{"id":2472,"date":"2025-05-02T21:30:05","date_gmt":"2025-05-02T18:30:05","guid":{"rendered":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=2472"},"modified":"2025-05-09T15:50:03","modified_gmt":"2025-05-09T12:50:03","slug":"vijokliniai-sausmedziai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=2472","title":{"rendered":"Vijokliniai sausmed\u017eiai"},"content":{"rendered":"\n

Prie\u0161 kur\u012f laik\u0105 ra\u0161\u0117me apie kr\u016bminius sausmed\u017eius, tekst\u0105 galima rasti \u010dia<\/a>. \u0160\u012f kart\u0105 – apie vijoklinius sausmed\u017eius.<\/p>\n\n\n\n

Kiek beie\u0161kotume botaniniuose leidiniuose, bet Caprifolium<\/em> genties nerastume. Tad kod\u0117l sausmedini\u0173 \u0161eima  pavadinta Caprifoliaceae<\/em>, o ne pagal sausmed\u017eio (Lonicera<\/em>) genties pavadinim\u0105? Mat ilg\u0105 laik\u0105 dar iki K. Lin\u0117jaus sugalvotos augal\u0173 sistematikos sausmed\u017eiai buvo vadinami Caprifolium<\/em>. Tik 1703 metais \u0160arlis Pliumj\u0117 (Charles Plumier) juos pavadino Lonicera<\/em> pagerbdamas vokie\u010di\u0173 botanik\u0105 gydytoj\u0105 Adam\u0105 Lonicer\u012f (Adam Lonitzer 1528 \u2013 1586). K. Lin\u0117jus nor\u0117jo \u012fra\u0161yti sen\u0105 genties pavadinim\u0105, bet suprat\u0119s, kad naujasis jau pla\u010diai paplit\u0119s, \u012fra\u0161\u0117 j\u012f, o senuoju \u012fvardijo \u0161eim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

   Taigi, sausmedini\u0173 (Caprifoliaceae<\/em>) \u0161eimai priklausanti sausmed\u017ei\u0173 (Lonicera<\/em>) gentis  didel\u0117.  Joje priskai\u010diuojama apie 180 r\u016b\u0161i\u0173. Paplitusios jos visuose \u0160iaur\u0117s pusrutulio \u017eemynuose vidutinio klimato ir subtropin\u0117je zonose. Daugiausia tai kr\u016bmai, bet yra ir kelios med\u017eiais augan\u010dios r\u016b\u0161ys ir apie pus\u0161imtis lian\u0173. Kaip \u012fprasta, daugiausia r\u016b\u0161i\u0173 aptinkama Pietry\u010di\u0173 Azijoje. Vien Kinijoje auga 57 r\u016b\u0161ys, o 23 i\u0161 j\u0173 Kinijos endemai. Dalis sausmed\u017ei\u0173, tame tarpe ir vijokliniai, vis\u017ealiai ar pusiau vis\u017ealiai, kiti lapus metantys.<\/p>\n\n\n\n

   Lietuvoje mes daugiau ar ma\u017eiau \u017einome 11 r\u016b\u0161i\u0173, 3 hibridines r\u016b\u0161is ir daugiau nei 10 veisli\u0173 vijoklini\u0173 sausmed\u017ei\u0173. O Europoje priskai\u010diuojama ne k\u0105 daugiau r\u016b\u0161i\u0173 bei hibrid\u0173 ir arti 100 veisli\u0173. Pasirinkimas nema\u017eas. Dauguma j\u0173 gali augti ir pas mus. Daugelio vijoklini\u0173 sausmed\u017ei\u0173 \u017eiedai dideli, susitelk\u0119 \u012f grupes ar varpas, da\u017eniausiai pana\u0161ias \u012f plok\u0161\u010diai rutuli\u0161kus \u017eiedynus, puo\u0161n\u016bs. Apdulkinami da\u017eniausiai naktini\u0173 vabzd\u017ei\u0173, tod\u0117l maloniai kvepia. Kvapas da\u017eniausiai sustipr\u0117ja vakare. \u017diedai dvily\u010diai, augalai vienanamiai. Tai vijoklin\u0117s lianos. \u012e vir\u0161\u0173 kopia apsivyniodamos atramas. Prie pavir\u0161i\u0173 neprilimpa. Da\u017eniausiai vijokliniai sausmed\u017eiai naudojami ap\u017eeldinti tvoroms, pav\u0117sin\u0117ms, pergol\u0117ms ar specialiai \u012frengtoms atramoms.<\/p>\n\n\n\n

