{"id":1822,"date":"2023-06-13T18:23:45","date_gmt":"2023-06-13T15:23:45","guid":{"rendered":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=1822"},"modified":"2023-06-13T18:24:37","modified_gmt":"2023-06-13T15:24:37","slug":"nupjautas-medis-tragedija-lietuviui-mokslininkas-paaiskino-kodel","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=1822","title":{"rendered":"Nupjautas medis \u2013 tragedija lietuviui: mokslininkas paai\u0161kino, kod\u0117l"},"content":{"rendered":"\n
\n
\"Nukirstas
Nukirstas \u0105\u017euolas<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

Straipsnio autorius Gediminas Kaj\u0117nas<\/strong>, https:\/\/www.15min.lt\/kultura\/naujiena\/asmenybe\/dainius-razauskas-285-2061578<\/p>\n\n\n\n

Nekilnojamojo turto vystytojams Vilniaus centre nupjovus did\u017eiul\u012f sveik\u0105 \u0105\u017euol\u0105, visuomen\u0117je kilo pasipiktinimas tokiu brutaliu ir sunkiai paai\u0161kinamu poelgiu. Prezidentas Gitanas Naus\u0117da tai pavadino barbari\u0161ku i\u0161puoliu, o Vilniaus savivaldyb\u0117 bendrovei paskai\u010diavo \u0161imtat\u016bkstantin\u0119 baud\u0105. <\/p>\n\n\n\n

Pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f Lietuvos miestuose ir miesteliuose masi\u0161kai buvo pjaunami ne tik pavieniai med\u017eiai, bet ir i\u0161tisos j\u0173 al\u0117jos, o trinkelizacija tapo vulgaria naujosios urbanistikos mada. Vis d\u0117lto, Ceikini\u0173 gatv\u0117s \u0105\u017euolo nupjovimo istorija bei \u0161\u012f \u012fvyk\u012f lydintis atgarsis liudija, kad d\u0117l klimato kaitos, betonin\u0117mis dykviet\u0117mis paverst\u0173 miest\u0173 gatvi\u0173 bei aik\u0161\u010di\u0173 \u0161iandien \u012f miesto pl\u0117tr\u0105 bei \u017eali\u0173j\u0173 zon\u0173 b\u016btinyb\u0119 \u017ei\u016brima bent kiek atid\u017eiau, o med\u017eio nuvertimas neb\u0117ra toleruojama norma.<\/p>\n\n\n\n

Mitologas Dainius Razauskas primena nuo XX a. prad\u017eios \u017einom\u0105 prie\u017eod\u012f: \u201eLeisk lietuv\u012f nuog\u0105 \u012f mi\u0161k\u0105, sugr\u012f\u0161 ratuotas\u201c. Pasak jo, tai puikiai liudija, kad \u017emogaus gyvenimas neatsiejamai susij\u0119s su med\u017eiu, mi\u0161ku ir apskritai gamta. O kokius med\u017eio ir \u017emogaus vaizdinius pateikia lietuvi\u0173 mitologija bei pasakos? Ar istori\u0161kai bei kult\u016bri\u0161kai nusistov\u0117j\u0119s m\u016bs\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f med\u012f yra kuo nors i\u0161skirtinis, o gal remiasi bendra\u017emogi\u0161ka patirtimi? Kod\u0117l nupjautas medis \u2013 tai tragedijos archetipas? Ir kas gali nulemti tausojant\u012f, pagarb\u0173 ir kartu labai pragmati\u0161k\u0105 santyk\u012f su gamta XXI am\u017eiuje? \u2013 apie tai pokalbis su D.Razausku.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"
Mitologas Dainius Razauskas<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

