{"id":2405,"date":"2025-04-11T15:22:51","date_gmt":"2025-04-11T12:22:51","guid":{"rendered":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=2405"},"modified":"2025-04-11T15:22:51","modified_gmt":"2025-04-11T12:22:51","slug":"kruminiu-sausmedziu-ivairove","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=2405","title":{"rendered":"Kr\u016bmini\u0173 sausmed\u017ei\u0173 \u012fvairov\u0117<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n

Kr\u016bminiai, kaip ir vijokliniai sausmed\u017eiai (Lonicera<\/em>), neretai auginami dekoratyviniuose \u017eeldiniuose, alpinariumuose, gyvatvor\u0117se, pavieniui ar grup\u0117mis parkuose, skveruose, sodybose. I\u0161 daugiau nei 130 r\u016b\u0161i\u0173 kr\u016bm\u0173 populiaresn\u0117s apie 20.<\/p>\n\n\n\n

Baltauogis sausmedis<\/strong> (L. albertii<\/em>) Lietuvoje i\u0161auga kiek auk\u0161tesnis nei 1 metras ir bent dvigubai platesnis. T\u0117vyn\u0117je gali siekti beveik 2 metrus. Nat\u016braliai paplit\u0119s Tibete ir Vidurin\u0117s Azijos (Kazachstano, Kirgizijos, Turkm\u0117nijos) kalnuose, upi\u0173 sl\u0117niuose, pievose, retuose kr\u016bmynuose, \u0161laituose 5 \u2013 9 klimato zonose. Dirvos ten daugiausia vidutinio derlingumo ir derlingi priesm\u0117liai, priemoliai nuo silpnai r\u016bg\u0161\u010di\u0173 iki kalking\u0173 (pH 6 \u2013 9), normalaus dr\u0117gnumo. Kr\u016bmo \u0161akos plonos, lanku i\u0161linkusios, da\u017enai besidriekian\u010dios pa\u017eeme, tarpusavyje susiraizgiusios. Dr\u0117gnoje \u017eem\u0117je \u012fsi\u0161aknyja. Lapai siauri, liniji\u0161ki ar lanceti\u0161ki, 2 \u2013 4 cm ilgio ir apie 1,5 cm plo\u010dio, bukomis vir\u0161\u016bn\u0117mis, lygiakra\u0161\u010diai, pilkai \u017eali. Tarp \u017eali\u0173 augal\u0173 kr\u016bmas atrodo labai \u0161viesus. J\u012f labai puo\u0161ia kartais nuo gegu\u017e\u0117s vidurio, da\u017eniau bir\u017eelio prad\u017eioje besiskleid\u017eiantys rausvai alyviniai \u017eiedai. Jie palyginti smulk\u016bs, apie 1 \u2013 1,2 cm, po 2 lap\u0173 pa\u017eastyse. Kr\u016bmas \u017eydi apie 12 \u2013 18 dien\u0173 Uogos balsvos, apie 8 mm skersmens, lyg miltuotos, da\u017enai su melsvai rausvu atspalviu. Sunokusios puo\u0161ia kr\u016bm\u0105 ne k\u0105 pras\u010diau nei \u017eiedai. Sunoksta rugpj\u016b\u010dio m\u0117nes\u012f. Gra\u017eios i\u0161lieka iki stipri\u0173 \u0161aln\u0173. Kr\u016bmas gra\u017eiausiai \u017eydi atvirose vietose, bet neblogai atrodo ir nedideliame pav\u0117syje. Dubravos medelyne j\u012f auginome 1985 -1990 metais. Tuo metu atvirose v\u0117juotose vietose stipriai ap\u0161aldavo ar i\u0161\u0161aldavo visai, per\u017eiemodavo tik po sniegu. Jauni \u017eyd\u0117jo negausiai. Sulauk\u0119 5 met\u0173 po pasitaikiusios \u0161iltesn\u0117s su gausiu sniegu \u017eiemos bir\u017eel\u012f pra\u017eydo labai gausiai. \u017diedai primin\u0117 alyv\u0173 \u017eiedus. J\u0173 kvapas priviliodavo daug vabzd\u017ei\u0173. U\u017emezg\u0117 po keliolika uog\u0173. Surinktos s\u0117klos kitais metais sudygo, bet per labai \u0161alt\u0105 \u017eiem\u0105, nors ir po sniegu, daigai nei\u0161gyveno. I\u0161\u0161alo ir visi didesni kr\u016bmai. Gaila, nes tuo metu tai buvo vieni gra\u017eiausi\u0173 neauk\u0161t\u0173 kr\u016bm\u0173, puo\u0161ni\u0173 tiek \u017eiedais, tiek lapais, tiek vaisiais. Dabar Lietuvos \u017eeldynuose baltauogis sausmedis labai retas. O gaila.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"
Baltauogis sausmedis<\/strong> (Lonicera albertii<\/em>) <\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Baltauogis sausmedis<\/strong> (Lonicera albertii<\/em>)<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Alpinis sausmedis <\/strong>(L. alpigena<\/em>) paplit\u0119s Europos kalnuose nuo Pir\u0117n\u0173 (Ispanija) iki Balkan\u0173 (Graikija, europin\u0117 Turkijos dalis) 500 \u2013 2300 m auk\u0161tyje, o jo por\u016b\u0161is ssp. glehnii<\/em>, kartais laikomas atskira r\u016b\u0161imi (L. glehnii<\/em>), aptinkamas Sachalino, Kuril\u0173, Hokaido ir Hon\u0161i\u016b salose Ryt\u0173 Azijoje. T\u0117vyn\u0117je auga auk\u0161tuose kr\u016bmuose, \u017eoli\u0173 turtinguose lapuo\u010di\u0173 mi\u0161kuose, daubose, pami\u0161k\u0117se kalkingoje (pH 7 \u2013 9), derlingoje normalaus dr\u0117gnumo dirvoje, u\u017euov\u0117joje, daliniame ar didesniame pav\u0117syje (ten jo laja retesn\u0117) ir atvirose, saul\u0117tose vietose, 4 \u2013 6 klimato zonose. Lietuvoje vienur kitur auga parkuose, sodybose. Kartais i\u0161auga vienas kitas savaiminukas. Jo \u017eiedai 1 \u2013 1,3 cm ilgio, gelsva ar \u017ealsvai gelsva vidine ir rausvai ar tamsiai raudona i\u0161orine puse, po 2 lap\u0173 pa\u017eastyse. \u017dydi gegu\u017e\u0119. Vaisiai \u2013 apie 9 mm skersmens raudonos \u017evilgan\u010dios uogos. Nevalgomos. Kr\u016bmas kaip dekoratyvinis labiausiai vertinamas b\u016btent d\u0117l vy\u0161nias primenan\u010di\u0173 uog\u0173, kurios sunoksta rugpj\u016b\u010dio \u2013 rugs\u0117jo m\u0117nesiais.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"
