{"id":2284,"date":"2025-01-12T13:22:46","date_gmt":"2025-01-12T10:22:46","guid":{"rendered":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=2284"},"modified":"2025-02-02T17:14:20","modified_gmt":"2025-02-02T14:14:20","slug":"gresmingieji-dygliakrumiai-ulex-gentis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=2284","title":{"rendered":"Gr\u0117smingieji dygliakr\u016bmiai. Ulex<\/em> gentis<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n

Valstybin\u0117 lietuvi\u0173 kalbos komisija \u0161ios genties pavadinimo nepateik\u0117, bet Lietuvoje jie paprastai vadinami dygliakr\u016bmiais, taip ir a\u0161 pavadinau. Kaktus\u0173 m\u0117g\u0117jams jie patikt\u0173. D\u0117l labai originalios i\u0161vaizdos ir galimyb\u0117s auginti lauke. Kitiems \u2013 d\u0117l labai gausi\u0173 \u017eied\u0173, ilgo \u017eyd\u0117jimo. Lietuvos ir Latvijos flor\u0105 apra\u0161an\u010diose knygose jie neminimi. Lenkai, ypa\u010d pietin\u0117je dalyje ir paj\u016bryje, nederlingoje dirvoje juos neretai augina. Lietuviai juos nat\u016braliai augan\u010dius gali pamatyti vaik\u0161\u010diodami Britanijoje, Pranc\u016bzijoje vandenyno pakrant\u0117mis, o ypa\u010d da\u017enai beveik visame Pir\u0117n\u0173 pusiasalyje. Ir \u017eeldiniuose ten \u0161ie augalai nereti. Tiesa, da\u017eniausiai ne g\u0117li\u0173 dar\u017eeliuose, o gyvatvor\u0117se. Mat pro jas neprasibrauna joks stambesnis gyv\u016bnas. Apsodini jais ganykl\u0105 \u2013 ir ramu. Tad ve\u017e\u0117si dygliakr\u016bmius australai, naujazelandie\u010diai, amerikie\u010diai, afrikie\u010diai ir azijie\u010diai, net daugelio didesni\u0173 sal\u0173 fermeriai. Sodino. Dabar keikiasi. Jiems tinkamose vietose dygliakr\u016bmiai greit \u012fsikabino ir prad\u0117jo nevaldomai pl\u0117stis, i\u0161stumdami vietines r\u016b\u0161is. Dabar jie \u012fra\u0161yti \u012f pasaulyje labiausiai plintan\u010di\u0173 30 invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. N. Zelandijoje jie kai kur apaug\u0119 i\u0161tisas kalvas. Dygliakr\u016bmiams \u017eydint vaizdas nuostabus \u2013 viskas pasideng\u0119 geltonu auksu. Bet kilus gaisrui \u2013 b\u0117da.  Mediena labai kaitri, degi, \u0161ilumos i\u0161skiria kaip degantys anglys. Net vandenyje mirkusi\u0105 j\u0105 nesunku \u012fkurti. Degs be joki\u0173 saus\u0173 pried\u0173. Atspari puviniui, patvari i\u0161liks ilg\u0105 laik\u0105 be joki\u0173 antiseptik\u0173. Bet plona, nei\u0161dro\u0161i nieko kiek storesnio u\u017e pir\u0161t\u0105. Be to, lengvai deformuojasi. Na, mus augalai labiau domina kaip dekoratyviniai. Invaziniais vargu ar taps, nebent klimatas pasikeist\u0173 iki beveik subtropinio (8 -10 klimato zon\u0173). Gal paj\u016bryje ar Kur\u0161i\u0173 Nerijoje gal\u0117t\u0173 rim\u010diau \u012f sm\u0117l\u012f \u012fsikabinti.  Tad kas gi ta Ulex<\/em> gentis?<\/p>\n\n\n\n