\u2013 Galvojant apie m\u016bs\u0173 kult\u016broje labiausiai \u017einom\u0105 pasakojim\u0105, kuriame atskleid\u017eiamas \u017emogaus ir med\u017eio ry\u0161ys, turb\u016bt daugeliui pirmiausia \u012f galv\u0105 ateina pasaka \u201eEgl\u0117 \u017eal\u010di\u0173 karalien\u0117\u201c. Jame \u017emon\u0117s paver\u010diami med\u017eiais. Kaip j\u016bs pats interpretuojate \u0161i\u0105 istorij\u0105? \u2013 \u0160io pasakojimo ne\u012fmanoma interpretuoti keliais \u017eod\u017eiais, jis ir pats gausyb\u0119 variant\u0173 turi, ir gyv\u0105 galyb\u0119 j\u0173 interpretacij\u0173. Akademikas Leonardas Sauka yra sudar\u0119s keturtom\u012f: trys tomai pasakos variant\u0173 lietuvi\u0173, latvi\u0173 bei \u012fvairi\u0173 kit\u0173 \u0161ali\u0173 tradicijose ir ketvirtas, storiausias, tomas pasakos tyrin\u0117jim\u0173 bei interpretacij\u0173. V\u0117liau i\u0161leisti dar du tomai jos literat\u016brini\u0173 interpretacij\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iaip jau \u0161i pasaka niekuo labai nei\u0161siskiria i\u0161 kit\u0173, o sureik\u0161minta m\u016bs\u0173 kult\u016broje ji tapo tik XIX a. pabaigoje \u2013 XX a. prad\u017eioje. \u017dmogus virsta med\u017eiu tautosakoje ir mitologijoje kuo \u012fvairiausiomis aplinkyb\u0117mis ir nuo seniausi\u0173 laik\u0173, \u0161is motyvas puikiai \u017einomas jau antikoje. \u0160ia prasme \u201eEgl\u0117 \u017eal\u010di\u0173 karalien\u0117\u201c \u2013 tik vienas nedidukas variantas i\u0161 gausyb\u0117s pasaulyje gyvuojan\u010di\u0173 pasakojim\u0173 apie tai, kaip \u017emogus virsta ar yra paver\u010diamas med\u017eiu.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 Bet kod\u0117l b\u016btent medis taip tiesiogiai yra siejamas su \u017emogumi ir jo gyvenimu? \u2013 Na, medis gal ne i\u0161imtis \u2013 \u017emogus virsta ir \u017ev\u0117rimi. Bet medis vis d\u0117lto ypatingas. Vis\u0173 pirma reikia pasiai\u0161kinti esmines med\u017eio savybes, kuriomis jis i\u0161siskiria \u017emogaus aplinkoje. Med\u017eiai ilgaam\u017eiai, paprastai gyvena daug ilgiau u\u017e \u017emog\u0173. Med\u017eiai nejuda horizontaliomis kryptimis, nebent b\u016bt\u0173 v\u0117jo judinami, \u2013 jie \u012fsi\u0161aknij\u0119 \u012f \u017eem\u0119. O \u0161tai vertikaliai auga, l\u0117tai, bet atkakliai ir be paliovos stiebiasi auk\u0161tyn. Taigi viena i\u0161 esmini\u0173 med\u017eio savybi\u0173 \u2013 vertikal\u0117. Nepriklausomai nuo r\u016b\u0161ies, lajos dyd\u017eio, am\u017eiaus medis pagal i\u0161gales visada stiebiasi auk\u0161tyn, \u012f \u0161vies\u0105. Atsiranda du esminiai poliai \u2013 apa\u010dia ir vir\u0161us. Medis \u0161aknimis remiasi, skverbiasi \u012f \u017eem\u0119, o vir\u0161\u016bne ir \u0161akomis stiebiasi \u012f saul\u0119.<\/p>\n\n\n\n

O vertikal\u0117 n\u0117ra vien i\u0161orinio trima\u010dio pasaulio matmuo. Jau i\u0161 to, kas k\u0105 tik kalb\u0117ta, ai\u0161ku, kad vertikal\u0117 \u2013 tai ir atitinkamas vidinio pasaulio \u201ematmuo\u201c, vertybinis matmuo. Juk stov\u0117ti yra viena, o b\u016bti palinkusiam, paliegusiam \u2013 visai kas kita. Viena yra stov\u0117ti sta\u010dia kr\u016btine, i\u0161k\u0117lus galv\u0105, o visai kas kita \u2013 susitraukus g\u016b\u017e\u0117ti, kl\u016bp\u0117ti ar \u0161liau\u017eioti. Net biologin\u0117s evoliucijos at\u017evilgiu esminis \u017emogaus laim\u0117jimas \u2013 kad jis atsistojo sta\u010dias ir tuo vertybi\u0161kai i\u0161siskyr\u0117 i\u0161 vis\u0173 keturkoj\u0173 savo giminai\u010di\u0173. \u017dmogus pak\u0117l\u0117 galv\u0105 \u012f \u0161vies\u0105 \u2013 kaip medis. \u017dmogus atrado ir prisi\u0117m\u0117 vertikal\u0119. Tai perd\u0117m simboli\u0161ka. Ir b\u016bt\u0173 labai pageidautina, kad \u017emogus \u0161ito savo \u201eantgamtinio\u201c sugeb\u0117jimo nei\u0161duot\u0173, neprarast\u0173. Pagaliau tas pats esminis skirtumas yra tarp \u201ei\u0161stov\u0117ti\u201c ir \u201esukniubti, nusileisti, pasiduoti\u201c. Vienoje lietuvi\u0173 kareivi\u0173 dainoje yra \u017eod\u017eiai: \u201eMes stov\u0117sim ir nugal\u0117sim.\u201c Ne s\u0117d\u0117sim koj\u0105 ant kojos u\u017ek\u0117l\u0119, ne gul\u0117sim i\u0161sidr\u0117b\u0119, bet stov\u0117sim. Statumas, stov\u0117jimas yra esmin\u0117 \u017emogaus pergal\u0117 ir statumas, stov\u0117jimas yra esminis laidas \u012f pergal\u0119. Sukniub\u0119 ir pasidav\u0119 nelaimi.<\/p>\n\n\n\n

