{"id":2295,"date":"2025-01-24T17:53:41","date_gmt":"2025-01-24T14:53:41","guid":{"rendered":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=2295"},"modified":"2025-02-09T12:18:53","modified_gmt":"2025-02-09T09:18:53","slug":"akebija-puosni-liana-nokinanti-skanius-vaisius","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=2295","title":{"rendered":"AKEBIJA \u2013 PUO\u0160NI LIANA, NOKINANTI SKANIUS VAISIUS<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n

Lardizabalini\u0173 \u0161eimai priklauso 6 gentys, beveik arba visai negird\u0117tos Lietuvoje. Viena j\u0173 \u2013 akebija (Akebia<\/em>). Tai vijokliai arba neauk\u0161ti med\u017eiai. Gen\u010diai priklauso 5 r\u016b\u0161ys ir vienas nat\u016bralus hibridas. Beje, vien\u0105 r\u016b\u0161\u012f kin\u0173 botanikai apra\u0161\u0117 ir komisija \u012fteisino tik 2012 metais. Visos jos paplitusios pietry\u010di\u0173 Azijoje: Japonijoje, Kinijoje, Kor\u0117joje, Taivane. Europoje auginamos 3 r\u016b\u0161ys, 1 hibridas ir keli kultivarai. Lietuvoje kol kas teko matyti ir patiems auginti tik penkialap\u0119 akebij\u0105 (Akebia quinata<\/em>) ir jos kultivar\u0105 \u2018Variegata\u2018.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvi\u0161koje dendrologin\u0117je literat\u016broje apie akebijas iki \u0161iol neu\u017esimenama. Nenuostabu \u2013 iki \u0161io \u0161imtme\u010dio j\u0173 pas mus nebuvo. Pirmas ir ilg\u0105 laik\u0105 vienintelis jas platinti band\u0117 buvusios Kauno Mi\u0161k\u0173 ur\u0117dijos Raudondvario medelynas. I\u0161 j\u0173, a\u010di\u016b p. Rimai, vien\u0105 gavau ir a\u0161, Rimvydas Kareiva. Pasodinau geroje u\u017euov\u0117joje, sukal\u0119s karkas\u0105 prie pirtel\u0117s, kur vasar\u0105 saul\u0117 ap\u0161vie\u010dia nuo ryto iki popiet\u0117s. Akebijai patiko. Per vasar\u0105 vyniodamasi apie atramas pasiek\u0117 pirtel\u0117s pakraig\u0119 \u2013 taigi paaugo beveik 3 metrus. Kitais metais pra\u017eydo. Akebijos \u017eiedai vienaly\u010diai, bet jie ne tik ant to paties augalo, o da\u017eniausiai ir toje pa\u010dioje kek\u0117je. Tik moteri\u0161ki \u017eiedai kartais b\u016bna ne kek\u0117se, o pavieniai ar da\u017eniau po du. \u017diedai nedideli \u2013 moteri\u0161ki 2,5\u20133 cm, o vyri\u0161ki dar smulkesni, apie 1 cm. Jie violeti\u0161kai raudoni, apie 5\u20137 cm ilgio kek\u0117se po 2\u20133 moteri\u0161kus ir 4\u20139 vyri\u0161kus. Kek\u0117s nedidel\u0117s, bet gausios \u2013 i\u0161augusios po vien\u0105 ar kelias vos ne i\u0161 vis\u0173 lap\u0173 pa\u017eas\u010di\u0173. \u017dydi jau sulapoj\u0119 augalai gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f. \u017diedai nestipriai kvepia \u0161okoladu. Bi\u010di\u0173 nelankomi, nebent kokios paklydusios, spalvot\u0173 \u017eied\u0173 suviliotos. Mat nektaro \u017eiedai neturi. Manoji vaisi\u0173 nemezga. Nenuostabu, dera akebijos Europoje tik gerokai \u0161iltesniuose kra\u0161tuose, o jau nuo Vokietijos \u012f \u0161iaur\u0119 ar rytus \u2013 tik ypa\u010d \u0161iltomis vasaromis arba prie j\u016bros. Lenkijoje kol kas neder\u0117jo. Literat\u016broje teigiama, kad ir \u0161iltesniame klimate norint sulaukti vaisi\u0173, reik\u0117t\u0173 auginti bent du individus, geriausia dar ir dirbtinai apdulkinti. Ta\u010diau unikalioje Lydos Zeringien\u0117s kolekcijoje (apie j\u0105 jau esame pasakoj\u0119) Darb\u0117nuose (Kretingos r.) dera gausiai!<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