Alpinis sausmedis <\/strong>(Lonicera alpigena<\/em>)<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Alpinis sausmedis <\/strong>‘Nana’ (Lonicera alpigena<\/em>)<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Dubravos arboretume auga keli \u017eema\u016bgiai alpiniai sausmed\u017eiai. \u012evairiuose \u0161altiniuose jie laikomi tai alpinio sausmed\u017eio forma, tai por\u016b\u0161iu, tai varietetu, bet dekoratyvin\u0117je sodininkyst\u0117je tokie augalai paprastai priskiriami veislei, taigi Lonicera alpigena<\/em> \u2018Nana\u2018. Taip jie \u012fvardinami ir sename, bet gana patikimame veikale \u201eIndex of Garden Plants\u201c (Mark Griffiths, 1997). Tai iki 1 m auk\u0161\u010dio ir beveik tokio pat plo\u010dio kr\u016bmas anksti sprogstan\u010diais gana dideliais ry\u0161kiai \u017ealiais kiek plaukuotais lapais, tamsiai raudonais \u017eiediniais pumpurais, raudona i\u0161orine ir gelsva arba raudona vidine \u017eied\u0173 puse, raudonomis dulkin\u0117mis. Labai dekoratyvus ankstyv\u0105 ruden\u012f, gausiai apkib\u0119s ilgakot\u0117mis ry\u0161kiai raudonomis, pusiau per\u0161vie\u010diamomis nema\u017eomis uogomis. Lietuvos \u017eeldynuose retas, nors d\u0117l pakantumo \u012fvairioms aplinkos s\u0105lygoms, \u201epatogaus\u201c dyd\u017eio ir dekoratyvumo gal\u0117t\u0173 b\u016bti pla\u010diau auginamas. Lengvai dauginamas vasaros auginiais.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"
Alpinis sausmedis <\/strong>‘Nana’ (Lonicera alpigena<\/em>)<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Alpinis sausmedis <\/strong>‘Nana’ (Lonicera alpigena<\/em>)<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Melsvauogis sausmedis<\/strong> (L. caerulea<\/em>) pla\u010diai paplit\u0119s daugiausiai kaln\u0173 mi\u0161kuose nuo labai \u0161alt\u0173 mi\u0161katundr\u0117s zon\u0173 Kam\u010diatkoje, Tolimuosiuose Rytuose, per Kinijos, Vidurin\u0117s Azijos , Kaukazo kalnus \u012f Europ\u0105 iki Pir\u0117n\u0173. Tokiame dideliame areale turi ne ma\u017eiau 9 por\u016b\u0161i\u0173, kurie anks\u010diau dalies botanik\u0173 laikyti r\u016b\u0161imis. Mums \u0161is sausmedis geriau \u017einomas kaip sodo augalas, duodantis vienas ankstyviausi\u0173 skani\u0173 uog\u0173. Da\u017eniausiai tai kam\u010diatkinis melsvauogio sausmed\u017eio por\u016b\u0161is (L. caerulea<\/em> ssp. kamtschatica<\/em>), re\u010diau valgomasis (L. caerulea<\/em> ssp. edulis<\/em>).<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"
Kam\u010diatkinis sausmedis<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Kam\u010diatkinis sausmedis<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Kam\u010diatkinis<\/strong> i\u0161auga apie 1 m auk\u0161\u010dio, re\u010diau auk\u0161tesniu kr\u016bmu. Sulapoja anksti, vos sniegui nutirpus (2025 m. sausio 27 d. manieji rusi\u0161k\u0173 veisli\u0173 kr\u016bmai jau prad\u0117jo skleisti lapus, lenki\u0161k\u0173 veisli\u0173 dar lauk\u0117). \u017dydi taip pat anksti, baland\u012f ar gegu\u017e\u0119. \u017diedai po 2 lap\u0173 pa\u017eastyse, geltoni ar gelsvi, kvepia. Jie \u0161iek tiek ilgesni nei 1 cm, nenu\u0161\u0105la net esant stiprioms, iki -8 laipsni\u0173 \u0161alnoms. \u017diedus da\u017eniausiai pirmos lanko kaman\u0117s, o \u0161iltesniu oru bit\u0117s. Uogos sunoksta da\u017enai net anks\u010diau u\u017e pirm\u0105sias \u017eemuoges, jau gegu\u017e\u0117s pabaigoje.  Sunokusios uogos kr\u016bme laikosi apie 1 – 2 savaites, po to nukrinta. Jas labai m\u0117gsta strazdai, varn\u0117nai, pasteb\u0117jau, kad ir karkla\u017evirbliai. Dekoratyvumu kam\u010diatkinis sausmedis nepasi\u017eymi. Mano kieme dviej\u0173 rusi\u0161k\u0173 veisli\u0173 lapai pradeda ruduoti jau rugpj\u016b\u010dio pabaigoje, tiesa, nukrinta gerokai v\u0117liau, kartu su kitais kr\u016bmais. Dviej\u0173 lenki\u0161k\u0173 veisli\u0173 lapai \u017ealiuoja  savaite \u2013 dviem ilgiau.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"
Valgomasis sausmedis<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Valgomasis sausmedis<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Valgomasis sausmedis<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Valgomasis sausmedis<\/strong> (L. caerulea<\/em> ssp. edulis<\/em>) i\u0161auga apie 2 m auk\u0161\u010dio. \u0160al\u010diui, kaip ir kam\u010diatkinis, visi\u0161kai atsparus. \u017dydi \u0161iek tiek v\u0117liau \u2013 apie gegu\u017e\u0117s prad\u017ei\u0105 ir keliom dienom v\u0117liau sunokina m\u0117lynas uogas. Kad gerai der\u0117t\u0173, reikia bent dviej\u0173 skirting\u0173 veisli\u0173 kr\u016bm\u0173 (tai galioja visiems valgomus vaisius vedantiems sausmed\u017eiams). Ka\u017ekada laukines \u0161i\u0173 sausmed\u017ei\u0173 formas  band\u0117me auginti gyvatvor\u0117se. J\u0173 uogos smulkesn\u0117s, kar\u010dios. Paklausos nebuvo, tad medelyne auginti nustojome.<\/p>\n\n\n\n