   Smailialapis sausmedis<\/strong> (Lonicera acuminata<\/em>) paplit\u0119s Indijoje, Nepale, Kinijoje, Indonezijoje, Filipinuose auk\u0161tokai kaln\u0173 sl\u0117niuose, \u0161laituose mi\u0161kuose ir kr\u016bmynuose 6 \u2013 9 klimato zonose. Lenkijoje pietin\u0117je dalyje atsparus, \u0161iauriau Var\u0161uvos per \u0161altas \u017eiemas ap\u0161\u0105la (bent taip buvo iki 2000 met\u0173). I\u0161auga iki 4 m auk\u0161\u010dio, po 1 \u2013 2 metrus per metus. Gausiai \u0161akojasi. \u0160akos apaugusios daugybe nedideli\u0173 plaukuot\u0173 lap\u0173. \u017diedai da\u017eniausiai vir\u0161\u016bnin\u0117se grup\u0117se po kelis, vamzdi\u0161ki su pla\u010diai prasiskleidusiomis vainiklapi\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117l\u0117mis ir gausiais i\u0161siki\u0161usiais kuokeliais, kremi\u0161kai geltoni. Lenkai ra\u0161o, kad pas juos \u017eydi nuo bir\u017eelio iki spalio m\u0117nesio, bet rugs\u0117j\u012f mano matytas augalas tur\u0117jo vos kelis \u017eiedynus. Dirvai nereiklus, svarbu, kad neb\u016bt\u0173 perd\u017ei\u016bvusi. Gra\u017eiai atrodo nedideliame ar net pusiau pav\u0117syje, mat lap\u0173 \u017eiem\u0105 nenumeta (t\u0117vyn\u0117je vis\u017ealiai). Saul\u0117toje vietoje jie \u017eiem\u0105 gali tiesiog i\u0161d\u017ei\u016bti d\u0117l dr\u0117gm\u0117s tr\u016bkumo. Sodinti reikia geroje u\u017euov\u0117joje.<\/p>\n\n\n\n

    Vienas da\u017eniausiai Lietuvoje auginam\u0173 hibrid\u0173 \u2013 Brauno sausmedis<\/strong> (L.<\/em> x brownii<\/em>). Jis gautas sukry\u017eminus plaukuot\u0105j\u012f su vis\u017ealiu (L. hirsuta <\/em>x L. sempervirens<\/em>) sausmed\u017eiais. Nuo vis\u017ealio ir atskiriamas prakti\u0161kai tik pagal \u017eiedus. Jo vir\u0161\u016bnini\u0173 1 \u2013 2 por\u0173 lap\u0173 pamatai suaug\u0119. Kiti lapai 3 \u2013 8cm ilgio, elipsi\u0161ki, kiau\u0161ini\u0161ki ar pailgi, buka ar apysmaile vir\u0161\u016bne, beveik beko\u010diai, melsvai \u017eali, pliki. Suaugusi\u0173 lap\u0173 poros sudaro beveik apval\u0173 ar kiek pailg\u0105 disk\u0105. Met\u016bgliai pliki. Vis\u017ealis arba beveik vis\u017ealis vijoklis. \u017diedai vamzdi\u0161ki, suaugusiais vainiklapiais, kuri\u0173 tik pa\u010dios vir\u0161\u016bn\u0117l\u0117s kiek prasiskleidusios, apie 4cm ilgio. Vidin\u0117 \u017eiedo pus\u0117 da\u017eniausiai oran\u017ein\u0117, i\u0161orin\u0117 nuo tamsokai oran\u017ein\u0117s iki raudonos. \u017dydi per vis\u0105 vasar\u0105 nuo gegu\u017e\u0117s iki rugs\u0117jo. Esant \u0161iltam rudeniui manasis augalas \u017eiedus skleid\u0117 dar ir spalio prad\u017eioje. Nuken\u010dia nuo stipri\u0173 \u0161al\u010di\u0173 (ap\u0161\u0105la temperat\u016brai nukritus iki \u2013 26 \u0161al\u010dio) ir v\u0117lyv\u0173 pavasarini\u0173 \u0161aln\u0173, ypa\u010d augdamas saul\u0117toje vietoje. Nedideliame pav\u0117syje lap\u0173 da\u017eniausiai nenumeta. Priskiriamas 5 \u2013 7 klimato zonoms. Auga bet kokiose dirvose, i\u0161skyrus labai sausas ir r\u016bg\u0161\u010dias. Po karpymo \u017eydi prastai. Laja palyginti netanki, nes auga greit (po 1 \u2013 2m per metus), ir negausiai \u0161akojasi. Nebent paaukotume dal\u012f vasaros ir jauniems \u016bgliams i\u0161auginus 2 \u2013 3 poras lap\u0173 \u0161alintume vir\u0161\u016bnes.    Lietuvoje gana da\u017ena veisl\u0117 \u2018Dropmore Scarlet\u2018 auga kiek l\u0117\u010diau, iki 1m per metus ir da\u017eniausiai i\u0161auga iki 3 metr\u0173. Jos \u017eiedai oran\u017ei\u0161kai raudoni. \u017dydi nuo bir\u017eelio iki spalio, gausiau nei hibridas. Ruden\u012f i\u0161augina nevalgomas raudonas uogas. Pana\u0161i \u012f \u0161i\u0105 veisl\u0117 \u2018Fuchsioides\u2018 auga dar l\u0117\u010diau ir tei\u0161auga iki 2 m auk\u0161\u010dio. Jos \u017eiedai \u0161viesesni, oran\u017ei\u0161kai raudoni. \u017dydi dar gausiau nei \u2018Dropmore Scarlet\u2018. Jai reikia derlingesn\u0117s dirvos. Visa kita kaip hibridui: nedidelis pav\u0117sis, u\u017euov\u0117ja, normalaus dr\u0117gnumo artima neutraliai dirva. Tik vazonuose ma\u010diau pardavin\u0117jamas veisles: Vokietijoje \u2018Mintrum\u2018 (komerciniu pavadinimu \u2018GOLDENTRIUMPET\u2018) ir \u2018Punicea\u2018, o Pranc\u016bzijoje \u2018Tolson D\u2018or\u2018 ir \u2018Plantierensis\u2018.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"Brauno
Brauno sausmedis<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"Brauno
Brauno sausmedis<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