Tok\u012f genties pavadinim\u0105 1753 metais monografijoje \u201eSpecies Plantarum\u201c \u012fra\u0161\u0117 K. Lin\u0117jus. Pavadinimas turb\u016bt paimtas i\u0161 graik\u0173 (ule<\/em> \u2013 kr\u016bmas). Dabar kataloge PWO (Plants of the World Online) \u012fra\u0161yta 15 r\u016b\u0161i\u0173, nors vokie\u010diai mini 11 r\u016b\u0161i\u0173 ir 13 por\u016b\u0161i\u0173. Gentis priklauso pupini\u0173 (Fabaceae<\/em>), anks\u010diau vadintai ank\u0161tini\u0173 (Leguminosae<\/em>) \u0161eimai. Visos r\u016b\u0161ys savaime auga Vakar\u0173 Europoje ir \u0160iaur\u0117s Afrikoje. Vienos r\u016b\u0161ys klesti ant uol\u0173 vandenyno pakrant\u0117je, kitos nuo vandens nutolusios, sausuose sm\u0117lynuose ar net dykumose, o kai kurios pelk\u0117se. Augalai vis\u017ealiai, bet paradoksas \u2013 j\u0173 lapai smulk\u016bs ir greit nukrinta. Ne veltui lyginau su kaktusais \u2013 lap\u0173 funkcij\u0105 dygliakr\u016bmiams atlieka dygliai. Lapus (trilapius) i\u0161augina pirmame\u010diai daigai, o gaus\u016bs dygliai \u2013 tai ir yra pakit\u0119 lapai. I\u0161 15 r\u016b\u0161i\u0173 tik 3 arealai, tiesa, tik nedidel\u0117s j\u0173 dalys patenka \u012f 7 klimato zon\u0105, o didesn\u0117 dalis \u012f 8. Visi kiti daugiausia 9 \u2013 10 zon\u0173 ar net subtropik\u0173 augalai. Lietuvoje mes galime bandyti auginti U. europaeus<\/em>, U.gallii<\/em> ir U. minor<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

Ulex europaeus<\/em><\/strong> \u2013 pavadinkime j\u012f europiniu dygliakr\u016bmiu<\/strong> \u2013 da\u017eniausiai 1\u20132 m auk\u0161\u010dio vis\u017ealis kr\u016bmas. Jo dygliai \u0161akoti, kiek pana\u0161\u016bs \u012f tridygl\u0117s gledi\u010dijos dyglius, \u017eali, 2\u20135 cm ilgio, labai a\u0161tr\u016bs, kieti. \u0160akos visada u\u017esibaigia ilgu a\u0161triu tvirtu dygliu. Vis\u0173 kit\u0173 dygliakr\u016bmi\u0173 dygliai taip pat \u017eali \u2013 per juos vyksta fotosintez\u0117. Lapai ma\u017ei, \u017evyni\u0161ki, j\u0173 nedaug. \u017diedai dygli\u0173 pa\u017eastyse, pavieniai, bet labai gaus\u016bs, 12 \u2013 15 mm ilgio, aukso geltonumo. Saul\u0117tose vietose stipriai kvepia kokosu. Apdulkinami bi\u010di\u0173 ir kit\u0173 vabzd\u017ei\u0173. Augalai vienanamiai. Pranc\u016bzijos ir Britanijos Laman\u0161o pakrant\u0117se \u017eydi jau nuo vasario m\u0117nesio iki bir\u017eelio vidurio. Mano auginti Lietuvoje \u017eyd\u0117davo ma\u017edaug po 3 savai\u010di\u0173 sniegui nutirpus (1986\u20131989 metais tai b\u016bdavo gegu\u017e\u0117s prad\u017eia ar vidurys). Pirmi \u017eiedai da\u017enai ap\u0161aldavo, bet v\u0117liau skleisdavosi nauji. Augalai \u017eyd\u0117davo 1\u20131,5 m\u0117nesio. S\u0117klos ank\u0161tyse, sunokdavo rugpj\u016bt\u012f. Nat\u016braliose augimviet\u0117se jas i\u0161ne\u0161ioja skruzd\u0117l\u0117s. Medelyne jas stengiausi surinkti pats. J\u0173 b\u016bdavo nedaug. Sudygdavo. Bet visi daigai \u017e\u016bdavo nesulauk\u0119 rudens. Tada dar ne\u017einojau, kaip juos auginti, nebuvo jokios literat\u016bros. S\u0117davau \u012f derling\u0105 kompostin\u0119 \u017eem\u0119 arba durp\u0119, kuri\u0105 dar patr\u0119\u0161davau, gerai laistydavau. Be to, mano substrato pH visada vir\u0161ydavo 6. Gi nat\u016broje \u0161ie dygliakr\u016bmiai auga labai r\u016bg\u0161\u010dioje (pH 3\u20134,5) neturtingoje sm\u0117lio dirvoje. Jie, kaip