Kvapnusis sausmedis<\/strong> (L. fragrantissima<\/em>) savaime auga Kinijoje kalnuose lapuo\u010di\u0173 mi\u0161kuose 100 \u2013 2700 m auk\u0161tyje, bet pasaulyje pla\u010diai paplit\u0119s kaip dekoratyvinis. \u012e Europ\u0105 j\u012f 1830 metais atve\u017e\u0117 Robertas Fort\u016bnas. Jo \u017eiedai stipriai kvepia jazminais. \u017dydi labai anksti, t\u0117vyn\u0117je sausio \u2013 baland\u017eio, o vaisius sunokina baland\u017eio \u2013 bir\u017eelio m\u0117nesiais. Uogos labai savoti\u0161kai suaugusios po dvi, apie 1 cm skersmens, raudonos, nevalgomos. Tai vienas pirm\u0173j\u0173 pavasar\u012f bi\u010di\u0173 lankom\u0173 augal\u0173. Olandijoje, Boskope, Esvelto medelyne kovo m\u0117nes\u012f kr\u016bmai buvo jau \u012fpus\u0117j\u0119 \u017eyd\u0117ti, nors pavasarin\u0117s svog\u016bnin\u0117s g\u0117l\u0117s (tulp\u0117s, narcizai) dar tik lindo i\u0161 po \u017eemi\u0173. Pusiau vis\u017ealis 1 \u2013 2 m auk\u0161\u010dio i\u0161augantis kr\u016bmas \u0161iaip netankus, bet pakarpytas gerokai sutank\u0117ja. Jo \u0161akos su balta \u0161erdimi, kai daugelio kit\u0173 sausmed\u017ei\u0173 tu\u0161\u010diavidur\u0117s. Lapai savo forma labai \u012fvairuoja, nuo \u0161irdi\u0161ko iki plei\u0161ti\u0161ko pamato, bukos ar smailios vir\u0161\u016bn\u0117s, nuo lanceti\u0161k\u0173 iki kiau\u0161ini\u0161k\u0173 ar ovali\u0173, abipus pliki ar plaukuoti, blakstienotais kra\u0161tais, 3 \u2013 9 cm ilgio ir 1 \u2013 4,5 cm plo\u010dio, sodriai \u0161viesiai \u017ealia vir\u0161utine ir kiek blankesne apatine puse. \u017diedai lap\u0173 pa\u017eastyse poromis, nuo baltos iki kremi\u0161kai gelsvos spalvos, neretai su bly\u0161kiu rausvu atspalviu, 1 \u2013 1,5 cm ilgio. Europoje atsparus \u0161al\u010diui (t\u0117vyn\u0117je auga 5 – 9 klimato zonose), u\u017eter\u0161tam orui. Rekomenduojama sodinti kaip kvepiant\u012f kr\u016bm\u0105 grup\u0117je su kitais augalais, pavieniui. Gen\u0117ti tuoj augalui nu\u017eyd\u0117jus. Da\u017enai kry\u017eminamas su kitomis r\u016b\u0161imis, norint hibridams suteikti stipr\u0173 malon\u0173 kvap\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"
Kvapusis sausmedis<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Dengta\u017eiedis sausmedis<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Dengta\u017eiedis sausmedis<\/strong> (L. involucrata<\/em>) savaime auga \u0160iaur\u0117s Amerikoje nuo mi\u0161k\u0173 zonos ribos iki Meksikos 5 \u2013 9 klimato zonose. Dubravos medelyne augintas nenukent\u0117davo net \u0161al\u010diausiomis \u017eiemomis. T\u0117vyn\u0117je iki 3 m auk\u0161\u010dio kr\u016bmas, bet medelyne retai vir\u0161ydavo 1 -1,3 m, atviroje vietoje arboretume siek\u0117 2 metrus. Vasar\u017ealis. Lapai 5 \u2013 13 cm ilgio, \u017eali, kiau\u0161ini\u0161ki ar atvirk\u0161\u010diai kiau\u0161ini\u0161ki, smailia vir\u0161\u016bne, plei\u0161ti\u0161ku ar apvaliu pamatu. Met\u016bgliai pliki. \u017diedai taisyklingi, balsvai gelsvi, gelsvi ar \u0161iek tiek rausvi, 1,5 cm ilgio. Kr\u016bme j\u0173 negausu. \u017dyd\u0117davo bir\u017eel\u012f. Rausvomis pa\u017eied\u0117mis apgaubtos juodos tarpusavyje nesuaugusios iki 1 cm skersmens uogos sunokdavo liep\u0105. S\u0117klos puikiai sudygdavo, daigai per\u017eiemodavo nedengti. Europoje auginamas gatvi\u0173 \u017eeldiniuose, vienur kitur parkuose, rekreacin\u0117se zonose. Yra apra\u0161yta keletas veisli\u0173: \u2018Lebo\u2018, \u2018Orange Dwarf\u2018, \u2018Satu\u2018, \u2018Vian\u2018. J\u0173 nesu mat\u0119s.<\/p>\n\n\n\n

