{"id":2564,"date":"2025-06-03T11:50:08","date_gmt":"2025-06-03T08:50:08","guid":{"rendered":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=2564"},"modified":"2025-06-11T14:35:14","modified_gmt":"2025-06-11T11:35:14","slug":"platanai-lietuvoje-ir-pasaulyje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=2564","title":{"rendered":"Platanai Lietuvoje ir pasaulyje"},"content":{"rendered":"\n

Kataloge PWO (Plants of the World Online) \u012fra\u0161yta 10 platan\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Dauguma j\u0173 vidutinio, bet artimesnio subtropiniam klimatui augalai. Tik P. kerrii<\/em> r\u016b\u0161is, vienintel\u0117 vis\u017eal\u0117, auga tropikuose Vietname ir Laose. Kitos lapus metan\u010dios, o kai kurios pusiau vis\u017eal\u0117s. \u0160ios lapus numeta arba labai v\u0117lai, arba esant labai nepalankioms s\u0105lygoms: sausrai, \u0161al\u010diui. Jos paplitusios Meksikoje. Visos platan\u0173 r\u016b\u0161ys auga \u0161iauriniame pusrutulyje trijose zonose, pana\u0161iai, kaip dervamed\u017eiai: \u0160iaur\u0117s Amerikoje, Pietry\u010di\u0173 Azijoje ir Pietvakari\u0173 Azijoje bei Pietry\u010di\u0173 Europoje. \u0160. Amerikoje randamos 8 r\u016b\u0161ys. 6 j\u0173 tik Meksikoje, viena Kalifornijos valstijoje ir \u0160iaur\u0117s vakariniame Meksikos pakra\u0161tyje, o mums geriau \u017einoma \u2013 nuo Kanados pietini\u0173 Kvebeko ir Ontario provincij\u0173 rib\u0173 iki Floridos, Teksaso ir Meksikos , t.y. rytin\u0117je JAV pus\u0117je. \u010cia auga vakarinis platanas. Pietry\u010di\u0173 Europoje ir pietvakari\u0173 Azijoje, \u012fskaitant Kaukaz\u0105, auga rytinis platanas. O i\u0161kastini\u0173, jau i\u0161nykusi\u0173 platan\u0173 \u017einoma i\u0161 Eoceno periodo (P. wyomingensis<\/em>, P.dissecta<\/em>) ir Vengrijoje rast\u0173 Triaso periodo sluoksniuose P. aceroides<\/em>. Pirm\u0105 kart\u0105 oficialiai platano (Platanus<\/em>) gent\u012f 1753 metais veikale \u201eSpecies Plantarum\u201c \u012fra\u0161\u0117 K. Lin\u0117jus. Taip med\u017eius nuo seno vadino graikai. Gentis priskirta platanini\u0173 (Platanaceae<\/em>) \u0161eimai ir yra vienintel\u0117 \u0161eimoje. Visos platan\u0173 r\u016b\u0161ys \u2013 auk\u0161ti 20-50 m med\u017eiai. Dekoratyviniuose ir miest\u0173 \u017eeldiniuose da\u017eniausiai auginamos 2 r\u016b\u0161ys ir j\u0173 hibridas bei keletas veisli\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Vakarinis platanas (P. occidentalis<\/em>)<\/strong> paplit\u0119s \u0160. Amerikoje nuo Did\u017ei\u0173j\u0173 e\u017eer\u0173 ir Kanados sienos iki Floridos ir Meksikos, visoje rytin\u0117je JAV pus\u0117je 5 \u2013 8 klimato zonose. Tai auk\u0161ti med\u017eiai, t\u0117vyn\u0117je i\u0161augantys 25 \u2013 40 (50) m auk\u0161\u010dio ar dar didesni ir 1 \u2013 2 m kamieno skersmens. Ilgaam\u017eiai. Ra\u0161oma, kad tinkamos dr\u0117gm\u0117s \u017eem\u0117je gali i\u0161gyventi 4000 met\u0173. J\u0173 lapai skiaut\u0117ti negiliomis 3 \u2013 5 smailiomis skiaut\u0117mis su retais danteliais. Jie pra\u017eanginiai, kaip ir vis\u0173 kit\u0173 platan\u0173 (klev\u0173, \u012f kuriuos platanai pana\u0161iausi, lapai prie\u0161iniai), ant ilg\u0173 koteli\u0173, odi\u0161ki, jauni abipus veltini\u0161kai plaukuoti. V\u0117liau vir\u0161utin\u0117 pus\u0117 nuplinka, o apatin\u0117 lieka plaukuota visa arba tik pagysliai. Lapai 