Tokia vertikalumo \u2013 \u201emed\u017eio pad\u0117ties\u201c socialin\u0117 reik\u0161m\u0117. Ir galb\u016bt dar svarbesn\u0117 \u2013 dvasin\u0117. Psichologine prasme, i\u0161sitiesimas sta\u010diomis \u017eymi nubudus\u012f s\u0105moningum\u0105. O religine prasme, toji \u0161viesa, \u012f kuri\u0105 \u017emogus i\u0161k\u0117l\u0117 galv\u0105, yra Dievas. \u017dmogaus b\u016btyje atsirado naujas matmuo \u2013 vertikal\u0117 ir nauja kryptis \u2013 auk\u0161tyn. Simboli\u0161kai \u017emogus tarsi virto med\u017eiu. O \u201eradusiam dang\u0173\u201c \u017emogui neb\u0117ra nei laiko, nei reikalo lakstyti pirmyn atgal, \u012f kair\u0119 ir de\u0161in\u0119 paskui grob\u012f, tod\u0117l jis ramiai \u012fsi\u0161aknyja \u2013 \u012fleid\u017eia \u0161aknis \u012f savo \u017eem\u0119, savo t\u0117vyn\u0119. Kaip medis. Tokia gal\u0117t\u0173 b\u016bti med\u017eio reik\u0161m\u0117s \u017emogui apybrai\u017ea vos pagal vien\u0105 jo savyb\u0119 \u2013 vertikalum\u0105. O kur dar visos kitos\u2026<\/p>\n\n\n\n

\n
\"Brazi\u016bk\u0173
Brazi\u016bk\u0173 liepa motin\u0117l\u0117<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

\u2013 Nuo mokyklos suolo daugeliui yra \u017einomi tokie klasikiniai k\u016briniai kaip Romualdo Granausko \u201eGyvenimas po klevu\u201c arba Vinco Kr\u0117v\u0117s \u201eSkerd\u017eius\u201c ir jo liepa. Tai vis apie t\u0105 pat\u012f \u2013 \u017emogaus ir med\u017eio gyvenimo neatsietum\u0105? \u2013 Taip. Ir kaip skaud\u017eiai, tiesiog dramati\u0161kai \u010dia suskamba virstantis, nuverstas medis! Tragedij\u0105 lemia ta pati vertikalumo simbolika: kas k\u0105 tik buvo vertikalu, statu, tapo nu-versta ir pa-versta, horizontalu, guls\u010dia. Galima b\u016bt\u0173 sukurti dokumentin\u012f film\u0105 be \u017eod\u017ei\u0173 i\u0161 vienintelio motyvo \u2013 gri\u016bvan\u010dio nupjauto med\u017eio. Vaizdas visiems reik\u0161t\u0173 t\u0105 pat\u012f, ko gero, net jautresni \u0161unys ink\u0161t\u0173. Tai tiesiog tragedijos archetipas. Vizualinis pralaim\u0117jimo, prapulties, pra\u017e\u016bties kodas.<\/p>\n\n\n\n

Arba \u012fsivaizduokite sod\u0105, girait\u0119, park\u0105 \u2013 ir paskui j\u012f vis\u0105 i\u0161pjaut\u0105, tik v\u0117jas pusto dulkes tarp kelm\u0173\u2026 Medis yra savoti\u0161ka liniuot\u0117, pagal kuri\u0105 mes neju\u010dia i\u0161matuojame ir atpa\u017e\u012fstame vir\u0161 galvos esan\u010di\u0105 erdv\u0119. O dykumoje erdv\u0117s vir\u0161 galvos n\u0117ra \u2013 tik plynas, plok\u0161\u010dias, l\u0117k\u0161tas dangaus dangtis. Kai sakome \u201el\u0117k\u0161ta\u201c \u2013 irgi i\u0161rei\u0161kiame atitinkam\u0105 vertybin\u012f santyk\u012f. Med\u017eiai suteikia dangui gelm\u0119. Med\u017eiai \u2013 tai pasaulio \u0161ventyklos kolonos, laikan\u010dios stog\u0105 \u2013 dang\u0173. Nupjaukite \u0161vent\u0105 med\u012f, i\u0161kirskite med\u017eius ir sugriausite \u0161ventykl\u0105. I\u0161kirtus med\u017eius, dangus krenta ant m\u016bs\u0173 ir mus sutrai\u0161ko \u2013 padaro plok\u0161\u010dius, l\u0117k\u0161tus.<\/p>\n\n\n\n

