{"id":2346,"date":"2025-03-05T19:12:01","date_gmt":"2025-03-05T16:12:01","guid":{"rendered":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=2346"},"modified":"2025-03-15T21:31:54","modified_gmt":"2025-03-15T18:31:54","slug":"ar-pazistate-ir-auginate-dervamedi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=2346","title":{"rendered":"Ar pa\u017e\u012fstate ir auginate dervamed\u012f ?"},"content":{"rendered":"\n

Lietuvoje nedaug kas j\u012f pa\u017e\u012fsta. Dar re\u010diau augina. Nors dendrologin\u0117je literat\u016broje apra\u0161ytas nuo 1974 met\u0173 (P. Snarskis ir V. Galinis,  \u201eVadovas Lietuvos dekoratyviniams med\u017eiams ir kr\u016bmams pa\u017einti\u201c) bei v\u0117lesniuose (M. Navasaitis, \u201eDendrologija\u201c, 2004 ir L. Janu\u0161kevi\u010dius, \u201eDekoratyvioji dendrologija\u201c, 2017) leidiniuose.<\/p>\n\n\n\n

Pirm\u0105 kart\u0105 1753 metais K. Lin\u0117jus \u012f savo monografij\u0105 \u201eSpecies Plantarum\u201c \u012fra\u0161\u0117 ir dervamed\u017eio (Liquidambar<\/em>) gent\u012f, remdamasis tikrojo dervamed\u017eio (L. styraciflua<\/em>) apra\u0161ymu. Tarptautinis genties pavadinimas sudarytas i\u0161 dviej\u0173 \u017eod\u017ei\u0173: graiki\u0161ko liquid<\/em> \u2013 skystis ir arabi\u0161ko ambar<\/em> \u2013 gintaras. Mat pa\u017eeidus kamien\u0105 i\u0161siskiria kvapni \u012f gintar\u0105 pana\u0161i skysta derva. Ilg\u0105 laik\u0105 gentis buvo priskiriama hamamelini\u0173 (Hamamelidaceae<\/em>) \u0161eimai ir joje \u012fvardijamos 4 \u2013 5 r\u016b\u0161ys. Nuo 2009 met\u0173 botanikai klasifikacij\u0105 gerokai pertvark\u0117. Dabar prie 5 buvusi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 prijungtos Semiliquidambar<\/em> ir dalis Altingia<\/em> genties r\u016b\u0161i\u0173, tad j\u0173 priskai\u010diuojama 15, o Liquidambar<\/em> gentis priskirta ma\u017eai altingini\u0173 (Altingiaceae<\/em>) \u0161eimai. Tik pranc\u016bzai savo leidiniuose vis dar mini 4 \u201etikras\u201c dervamed\u017eio r\u016b\u0161is ir kelet\u0105 i\u0161nykusi\u0173. O i\u0161nyko dervamed\u017eiai i\u0161 did\u017eiosios Europos dalies, Rusijos Tolim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 ir \u0160iaur\u0117s Amerikos vakarin\u0117s pus\u0117s. Jie klest\u0117jo Kreidos ir Kvartero periodais nuo prie\u0161 beveik 100 milijon\u0173 iki 780 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173. Po to Europa apled\u0117jo. Dervamed\u017eiai (tada Europoje augo L. europaeus<\/em>) trauktis \u012f pietus negal\u0117jo, nes keli\u0105 u\u017estojo jau anks\u010diau \u012f\u0161alusios Alp\u0117s ir Pir\u0117nai. Nors Tolimieji Rytai ir \u0160iaur\u0117s Amerika apled\u0117j\u0119 nebuvo, bet at\u0161alus klimatui dervamed\u017eiai nei\u0161gyveno ir ten. Dabar dervamed\u017ei\u0173 arealas susideda i\u0161 trij\u0173 pagrindini\u0173 zon\u0173. Viena j\u0173 \u2013 \u0160iaur\u0117s Amerikos rytin\u0117 pus\u0117, kita \u2013 Pietvakari\u0173 Turkija ir Graikijai priklausanti Rodo sala, o tre\u010dia apima teritorij\u0105 nuo Himalaj\u0173 iki Kor\u0117jos, o pietuose Indonezij\u0105. \u0160. Amerikoje auga viena r\u016b\u0161is (L. styraciflua<\/em>), Turkijoje ir Rodo saloje taip pat viena (L. orientalis<\/em>). Visos kitos \u2013 Pietry\u010di\u0173 Azijoje. Visi dervamed\u017eiai yra lapus metantys med\u017eiai, vidutinio klimato zonoje \u017eiem\u0105, o subtropikuose sausuoju laikotarpiu. I\u0161 vis\u0173 15 r\u016b\u0161i\u0173 m\u016bs\u0173 klimate kiek geriau gali augti tik viena, o pie\u010diau Europoje iki 2015 met\u0173 buvo introdukuotos keturios, \u012fskaitant ir savaime augan\u010di\u0105 Rodo saloje. Bet dekoratyviniuose ar miest\u0173 gatvi\u0173 \u017eeldiniuose ma\u010diau tik vien\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"