    <\/p>\n\n\n\n

\"Brauno
Brauno sausmedis ‘Dropmore Scarlet’<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Apskritalapis sausmedis<\/strong> (L. caprifolium<\/em>) savaime paplit\u0119s Vidurio ir Piet\u0173 Europoje bei Vakar\u0173 Azijoje 6 \u2013 9 klimato zonose. Jo lapai apskritai ar pla\u010diai elipsi\u0161ki arba ne\u017eymiai atvirk\u0161\u010diai kiau\u0161ini\u0161ki, 4 \u2013 10cm ilgio ir 3,5 \u2013 6 cm plo\u010dio, bukomis vir\u0161\u016bn\u0117mis, pliki, vir\u0161utin\u0117je pus\u0117je pilk\u0161vai \u017eali, apatin\u0117je \u0161viesiai melsvai \u017eali. 2 ar 3 vir\u0161\u016bnin\u0117s poros pagrindais suaugusios  \u012f apvali\u0105 ar kiek pailg\u0105 \u201el\u0117k\u0161t\u0119\u201c. \u017diem\u0105 lapus numeta. Vos prasiskleid\u0119 \u017eiedai balti, v\u0117liau \u012fgauna rausv\u0105 atspalv\u012f, o \u012f \u017eyd\u0117jimo pabaig\u0105 gelsv\u0117ja. Palyginus su kitais vijokliniais sausmed\u017eiais \u017eydi gana trumpai \u2013 apie 2 \u2013 3 savaites bir\u017eel\u012f. Tai bene labiausiai kvepian\u010diais \u017eiedais sausmedis, kvapo stiprumu ma\u017eai nusileid\u017eiantis dar\u017eeliniam jazminui. Anks\u010diau Lietuvoje buvo bene da\u017eniausiai augintas vijoklinis sausmedis. Prad\u0117j\u0119s dirbti Dubravos medelyne, apleistame daigyn\u0117lyje radau i\u0161plitus\u012f bene 6 ar\u0173 plote po jau paaugusi\u0173 med\u017ei\u0173 lajomis. I\u0161auga iki 4 – 6m auk\u0161\u010dio, gana tankia laja. \u017dem\u0119 siekiantys \u016bgliai \u012fsi\u0161aknija ir taip plinta grei\u010diau, nei s\u0117klomis, kurios pas mus sunoksta rugpj\u016b\u010dio ar rugs\u0117jo m\u0117nesiais. \u0160viesam\u0117gis. Atvirose vietose \u017eydi gerokai gausiau nei \u0161e\u0161\u0117lyje. Dirvoms nereiklus, tik blogiau auga sausose ir r\u016bg\u0161\u010diose. \u0160al\u010diui gana atsparus, nors M. Navasaitis nurodo 6 \u2013 8 klimato zonas, bet beveik be ap\u0161alim\u0173 i\u0161gyvena ir 5-oje, t. y. dabar prakti\u0161kai visoje Lietuvoje. Veisl\u0117s \u2018Inga\u2018 neprasiskleid\u0119 \u017eiediniai butonai ro\u017einiai, prasiskleid\u0119 \u017eiedai kremi\u0161kai balti, vamzdeliniai su dvil\u016bpe pla\u010diai i\u0161linkusia vir\u0161\u016bne, apie 4cm ilgio. Vijoklis i\u0161auga apie 3m auk\u0161\u010dio. Jo lapai \u0161iek tiek plaukuoti. Kataloguose dar teko rasti veisles \u2018Anna Fletcher\u2018, \u2018Praecox\u2018, \u2018Selection Kordes\u2018.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"Apskritalapis
Apskritalapis sausmedis<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"Apskritalapis
Apskritalapis sausmedis<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