Girait\u0117s paunksm\u0117je ne tik slepiam\u0117s nuo saul\u0117s ar lietaus. Tarp med\u017ei\u0173 mes atgauname vertikal\u0119, gelm\u0119 auk\u0161tyn. O nupjovus med\u012f, nupjaunama vertikal\u0117 ir \u017emogui, nupjaunama \u017emogaus gelm\u0117. \u0160tai kod\u0117l kur tik paminamas \u017emogus, ten gri\u016bva ir medis. Ir atvirk\u0161\u010diai: kur pjaunami med\u017eiai, ten paminamas ir gri\u016bva \u017emogus. \u2013 Ar lietuvio santykis su med\u017eiu yra ka\u017ekuo i\u0161skirtinis nuo kit\u0173 kult\u016br\u0173, ar \u010dia tik veikia tie patys archetipiniai modeliai \u2013 Pasaulio medis bei \u012fvair\u016bs jo variantai: Pa\u017einimo medis, Gyvyb\u0117s medis, Pasaulio a\u0161is? \u2013 Kiek lietuviai teb\u0117ra \u017emon\u0117s, tiek pamat\u0105, \u017einoma, sudaro visuotin\u0117s bendra\u017emogi\u0161kos prasm\u0117s. Ta\u010diau kiekviena tauta turi savit\u0105 istorij\u0105, kult\u016br\u0105, literat\u016br\u0105, kur \u0161ie simboliai \u012fsi\u0161aknyja ir i\u0161leid\u017eia savitas at\u017ealas. Ty\u010dia v\u0117l pasitelkiau med\u017eio metafor\u0105. Galima sakyti, kad kiekviena kult\u016bra savaip interpretuoja tuos pa\u010dius archetipinius pradus \u2013 pana\u0161iai kiekvienas orkestras savaip interpretuoja tas pa\u010dias simfonijos gaidas.<\/p>\n\n\n\n

Kokie kiti mitai, legendos ar pasakojimai apie \u017emogaus ry\u0161\u012f su med\u017eiais m\u016bs\u0173 kult\u016broje jums atrodo esminiai? \u2013 Neseniai tur\u0117jau reikal\u0173 su pasaka \u201eDevyngalvis\u201c, apie Elenyt\u0119 medyje (\u017eurnalo \u201eB\u016bdas\u201c 2022 m. 6-me numeryje yra \u012fdomi \u0161ios pasakos psichologin\u0117 interpretacija). Pab\u0117gusi nuo raganos Elenyt\u0117 pasislepia medyje, kur\u012f atsivij\u0119s grau\u017eia raganos pasi\u0173stas devyngalvis slibinas. Visa Elenyt\u0117s viltis jos devyni broliai \u2013 kad tik sp\u0117t\u0173 parvykti i\u0161 tolim\u0173 \u0161ali\u0173 ir nukauti pabais\u0105. Prie\u0161ingu atveju, jeigu slibinas sp\u0117s nugrau\u017eti med\u012f, \u0161is grius, ir Elenyt\u0117 pra\u017eus. Tad ir \u0161ioje pasakoje med\u017eio gri\u016btis rei\u0161kia pra\u017e\u016bt\u012f \u2013 tiek pa\u010diam med\u017eiui, tiek Elenytei. Med\u017eio ir \u017emogaus likimai neatsiejami.<\/p>\n\n\n\n

M\u016bs\u0173 \u0161iandieniniame pasaulyje, m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je mitin\u012f devyngalv\u012f slibin\u0105 \u012fk\u016bnija med\u017ei\u0173 pjov\u0117jai. Juk kalbame ne tik apie vien\u0105 netik\u0117tai pagars\u0117jusi nuverst\u0105 \u0105\u017euol\u0105. Med\u017eiai Lietuvoje nuo\u017emiai pjaunami beveik vis\u0105 Nepriklausomyb\u0117s laikotarp\u012f. Pirmiausia Palangos Basanavi\u010diaus al\u0117ja, Minija, Vilniaus vos pervadintas Gedimino prospektas, Vrublevskio, Barboros Radvilait\u0117s gatv\u0117s pa\u010diame sostin\u0117s centre \u2013 kiekvienoje negailestingai i\u0161pjautos i\u0161tisos liep\u0173 al\u0117jos. Liepos al\u0117ja, kuri\u0105 sodinant dalyvavo poetas Justinas Marcinkevi\u010dius, i\u0161pjauta \u201erekonstruojant\u201c Sereiki\u0161ki\u0173 sod\u0105 (pervadint\u0105 Bernardin\u0173). Toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 aibi\u0173 aib\u0117s po vis\u0105 Lietuv\u0105. Tapo \u012fprasta net kapines i\u0161kirsti. Mat baisiausias dalykas dabar ruden\u012f krintantys med\u017ei\u0173 lapai. I\u0161 gyv\u0173j\u0173 ir mirusi\u0173j\u0173 atimamas kelias \u012f dang\u0173, ir lieka dykviet\u0117. Vieni burzgina benzopj\u016bklus, tokie labai \u201e\u016bki\u0161ki\u201c (kaip stribai), o kiti sukniub\u0119 verkia, negal\u0117dami \u017emogaus prisi\u0161aukti.<\/p>\n\n\n\n

