{"id":2364,"date":"2025-03-15T22:14:27","date_gmt":"2025-03-15T19:14:27","guid":{"rendered":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=2364"},"modified":"2025-03-25T19:20:41","modified_gmt":"2025-03-25T16:20:41","slug":"alksniai-vietiniai-ir-nevietiniai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=2364","title":{"rendered":"ALKSNIAI. VIETINIAI IR NEVIETINIAI<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n

Namuose prana\u0161u neb\u016bsi. \u0160is posakis tinka ne tik \u017emon\u0117ms. 1984 metais Dubravos mi\u0161ko s\u0117klininkyst\u0117s centro vadovai suman\u0117 i\u0161valyti senokai apleist\u0105 ir sutank\u0117jus\u012f dekoratyvini\u0173 augal\u0173 daigyn\u0117l\u012f. I\u0161kirto dekoratyvines alksni\u0173, gluosni\u0173 ir tuop\u0173 veisles. Mat net anais labai negausaus asortimento laikais kol\u016bki\u0173 ir kit\u0173 \u012fstaig\u0173 vadovai \u0161nairai \u017ei\u016br\u0117jo, jei pasakydavau, kad tai vietini\u0173 med\u017ei\u0173 dekoratyvin\u0117 forma. Laikai kei\u010diasi, kinta ir po\u017ei\u016bris \u012f augalus. Naujuose parkuose \u017eeldini\u0173 fon\u0105 sudaro vietin\u0117s r\u016b\u0161ys ir viena kita j\u0173 veisl\u0117 ar forma. Alksniai \u2013 ne i\u0161imtis. Lenkijos medelynai j\u0173 si\u016blo apie 10 veisli\u0173. O Lietuvos?<\/p>\n\n\n\n

Alksnio (Alnus)<\/em><\/strong> gent\u012f 1754 metais \u012fk\u016br\u0117 Phillipas Milleris. Dabar kataloge PWO (Plants of the World Online) \u012fra\u0161ytos 35 r\u016b\u0161ys, nors kai kuri\u0173 \u0161ali\u0173 s\u0105ra\u0161uose b\u016bna nuo 25 iki 41. Tai \u0160iaur\u0117s pusrutulio augalai. Tik vienos r\u016b\u0161ies alksniai (A. acuminata<\/em>) Piet\u0173 Amerikoje kerta pusiauj\u0105, paplit\u0119 nuo Meksikos iki \u0161iaur\u0117s Argentinos, da\u017eniausiai And\u0173 kalnuose. Europoje savaimin\u0117s 7 r\u016b\u0161ys. Dvi i\u0161 j\u0173 apra\u0161ytos tik 2017 metais, auga Portugalijoje, Ispanijoje. Vidurio Europoje savaimin\u0117s 3 r\u016b\u0161ys, Lietuvoje 2 ir j\u0173 savaiminis hibridas.<\/p>\n\n\n\n