    Geltonasis sausmedis<\/strong> (L. flava<\/em>) jaunas ir netur\u0117damas atram\u0173 gali augti kr\u016bmu ir tik v\u0117liau prad\u0117ti vyniotis. Karpant galima i\u0161auginti net metro ar auk\u0161tesn\u0119 gyvatvor\u0119. \u0160is sausmedis savaime auga JAV rytin\u0117je dalyje nuo \u0160iaur\u0117s Karolinos iki D\u017eord\u017eijos, Oklahomos, Alabamos 5 \u2013 8 klimato zonose. Jo lapai 4 \u2013 8cm ilgio, elipsi\u0161ki ar pla\u010diai elipsi\u0161ki, buka arba smailia vir\u0161\u016bne, abipus pliki (kartais apatin\u0117 pus\u0117 truput\u012f plaukuota), vir\u0161utin\u0117je pus\u0117je \u0161viesiai \u017eali, apatin\u0117je \u0161viesiai melsvai \u017eali. Vir\u0161utin\u0117 lap\u0173 pora tarpusavyje suaugusi. \u017diedai da\u017eniausiai po 3 vir\u0161\u016bnin\u0117je mentur\u0117je, apie 3cm ilgio, oran\u017ei\u0161kai geltoni, kvapn\u016bs. \u017dydi da\u017eniausiai bir\u017eelio m\u0117nes\u012f apie tris savaites. Uogos raudonos, nevalgomos. Tai vienas l\u0117\u010diausiai augan\u010di\u0173 vijoklini\u0173 sausmed\u017ei\u0173, i\u0161augantis apie 2 \u2013 3m auk\u0161\u010dio. Dirvai nereiklus, bet sausoje \u017eem\u0117je plonesn\u0117s \u0161akel\u0117s da\u017enai apd\u017ei\u016bsta. Augintas Dubravos medelyne aname \u0161imtmetyje po sniegu per\u017eiemodavo gerai, molio dirvoje gausiai \u017eyd\u0117davo. Daugindavome vasarin\u0117mis gyva\u0161ak\u0117mis. Veisli\u0173, atrodo, neturi.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"Geltonasis
Geltonasis sausmedis<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"Geltonasis
Geltonasis sausmedis<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

    Hibrido Lonicera <\/em>x heckrottii<\/em><\/strong> (L. sempervirens <\/em>x L. <\/em>x americana<\/em>) apie praeito \u0161imtme\u010dio vidur\u012f i\u0161auginto JAV nesu mat\u0119s, bet auginau jo veisl\u0119 \u2018Goldflame\u2018. Vijoklis gausiai \u017eyd\u0117davo nuo bir\u017eelio vidurio iki stipresni\u0173 \u0161aln\u0173 spalio m\u0117nes\u012f. Motininis augalas, nuo kurio karpiau gyva\u0161akes ant tvoros buvo i\u0161aug\u0119s po 3 metrus \u012f \u0161onus, bet netankus. Augo greitai. \u017diem\u0105 atviroje vietoje lapus da\u017eniausiai numesdavo, pav\u0117syje ar po sniegu jie per\u017eiemodavo. Pavasar\u012f padaugintos gyva\u0161ak\u0117s ruden\u012f da\u017enai vir\u0161ydavo 1 m auk\u0161\u010dio, o vasaros dauginimo, jei ruduo neb\u016bdavo \u0161altas, jas beveik pavydavo. \u0160aknijosi labai lengvai. Kartais pra\u017eysdavo net pirmame\u010diai augalai. \u017diemas i\u0161gyvendavo pana\u0161iai, kaip apskritalapis sausmedis. \u017diedai kek\u0117se da\u017eniausiai po 5 \u2013 7, apie 5 \u2013 6 cm ilgio vamzdeliai su pla\u010diai prasiskleidusiomis vir\u0161\u016bn\u0117mis, i\u0161or\u0117je purpuri\u0161kai ro\u017einiai, vidin\u0117je pus\u0117je geltoni, kvapn\u016bs. Literat\u016broje nurodoma, kad tipinis hibridas JAV \u017eydi liepos \u2013 rugpj\u016b\u010dio m\u0117nesiais i\u0161or\u0117je violeti\u0161kai ar oran\u017ei\u0161kai purpuriniais, o vidin\u0117je pus\u0117je geltonais ar kremi\u0161kais \u017eiedais. I\u0161auga 3 \u2013 8m auk\u0161\u010dio. Auga 5 \u2013 8 klimato zonose. Nereiklus dirvai, nem\u0117gsta tik saus\u0173 ir r\u016bg\u0161\u010di\u0173. Gerai atrodo saul\u0117toje vietoje ir nedideliame pav\u0117syje. Ma\u010diau dar dviej\u0173 veisli\u0173: \u2018American Beauty\u2018 ir \u2018Goldquelle\u2018 nuotraukas. Sprend\u017eiant i\u0161 j\u0173 \u017eiedynais ne ka\u017ekuo skyr\u0117si nuo \u2018Goldflame\u2018, tik \u017eied\u0173 vidin\u0117 pus\u0117 \u0161viesesn\u0117.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"Hibridas
Hibridas Lonicera x heckrottii ‘Goldflame’<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