Tikrasis dervamedis<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Tikrasis dervamedis Bolonijos botanikos sode<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Tikrojo dervamed\u017eio vaisiai <\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Tikrasis dervamedis<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Tikrasis dervamedis<\/strong> (Liquidambar styraciflua<\/em>) nat\u016braliai paplit\u0119s \u0160iaur\u0117s Amerikoje nuo Niujorko, Konektikuto iki Floridos vidurio ir Teksaso ryt\u0173. Auga dr\u0117gnuose mi\u0161kuose kaln\u0173 ir upi\u0173 sl\u0117niuose. Toliau \u012f pietus yra atskiri nat\u016bral\u016bs \u017eidiniai Pietry\u010di\u0173 Meksikoje ir Centrin\u0117je Amerikoje iki Gvatemalos ir Nikaragvos. Ten dervamed\u017eiai auga auk\u0161tesni\u0173 kaln\u0173 lygumose, kur klimatas v\u0117sesnis ir dirvos sausesn\u0117s. Jam netinka pelk\u0117tos ir labai kalkingos sausos dirvos. Tinkamiausias pH 5\u20137. I\u0161gyvena ir prie pH 8, tik auga l\u0117\u010diau. Paken\u010dia ilgalaik\u012f keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 u\u017etvindym\u0105, bet tik pratekant\u012f vanden\u012f. Auga gaisraviet\u0117se, kirtaviet\u0117se, saul\u0117tose aik\u0161tel\u0117se, kaip ir po med\u017ei\u0173 lajomis. I\u0161gyvena 200\u2013300 met\u0173. \u012e Europ\u0105 atve\u017etas 1681 metais. T\u0117vyn\u0117je i\u0161auga iki 40 (45) m auk\u0161\u010dio ir iki 2 m skersmens kamienu. Europoje ne k\u0105 ma\u017eesni, \u012feina \u012f 5 auk\u0161\u010diausi\u0173 lapuo\u010di\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Kol jauni, tinkamose vietose auga greitai. Europoje pasteb\u0117ta, kad vienas geriausiai atlaikan\u010di\u0173 nepalankias miesto s\u0105lygas, u\u017eter\u0161im\u0105 dujomis, kar\u0161t\u012f, potvynius, klimato kait\u0105. Dar stebimas, kaip atlaikys sausras. Auga ir nederlingoje, akmenuotoje sausoje dirvoje, tik gerokai l\u0117\u010diau, nei molingoje, kur jau\u010diasi bene geriausiai. Centrin\u0117je Europoje prastesn\u0117mis s\u0105lygomis u\u017eauga iki 10-25 metr\u0173. Olandijoje, Liuksemburge ir netoli j\u0173 tai gana \u012fprastas medis gatvi\u0173 \u017eeldiniuose. Vasar\u0105 jis niekuo ypatingu nei\u0161siskiria i\u0161 kit\u0173 lapuo\u010di\u0173, ypa\u010d klev\u0173. Jo \u0161akel\u0117s kartais b\u016bna su sparnuotomis i\u0161augomis ar gumbeliais. Lapai pra\u017eanginiai, su 5 (7) smailomis skiaut\u0117mis dantytais pakra\u0161\u010diais, 10\u201320 cm ilgio ir pana\u0161aus plo\u010dio, vir\u0161utin\u0117je pus\u0117je da\u017eniausiai pliki, o apatin\u0117je gysl\u0173 kampuose plaukuoti, \u017eali, jauni \u017evilga (P. Snarskis lietuvi\u0161kai \u0161\u012f dervamed\u012f vadino \u017evilgan\u010diuoju). Sutrinti maloniai sald\u017eiai kvepia. Kamieno \u017eiev\u0117 pilka, i\u0161ilgai suei\u017e\u0117jusi. \u017diedai vienaly\u010diai, bet augalai vienanamiai. Apdulkinami v\u0117jo. \u017diedynai rutuli\u0161ki, ant ilg\u0173 koteli\u0173. Vaisiai kapsul\u0117se, susitelkusiose \u012f rutuli\u0161kas 2 \u2013 4 cm skersmens sankaupas. Vaisi\u0173 kapsul\u0117se daug smulki\u0173 sterili\u0173, nedygstan\u010di\u0173 s\u0117kl\u0173. Tik ar\u010diau koto esan\u010diose kapsul\u0117se yra suplotai elipsi\u0161k\u0173, i\u0161 vienos pus\u0117s sparnuot\u0173 apie 8 mm ilgio daigi\u0173 s\u0117kl\u0173. \u017dydi bir\u017eel\u012f, s\u0117klos sunoksta nuo rugs\u0117jo pabaigos. Joms i\u0161birus vaisynai dar ilgai kabo medyje. Lapai ruden\u012f i\u0161 prad\u017ei\u0173 gelsta, v\u0117liau tampa nuo oran\u017eini\u0173 iki violeti\u0161kai purpurini\u0173. Auga 6 \u2013 9 klimato zonose. Europoje neap\u0161al\u0119 atlaiko iki -26 laipsni\u0173 \u0161alt\u012f. Dekoratyvin\u0117je sodininkyst\u0117je labai vertinami d\u0117l \u012fsp\u016bdingo gro\u017eio ruden\u012f.<\/p>\n\n\n\n