Juodalksnis (A. glutinosa<\/em>)<\/strong> mums bene \u017einomiausia ir viena \u012fsp\u016bdingiausi\u0173 genties r\u016b\u0161i\u0173. Paplit\u0119s nuo Brit\u0173 sal\u0173, Pir\u0117n\u0173 pusiasalio \u0161iaur\u0117s iki Uralo kaln\u0173, Vakar\u0173 Sibiro, Turkijos, Kaukaze. Med\u017eiai da\u017eniausiai tiesiu kamienu, 20 \u2013 25 m auk\u0161\u010dio. Auk\u0161\u010diausi Lietuvoje siekia 33 m. Latvijoje 1998 metais i\u0161matuotas storiausiu kamienu buvo 1,45 m skersmens. I\u0161gyvena iki 300 met\u0173, bet da\u017eniausiai 120 \u2013 150. Lietuvoje juodalksnynai sudaro beveik 6% mi\u0161k\u0173 ploto. Auga da\u017eniausiai \u0161lapiose ar dr\u0117gnose, u\u017eliejamose vietose. Mano t\u0117vi\u0161k\u0117je Var\u0117nos rajone jauni juodalksnynai u\u017eimdavo ir visai sausas, sm\u0117lio ar \u017evyro kalvas, bet sulauk\u0119 25 \u2013 30 met\u0173 prad\u0117davo nykti. Jei pakanka dr\u0117gm\u0117s, tai ir sm\u0117lyje jie auga visai neblogai, bet labiau m\u0117gsta vidutinio derlingumo ir derlingesnius priesm\u0117lius, priemolius. Juodalksni\u0173 \u0161aknys beveik statmenai auga gilyn, \u012f \u0161onus beveik nesiple\u010dia, tad labai sutvirtina upi\u0173, e\u017eer\u0173 pakrantes. \u0160aknys fiksuoja azot\u0105, o nukrit\u0119 lapai jo per metus \u012f 1 ha \u012fne\u0161a apie 100 kg. Nenuken\u010dia u\u017eliejamose vietose, nebent \u0161aknies kaklelis bent keliems m\u0117nesiams atsiduria po vandeniu. Tuomet i\u0161d\u017ei\u016bsta.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"
Juodalksnis<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Juodalksnis<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Sen\u0173 park\u0173 projektuotojai juodalksnius vertino. Mane su\u017eav\u0117jo vienas parkas \u0160vedijoje. Jame stovi karaliaus \u0161eimai priklausanti pilis, kur vasar\u0105 jie poilsiauja. Parke t\u0117ra vos 5 med\u017ei\u0173 r\u016b\u0161ys: keli uosiai, kiek daugiau ber\u017e\u0173, \u0105\u017euol\u0173, v\u0117liau pasodinta liep\u0173 al\u0117ja (mano nuomone, darkanti vis\u0105 parko i\u0161planavim\u0105) ir juodalksniai, juodalksniai… \u0160ie auga pavieniui, grup\u0117mis, ma\u017eais mi\u0161keliais. Puikios erdv\u0117s, atrodo lyg savaime susiformavusios. Reljefas ne\u012fsp\u016bdingas: lyguma, ne\u017einia, formuotas (t\u0105 lyg ir rodyt\u0173 esanti sala) ar nat\u016bralus pelk\u0117tais pakra\u0161\u010diais e\u017eeriukas. Taigi, paprasta, niekuo nei\u0161siskirianti vietov\u0117, labai tinkama juodalksniams. Bet suformuota taip, kad palieka labai ger\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvoje keliuose senuose parkuose juodalksniai taip pat u\u017e\u0117m\u0117 sau tinkam\u0105 viet\u0105 prie upeli\u0173, e\u017eer\u0173, tvenkini\u0173. Bet j\u0173 veisli\u0173 beveik neauginta. Dabar viena kita yra botanikos soduose, pavien\u0117se dendrologin\u0117se kolekcijose. O Europoje priskai\u010diuojama apie 30 juodalksnio dekoratyvini\u0173 veisli\u0173 ar form\u0173:<\/p>\n\n\n\n

\u2018Aurea\u2018 da\u017eniau auga \u017eemu med\u017eiu, re\u010diau auk\u0161tu kr\u016bmu. Jo \u0161akos gelsvai \u017ealios, \u017eiedynai geltoni. Lapai pavasar\u012f geltoni, v\u0117liau \u017ealsvai geltoni. Iki 1984 m. augo Dubravos medelyno apleistame daigyn\u0117lyje.<\/p>\n\n\n\n

 \u2018Imperialis\u2018 lapai giliai i\u0161karpyti siauromis skiaut\u0117mis. Med\u017eiai suaug\u0119 da\u017eniausiai vir\u0161ija 10 m auk\u0161t\u012f, turi kiau\u0161ini\u0161k\u0105 a\u017e\u016brin\u0119 laj\u0105. Augo Dubravos medelyno daigyn\u0117lyje.<\/p>\n\n\n\n

\u2018Incisa\u2018 lapai smulk\u016bs, savoti\u0161kai negiliai i\u0161karpyti apvaliomis skiaut\u0117mis, kurios neretai b\u016bna ne vienoje plok\u0161tumoje, i\u0161linkusios. Lapai kiek primena gudobel\u0119. Gana siaura tankia laja medis auga Dubravos arboretumo kolekcijoje.<\/p>\n\n\n\n