    \u0160liau\u017eiantysis sausmedis<\/strong> (L. henryi<\/em>) daugiau vertinamas ne d\u0117l \u017eied\u0173, o gra\u017ei\u0173 lap\u0173. Vis\u017ealis. I\u0161auga apie 3m auk\u0161\u010dio. Lapai apie 10cm ilgio, lanceti\u0161ki, tamsiai \u017eali, \u017evilga. \u017diedai negaus\u016bs, da\u017eniausiai po 2 lap\u0173 pa\u017eastyse arba \u016bgli\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117se trumpose varpose tamsiai rausvi, kartais gelsvai raudoni, vamzdi\u0161ki. \u017dydi bir\u017eelio \u2013 liepos m\u0117nesiais Ruden\u012f sunoksta juodos uogos. Jautrus \u0161al\u010diui (nu\u0161\u0105la prie -23 laipsni\u0173). \u017demei \u012f\u0161alus laj\u0105 b\u016btina pridengti. Geriau sodinti nedideliame pav\u0117syje, geroje u\u017euov\u0117joje prie neauk\u0161t\u0173 atram\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\u0160liau\u017eiantysis
\u0160liau\u017eiantysis sausmedis<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\u0160liau\u017eiantysis
\u0160liau\u017eiantysis sausmedis<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Plaukuotojo sausmed\u017eio<\/strong> (L. hirsuta<\/em>) \u017eiedai beveik nekvepia. Vijoklis i\u0161auga iki 5m auk\u0161\u010dio. Jo lapai abipus plaukuoti, blakstienotais kra\u0161tais, 5 \u2013 11cm ilgio, elipsi\u0161ki, plei\u0161ti\u0161ku pamatu ir smailia vir\u0161\u016bne, tamsiai \u017ealia vir\u0161utine ir pilkai \u017ealia apatine puse. Vir\u0161\u016bnin\u0117 pora, kartais dvi poros lap\u0173 <\/p>\n\n\n\n

tarpusavyje suaug\u0119. \u017diedai vir\u0161\u016bnin\u0117se mentur\u0117se po 2 \u2013 4, dvil\u016bpiai, 2 \u2013 2,5 cm ilgio, oran\u017ei\u0161kai geltoni, i\u0161or\u0117je liaukingai plaukuoti. \u017dydi bir\u017eelio m\u0117nes\u012f. Uogos raudonos. Jo t\u0117vyn\u0117 \u0160iaur\u0117s Amerika. Dekoratyviniuose \u017eeldiniuose nema\u010diau, tik viename botanikos sode.<\/p>\n\n\n\n

    Melsvalapio sausmed\u017eio<\/strong> (L. glauca<\/em>) neauginau, bet iki 1985 met\u0173 jis augo Girionyse priva\u010dioje sodyboje. Kr\u016bmas, kurio \u0161akos vyniotis pradeda tik i\u0161augusios vir\u0161 1 metro. Lapai vir\u0161utin\u0117je pus\u0117je tamsiai melsvai \u017ealsvi, apatin\u0117je \u0161viesiai melsvi, abipus pliki. 1 vir\u0161utin\u0117 lap\u0173 pora tarpusavyje suaugusi, primena l\u0117k\u0161t\u0119, kitos 2 \u2013 3 suaugusios poros  tur\u0117jo vis ry\u0161kesnes vir\u0161\u016bnes. \u017diedai vir\u0161\u016bnin\u0117se varpose da\u017eniausiai po dvi mentures, geltoni ar gelsvi. \u017dyd\u0117davo gegu\u017e\u0117s pabaigoje ar bir\u017eel\u012f, gana negausiai. Puo\u0161niai atrod\u0117 d\u0117l melsvos lap\u0173 spalvos. Buvo i\u0161aug\u0119s apie 3m auk\u0161\u010dio prie pietin\u0117s namo sienos, apsivynioj\u0119s lietvamzd\u012f. Niekur kitur \u0161io sausmed\u017eio nema\u010diau. Kil\u0119s jis i\u0161 \u0160iaur\u0117s Amerikos.<\/p>\n\n\n\n