Am\u016brinis sausmedis<\/strong> (L. maackii<\/em>) paplit\u0119s nuo Rusijos Paam\u016brio srities, \u0160iaur\u0117s Kinijoje, Kor\u0117joje, Japonijoje 4 \u2013 8 klimato zonose. Tai auk\u0161tas, iki 5 m (Lenkijoje iki 4) auk\u0161\u010dio ir apie 2 m skersmens vasar\u017ealis kr\u016bmas. Auga greitai. Dirvai, dr\u0117gmei nereiklus, \u0161al\u010dio nebijo. Jo jauni \u016bgliai gausiai plaukuoti. Lapai tamsiai \u017eali, kiau\u0161ini\u0161ki, iki 8 cm ilgio, kartais lanceti\u0161ki, smailia vir\u0161\u016bne ir plei\u0161ti\u0161ku, kartais apvaliu pamatu, abipus plaukuoti. \u017diedai balti, \u012f \u017eyd\u0117jimo pabaig\u0105 gelsv\u0117jantys, 3 \u2013 4 cm ilgio, labai gaus\u016bs bir\u017eelio m\u0117nes\u012f, kvepia. Raudonos apie 6 \u2013 7 mm skersmens uogos sunoksta rugs\u0117j\u012f ir da\u017enai kabo vis\u0105 \u017eiem\u0105 puo\u0161damos kr\u016bm\u0105. \u017dyd\u0117jimo metu gausiai lankomas bi\u010di\u0173, \u017eiem\u0105 \u2013 pauk\u0161\u010di\u0173. Kr\u016bmas didelis, tad tinka parkams, skverams, didesn\u0117ms sodyboms. Gra\u017eiai \u017eydi ir nedideliame pav\u0117syje, kiek silpniau gerokai tamsesn\u0117je vietoje, po med\u017ei\u0173 lajomis. Atsparus u\u017eter\u0161tam orui.<\/p>\n\n\n\n