\u2018Laciniata\u2018 \u0161iek tiek pana\u0161us \u012f \u2018Imperialis\u2018, tik lap\u0173 skiaut\u0117s stambesn\u0117s ir j\u0173 ma\u017eiau.<\/p>\n\n\n\n

\u2018Pyramidalis\u2018 auga kaip normalus medis, tik kiek l\u0117\u010diau. Visos \u0161akos gana glaustai kyla auk\u0161tyn. Senesni\u0173 med\u017ei\u0173 laja primena beveik kolon\u0105, jaunesni\u0173 verpst\u0119.<\/p>\n\n\n\n

\u2018Rubrinervia\u2018 lap\u0173 gyslos, da\u017enai ir lap\u0173 pagrindas ties lapko\u010diu raudoni.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvoje Giedrius Tama\u0161auskas rado tankiu kr\u016bmu augant\u012f juodalksn\u012f. \u012eskiepytas \u012f 1 m auk\u0161\u010dio stieb\u0105 formuoja rutuli\u0161k\u0105 laj\u0105. Dabar vienas su\u017ealotu kamienu egzempliorius auga Dubravos kolekcijoje.<\/p>\n\n\n\n

Estijos dendrologai man parod\u0117 pas juos surasto \u201egarbanoto\u201c juodalksnio nuotrauk\u0105. Jo \u0161akos susirai\u010diusios kaip paprastojo lazdyno \u2018Contorta\u2018.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"
Juodalksnis ‘Imperialis’<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Juodalksnis ‘Imperialis’<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n
\n
\"\"
Juodalksnis ‘Incisa’<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Juodalksnis ‘Pyramidalis’<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Baltalksnis (A. incana<\/em>)<\/strong> \u2013 kita Lietuvoje pla\u010diai paplitusi alksni\u0173 r\u016b\u0161is, tik, skirtingai nei juodalksnis, da\u017enesn\u0117 \u0161iaurin\u0117je ir \u0161iaur\u0117s rytin\u0117je dalyje (juodalksnis da\u017enas Suvalkijoje ir Dz\u016bkijoje). Visas baltalksnio arealas kiek ma\u017eesnis, nei juodalksnio. Auga jis nuo Skandinavijos iki Uralo ir Vakar\u0173 Sibiro, \u012f pietus iki mi\u0161kastepi\u0173 zonos, Lenkijos vidurio, kai kur siekia Ukrain\u0105. Toliau \u012f pietus jis aptinkamas tik Alp\u0117se ir aplinkiniuose kalnuose: Vog\u0117zuose, Karpatuose, Tatruose… Taip pat \u0160iaur\u0117s Kaukaze. Auga pana\u0161iose vietose kaip juodalksnis, tik ne tokiose \u0161lapiose ir kalkingesn\u0117se bei kiek derlingesn\u0117se. Kaip ir juodalksnis, \u0161aknyse kaupia azot\u0105, o lapai greitai p\u016bva, labai tinka kompostui. Trumpaam\u017eis, i\u0161gyvena iki 80 met\u0173. Da\u017eniausiai auga med\u017eiu, jaunas greitai, apie 1 m, o kelmo ataugos iki 1,5 m per metus. Dekoratyviniuose \u017eeldiniuose auginamos kelios veisl\u0117s:<\/p>\n\n\n\n

\u2018Aurea\u2018 jauni lapai geltoni, apie vasaros vidur\u012f tampa gelsvai ar \u0161viesiai \u017eali. Da\u017enai auga kr\u016bmu, re\u010diau \u017eemu medeliu. Plinta \u0161akn\u0173 at\u017ealomis. Dubravos medelyn\u0117lyje i\u0161kirstas 1984 metais.<\/p>\n\n\n\n

\u2018Foliis Aureomarginatis\u2018 lapai geltonais pakra\u0161\u010diais. Auga grei\u010diau nei \u2018Aurea\u2018 ir b\u016bna auk\u0161tesnis.<\/p>\n\n\n\n

\u2018Laciniata\u2018 lapai i\u0161karpyti siauromis skiaut\u0117mis, labai primena tokiu pa\u010diu pavadinimu juodalksnio veisl\u0119. Auga iki 10 m auk\u0161\u010dio med\u017eiu. Gausiai plinta \u0161akn\u0173 at\u017ealomis.<\/p>\n\n\n\n