    Japoninis sausmedis<\/strong> (L. japonica<\/em>) nat\u016braliai auga Japonijoje, Kinijoje, Kor\u0117joje 4 \u2013 10 klimato zonose. \u0160iaurin\u0117je arealo dalyje arba kalnuose augantys lapus numeta, kitur vis\u017eal\u0117s lianos. Lietuvoje \u0161altesn\u0117mis \u017eiemomis, kai temperat\u016bra bent kelias dienas nukrenta \u017eemiau -20 lieka be lap\u0173. T\u0117vyn\u0117je i\u0161auga iki 10 m auk\u0161\u010dio. Jo lapai kiau\u0161ini\u0161ki ar pla\u010diai oval\u016bs, 3 \u2013 8 cm ilgio ir 1,5 \u2013 4,5 cm plo\u010dio, kartais giliai skiaut\u0117ti, pliki, blakstienotais kra\u0161tais. Vir\u0161utin\u0117 pus\u0117 tamsiai \u017ealia, apatin\u0117 kiek \u0161viesesn\u0117. \u017diedai balti ar gelsvai balti, lyg apibarstyti purpuri\u0161kais milteliais (skiriamasis po\u017eymis), kvepia, iki 5cm ilgio. Uogos melsvai juodos. Europoje ir Lietuvoje auga i\u0161 \u0161iltesni\u0173 zon\u0173 kil\u0119 augalai, tod\u0117l jau prie -23 laipsni\u0173 \u0161al\u010dio ap\u0161\u0105la, o spustel\u0117jus didesniam \u0161altukui gali ir visai i\u0161\u0161alti. Jo ramyb\u0117s periodas trumpas, tad \u0161velni\u0105 \u017eiem\u0105 ir \u0161ilt\u0105 pavasar\u012f anksti pradeda vegetacij\u0105. Literat\u016broje apra\u0161oma iki 20 japoninio sausmed\u017eio veisli\u0173. Dubravos medelyne auginom dvi: \u2018Aureoreticulata\u2018 auga daug l\u0117\u010diau, nei r\u016b\u0161is ir neb\u016bna auk\u0161tesn\u0117, nei 3 metrai. Jos lapai trumpesni, ma\u017eesni, apvalesni, tamsiai \u017eali su ry\u0161kiai geltonomis gyslomis, lyg geltonu tinklu su gelsvomis d\u0117mel\u0117mis. Iki 2015 met\u0173 pas mane augo tik besidriekdama ant \u017eem\u0117s po magnolijos laja sudarydama marg\u0105 kilim\u0105. Bent kiek palyp\u0117jusi ant tvoros auk\u0161tyn \u017eiem\u0105 nu\u0161aldavo (priklauso 6 klimato zonai). Lap\u0173 nenumesdavo. Saul\u0117toje vietoje reik\u0117davo dengti egli\u0161ak\u0117mis. Ne\u017eyd\u0117jo. Lenkijoje \u0161i veisl\u0117 \u017eyd\u0117davo nuo bir\u017eelio iki rudens. \u2018Halliana\u2018 \u017eiedai labai kvapn\u016bs, tik prasiskleid\u0119 balti, v\u0117liau gelsta, lyg apibarstyti rausvais milteliais. \u017dydi gausiai ir ilgai, nuo bir\u017eelio vidurio iki rugs\u0117jo ar net spalio. I\u0161auga iki 5 metr\u0173. Lapus numeta tik labai \u0161alt\u0105 \u017eiem\u0105. Saul\u0117toje vietoje \u017eiem\u0105 b\u016btina pridengti. 6 klimato zonos augalas. Nem\u0117gsta v\u0117juot\u0173 viet\u0173. Dirvai ma\u017eai reikli veisl\u0117, tik saus\u0173 ir r\u016bg\u0161\u010di\u0173 reikia vengti.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"Japoninis
Japoninis sausmedis ‘Aureoreticulata’<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"Japoninis
Japoninis sausmedis ‘Aureoreticulata’ ruden\u012f<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

    <\/strong><\/p>\n\n\n\n

\n
\"Japoninis
Japoninis sausmedis ‘Halliana’<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Palaipinis sausmedis<\/strong> (L. prolifera<\/em>) kil\u0119s i\u0161 \u0160iaur\u0117s Amerikos, augintas Kauno botanikos sode. Kitur jo nema\u010diau. Augimu kiek pana\u0161us \u012f gelton\u0105j\u012f sausmed\u012f, i\u0161 prad\u017ei\u0173 augantis kr\u016bmu, v\u0117liau \u0161akos pradeda vyniotis. I\u0161auga iki 4 m auk\u0161\u010dio. \u017diedai pana\u0161\u016bs \u012f geltonojo sausmed\u017eio, tik ne oran\u017ei\u0161kai, o balsvai geltoni, \u0161viesesni. Auga varpose, kurias sudaro 2 \u2013 4 mentur\u0117s, tad varpose \u017eied\u0173 daugiau. Lapai pailgai atvirk\u0161\u010diai kiau\u0161ini\u0161ki arba elipsi\u0161ki, 5 \u2013 9cm ilgio. J\u0173 vir\u0161utin\u0117 pus\u0117 ry\u0161kiai \u017ealia, apatin\u0117 melsva, plaukuota. \u017dyd\u0117jo apie 2 savaites bir\u017eelio m\u0117nes\u012f.<\/p>\n\n\n\n