Raudon\u017eiedis sausmedis<\/strong> (L. maximowiczii<\/em>) paplit\u0119s pana\u0161iai, kaip balta\u017eiedis, tik jo n\u0117ra Japonijoje. Tai 4 \u2013 7 klimato zon\u0173 augalas. Kr\u016bmas i\u0161auga iki 3 m auk\u0161\u010dio. Lapai tamsiai \u017ealia vir\u0161utine ir kiek \u0161viesesne apatine puse, 3 \u2013 7 cm ilgio, kiau\u0161ini\u0161ki ar elipsi\u0161ki, smailia vir\u0161\u016bne ir apvaliu ar \u0161irdi\u0161ku pamatu. Jauni \u016bgliai pliki. \u017diedai violeti\u0161kai raudoni, 2 \u2013 2,5 cm ilgio, po 2 lap\u0173 pa\u017eastyse. \u017dydi gegu\u017e\u0119. Raudonos uogos pamatin\u0117je dalyje suaugusios po dvi. Sunoksta rugpj\u016b\u010dio pabaigoje. Iki \u017eiemos da\u017eniausiai nulesamos pauk\u0161\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Totorinio sausmed\u017eio<\/strong> (L. tatarica<\/em>) t\u0117vyn\u0117 \u2013 Vakar\u0173 Sibiras, Piet\u0173 Uralas ir Pavolgio step\u0117s nuo Volgos vidurupio iki Kaspijos j\u016bros, bet jis nuo seno pla\u010diai paplit\u0119s dekoratyviniuose \u017eeldiniuose, ypa\u010d Europoje. Tarnaudamas kariuomen\u0117je Karaliau\u010diaus srityje juos ma\u010diau i\u0161likusius kaimuose, miesteliuose ir jau i\u0161nykusi\u0173 sodyb\u0173 vietose. Vakar\u0173 Europoje taip pat neretas parkuose, gatvi\u0173 \u017eeldiniuose, gyvatvor\u0117se, pavieniui ar grup\u0117se. Tai 3 \u2013 9 klimato zon\u0173 augalas, labai atsparus visokioms negandoms: \u0161al\u010diui, kar\u0161\u010diui, sausrai, v\u0117jams. Neturi labai pavojing\u0173 kenk\u0117j\u0173, retai serga. \u0160viesam\u0117gis. Nebijo karpymo. Spar\u010diai auga net prastose dirvose. Lietuvoje buvo da\u017enas senuose parkuose, miest\u0173, pakeli\u0173 \u017eeldiniuose, gele\u017einkeli\u0173 apsaugin\u0117se juostose. Kr\u016bmas i\u0161auga 2 \u2013 3, kartais iki 6 m auk\u0161\u010dio. Jo \u0161akos su \u0161erdimi (ne tu\u0161\u010diavidur\u0117s), met\u016bgliai pliki. Lapai 3 \u2013 6 cm ilgio, kiau\u0161ini\u0161ki arba pailgai lanceti\u0161ki, smailia vir\u0161\u016bne (retai apybukiai), apvaliu ar ne\u017eymiai \u0161irdi\u0161ku pamatu, da\u017eniausiai abipus pliki. \u017died\u0173, kaip ir vaisi\u0173, spalva \u012fvairuoja priklausomai nuo por\u016b\u0161io ar veisl\u0117s, bet da\u017eniausiai tamsiai ro\u017ein\u0117. Jie po 2 i\u0161aug\u0119 lap\u0173 pa\u017eastyse, iki 2 cm ilgio, \u017eydi gegu\u017e\u0119 \u2013 bir\u017eel\u012f 3 \u2013 4 savaites, kartais dar ilgiau. Uogos sunoksta liep\u0105. Nevalgomos. Jas lesa strazdai. Dubravos medelyne tipin\u0119 r\u016b\u0161\u012f dauginome s\u0117klomis. Dygo lengvai. Auginome kelias jo veisles:<\/p>\n\n\n\n