\u2018Monstrosa\u2018 \u2013 da\u017eniausiai iki 2 m auk\u0161\u010dio kr\u016bmas. Paprastai ant ilg\u0173j\u0173 \u016bgli\u0173 trumpieji auga kuok\u0161tais, d\u0117l ko \u0161akos atrodo sustor\u0117jusios, gumbuotos.<\/p>\n\n\n\n

\u2018Pendula\u2018 auga greitai. Medis kreivu liemeniu ir lanku i\u0161linkusiomis skeletin\u0117mis \u0161akomis, svyran\u010diais \u016bgliais.<\/p>\n\n\n\n

Giedrius Tama\u0161auskas Lietuvoje surado baltalksnio kr\u016bm\u0105 \u201egarbanotomis\u201c, t. y. visaip i\u0161silanks\u010diusiomis \u0161akomis, forma ir augimu primenant\u012f paprastojo lazdyno veisl\u0119 \u2018Contorta\u2018. Apie 2 m auk\u0161\u010dio kr\u016bmas dabar auga Dubravos kolekcijoje, yra \u017dem\u0117s \u016akio akademijos arboretume.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"
Baltalksnis<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Baltalksnis<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n
\n
\"\"
Baltalksnis ‘Foliis Aureomarginatis’<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Baltalksnis ‘Laciniata’<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n
\n
\"\"
Baltalksnis ‘Pendula’<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
G.Tama\u0161ausko rastas garbanotas baltalksnis<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Lietuvoje randami juodalksnio  ir baltalksnio hibridai vadinami plaukuotuoju alksniu (A<\/em>. x pubescens<\/em>)<\/strong>, didesn\u0117s dekoratyvin\u0117s vert\u0117s neturi.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 \u010cekijos parsive\u017eiau \u0161ird\u017eialapio alksnio (A. cordata<\/em>) s\u0117kl\u0173. Jas pa\u0117miau nety\u010dia, nuo \u017eem\u0117s rinkdamas i\u0161birusias himalajini\u0173 ber\u017e\u0173 s\u0117klas. Taigi, keli\u0173 i\u0161dygusi\u0173 medeli\u0173 kur\u012f laik\u0105 nepa\u017einau, tik \u012ftariau, kad tai alksnis. I\u0161auginti vazonuose jie po 6 met\u0173 u\u017eder\u0117jo. \u0160i\u0173 alksni\u0173 kankor\u0117\u017eiai gerokai didesni, nei m\u016bsi\u0161ki\u0173. \u0160iaip medeliai niekuo ypatingi nebuvo. Atidaviau Dubravos arboretumui. Deja, pjaunant \u017eol\u0119 nupjauti jau pir\u0161to storio medeliai. V\u0117liau, likviduojant dekoratyvinius augalus medelyne, i\u0161kirsti ar i\u0161rauti keli u\u017esilik\u0119. \u0160ird\u017eialapiai alksniai Lietuvoje nuo 2010 met\u0173 nei daigai, nei jau prad\u0117j\u0119 der\u0117ti n\u0117 karto nebuvo ap\u0161al\u0119, puikiai augo ir der\u0117jo. Kadangi didesn\u0117s dekoratyvin\u0117s vert\u0117s neturi, tai jais gali dom\u0117tis nebent kolekcionieriai ir, \u017einoma, botanikos sodai.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"
\u0160ird\u017eialapis alksnis<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Europos botanikos soduose auginama dar apie 15 alksni\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, bet dekoratyviniuose \u017eeldiniuose j\u0173 matyti neteko.<\/p>\n\n\n\n