V. Baronien\u0117 savo augal\u0105 ir gavo i\u0161 p. Lydos, a\u010di\u016b jai. Pasodinta sunkokame priemolyje prie pietin\u0117s namo sienos, bet dalin\u012f pav\u0117s\u012f sudaro kiti toliau augantys kr\u016bmai. Pirmais metais (2022 m.) atrod\u0117 vos gyva, bet po to atsigavo ir paaugo apie por\u0105 metr\u0173. Kol kas dar ne\u017eyd\u0117jo. Kitas egzempliorius, \u012fsigytas medelyne, auga Dubravos arboretume. Kaip ir kiti arboretumo augalai \u2013 apleistas ir nepri\u017ei\u016brimas, neravimas, nelaistomas ir netr\u0119\u0161iamas. Vis tik \u0161viesioje atviroje vietoje, prie tvoros pietin\u0117je pus\u0117je, atrod\u0117 gana neblogai ir 2024 metais \u017eyd\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n

Penkialap\u0117 akebija nat\u016braliai paplitusi Japonijoje, Kor\u0117jos pusiasalio pietuose ir Kinijos rytin\u0117je bei pietrytin\u0117je dalyje 5\u20138 klimato zonose. Amerikos dendrologai skelbia, kad auga ir 4 zonoje, bet jau prakti\u0161kai \u012fsitikinta, kad amerikie\u010di\u0173 nurodomas zonas Europoje reikia viena padidinti. Europoje gerai jau\u010diasi ir \u017eydi, bet nedera 6 zonoje. I\u0161laiko iki \u201329 laipsni\u0173 \u0161alt\u012f. T\u0117vyn\u0117je vijoklis i\u0161auga iki 12 m, Europoje iki 10 m, o Lenkijoje iki 6 m auk\u0161\u010dio. Auga labai greitai, 1\u20133 metrus per metus. Dirvai nereikli. Gerai auga tiek saul\u0117tose vietose, tiek pusiau pav\u0117syje. Sausrai gana atspari. Savo maksimal\u0173 auk\u0161t\u012f pasiekia per 2\u20135 metus. Jos lapai pana\u0161\u016bs \u012f pas mus kambariuose auginamos \u0161efleros lapus: ant ilgo lapko\u010dio, i\u0161 kurio vir\u0161\u016bn\u0117s i\u0161aug\u0119 po 5, kartais po 6 ar 7, lygiakra\u0161\u010diai, tamsiai \u017eali, kartais pusiau vis\u017ealiai lapeliai. Kod\u0117l pusiau? R. Kareivos auginama per \u0161ilt\u0105 2019 \u2013 2020 met\u0173 \u017eiem\u0105 j\u0173 nenumet\u0117, \u017ealiavo iki kol pavasar\u012f juos pakeit\u0117 kiti. 2020 \u2013 2021 met\u0173 \u017eiem\u0105 lapai iki stipresni\u0173 \u0161al\u010di\u0173 atrod\u0117 normaliai, kaip vasar\u0105, pa\u0161al\u0119 patams\u0117jo, susirauk\u0161l\u0117jo, bet nenukrito. V. Baronien\u0117s akebija kasmet numeta lapus lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f, kartu ar vos v\u0117liau u\u017e kitus lapuo\u010dius. T\u0117vyn\u0117je lapai taip pat da\u017enai per\u017eiemoja ir sulaukia nauj\u0173, juos kei\u010dian\u010di\u0173. Savyb\u0117 gera, nes \u017eiem\u0105 \u017ealiuojan\u010di\u0173 lapuo\u010di\u0173 galin\u010di\u0173 augti pas mus ne tiek ir daug.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Melsvai violetiniai akebij\u0173 vaisiai pana\u0161\u016bs \u012f dideles, apie 10 cm ilgio, m\u0117singas ank\u0161tis, labai primenantys dekaisn\u0117j\u0173, taip pat lardizabalini\u0173 \u0161eimos med\u017ei\u0173, vaisius \u2013 \u201em\u0117lynus agurkus\u201c ar de\u0161reles. Prinok\u0119 vaisiai praply\u0161ta i\u0161ilgai, atverdami pusiau skaidr\u0173 balsv\u0105 \u017eele konsistencijos mink\u0161tim\u0105 su daug apie 5 mm dyd\u017eio juod\u0173 s\u0117kl\u0173. Anks\u010diau tik vietini\u0173 gyventoj\u0173, o dabar ir gurman\u0173 visame pasaulyje vartojami maistui. Mink\u0161timas, kurio vaisiuje rasime apie por\u0105 \u0161auk\u0161t\u0173, malonaus saldaus skonio, kriau\u0161es ir melionus primenan\u010dio aromato. Tiesa, sukramtytos s\u0117klos kietos ir aitrios, bet jas lengvai galima praryti sveikas arba prie\u0161 valgant i\u0161rinkti. Storokos vaisiaus sienel\u0117s kiek karsteli ir ypatingu skoniu nepasi\u017eymi. Vietiniai gyventojai jas valgo apvirtas ir i\u0161keptas aliejuje arba kepa su m\u0117sos ar dar\u017eovi\u0173 \u012fdaru, bet mums paragauti neteko.<\/p>\n\n\n\n