M\u016bs\u0173 \u0161iandieniniame pasaulyje, m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je mitin\u012f devyngalv\u012f slibin\u0105 \u012fk\u016bnija med\u017ei\u0173 pjov\u0117jai. Juk kalbame ne tik apie vien\u0105 netik\u0117tai pagars\u0117jusi nuverst\u0105 \u0105\u017euol\u0105. Med\u017eiai Lietuvoje nuo\u017emiai pjaunami beveik vis\u0105 Nepriklausomyb\u0117s laikotarp\u012f. Pirmiausia Palangos Basanavi\u010diaus al\u0117ja, Minija, Vilniaus vos pervadintas Gedimino prospektas, Vrublevskio, Barboros Radvilait\u0117s gatv\u0117s pa\u010diame sostin\u0117s centre \u2013 kiekvienoje negailestingai i\u0161pjautos i\u0161tisos liep\u0173 al\u0117jos. Liepos al\u0117ja, kuri\u0105 sodinant dalyvavo poetas Justinas Marcinkevi\u010dius, i\u0161pjauta \u201erekonstruojant\u201c Sereiki\u0161ki\u0173 sod\u0105 (pervadint\u0105 Bernardin\u0173). Toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 aibi\u0173 aib\u0117s po vis\u0105 Lietuv\u0105. Tapo \u012fprasta net kapines i\u0161kirsti. Mat baisiausias dalykas dabar ruden\u012f krintantys med\u017ei\u0173 lapai. I\u0161 gyv\u0173j\u0173 ir mirusi\u0173j\u0173 atimamas kelias \u012f dang\u0173, ir lieka dykviet\u0117. Vieni burzgina benzopj\u016bklus, tokie labai \u201e\u016bki\u0161ki\u201c (kaip stribai), o kiti sukniub\u0119 verkia, negal\u0117dami \u017emogaus prisi\u0161aukti.<\/p>\n\n\n\n

Atkreipkime d\u0117mes\u012f, kad m\u016bs\u0173 \u017eodis med\u017eiaga yra tos pa\u010dios \u0161aknies kaip medis. Ir lietuvi\u0173 kalba jokia i\u0161imtis: lotyni\u0161kas materia irgi vis\u0173 pirma rei\u0161k\u0117 med\u017eio rast\u0105, statybin\u0119 med\u017eiag\u0105, medien\u0105. Pana\u0161iai graik\u0173 hul\u0113 \u201ematerija\u201c. Tad i\u0161skirti, kuo medis svarbus europie\u010diams (nei\u0161skiriant lietuvi\u0173) b\u016bt\u0173 keblu. Jis svarbus viskuo.<\/p>\n\n\n\n

Kaip medis, sup\u0119s girios \u017emog\u0173 i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173, tapo jo materialiojo, med\u017eiaginio gyvenimo pagrindu, lygiai taip pat medis tapo ir dvasinio pasaulio a\u0161imi. Mat savo dvasin\u012f, vidin\u012f pasaul\u012f \u017emogus susik\u016br\u0117 i\u0161 materialaus, i\u0161orinio pasaulio vaizdini\u0173, atpa\u017eindamas juose papildomas perkeltines prasmes. Galima b\u016bt\u0173 tarti, kad vidinis pasaulis sudarytas i\u0161 i\u0161orinio pasaulio metafor\u0173. \u0160tai kod\u0117l \u012f med\u012f remiasi ir visa m\u016bs\u0173 b\u016btis \u2013 tiek k\u016bni\u0161ka, tiek dvasin\u0117. \u2013 Med\u017eio vaizdin\u012f naujai papild\u0117 ir partizaninio karo istorija, tod\u0117l dabar mums mi\u0161kas \u2013 tai ir kovos u\u017e laisv\u0119 erdv\u0117, ir i\u0161likimo galimyb\u0117. Beje, ir mi\u0161k\u0173 kirtimo vajaus metu ne kart\u0105 teko gird\u0117ti: jei bus i\u0161kirsti mi\u0161kai, tai kur mes Lietuv\u0105 ginsime? Tad gal \u0161\u012f partizanin\u012f pasakojim\u0105 irgi galima b\u016bt\u0173 \u012ftraukti \u012f \u0161iuolaikin\u0117s mitologijos erdv\u0119? \u2013 Laikas apsisuka ir medis neju\u010dia v\u0117l priglobia, globoja, saugo, gelbsti. Kai tik i\u0161tinka b\u0117da, \u017emogus gr\u012f\u017eta \u012f \u012fs\u010dias \u2013 saugi\u0105 erdv\u0119, sl\u0117ptuv\u0119, am\u017ein\u0105 gl\u0117b\u012f, kuriame gyveno ilgus am\u017eius. B\u0117da ta, kad dabar mi\u0161kas jau vargiai bepad\u0117t\u0173 ginti \u0161al\u012f, ir ne tik d\u0117l pakitusi\u0173 karo technologij\u0173, bet ir tod\u0117l, kad nebeturime toki\u0173 i\u0161tis\u0173 giri\u0173 kaip anks\u010diau. Visas mi\u0161kas dabar suskai\u010diuotas, subrai\u017eytas kvadratais, \u012ftrauktas \u012f civilizacijos apskait\u0105 ir s\u0105skaitas. Dabar slapstytis mi\u0161ke b\u016bt\u0173 tas pats, kas supermarketo sand\u0117lyje.<\/p>\n\n\n\n