\u012eregistruota arti 100 veisli\u0173:<\/p>\n\n\n\n

\u2018Aurea\u2018 lapai geltoni (ma\u010diau gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f);<\/p>\n\n\n\n

\u2018Burgundy\u2018 lapai purpuriniai, nenukrit\u0119 i\u0161lieka vis\u0105 \u017eiem\u0105;<\/p>\n\n\n\n

\u2018Clydesform\u2018 medis iki 9 m auk\u0161\u010dio siaurai piramidi\u0161ka ar cilindri\u0161ka laja. Auga l\u0117tai. Ruden\u012f lapai geltonai oran\u017einiai;<\/p>\n\n\n\n

\u2018Festival\u2018 medis cilindri\u0161ka laja. Lapai per vasar\u0105 \u0161viesiai \u017eali, ruden\u012f ry\u0161kiai geltoni, ry\u0161kiai ro\u017einiai ir ry\u0161kiai raudoni. Veisl\u0117 viena jautresni\u0173 \u0161al\u010diui;<\/p>\n\n\n\n

\u2018Goduzam\u2018 lapai margi, ruden\u012f ro\u017einiai ar (ir) raudonai ro\u017einiai;<\/p>\n\n\n\n

\u2018Grozan\u2018 laja piramidin\u0117, lapai \u017evilga, o ruden\u012f kei\u010dia spalv\u0105 nuo oran\u017eini\u0173 \u012f raudonus ir purpurinius;<\/p>\n\n\n\n