Akebijos dauginamos s\u0117klomis, vasaros auginiais, atlankomis. Ruden\u012f pas\u0117jus ger\u0105 \u017eiupsn\u012f s\u0117kl\u0173 vazone, jis buvo laikomas \u012fkastas ir pridengtas, ma\u017edaug nulin\u0117je temparat\u016broje. Pavasar\u012f dauguma s\u0117kl\u0173 sudygo, keli daigai greit sunyko, keli i\u0161liko. Deja, kad ir kaip saugomi, per \u017eiem\u0105 visi \u017euvo. Pasikonsultavus su puikia specialiste p. Lyda, kurios kolekcijoje ir daryta dauguma \u0161io straipsnio nuotrauk\u0173, paai\u0161k\u0117jo, kad pas j\u0105 daigai taip pat neper\u017eiemojo. Turb\u016bt patikimiausia b\u016bt\u0173 dauginti atlankomis.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Kultivaras \u2018Variegata\u2018 auga kaip ir r\u016b\u0161is. Gal kiek labiau m\u0117gsta saul\u0117tas vietas. Jo \u017eiedai \u0161viesesni, ro\u017einiai, o lapai su \u012fvairaus dyd\u017eio baltomis d\u0117m\u0117ms, kai kurie beveik visai balti. Auginamos ir baltais \u017eiedais penkialap\u0117s akebijos: \u2018Alba\u2018, \u2018Shiro Bana\u2018, \u2018Silver Bells\u2018.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvoje gal\u0117t\u0173 augti ir trilap\u0117 akebija (A. trifoliata<\/em>). Jos nat\u016bralus arealas apima visas did\u017ei\u0105sias Japonijos salas ir centrin\u0119 Kinij\u0105 5\u20138 klimato zonose. Tai vijoklis iki 10 (12) m auk\u0161\u010dio. Auga greitai, po 1\u20133 metrus per metus. Dirvai nei\u0161rankus. Paplit\u0119s mi\u0161riuose mi\u0161kuose, upi\u0173 sl\u0117niuose ar kaln\u0173 \u0161laituose 200\u20132100 m auk\u0161tyje. Yra du varietetai. A. trifoliata<\/em> var. trifoliata<\/em> auga Kinijoje \u0161iaurin\u0117je arealo dalyje ir Japonijoje 5\u20137 klimato zonose, o A. trifoliata<\/em> var. australis<\/em> \u2013 tik Kinijoje 6\u20138 (9) klimato zonose. Trilap\u0117s akebijos lapai retai nelygiai karbuotais pakra\u0161\u010diais. Jie taip pat gali per\u017eiemoti \u017eali ar nukristi tik \u0161alt\u0105 \u017eiem\u0105. \u017diedai pana\u0161aus dyd\u017eio ir spalvos, kaip penkialap\u0117s, tik kek\u0117se daugiau vyri\u0161k\u0173 \u017eied\u0173, jie \u0161iek tiek didesni, ant ilgesni\u0173 koteli\u0173. Vaisiai, kaip ir penkialap\u0117s, valgomi. Yra i\u0161vestas kultivaras \u2018Deep Purple\u2018 tamsiai violeti\u0161kai purpuriniais \u017eiedais. \u017dydi pana\u0161iu laiku, kaip penkialap\u0117 akebija.<\/p>\n\n\n\n