\u2018Alba\u2018 \u017eiedai balti, vaisiai geltoni;<\/p>\n\n\n\n

\u2018Latifolia\u2018 lapai iki 10 cm ilgio ir 5 cm plo\u010dio. \u017diedai ro\u017einiai;<\/p>\n\n\n\n

\u2018Parviflora\u2018 lapai ma\u017ei, vos iki 2,5 cm. \u017diedai balti, gerokai ma\u017eesni, nei tipinio kr\u016bmo. Uogos raudonos ar oran\u017ein\u0117s;<\/p>\n\n\n\n

\u2018Sibirica\u2018 \u017eiedai ry\u0161kiai raudoni.<\/p>\n\n\n\n

Vakar\u0173 Europoje priskai\u010diuojama apie 20 dekoratyvini\u0173 veisli\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"
Totorinis saumedis ‘Rosea’ Kauno botanikos sode<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Alyva\u017eiedis sausmedis<\/strong> (L. syringantha<\/em>) paplit\u0119s Tibete ir Centrin\u0117je Kinijoje 6 \u2013 9 klimato zonose. T\u0117vyn\u0117je kr\u016bmas i\u0161auga 2 \u2013 3 metrus, o Dubravos medelyne augintas nevir\u0161ydavo 1 metro. Jo \u016bgliai pliki, ploni. Lapai pailgai oval\u016bs, smulk\u016bs, iki 2,5 cm ilgio ir 1 cm plo\u010dio, vir\u0161utin\u0117je pus\u0117je melsvi ar pilk\u0161vai \u017eali, apatin\u0117je dar \u0161viesesni, da\u017enai ne prie\u0161iniai, o mentur\u0117se po 3. I\u0161 toliau alyva\u017eied\u017eio sausmed\u017eio kr\u016bmai labai primin\u0117 baltauog\u012f. \u017diedai lap\u0173 pa\u017eastyse po 2, apie 1,5 cm ilgio, rausvai alyviniai, pana\u0161\u016bs \u012f baltauogio sausmed\u017eio (forma ir spalva labai primin\u0117 alyvas), tik truput\u012f didesni, kvapn\u016bs. \u017dydi bir\u017eelio m\u0117nes\u012f apie 15 dien\u0173. Raudonos uogos sunoksta nuo rugpj\u016b\u010dio vidurio. \u0160is sausmedis pana\u0161us \u012f baltauog\u012f. \u017dydi pana\u0161iu laiku, bet gerokai jautresnis \u0161al\u010diui ir v\u0117jams. Medelyne \u017eiemojo tik po sniegu pridengtas egli\u0161ak\u0117mis. Kasmet ap\u0161aldavo \u016bglius, kent\u0117jo nuo \u0161aln\u0173. Blogai augo sausoje dirvoje, ypa\u010d sm\u0117lyje, kiek geriau molingoje. Sulauk\u0119 \u0161alto besniegio gruod\u017eio i\u0161\u0161alo mul\u010diuoti ir egli\u0161ak\u0117mis dengti augalai. Europos kataloguose aptikau veisl\u0119 \u2018Grandiflora\u2018 ir varietet\u0105 var. wolfii<\/em>. Nat\u016broje j\u0173 nema\u010diau.<\/p>\n\n\n\n

Ma\u017ealapis sausmedis<\/strong> (L. microphylla<\/em>) i\u0161auga neauk\u0161tu, iki 1 m auk\u0161\u010dio kr\u016bmu pailgai atvirk\u0161\u010diai kiau\u0161ini\u0161kais ar ovaliais, da\u017eniausiai bukomis vir\u0161\u016bn\u0117mis iki 2,5 cm ilgio lapais. Jie plaukuoti, blakstienotais kra\u0161tais, antroje vasaros pus\u0117je neretai nuplinka. \u017diedai gelsvai balti, apie 1 \u2013 1,5 cm ilgio. \u017dydi gegu\u017e\u0117s antroje pus\u0117je. Vaisiai \u2013 raudonos uogos apie 6 mm skersmens, suaugusios po 2. Paplit\u0119s Vidurin\u0117s ir Centrin\u0117s Azijos kalnuose nuo Pietvakari\u0173 Sibiro, \u0160iaur\u0117s Ryt\u0173 Afganistano per Himalajus, Kinij\u0105 iki Taivano. Auga auk\u0161tikaln\u0117se subalpin\u0117je zonoje. \u0160viesam\u0117gis. Gali nukent\u0117ti nuo v\u0117lyv\u0173 \u0161aln\u0173, nors ankstyv\u0173, tik prad\u0117j\u0119s vegetacij\u0105, nebijo. \u012e Europ\u0105 atve\u017etas apie 1818 metus.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"
Ma\u017ealapis sausmedis<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Lonicera ligustrina<\/em><\/strong> paplit\u0119s Centriniuose, Ryt\u0173 ir Piet\u0173 Himalajuose, Butane, Nepale, Indijoje, Centrin\u0117je ir Piet\u0173 Kinijoje 6 \u2013 10 klimato zonose. \u0160is pavadinimas anks\u010diau mums ka\u017ein ar buvo gird\u0117tas. Dar nuo student\u0173 laik\u0173 \u017einojau sk\u0117sta\u0161ak\u012f (L. pileata<\/em>)<\/strong> bei blizg\u0173j\u012f (L. nitida<\/em>)<\/strong> sausmed\u017eius. Gi dabar pavadinimas L. pileata<\/em> laikomas L. ligustrina<\/em> var. pileata<\/em>, o L. nitida – <\/em> L. ligustrina<\/em> var. yunnanensis<\/em> sinonimu. Tad kaip dabar juos lietuvi\u0161kai vadinti, jei L. ligustrina<\/em> kol kas neturi lietuvi\u0161ko vardo?  Beje, daugelis kit\u0173 \u0161altini\u0173, ypa\u010d u\u017esienio medelynai, vis dar lieka prie L. nitida<\/em> ir L. pileata<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