visi ank\u0161tiniai, \u0161aknyse kaupia azot\u0105, bet tuo pa\u010diu dirv\u0105 labai alina paimdami i\u0161 jos kalc\u012f, magn\u012f, mangan\u0105 ir cink\u0105 \u2013 4 i\u0161 12 augalams b\u016btin\u0173 element\u0173. Tai turb\u016bt kova u\u017e b\u016bv\u012f \u2013 prastesn\u0117je dirvoje n\u0117ra stipri\u0173, juos u\u017ego\u017eian\u010di\u0173 konkurent\u0173. Pana\u0161iai elgiasi kai kurie kaktusai \u2013 j\u0173 \u0161akn\u0173 zonoje be kerpi\u0173 ir saman\u0173 niekas neauga. Nors augalai 7\u20139 zon\u0173, bet an\u0173 laik\u0173 kad ir labai \u0161altas ir, laimei, sniegingas \u017eiemas atlaikydavo. Prisnigdavo gerokai vir\u0161 pusmetrio, aptvare neretai ir vir\u0161 metro. Pavasar\u012f, sniegui tirpstant, kovo m\u0117nes\u012f \u017ealiuojan\u010dius kr\u016bmus reik\u0117davo pridengti, kitaip saul\u0117s atokaitoje vir\u0161 sniego atsid\u016brusios dalys i\u0161d\u017ei\u016bdavo. Tada maniau \u2013 nu\u0161\u0105la, dabar saky\u010diau, kad i\u0161d\u017ei\u016bvo i\u0161garinusios vanden\u012f, o pasiimti i\u0161 dar \u012f\u0161alusios \u017eem\u0117s jo negal\u0117jo. Augalai \u017euvo gruod\u017eio prad\u017eioje spustel\u0117jus -25 laipsni\u0173 \u0161altukui, o sniego buvo vos pora cm. Augalai nedengti ir nemul\u010diuoti. Juos buvau gav\u0119s jau 3 -4 met\u0173 am\u017eiaus i\u0161 a. a. buvusio Dubravos arboretumo vir\u0161ininko dr. V. Cirtauto. Nat\u016braliai paprastasis dygliakr\u016bmis paplit\u0119s nuo \u0160kotijos iki Portugalijos, Atlanto vandenyno (\u012fskaitant Laman\u0161o s\u0105siaur\u012f) pakrant\u0117se, o kiek toliau nuo j\u0173 \u2013 pelk\u0117se ir \u0161viesiuose mi\u0161kuose. Bitinink\u0173 vertinamas d\u0117l gausiai surenkam\u0173 \u017eiedadulki\u0173, ilgo \u017eyd\u0117jimo. Nektaro \u017eieduose nedaug. Lietuvoje gali nukent\u0117ti nuo \u0161aln\u0173, nes nat\u016braliose augimviet\u0117se j\u0173 b\u016bna retai. Yra dekoratyvin\u0117s veisl\u0117s \u2018Aureus\u2018 ir \u2018Flore Pleno\u2018, kurias ma\u010diau tik nuotraukose.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"
Europinis dygliakr\u016bmis (Ulex eurapaeus)<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Europinis dygliakr\u016bmis (Ulex eurapaeus)<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Europinis dygliakr\u016bmis (Ulex eurapaeus)<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Europinis dygliakr\u016bmis (Ulex eurapaeus)<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Ulex gallii<\/em><\/strong>.  \u0160akotasis dygliakr\u016bmis<\/strong>. Kr\u016bmas daug tankesnis u\u017e paprast\u0105j\u012f. Paplit\u0119s nuo \u0160kotijos iki Ispanijos. J\u012f kaip r\u016b\u0161\u012f pirmasis i\u0161skyr\u0117 Nicolas Joseph Marie Le Gall de Kerinou, bet botani\u0161kai apra\u0161\u0117 1849 m. \u017diulis Emilis Planchonas (Le Galas nebuvo botanikas). Augalas atrodo kaip tarpin\u0117 r\u016b\u0161is tarp U. europaeus<\/em> ir U. minor<\/em>. U\u017euov\u0117joje i\u0161auga 1\u20131,5 m auk\u0161\u010dio, o atvirose v\u0117juotose vietose da\u017eniausiai nevir\u0161ija 30 