Japonijoje, kur abi r\u016b\u0161ys auga greta, randami j\u0173 nat\u016bral\u016bs hibridai (A. trifoliata<\/em> x A. quinata<\/em>), lotyni\u0161kai pavadinti A<\/em>. x pentaphylla<\/em>. J\u0173 lapai su 5 lapeliais, bet skirtingai nuo penkialap\u0117s akebijos, j\u0173 pakra\u0161\u010diai negausiai karbuoti, patys lapeliai platesni. Kaip ir t\u0117vin\u0117s r\u016b\u0161ys auga greitai, po 1 \u2013 3 metrus per metus. Pasiekia 8 \u2013 10 m auk\u0161t\u012f ir iki 8 m lajos skersmens. Maksimal\u0173 dyd\u012f pasiekia per 2 \u2013 5 metus. Dirvai nereikli. \u017died\u0173 kek\u0117s \u0161iek tiek ilgesn\u0117s. Akebijas pastaruoju metu Japonijoje, Kinijoje ir JAV bandoma sukult\u016brinti, auginti kaip vaisinius augalus. I\u0161vestos kelios veisl\u0117s didesniais vaisiais, pvz., \u2018Purple Incense\u2018. Penkialap\u0117 ir trilap\u0117 akebijos vertinamos ir kaip vaistiniai augalai. Vaistams vartojami lapai, \u017eiev\u0117, \u0161aknys ne tik tradicin\u0117je liaudies medicinoje, bet ir rimt\u0173 farmacijos \u012fmoni\u0173. J\u0173 preparatai \u2013 antioksidantai, diuretikai, prie\u0161v\u0117\u017einiai ir kt. Pastaraisiais metais atliekami akebij\u0173 vaisi\u0173 ekstrakt\u0173 tinkamumo nutukimui gydyti tyrimai, tiesa, kol kas tik su laboratorin\u0117mis pel\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Rimvydas Kareiva<\/p>\n\n\n\n

Dr. Valerija Baronien\u0117<\/p>\n\n\n\n

Nuotraukos dr. V. Baronien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lardizabalini\u0173 \u0161eimai priklauso 6 gentys, beveik arba visai negird\u0117tos Lietuvoje. Viena j\u0173 \u2013 akebija (Akebia). Tai vijokliai arba neauk\u0161ti med\u017eiai. Gen\u010diai priklauso 5 r\u016b\u0161ys ir vienas nat\u016bralus hibridas. Beje, vien\u0105 r\u016b\u0161\u012f kin\u0173 botanikai apra\u0161\u0117 ir komisija \u012fteisino tik 2012 metais. Visos jos paplitusios pietry\u010di\u0173 Azijoje: Japonijoje, Kinijoje, Kor\u0117joje, Taivane. Europoje auginamos 3 r\u016b\u0161ys, 1 hibridas ir keli kultivarai. Lietuvoje kol […]<\/p>\n","protected":false},"author":4,"featured_media":2299,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[6],"tags":[67,70,66,28,53,52,29,33,69,62],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2295"}],"collection":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/4"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=2295"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2295\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2307,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2295\/revisions\/2307"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/2299"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=2295"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=2295"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=2295"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}