10 \u2013 20 (25) cm ilgio ir beveik tokio pat plo\u010dio. Medis vienanamis, nors vyri\u0161ki ir moteri\u0161ki \u017eiedai sutelkti \u012f atskirus, nors labai pana\u0161ius rutuli\u0161kus apie 2 cm skersmens \u017eiedynus. Apdulkinami v\u0117jo. \u017dyd\u0117ti pradeda jau prasiskleidus lapams, Ispanijoje jau vasar\u012f, o Britanijoje tik nuo gegu\u017e\u0117s vidurio. Tiek vyri\u0161ki, tiek moteri\u0161ki \u017eiedynai \u017ealsvi. \u017diedadulk\u0117s gali sukelti stipri\u0105 alergij\u0105. S\u0117klos sunoksta rugs\u0117jo \u2013 spalio m\u0117nesiais ir i\u0161byra da\u017eniausiai \u017eiem\u0105. Platan\u0105 labiausiai puo\u0161ia \u017eiev\u0117. Ji medyje laikosi nepatvariai, senesni didoki lak\u0161tai da\u017enai atply\u0161\u0119 nukrinta ir kamienas lieka \u012fsp\u016bdingai d\u0117m\u0117tas pilkomis, geltonomis, \u017ealsvomis d\u0117m\u0117mis. Auga greitai. \u0160viesam\u0117gis. M\u0117gsta dr\u0117gnok\u0105 (bet ne \u0161lapi\u0105) vidutinio sunkumo priesm\u0117lio ar priemolio puri\u0105, neutrali\u0105 ar jai artim\u0105 (pH 6 \u2013 8) dirv\u0105. Derlingoje \u017eem\u0117je per metus paauga vir\u0161 metro. Dekoratyvini\u0173 veisli\u0173 iki 2015 met\u0173 nebuvo.<\/p>\n\n\n\n

Sunderlande, Masa\u010dusetse auga vadinamas Sunderland Buttonball Tree, kurio kamieno apimtis buvo 7,58 m. Lietuvoje dr. P. Snarskis nurodo vakarin\u012f platan\u0105 buvus Klaip\u0117doje, Vilniuje, Pavilnyje, Kauno botanikos sode. \u010cia keli seni did\u017eiuliai med\u017eiai i\u0161\u0161alo itin \u0161alt\u0105 1978\/1979 m. \u017eiem\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"Vakarinis
Vakarinis platanas<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"Vakarinis
Vakarinis platanas<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Rytinis platanas (P. orientalis<\/em>)<\/strong> paplit\u0119s Pietry\u010di\u0173 Europoje, Pietvakari\u0173 Azijoje, \u012fskaitant Kaukaz\u0105. \u0160al\u010diui gerokai jautresnis u\u017e vakarin\u012f, auga 7 \u2013 8 klimato zonose. Labai pana\u0161us \u012f vakarin\u012f platan\u0105, tik lapai giliau skiaut\u0117ti, su 5 \u2013 7 skiaut\u0117mis, \u017evilgantys. Anks\u010diau Lietuvoje neaugintas. Ir dabar tai b\u016bt\u0173 jautrus m\u016bs\u0173 nepastovioms \u017eiemoms ir ypa\u010d v\u0117lyvoms \u0161alnoms augalas. Bent mano aplankytoje Vakar\u0173 Europos dalyje j\u0173 miest\u0173 \u017eeldiniuose nema\u010diau, tik poroje Nyderland\u0173 botanikos sod\u0173. Yra keletas j\u0173 veisli\u0173, kuri\u0173 nema\u010diau. Graikijoje, kur rytiniai platanai savaiminiai, yra \u0161ven\u010diamos platanin\u0117s vestuv\u0117s, kai sukaka 61 vestuvi\u0173 metin\u0117s. Vienoje auga 1780 metais pasodintas vadinamasis Mocarto medis. Jo kamienas yra 6 m apimties.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"Rytinis
Rytinis platanas<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"Rytinis
Rytinis platanas<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n
\n
\"1680