cm. Tokius ma\u010diau paj\u016bryje netoli Duvro Laman\u0161o pakrant\u0117je ant auk\u0161t\u0173 uol\u0173 sm\u0117l\u0117toje pievoje. \u0160akos \u0161iek tiek plaukuotos, tankesn\u0117s, nei paprastojo. Lapai liniji\u0161kai lanceti\u0161ki. \u017diedai 12\u201313 mm ilgio, geltoni ar geltonai oran\u017einiai. \u017dydi gerokai v\u0117liau, nei paprastasis, Pranc\u016bzijoje liepos \u2013 lapkri\u010dio m\u0117nesiais. Ank\u0161tys apie 5 mm plo\u010dio, su 6 s\u0117klom. Viename kataloge radau \u012fvardint\u0105 jo veisl\u0119 \u2018Mizen Head\u2018, kurios nema\u010diau.<\/p>\n\n\n\n

Ulex minor<\/em><\/strong>. Smulkusis dygliakr\u016bmis<\/strong> i\u0161auga iki 1 m auk\u0161\u010dio. Paplit\u0119s sausame sm\u0117lyje arba dr\u0117gnose pelk\u0117se Pranc\u016bzijos centrin\u0117je dalyje ir vakaruose. Kitur retas. Jo stiebas sta\u010dias, labai \u0161akotas. \u0160akel\u0117s apaugusios 8\u201315 mm ilgio ne itin kietais, plonais, bet labai tankiais dygliais taip, kad pa\u010dios \u0161akos beveik nesimato. Lapai ploni, liniji\u0161ki. \u017diedai geltoni, 8\u201310 mm ilgio. \u017dydi liepos-spalio m\u0117nesiais. Jo ank\u0161tys 7\u20138 mm ilgio, plaukuotos.<\/p>\n\n\n\n

Kitos r\u016b\u0161ys auga gerokai \u0161iltesn\u0117se vietose ar dykumose. Gal kuri, ypa\u010d kaln\u0173 sl\u0117niuose ar \u0161laituose sutinkama, gal\u0117t\u0173 u\u017esikabinti ir m\u016bs\u0173 klimate. Juk gamtoje visko pasitaiko.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Rimvydas Kareiva<\/strong>, Lietuvos dendrolog\u0173 draugijos garb\u0117s narys<\/p>\n\n\n\n

Nuotraukos Valerijos Baronien\u0117s<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Valstybin\u0117 lietuvi\u0173 kalbos komisija \u0161ios genties pavadinimo nepateik\u0117, bet Lietuvoje jie paprastai vadinami dygliakr\u016bmiais, taip ir a\u0161 pavadinau. Kaktus\u0173 m\u0117g\u0117jams jie patikt\u0173. D\u0117l labai originalios i\u0161vaizdos ir galimyb\u0117s auginti lauke. Kitiems \u2013 d\u0117l labai gausi\u0173 \u017eied\u0173, ilgo \u017eyd\u0117jimo. Lietuvos ir Latvijos flor\u0105 apra\u0161an\u010diose knygose jie neminimi. Lenkai, ypa\u010d pietin\u0117je dalyje ir paj\u016bryje, nederlingoje dirvoje juos neretai augina. Lietuviai juos nat\u016braliai […]<\/p>\n","protected":false},"author":4,"featured_media":2286,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[6],"tags":[28,53,29,63,65,62,64],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2284"}],"collection":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/4"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=2284"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2284\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2290,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2284\/revisions\/2290"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/2286"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=2284"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=2284"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=2284"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}