V. Baronien\u0117s papildymas: Dubravos arboretume auga du retesni alksniai, anks\u010diau (kai kuri\u0173 autori\u0173 ir dabar) laikyti atskiromis r\u016b\u0161imis, dabar priskirti vienai kaip jos por\u016b\u0161iai. Alnus alnobetula<\/em> subsp. fruticosa<\/em> (A. fruticosa<\/em>, A<\/em>. viridis<\/em> subsp. fruticosa<\/em>) \u2013 subarktin\u0117 Azijos r\u016b\u0161is, nat\u016braliai paplitusi \u0161iaurin\u0117se ir vidurin\u0117se Azijos platumose, \u0161iaurin\u0117je rusijoje, rytin\u0117je ir \u0161iaurin\u0117je \u0160. Amerikos dalyje. Tai 3 \u2013 6 m auk\u0161\u010dio kr\u016bmas, Dubravos arboretume i\u0161augo iki 3 m auk\u0161\u010dio ir pana\u0161aus plo\u010dio. Gra\u017eiai atrodo pavasar\u012f (baland\u017eio pabaigoje \u2013 gegu\u017e\u0117s prad\u017eioje), apsipyl\u0119s rausvais vertikaliais moteri\u0161kais \u017eiedynais ir stambiais nusvirusiais \u017eirginiais. Lapai kiau\u0161ini\u0161ki arba elipsi\u0161ki, smailiavir\u0161\u016bniai, pj\u016bkli\u0161kai dantyti. Alnus alnobetula<\/em> subsp. sinuata <\/em>(A. sinuata<\/em>, A. viridis<\/em> subsp. sinuata<\/em>) savaime auga \u0160. Amerikos vakarin\u0117je dalyje, Aliaskoje, \u0160iaur\u0117s Kinijoje, Japonijoje, Ryt\u0173 Sibire. Kr\u016bmas, kartais neauk\u0161tas medis, da\u017enai su keliais kamienais. Paken\u010dia skurd\u017eias, nederlingas dirvas, geriau auga dr\u0117gnose vietose. Dubravos arboretume jaunas kr\u016bmas gausiai \u017eyd\u0117jo ir der\u0117jo, kuokeliniai \u017eirginiai ilgi (iki 14 cm), piesteliniai smulk\u016bs, \u017ealsvi. Lapai gana dideli, blizgantys, kiau\u0161ini\u0161ki ar pailgai kiau\u0161ini\u0161ki, stambiai dvigubai dantyti. Kaip ir auk\u0161\u010diau apra\u0161ytas A. alnobetula<\/em> subsp. fruticosa<\/em>, gana dekoratyvus, greitai augantis ir nereiklus kr\u016bmas, bet lapus kartais smarkiai apgrau\u017eia pj\u016bkleliai (Nematus<\/em>).<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"
Alnus alnobetula subsp. fruticosa<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Alnus alnobetula subsp. fruticosa<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n
\n
\"\"
Alnus alnobetula subsp. sinuata<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Alnus alnobetula subsp. sinuata<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n
\n
\"\"
Pj\u016bkleliai ant Alnus alnobetula subsp. sinuata lap\u0173<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Rimvydas Kareiva<\/strong>, Lietuvos dendrolog\u0173 garb\u0117s narys<\/p>\n\n\n\n

Nuotraukos dr. Valerijos Baronien\u0117s<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Namuose prana\u0161u neb\u016bsi. \u0160is posakis tinka ne tik \u017emon\u0117ms. 1984 metais Dubravos mi\u0161ko s\u0117klininkyst\u0117s centro vadovai suman\u0117 i\u0161valyti senokai apleist\u0105 ir sutank\u0117jus\u012f dekoratyvini\u0173 augal\u0173 daigyn\u0117l\u012f. I\u0161kirto dekoratyvines alksni\u0173, gluosni\u0173 ir tuop\u0173 veisles. Mat net anais labai negausaus asortimento laikais kol\u016bki\u0173 ir kit\u0173 \u012fstaig\u0173 vadovai \u0161nairai \u017ei\u016br\u0117jo, jei pasakydavau, kad tai vietini\u0173 med\u017ei\u0173 dekoratyvin\u0117 forma. Laikai kei\u010diasi, kinta ir po\u017ei\u016bris \u012f […]<\/p>\n","protected":false},"author":4,"featured_media":2379,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[6],"tags":[82,85,28,53,52,29,33,84,62,87],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2364"}],"collection":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/4"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=2364"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2364\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2385,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2364\/revisions\/2385"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/2379"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=2364"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=2364"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=2364"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}