Tipin\u012f augal\u0105, tiesa, dar L. nitida <\/em>pavadinimu ma\u010diau Lenkijoje. Tai vis\u017ealis apie 1 m auk\u0161\u010dio kr\u016bmas tamsiai \u017ealiais, odi\u0161kais, labai gausiais lapais, kurie man primin\u0117 buksmed\u017ei\u0173 (medelyno savininkas su tuo nesutiko, jam jie buvo pana\u0161esni \u012f mirt\u0173) lapus. \u017diedai smulk\u016bs, tarp lap\u0173 beveik nepastebimi, kremi\u0161kai balti. Lenkijoje \u017eydi nuo gegu\u017e\u0117s pabaigos iki bir\u017eelio vidurio, o vokie\u010di\u0173 kataloge ra\u0161oma, kad jau nuo baland\u017eio iki gegu\u017e\u0117s. Kvepia. Uogos raudonos arba violeti\u0161kai purpurin\u0117s. Lenkijoje sunoksta spal\u012f. Gerai auga humusingoje normalaus dr\u0117gnumo kalkingoje (pH 7 \u2013 9) dirvoje pusiau pav\u0117syje. Atviroje vietoje reikia laistyti, o \u017eiem\u0105 pridengti. Tai 7 -9 klimato zon\u0173 augalas, tad pas mus vien egli\u0161aki\u0173 nepakakt\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Labai pana\u0161aus jautrumo veisl\u0117 L. nitida<\/em> \u2018Elegant\u2018. Jos \u0161akos auga horizontaliai (tipinio sta\u010dios ar kylan\u010dios). I\u0161auga apie 1 m auk\u0161\u010dio ir pana\u0161aus plo\u010dio. \u017dem\u0119 lie\u010dian\u010dios \u0161akos dr\u0117gnoje dirvoje \u012fsi\u0161aknija. Lapai apie 1,5 cm ilgio, matiniai, tamsiai \u017eali. Gerai auga gan tamsioje vietoje, net po auk\u0161tesniais spygliuo\u010diais. Rekomenduojama \u0161iltesn\u0117se vietose po med\u017ei\u0173 lajomis kaip kiliminis augalas.<\/p>\n\n\n\n

