70 %. Lietuvoje raudon\u017eiedis, kaip ir kitas \u2013 T. scorodonia<\/em>,  si\u016blomas vadinti \u010desnakiniu (botanikas K. Vilkonis j\u012f pavadino mi\u0161kiniu) \u2013 labai retas. \u017dinomas vos keliose augimviet\u0117se Kauno, Pakruojo ir Pag\u0117gi\u0173 rajonuose. Nuo 1962 met\u0173 \u012fra\u0161ytas \u012f Lietuvos raudon\u0105j\u0105 knyg\u0105. Dendrologai gal nustebs, kad apie j\u012f ra\u0161au. Mat tai daugiamet\u0117 \u017eol\u0117. Nat\u016bralios jos augimviet\u0117s \u2013 u\u017eliejamos, \u0161lapios pievos, upi\u0173, e\u017eer\u0173 pakrant\u0117s, pagrioviai, atviros erdv\u0117s ar pakr\u016bm\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"Raudon\u017eiedis
Raudon\u017eiedis berutis<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"Raudon\u017eiedis
Raudon\u017eiedis berutis<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Berut\u012f gavau 2018 metais. Pasodinau gerai matomoje vietoje \u0161alia lelij\u0173. \u017dem\u0117 ten \u2013 ant sunkaus raudono molio u\u017epiltas dar\u017eo \u017eem\u0117s sluoksnis ir perkasant sumai\u0161yta. Lais\u010diau nereguliariai: 1 \u2013 2 kartus per m\u0117nes\u012f, tik per kar\u0161\u010dius kart\u0105 per savait\u0119. B\u0117rutis augo. Apsid\u017eiaugiau, kai besnieg\u0119 ne\u0161alt\u0105 \u017eiem\u0105 per\u017eiemojo su \u017ealiais lapais. Pamaniau, kad vis\u017ealis (gentyje toki\u0173 yra). Deja, jau 2019\u20132020 ir 2020\u20132021 met\u0173 \u0161altesn\u0117mis \u017eiemomis visi jo lapai ir stiebai nurudo ir styrojo lysv\u0117je, kol nukirpau. Perk\u0117liau \u012f kit\u0105 viet\u0105, kur gauna daugiau saul\u0117s. Ten elgiasi pana\u0161iai. Po didesni\u0173 nei  -12 C ar ilgesni\u0173 \u0161al\u010di\u0173 \u017eemei \u012f\u0161alus visos dalys vir\u0161 \u017eem\u0117s ar sniego i\u0161d\u017ei\u016bsta. Po sniegu i\u0161lieka \u017ealias. 2025 metais vasario 10 dien\u0105 dar kuo gra\u017eiausiai \u017ealiavo. Vasar\u0105 puikiausiai at\u017eelia.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"Raudon\u017eiedis
Raudon\u017eiedis berutis<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"Mi\u0161kinio
Mi\u0161kinio beru\u010dio (Teucrium scorodonia) s\u0117klos<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Nors tai \u0161lapi\u0173 ar bent dr\u0117gn\u0173 viet\u0173 augalas, bet pas mane visai neblogai atrodo sausoje dirvoje \u0161alia \u010diobreli\u0173, tulpi\u0173, astilbi\u0173. Per 7 metus u\u017eaug\u0119s apie 20 cm auk\u0161\u010dio ir 40 cm skersmens keru. Nat\u016braliai dauginasi s\u0117klomis ir \u0161akn\u0173 at\u017ealomis, bet manasis joki\u0173 at\u017eal\u0173 ar daig\u0173 neturi. Nesi\u0161aknija ir \u017eem\u0119 lie\u010dian\u010dios \u0161akel\u0117s. Gal kad \u017eem\u0117 sausa? Pats keras atrodo labai tankus d\u0117l gausi\u0173 prie\u0161ini\u0173 lap\u0173. Lapai, kaip ir pats augalas (gerose s\u0105lygose i\u0161auga iki 40 cm auk\u0161\u010dio) ma\u017ei 1,5 \u2013 3 cm ilgio ir 0,4 \u2013 1,5 (2) cm plo\u010dio, pailgai elipsi\u0161ki, beko\u010diai ar su trumpu koteliu, dantytais pakra\u0161\u010diais (i\u0161 kiekvieno \u0161ono po 4 \u2013 6 bukus stambius dantelius), abipus plaukuoti. \u017diedai kaip l\u016bpa\u017eied\u017ei\u0173 \u2013 nesimetri\u0161ki, iki 1 cm ilgio, da\u017eniausiai po 3 (1 \u2013 4) i\u0161aug\u0119 lap\u0173 pa\u017eastyse, purpuri\u0161kai raudoni (gamtoje pasitaiko ir balt\u0173). \u017dydi liep\u0105 \u2013 rugpj\u016bt\u012f. Augalas labai kvepia, lankomas bi\u010di\u0173, kamani\u0173. Sunokusios vaisi\u0173 d\u0117\u017eut\u0117s skyla \u012f 4 dalis. Jas i\u0161ne\u0161ioja potvynio vanduo. S\u0117klos smulkios, apie 1 mm ilgio. Rinkti s\u0117kl\u0173 ar kitaip dauginti neband\u017eiau. Berutis vertinamas medicinoje. Anks\u010diau vartotas nuo maro ir plau\u010di\u0173 lig\u0173, askarid\u0117ms pa\u0161alinti. Be gydytojo nurodym\u0173 gali pakenkti inkstams, kepenims. Dabar vis da\u017eniau auginamas kaip dekoratyvin\u0117, ilgai lap\u0173 nenumetanti ar net su jais \u017eiemojanti daugiamet\u0117 g\u0117l\u0117 arba kiliminis augalas.<\/p>\n\n\n\n