Ar galima sakyti, kad med\u017eio samprata m\u016bs\u0173 kult\u016broje, vis\u0173 pirma, remiasi \u012f kaimi\u0161k\u0105, \u017eemdirbi\u0161k\u0105 patirt\u012f? \u2013 XIX a. atgimusi Lietuva i\u0161ties buvo labiau valstieti\u0161ka, nors vis d\u0117lto nesutik\u010diau, kad visai tokia. Ir bajor\u0173, buvusi\u0173 kari\u0173, luomo nema\u017eai laiku susivok\u0117 \u2013 tikrai ne visk\u0105 nusine\u0161\u0117 polonizacija. Kita vertus, kariai, kaip ir valstie\u010diai, irgi gyveno mi\u0161ku, tik santykis su mi\u0161ku buvo kitoks. Valstie\u010diui mi\u0161kas, ties\u0105 sakant, buvo labiau u\u017e\u017e\u0117l\u0119s b\u016bsimas arimas, \u017eemdirbiai degino mi\u0161kus ir pl\u0117t\u0117 dirbam\u0105 \u017eem\u0119. O kilmingiesiems mi\u0161kas buvo med\u017eiokl\u0117s teritorija. Taigi mi\u0161kas jiems buvo savaime vertingas, tod\u0117l gerbtinas ir saugotinas. Bet mes nepagr\u012fstai \u012fpratome pernelyg vertinti plyt\u0105 ir akmen\u012f, o med\u012f menkinti. Ir kai tik koks miestas iki tam tikro am\u017eiaus buvo medinis, mums tai savaime rei\u0161kia atsilikim\u0105. O \u0161tai m\u016bras \u2013 tai jau civilizacija. Ta\u010diau tai gerokai naivu. Galime prisiminti kelis t\u016bkstantme\u010dius skai\u010diuojan\u010dias sen\u0105sias kin\u0173 \u0161ventyklas: esant reikalui, patr\u0119\u0161\u0119s r\u0105stas pakei\u010diamas, jo vieton \u012fstatomas naujas, ir \u0161ventykla stovi toliau. Per t\u016bkstant\u012f met\u0173 gal net kelis kartus pasikei\u010dia visi r\u0105stai, o \u0161ventykla lieka ir praam\u017e\u0117, ir kartu jauna. Kaip gyvas padaras. Juk mumyse irgi per kelerius metus pasikei\u010dia visos k\u016bno molekul\u0117s, bet mes liekame savimi. M\u016bras palyginti su med\u017eiu \u0161iuo at\u017evilgiu \u2013 tai kaip mumija palyginti su gyva b\u016btybe.<\/p>\n\n\n\n

\u017dinoma, visada yra privalum\u0173 ir tr\u016bkum\u0173. Gynybos po\u017ei\u016briu, m\u016bras lyg ir atsparesnis u\u017e med\u012f. Nors \u0161tai Kreivosios pilies, buvusios dabartinio Kaln\u0173 parko vietoje, Vytauto atvesti kry\u017eiuo\u010diai negal\u0117jo paimti dvi savaites, o kai pa\u0117m\u0117, tai tik d\u0117l i\u0161davyst\u0117s i\u0161 vidaus. Tad mediniai \u012ftvirtinimai i\u0161ties buvo gan\u0117tinai tvirti \u2013 nereikia j\u0173 visai nuvertinti.<\/p>\n\n\n\n