1680 m. sodintas rytinis platanas Padujos botanikos sode<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Klevalapis platanas (P<\/em>. x hispanica<\/em><\/strong>, anks\u010diau vadintas P<\/em>. x acerifolia<\/em>) yra rytinio ir vakarinio hibridas. Jis i\u0161augintas apie 1650 metus ir dabar auginamas daug da\u017eniau, nei abi t\u0117vin\u0117s r\u016b\u0161ys. Medis 20 \u2013 40 (50) m auk\u0161\u010dio, pla\u010dia laja, sk\u0117stomis \u0161akomis. \u017diev\u0117 lygi, lupasi \u012fvairaus dyd\u017eio plok\u0161tel\u0117mis. Kamienui tai nekenkia. Likusi senesn\u0117 \u017eiev\u0117 tamsi, pilka ar ruda, nusilup\u0119 plotai \u0161vies\u016bs, pilki ar gelsvai \u017ealsvi. Jauni \u016bgliai, \u0161akos, \u017eiedynai, lapko\u010diai ir lapai plaukuoti, v\u0117liau nuplinka, tik lap\u0173 pagysliai apatin\u0117je pus\u0117je lieka plaukuoti. Lapai 10 \u2013 20 cm ilgio ir pana\u0161aus plo\u010dio, odi\u0161ki, triskiau\u010diai arba penkiaskiau\u010diai, labai pana\u0161\u016bs \u012f paprastojo klevo lapus, tik pakra\u0161\u010diai stambiai dantyti. \u017diedai smulk\u016bs, rutuli\u0161kuose \u017eiedynuose, vyri\u0161ki gelsvi, moteri\u0161ki rausvi. J\u0173 ant vieno ilgo kotelio kabo po 2 \u2013 6 rutuliukus. Per\u017eyd\u0117j\u0119 vyri\u0161ki \u017eiedai nukrinta, moteri\u0161ki kabo per \u017eiem\u0105. \u0160ie platanai labai da\u017eni Vakar\u0173 Europos gatvi\u0173 ir miest\u0173 \u017eeldynuose. Paskai\u010diuota, kad Pary\u017eiuje jie sudaro 40 % vis\u0173 med\u017ei\u0173. Labai pakant\u016bs gen\u0117jimui, dulk\u0117ms, oro tar\u0161ai, sausrai, kaitrai. Auga greitai (augimas sul\u0117t\u0117ja sausose, prastesn\u0117se dirvose). Ant j\u0173, kaip ir ant kit\u0173 platan\u0173, neauga amalai. Nuo seno sodinti pakeli\u0173 al\u0117jose, kad \u0161arvuoti senov\u0117s valdov\u0173 \u012f \u017eyg\u012f einan\u010di\u0173 kari\u0173 legionai neperkaist\u0173 piet\u0173 saul\u0117je. Napoleonas Bonapartas gimus s\u016bnui Akvi mieste kelyje \u012f Savon\u0105 pasodino platan\u0173 al\u0117j\u0105. 1969 metais tie med\u017eiai buvo 35 \u2013 40 m auk\u0161\u010dio. Vokietijoje klevalapis platanas, Hercegonrate sodintas apie 1750 metus, turi 33 m auk\u0161\u010dio ir 6,05 m apimties kamien\u0105, o Saksonijoje Oelchau mieste esantis i\u0161aug\u0119s vir\u0161 42 m auk\u0161\u010dio. Anglijoje, Dorseto grafyst\u0117je 1949 metais, pa\u017eym\u0117ti datai, kai buvo nukirsta karaliaus Karolio Pirmojo galva,  pasodintas klevalapis platanas i\u0161aug\u0119s 51 m auk\u0161\u010dio ir 6,95 m kamieno apimties.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"Klevalapis
Klevalapis platanas<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"Klevalapis
Klevalapis platanas<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"Klevalapis
Klevalapis platanas Kauno botanikos sode<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"Klevalapis
Klevalapis platanas<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Lietuvoje klevalapis platanas, tiksliau 1955 \u2013 1956 met\u0173 \u017eiem\u0105 pa\u0161alusio med\u017eio at\u017eala, auga Kauno botanikos sode. Tarpukario laikotarpiu dar augo I\u0161lau\u017eo parke Prien\u0173 rajone. Kelet\u0105 vienme\u010di\u0173 daig\u0173 buvau gav\u0119s i\u0161 G.Tama\u0161ausko apie 1986 metus.  