Dubravos medelyne apie 1985 -1991 metus band\u0117me auginti L. ligustrina<\/em> var. pileata<\/em>, anuomet dar laikyt\u0105 atskira r\u016b\u0161imi (L. pileata<\/em>). Sk\u0117sta\u0161akis sausmedis  \u0161iek tiek atsparesnis \u0161al\u010diui, nei L. nitida<\/em>. Lenkai j\u012f priskiria  6 klimato zonai (pas juos augant\u012f L. nitida<\/em> ir veisl\u0119 \u2018Elegant\u2018 – 7). T\u0117vyn\u0117je (Centrin\u0117je Kinijoje jis auga 5 \u2013 9 klimato zonose) kr\u016bmas i\u0161auga apie 0,5 m auk\u0161\u010dio ir iki 2 m skersmens. Lapai \u017evilga. Laja tanki, mat \u0161akel\u0117s auga beveik vienoje plok\u0161tumoje. \u017diedai nesiekia 1 cm ilgio, kremi\u0161kai balti, pasisl\u0117p\u0119 tarp lap\u0173, kvapn\u016bs. Lenkijoje \u017eydi gegu\u017e\u0119 \u2013 bir\u017eel\u012f. M\u016bs\u0173 auginti ne\u017eyd\u0117jo. Po sniegu per\u017eiemodavo, bet pavasar\u012f jam tirpstant da\u017enai nukent\u0117davo lapija. Ap\u0161aldavo ir po stipresni\u0173 \u0161aln\u0173. Augo l\u0117tai. Jiems reikalinga derlinga, dr\u0117gnoka, kalkinga (pH 7 \u2013 9) dirva, bent silpnas pav\u0117sis. Medelyne vasar\u0105 saul\u0117toje vietoje molingoje dirvoje augo l\u0117tai. Po ypa\u010d \u0161altos \u017eiemos, nors apdengti egli\u0161ak\u0117mis ir apipilti sniegu, nei\u0161gyveno. Lenkai teigia, kad pa\u0161al\u0119 \u0161ie sausmed\u017eiai greitai atsistato. Nebijo sausr\u0173 ir u\u017eter\u0161to miest\u0173 oro, karpymo, tod\u0117l tinka kaip kiliminiai augalai ir neauk\u0161toms gyvatvor\u0117ms. Manau, Lietuvoje jie ateityje gal\u0117t\u0173 pakeisti dabar daug kur buksmedinio ugniuko \u201esuvalgytas\u201c buksmed\u017ei\u0173 gyvatvores.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"
Sk\u0117sta\u0161akis sausmedis<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Liko nepamin\u0117tas vienintelis savaiminis Lietuvos sausmedis \u2013<\/strong> paprastasis<\/strong> (L. xylosteum<\/em>). Paplit\u0119s Vidurio ir \u0160iaur\u0117s Europoje, Vakar\u0173 Sibire. \u0160. Amerikoje laikomas invaziniu ir nerekomenduojamas auginti. Lietuvoje da\u017enas lapuo\u010di\u0173 ir mi\u0161riuose mi\u0161kuose, j\u0173 laukym\u0117se, kirtaviet\u0117se. Tai apie 2 auk\u0161\u010dio ir pana\u0161aus skersmens kr\u016bmas pla\u010diai elipsi\u0161kais ar kiau\u0161ini\u0161kais plaukuotais lapais, balsvais, \u012f \u017eyd\u0117jimo pabaig\u0105 \u2013 gelsvais \u017eiedais. Skirtingai nuo daugumos kit\u0173 sausmed\u017ei\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, apdulkinam\u0173 kamani\u0173, paprast\u0105j\u012f sausmed\u012f apdulkina mus\u0117s. Tamsiai raudonos blizgan\u010dios daugias\u0117kl\u0117s nuodingos uogos prinoksta vasaros pabaigoje. Dekoratyviniuose \u017eeldynuose jo neteko matyti.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"
Paprastasis sausmedis<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Paprastasis sausmedis<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Paprastasis sausmedis<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

\u017dinomi keli paprastojo sausmed\u017eio kultivarai:<\/p>\n\n\n\n

‘Claveyi’ \u2013 greit augantis, atsparus druskoms, lengvai formuojamas iki 1,8 m auk\u0161\u010dio kr\u016bmas; ‘Emerald Mound’ \u2013 anksti sulapojantis \u017eema\u016bgis platus (iki 0,9 x 1,8 m)  kr\u016bmas melsvai \u017ealiais lapais, gelsvais \u017eiedais, atsparus amarams; ‘Miniglobe’ \u2013 iki 1,2 m auk\u0161\u010dio ir plo\u010dio tankus, labai atsparus nepalankioms aplinkos s\u0105lygoms kr\u016bmas.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvos dendrolog\u0173 draugijos garb\u0117s narys Rimvydas Kareiva<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nuotraukos Valerijos Baronien\u0117s ir Editos Medeinos<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kr\u016bminiai, kaip ir vijokliniai sausmed\u017eiai (Lonicera), neretai auginami dekoratyviniuose \u017eeldiniuose, alpinariumuose, gyvatvor\u0117se, pavieniui ar grup\u0117mis parkuose, skveruose, sodybose. I\u0161 daugiau nei 130 r\u016b\u0161i\u0173 kr\u016bm\u0173 populiaresn\u0117s apie 20. Baltauogis sausmedis (L. albertii) Lietuvoje i\u0161auga kiek auk\u0161tesnis nei 1 metras ir bent dvigubai platesnis. T\u0117vyn\u0117je gali siekti beveik 2 metrus. Nat\u016braliai paplit\u0119s Tibete ir Vidurin\u0117s Azijos (Kazachstano, Kirgizijos, Turkm\u0117nijos) kalnuose, upi\u0173 sl\u0117niuose, […]<\/p>\n","protected":false},"author":4,"featured_media":2407,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[6],"tags":[28,53,52,29,33,96,95,62,93,94],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2405"}],"collection":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/4"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=2405"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2405\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2435,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2405\/revisions\/2435"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/2407"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=2405"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=2405"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=2405"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}