Ai\u0161ku, gaisro atveju medinis miestas sudega labai greitai. O jei dar stogai \u0161iaudiniai\u2026 Ta\u010diau gyventi mediniame name yra daug maloniau nei m\u016briniame. Tad manau, kad kitomis technologijomis atsv\u0117rus medienos tr\u016bkumus, \u017emon\u0117s, bent jau m\u016bs\u0173 platum\u0173, tikrai gal\u0117t\u0173 sugr\u012f\u017eti \u012f medinius namus. Sakote, v\u0117l reik\u0117s pjauti mi\u0161k\u0105? Bet svarbiausia saikas. Niekas juk nesako, kad nevalia esant reikalui nusikirsti med\u017eio ar u\u017esiauginti mi\u0161ko pramoniniais tikslais! Ta\u010diau ir medis med\u017eiui nelygus, ir mi\u0161kas mi\u0161kui. \u0160ia prasme erdv\u0117s med\u017eio panaudojimui yra daug. Viskas atsiremia \u012f tvarum\u0105 arba, tiksliau, tausum\u0105, taus\u0105. Jei gyventume tausiai, vietos \u017eem\u0117je b\u016bt\u0173 gana ir mums, ir mi\u0161kui su visa jo gyvybe. \u2013 O medis ir miestas \u2013 ar \u010dia \u012fmanomas darnus, tausus sugyvenimas? \u2013 \u017dinoma, \u012fmanomas, o \u0161iandien tiesiog b\u016btinas. Tik d\u0117l to pirmiausia kalb\u0117\u010diau ne apie \u017emogaus santyk\u012f su med\u017eiu, o apie \u017emogaus santyk\u012f su \u017emogumi, kuris pasirei\u0161kia ir per aplink\u0105. Arba kitaip, dar giliau: apie skirting\u0173 s\u0105mon\u0117s b\u016bsen\u0173 tarpusavio santykius. Kiekviename \u017emoguje telpa viskas \u2013 ir dangus, ir pragaras. O \u017emogus jau\u010dia, galvoja ir elgiasi priklausomai nuo j\u012f u\u017evald\u017eiusios s\u0105mon\u0117s b\u016bsenos. Nes bet kurioje pad\u0117tyje galima jausti, galvoti ir elgtis kitaip.<\/p>\n\n\n\n

\"Ragan\u0173
Ragan\u0173 egl\u0117 <\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Tod\u0117l did\u017eiausia gr\u0117sm\u0117 kyla ne i\u0161 i\u0161orinio pasaulio, bet i\u0161 vidaus, i\u0161 tam tikr\u0173 \u017emogaus s\u0105mon\u0117s b\u016bsen\u0173, kurios gali nepalikti akmens ant akmens, kur jau ten med\u017eio\u2026 Gal tiksliau tai net ne s\u0105mon\u0117s, o dvasios b\u016bsenos, nes jos anaiptol ne visos s\u0105moningos. Kar\u0173 nesukelia ginklai, karus sukelia \u017emogaus mintys, jausmai, poelgiai. Nuo j\u0173 priklauso \u017emogaus santykis ir su kitu \u017emogumi, ir su aplinka.<\/p>\n\n\n\n

Visuomeniniai jud\u0117jimai, teisin\u0117 apsauga, dora politika \u2013 visa tai puiku. Ta\u010diau pamatin\u0117 vis\u0173 j\u0173 dirva, esminis pagrindas \u2013 tai gilioji dvasin\u0117, humanitarin\u0117 kult\u016bra. R\u016bpestis \u017emogaus vidiniu pasauliu, jo prie\u017ei\u016bra ir, \u017einoma, vis\u0173 pirma jo pa\u017einimas. Tas pats, kurio reikalavo u\u017era\u0161as vir\u0161 Delf\u0173 \u0161ventyklos dur\u0173: \u201ePa\u017eink save.\u201c Kas i\u0161 technologij\u0173, jeigu jos yra panaudojamos \u017eudymui, naikinimui, griovimui? Laimei, ne visada. Tod\u0117l ir medis, ir gamtosauga \u2013 tai vis\u0173 pirma humanitarin\u0117s kult\u016bros reikalas. \u0160ia prasme nieko n\u0117ra prakti\u0161kesnio u\u017e filosofij\u0105. \u017dinoma, ne akademini\u0173 institucij\u0173 kanalizuot\u0105, ne disertacijomis patvirtinam\u0105 filosofij\u0105, bet an\u0105 primaprad\u0119 \u2013 b\u016bties pagrind\u0173 apm\u0105stym\u0105. Tik \u0161itaip \u0161ie pagrindai tampa s\u0105moningi ir \u017emogus \u012fgauna gali\u0105 dorai \u012fvertinti savo b\u016bt\u012f, o tada \u2013 priimti atitinkamus sprendimus ir imtis atitinkam\u0173 veiksm\u0173. \u017dmoni\u0173 poelgi\u0173 prie\u017eastys yra mintys, tod\u0117l jas tiesiog b\u016btina \u012fsis\u0105moninti, apm\u0105styti ir perprasti.<\/p>\n\n\n\n