    Vijoklinis sausmedis<\/strong> (L. periclymenum<\/em>) paplit\u0119s Vidurio ir Piet\u0173 Europoje, \u0160iaur\u0117s Afrikoje, Turkijoje, Kaukaze 5 \u2013 9 klimato zonose. Jo arealo \u0161iaurin\u0117 riba prie\u0161 30 \u2013 40 met\u0173 buvo visai netoli Lietuvos Karaliau\u010diaus srityje prie Aistmari\u0173. Dabar ji ko gero jau bus Lietuvos vakarin\u0117je dalyje, nes prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 botanikai yra rad\u0119 augant\u012f mi\u0161ke prie Nemuno deltos. Galb\u016bt tai i\u0161 pauk\u0161\u010di\u0173 u\u017ene\u0161tos s\u0117klos i\u0161 dekoratyvini\u0173 \u017eeldini\u0173 i\u0161dyg\u0119s egzempliorius. I\u0161auga iki 5 \u2013 7m auk\u0161\u010dio. Vasar\u017ealis. Lapai iki 6 cm ilgio, net vir\u0161\u016bnin\u0117se porose tarpusavyje nesuaug\u0119, smailiomis ar bukomis vir\u0161\u016bn\u0117mis, elipsi\u0161ki ar kiau\u0161ini\u0161ki, tamsiai \u017ealia vir\u0161utine ir melsva apatine puse. \u017diedai iki 5 cm ilgio, labai kvapn\u016bs, ypa\u010d vakare ir nakt\u012f. Jie \u016bgli\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117se sk\u0117ti\u0161kose kek\u0117se po keliolika arba mentur\u0117se po 3 \u2013 5, gelsvai balti, i\u0161orin\u0117je pus\u0117je rausvo atspalvio. Uogos raudonos. \u017dydi ilgai, bet nevienodai gausiai jau nuo baland\u017eio iki rugpj\u016b\u010dio pabaigos. Gausiausiai gegu\u017e\u0119 \u2013 bir\u017eel\u012f. D\u0117l labai malonaus stipraus kvapo da\u017enai sodinti palang\u0117se, prie pav\u0117sini\u0173, lauko suoleli\u0173. Laja netanki. Dirvai nereiklus. Nem\u0117gsta tik r\u016bg\u0161\u010di\u0173 ir perd\u017ei\u016bvusi\u0173. Saul\u0117tose v\u0117juotose vietose prie\u0161 20 \u2013 30 met\u0173 ap\u0161aldavo iki sniego dangos. Dabar nuken\u010dia nuo v\u0117lyv\u0173 pavasarini\u0173 \u0161aln\u0173. Auga greit ir net stiprokai ap\u0161al\u0119 augalai vasar\u0105 pra\u017e\u012fsta. Veisli\u0173 turi bene daugiausiai i\u0161 sausmed\u017ei\u0173. Dubravos medelyne auginome 3: \u2018Belgica\u2018 i\u0161auga iki 3 \u2013 6 m auk\u0161\u010dio. \u017diedai purpuri\u0161kai raudoni ar kiek violeti\u0161ki i\u0161or\u0117je ir geltoni ar kremi\u0161kai gelsvi vidin\u0117je pus\u0117je. Da\u017eniausiai \u017eydi nuo gegu\u017e\u0117s pabaigos \u2013 bir\u017eelio iki rugs\u0117jo vidurio. \u2018Serotina\u2018 nuo \u2018Belgica\u2018 skyr\u0117si tik balta ar kremi\u0161ka vidin\u0117s pus\u0117s \u017eied\u0173 spalva. \u2018Graham Thomas\u2018 \u017eydi nuo bir\u017eelio ik rugs\u0117jo beveik vienodai gausiai. \u017diedai \u0161viesiai geltoni su ne\u017eymiu rausvumu i\u0161or\u0117je. I\u0161auga iki 4 m auk\u0161\u010dio.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"Vijoklinis
Vijoklinis sausmedis<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"Vijoklinis
Vijoklinis sausmedis ‘Belgica’<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n
\n
\"Vijoklinis
Vijoklinis sausmedis ‘Serotina’<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"Vijoklinis
Vijoklinis sausmedis ‘Serotina’ ruden\u012f<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Vis\u017ealis sausmedis<\/strong> (L. sempervirens<\/em>) paplit\u0119s JAV rytin\u0117je pus\u0117je nuo Meno ir Niujorko iki Floridos ir Teksaso 4 \u2013 9 klimato zonose. I\u0161auga iki 4 m auk\u0161\u010dio. Lietuvoje per \u0161altas \u017eiemas lapus da\u017enai numeta. Lapai 3 \u2013 8cm ilgio ir 1,5 \u2013 5cm plo\u010dio, smailiavir\u0161\u016bniai arba buki, abipus pliki. Dvi vir\u0161utin\u0117s poros tarpusavyje suaugusios. \u017diedai bekvapiai, retose varpose \u016bgli\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117se, i\u0161orin\u0117je pus\u0117je ry\u0161kiai \u0161viesiai raudoni, vidin\u0117je \u0161viesiai oran\u017einiai, apie 5 cm ilgio. Vainiklapiai suaug\u0119 \u012f vamzdel\u012f, pana\u0161iai kaip Brauno sausmed\u017ei\u0173, tik kiek ilgesni ir j\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117l\u0117s pla\u010diau prasiskleidusios. \u017dydi nuo gegu\u017e\u0117s iki rugs\u0117jo m\u0117nesio. \u0160viesam\u0117gis, kiek reiklesnis dirvos derlingumui, nei Brauno sausmedis. Augalas auga per vis\u0105 vasar\u0105 iki v\u0117lyvo rudens, nesp\u0117ja sumed\u0117ti, tod\u0117l \u016bgliai beveik kasmet ap\u0161\u0105la, o labai \u0161altomis \u017eiemomis nu\u0161\u0105la iki sniego dangos. At\u017eeldavo greit ir tais metais \u017eyd\u0117davo. Yra apie 10 veisli\u0173, bet j\u0173 neauginome.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"
Vis\u017ealis sausm<\/strong>edis ‘Superba’<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Vis\u017ealis sausm<\/strong>edis ‘Blanche Sandman’<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n
<\/figure>\n\n\n\n