\u2018Gum Ball\u2018 laja rutuli\u0161ka arba kupstas iki 2 (5) m skersmens. Ruden\u012f lapai purpuri\u0161kai raudoni;<\/p>\n\n\n\n

 \u2018Manon\u2018 lap\u0173 pakra\u0161\u010diai balti;<\/p>\n\n\n\n

\u2018Moraine\u2018 laja rutuli\u0161ka. Auga greit. Lapai ruden\u012f raudoni. Veisl\u0117 labai atspari \u0161al\u010diui, neap\u0161\u0105la iki -30 laipsni\u0173;  <\/p>\n\n\n\n

\u2018Octoberglut\u2018 neauk\u0161tas, vos apie 3 m auk\u0161\u010dio kr\u016bmas ar medelis. Lapai ruden\u012f purpuriniai;<\/p>\n\n\n\n

\u2018Palo Alto\u2018 ruden\u012f gra\u017e\u016bs raudoni atspalviai;<\/p>\n\n\n\n

\u2018Parasol\u2018 laja ovali\u0161kai rutuli\u0161ka, iki10 m auk\u0161\u010dio. Lapai ruden\u012f ry\u0161kiai raudoni;<\/p>\n\n\n\n

\u2018Pendula\u2018 teko matyti tik visai ma\u017e\u0105, pari\u0161t\u0105 prie kuoliuko skiep\u0105;<\/p>\n\n\n\n

\u2018Rotundiloba\u2018 \u2013 JAV i\u0161vesta veisl\u0117 specialiai automobili\u0173 stov\u0117jimo aik\u0161tel\u0117ms. Sterili, vaisi\u0173 neveda. Jos lap\u0173 skiaut\u0117s u\u017eapvalintais galais;<\/p>\n\n\n\n

\u2018Slender Silhouet\u2018 laja labai siaura, cilindri\u0161ka;<\/p>\n\n\n\n

\u2018Worplesdon\u2018 lapai ruden\u012f i\u0161 prad\u017ei\u0173 oran\u017einiai, v\u0117liau raudoni ir purpuriniai.<\/p>\n\n\n\n

Rimvydas Kareiva<\/strong>, Lietuvos dendrolog\u0173 garb\u0117s narys<\/p>\n\n\n\n

Nuotraukos dr. Valerijos Baronien\u0117s ir Editos Medeinos<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"
Rytinis dervamedis<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Rytinis dervamedis<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n
\n
\"\"
Tikrasis dervamedis ‘Pendula’<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Tikrasis dervamedis ‘Worplesdon’<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n
\n
\"\"
‘Tikrasis dervamedis ‘Naree’<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n
\n
\"\"
‘Tikrasis dervamedis ‘Globe’<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n
\n
\"\"
Kvapnusis dervamedis (Liquidambar formosana)<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvoje nedaug kas j\u012f pa\u017e\u012fsta. Dar re\u010diau augina. Nors dendrologin\u0117je literat\u016broje apra\u0161ytas nuo 1974 met\u0173 (P. Snarskis ir V. Galinis,  \u201eVadovas Lietuvos dekoratyviniams med\u017eiams ir kr\u016bmams pa\u017einti\u201c) bei v\u0117lesniuose (M. Navasaitis, \u201eDendrologija\u201c, 2004 ir L. Janu\u0161kevi\u010dius, \u201eDekoratyvioji dendrologija\u201c, 2017) leidiniuose. Pirm\u0105 kart\u0105 1753 metais K. Lin\u0117jus \u012f savo monografij\u0105 \u201eSpecies Plantarum\u201c \u012fra\u0161\u0117 ir dervamed\u017eio (Liquidambar) gent\u012f, remdamasis tikrojo dervamed\u017eio (L. […]<\/p>\n","protected":false},"author":4,"featured_media":2351,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[6],"tags":[28,53,52,29,79,80,62,81],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2346"}],"collection":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/4"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=2346"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2346\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2360,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2346\/revisions\/2360"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/2351"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=2346"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=2346"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=2346"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}