\u0160tai dar keletas beru\u010di\u0173 nuotrauk\u0173, augan\u010di\u0173 Lietuvos ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 \u017eeldynuose:<\/p>\n\n\n\n

\n
\"Vaistinis
Vaistinis berutis (Teucrium chamaedrys) Vilniaus botanikos sode<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"Uodeguotasis
Uodeguotasis berutis (Teucrium hircanicum) Lietuvoje<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n
\n
\"Kr\u016bminis
Kr\u016bminis berutis (Teucrium fruticans) Maltos botanikos sode<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"Spindintis
Spindintis berutis (Teucrium lucidum) Vilniaus botanikos sode<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n
\n
\"Blizgantysis
Blizgantysis berutis (Teucrium x lucidrys) Hilier (UK) soduose<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"Rytinis
Rytinis berutis (Teucrium orientale) Vilniaus botanikos sode<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Rimvydas Kareiva, LDD garb\u0117s narys<\/p>\n\n\n\n

Nuotraukos dr. Valerijos Baronien\u0117s ir Editos Medeinos<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Notrelini\u0173 (Lamiaceae), anks\u010diau vadintai l\u016bpa\u017eied\u017ei\u0173 (Labiatae) \u0161eimai priklausanti beru\u010dio (Teucrium) gentis paplitusi beveik visame pasaulyje, i\u0161skyrus arktines sritis. Did\u017eiausias r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010dius \u2013 aplink Vidur\u017eemio j\u016br\u0105. I\u0161 viso botanikai suskai\u010diuoja 150 \u2013 200 r\u016b\u0161i\u0173, nuo vienme\u010di\u0173, dvime\u010di\u0173 ir daugiame\u010di\u0173 \u017eoli\u0173 iki puskr\u016bmi\u0173 ir kr\u016bm\u0173. Sumed\u0117jusi\u0173 Europoje auginama 4 r\u016b\u0161ys, 1 hibridas ir pora veisli\u0173. O \u017eolini\u0173 vien Vakar\u0173 Europoje savaimini\u0173 8, […]<\/p>\n","protected":false},"author":4,"featured_media":2613,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[6],"tags":[114,28,53,52,29,115,62,116],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2610"}],"collection":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/4"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=2610"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2610\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2625,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2610\/revisions\/2625"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/2613"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=2610"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=2610"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=2610"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}