    Stambia\u017eiedis sausmedis<\/strong> (L<\/em>. x tellmanniana<\/em>) \u2013 tai hibridas, i\u0161augintas Vengrijoje sukry\u017eminus L. sempervirens<\/em> \u2018Superba\u2018 su L. tragophylla<\/em>. Vijoklis i\u0161auga iki 15 m auk\u0161\u010dio. J\u012f gana patikimai galime atpa\u017einti i\u0161 lap\u0173, kuri\u0173 vir\u0161utin\u0117 pora suaugusi \u012f vien\u0105, pailgo disko pavidalo. Antroji pora tik nepla\u010diai suaugusiais pamatais, pusiau skrituli\u0161ki, didesni u\u017e visus kitus (ir u\u017e vir\u0161utin\u0119 suaugusi\u0173 lap\u0173 por\u0105). Visi kiti lapai tarpusavyje nesuaug\u0119, kiau\u0161ini\u0161ki ar pailgai kiau\u0161ini\u0161ki 7 \u2013 10 cm ilgio ir 4 \u2013 7 cm plo\u010dio, link \u016bglio pagrindo vis ma\u017e\u0117jantys, pliki, lygiakra\u0161\u010diai, vir\u0161utin\u0117je pus\u0117je \u017eali, apatin\u0117je melsvai \u017eali. \u017diedai 4 \u2013 7 cm ilgio, geltoni, grup\u0117mis susitelk\u0119 \u016bgli\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117se. \u017dydi bir\u017eel\u012f apie 2 \u2013 3 savaites. Dubravos medelyne j\u012f ka\u017ekod\u0117l pavykdavo sunkiau padauginti, nei kitus sausmed\u017eius. Raudonose uogose s\u0117klos sunokdavo rugs\u0117j\u012f. Sudygdavo, bet daigai da\u017eniausiai nei\u0161gyvendavo. Gana gerai plito atlankomis, tad jomis da\u017eniausiai ir platindavome. Geriausiai augo priemolio ir molio dirvose, prastai sausame sm\u0117lyje. M. Navasaitis ra\u0161o, kad tai 7 \u2013 9 klimato zon\u0173 augalas, lenkai tvirtina, kad 5-os. Dubravos medelyne tuo laiku buvo vienas atspariausi\u0173 \u0161al\u010diui vijoklini\u0173 sausmed\u017ei\u0173. Po sniegu nenukent\u0117davo, o atviroje vietoje \u016bgliai ap\u0161aldavo tik esant \u017eemesnei nei -25 laipsniai temperat\u016brai. Veisl\u0117s \u2018Joan Sayer\u2018 nema\u010diau. Kit\u0173, berods, neturi.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"Stambia\u017eiedis
Stambia\u017eiedis sausmedis <\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"Stambia\u017eiedis
Stambia\u017eiedis sausmedis <\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

     Beveik visi vijokliniai sausmed\u017eiai auga greitai, po 1 \u2013 2 metrus per metus. Bet jauni \u016bgliai nelink\u0119 \u0161akotis, tad tvoros vir\u0161\u0173 pasiekia vos vienas \u2013 kitas stiebas. Norint sutankinti tenka karpyti, gen\u0117ti. Daugelio j\u0173 vegetacijos periodas ilgas ir jauni \u016bgliai nuken\u010dia ir nuo \u0161al\u010dio ir nuo \u0161aln\u0173. Beveik visi nepaken\u010dia sausr\u0173. Bet visus tr\u016bkumus atperka ilgas ir gausus \u017eyd\u0117jimas, lengvas dauginimas, malonus kvapas.  <\/p>\n\n\n\n

LDD garb\u0117s narys Rimvydas Kareiva<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nuotraukos dr. Valerijos Baronien\u0117s ir Editos Medeinos<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Prie\u0161 kur\u012f laik\u0105 ra\u0161\u0117me apie kr\u016bminius sausmed\u017eius, tekst\u0105 galima rasti \u010dia. \u0160\u012f kart\u0105 – apie vijoklinius sausmed\u017eius. Kiek beie\u0161kotume botaniniuose leidiniuose, bet Caprifolium genties nerastume. Tad kod\u0117l sausmedini\u0173 \u0161eima  pavadinta Caprifoliaceae, o ne pagal sausmed\u017eio (Lonicera) genties pavadinim\u0105? Mat ilg\u0105 laik\u0105 dar iki K. Lin\u0117jaus sugalvotos augal\u0173 sistematikos sausmed\u017eiai buvo vadinami Caprifolium. Tik 1703 metais \u0160arlis Pliumj\u0117 (Charles Plumier) juos […]<\/p>\n","protected":false},"author":4,"featured_media":2474,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[6],"tags":[28,53,52,29,33,62,93,94,97],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2472"}],"collection":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/4"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=2472"}],"version-history":[{"count":8,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2472\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2505,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2472\/revisions\/2505"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/2474"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=2472"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=2472"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=2472"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}