Dalis j\u0173 ap\u0161aldavo, bet po sniegu i\u0161gyvendavo neblogai. Paaugusius iki 1,5 m auk\u0161\u010dio i\u0161dalinau. Por\u0105 atidaviau Dubravos arboretumui, bet ten jie pasodinti \u012f paauginimo skyri\u0173 ir u\u017emir\u0161ti, peraugo, v\u0117liau \u017euvo. Beje, \u0161i\u0173 medeli\u0173 lapai buvo su didel\u0117mis pilkomis d\u0117m\u0117mis. Galvojau, gal nauja veisl\u0117, bet vienas lenk\u0173 medelyno savininkas patikino, kad jauni jie neretai tokie b\u016bna. Veisli\u0173 klevalapiai platanai turi apie 15. Gaila, ma\u010diau tik \u2018Alphen Globe\u2018. Ji auga neauk\u0161tu medeliu ovali\u0161ka tankia laja. Lapai \u017eali, dyd\u017eiu prilygsta normalaus med\u017eio lapams. Medelyne veisl\u0117 skiepyta \u012f 2 m auk\u0161\u010dio \u0161tambus, ko gero pakarpyta, tad atrod\u0117 kaip gra\u017eus rutulys.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"Klevalapis
Klevalapis platanas ‘Suttneri’<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"Klevalapis
Klevalapis platanas ‘Suttneri’<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Ilg\u0105 laik\u0105 platanai vertinti kaip atspar\u016bs ligoms med\u017eiai. Bet per 2 \u2013\u0105 pasaulin\u012f kar\u0105 grei\u010diausiai su \u0161audmen\u0173 d\u0117\u017e\u0117mis i\u0161 Amerikos \u012fve\u017etas grybas Ceratocystis platani<\/em> apie 2010 metus Pranc\u016bzijoje i\u0161d\u017eiovino ma\u017edaug 50000 platan\u0173. Tai paskatino i\u0161vesti atspar\u0173 \u0161iai ligai klon\u0105. Klyvlendo meno muziejuje kabo Vincento van Gogo paveikslas \u201eDidieji Platanai\u201c.  <\/p>\n\n\n\n

Taigi, platanus d\u0117l j\u0173 dyd\u017eio, alergij\u0105 sukelian\u010di\u0173 \u017eiedadulki\u0173, vargu ar auginsime ma\u017euose sklypuose. Bet jie puikiai tiks ap\u017eeldyti gatves, parkus, skverus ar erdvias kaimo sodybas. \u017diedadulk\u0117s b\u016bna tik anksti pavasar\u012f lapams skleid\u017eiantis. \u017dyd\u0117jimas trunka iki 2 savai\u010di\u0173. O vasar\u0105 tikrai malonu pas\u0117d\u0117ti po ve\u0161lia lapija. Juolab kad m\u016bs\u0173 klimatas darosi jiems vis tinkamesnis.<\/p>\n\n\n\n

Rimvydas Kareiva, Lietuvos dendrolog\u0173 draugijos garb\u0117s narys<\/p>\n\n\n\n

Nuotraukos dr. Valerijos Baronien\u0117s<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kataloge PWO (Plants of the World Online) \u012fra\u0161yta 10 platan\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Dauguma j\u0173 vidutinio, bet artimesnio subtropiniam klimatui augalai. Tik P. kerrii r\u016b\u0161is, vienintel\u0117 vis\u017eal\u0117, auga tropikuose Vietname ir Laose. Kitos lapus metan\u010dios, o kai kurios pusiau vis\u017eal\u0117s. \u0160ios lapus numeta arba labai v\u0117lai, arba esant labai nepalankioms s\u0105lygoms: sausrai, \u0161al\u010diui. Jos paplitusios Meksikoje. Visos platan\u0173 r\u016b\u0161ys auga \u0161iauriniame pusrutulyje […]<\/p>\n","protected":false},"author":4,"featured_media":2571,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[6],"tags":[28,53,52,29,33,51,107,104,62,105,106],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2564"}],"collection":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/4"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=2564"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2564\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2594,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2564\/revisions\/2594"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/2571"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=2564"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=2564"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=2564"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}