\u2013 \u0160iandien vis daugiau kalbama apie klimato kait\u0105, o tai i\u0161 dalies lemia ir kintant\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f urbanizuotas teritorijas: \u017ealiosios erdv\u0117s mieste jau suvokiamos kaip b\u016btinyb\u0117. Nepaisant to, miest\u0173 pl\u0117tra paprastai visada vyksta gamtos s\u0105skaita. \u2013 \u0160iandien \u201epl\u0117tr\u0105\u201c jau tur\u0117tume vertinti kaip atgyven\u0105. Prad\u0117kime nuo to, kad \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus plotas ribotas, o d\u0117l klimato at\u0161ilimo bei tirpstan\u010di\u0173 ledyn\u0173 jo tolyd\u017eio tik ma\u017e\u0117s. Pl\u0117tra buvo svarbi tuomet, kai \u017emog\u0173 i\u0161tisai supo girios: vos prasikerti keli\u0105, po met\u0173 kit\u0173 jis v\u0117l u\u017e\u017e\u0117l\u0119s\u2026 Ta\u010diau dabar pad\u0117tis visai kitokia. Mes taip u\u017eujome gamt\u0105, kad nuolatos nyksta i\u0161tisos augal\u0173 bei gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161ys. Negr\u0105\u017einamai. Bet juk \u017emogus \u2013 irgi viena i\u0161 r\u016b\u0161i\u0173. Net jei technologij\u0173 padedami i\u0161 inercijos dar kur\u012f laik\u0105 i\u0161gyventume dykumoje, kuris sveiko proto \u017emogus savo noru tai pasirinkt\u0173? O kaip tik \u0161itokios nelaim\u0117s link ir veda ne\u017eabota \u201epl\u0117tra\u201c. \u0160tai kod\u0117l tai nei\u0161vengiama atgyvena: arba nevaldoma \u201epl\u0117tra\u201c \u012f mirt\u012f, arba suvaldytas gyvenimas be \u201epl\u0117tros\u201c.<\/p>\n\n\n\n

\u010cia v\u0117l esmin\u0117 \u017emogaus dvasios b\u016bsena. Nes nuo jos priklauso po\u017ei\u016bris \u012f peln\u0105. Savaime pelnas n\u0117ra \u017emogaus gyvenimo vertas motyvas, tuo nesunku \u012fsitikinti ribin\u0117je situacijoje. Gana prie\u0161ui u\u017epulti \u0161al\u012f, ir i\u0161kart pasidaro ai\u0161ku, kad ekonomika t\u0117ra b\u016btina priemon\u0117 kra\u0161to, tautos gyvybei palaikyti \u2013 priemon\u0117, o ne tikslas, ne bes\u0105lygi\u0161ka teis\u0117 vieniems kit\u0173 s\u0105skaita pelnytis. Kai tik pasipelnymas pasidaro savitikslis, tuomet ir kult\u016bra, ir civilizacija rieda sta\u010diai \u012f pragar\u0105. \u017dinoma, siekis pelnytis \u2013 vienas i\u0161 b\u016btin\u0173 \u017emogaus poreiki\u0173. Bet ne vienintelis. Ne k\u0105 ma\u017eesnis poreikis yra aukotis \u2013 aukoti savo gyvenim\u0105, laik\u0105, j\u0117gas, patirt\u012f bendram reikalui, kuris kartu sudaro tavo gyvenimo prasm\u0119. \u0160iedu poreikiai neb\u016btinai turi vienas kitam prie\u0161tarauti. \u017dmogus kasdien eina \u012f darb\u0105 ir tri\u016bsia, kad pelnyt\u0173 atlyg\u012f, kur\u012f ne\u0161a namo, kad pamaitint\u0173 \u0161eim\u0105 ir vaikus. Tai tik pats papras\u010diausias, kiekvienam akivaizdus pavyzdys. Be \u0161eimos ir vaik\u0173 \u017emogus ne\u017einot\u0173, k\u0105 su tuos savo pelnu veikti. Vadinasi, pelnas t\u0117ra priemon\u0117 aukotis d\u0117l \u0161eimos ir vaik\u0173. Bet galimas kitoks santykis. Tarkime, \u017emogus pamato, kad jam u\u017eaugo daili dukra, ir nutaria parduoti j\u0105 \u012f vie\u0161nam\u012f \u2013 tegul peln\u0105 ne\u0161a! Tai pelnas, i\u0161keltas \u012f tiksl\u0105. \u0160itokie \u017emoni\u0173 tarpusavio santykiai \u2013 tai liga, i\u0161krypimas. Ir atitinkamai \u017emogaus santykis su gamta, su med\u017eiu. Kai medis trukdo \u201epl\u0117trai\u201c, vadinasi, stabdo pasipelnym\u0105, tai yra tas pats, kas savo dukr\u0105 parduoti \u012f vie\u0161nam\u012f. Nes i\u0161 tikr\u0173j\u0173 visa \u201epl\u0117tra\u201c verta tiek, kiek ji augina \u2013 ne pjauna ir parduoda.<\/p>\n\n\n\n

\n
\"\"
Miestas ir med\u017eiai<\/figcaption><\/figure>\n<\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Straipsnio autorius Gediminas Kaj\u0117nas, https:\/\/www.15min.lt\/kultura\/naujiena\/asmenybe\/dainius-razauskas-285-2061578 Nekilnojamojo turto vystytojams Vilniaus centre nupjovus did\u017eiul\u012f sveik\u0105 \u0105\u017euol\u0105, visuomen\u0117je kilo pasipiktinimas tokiu brutaliu ir sunkiai paai\u0161kinamu poelgiu. Prezidentas Gitanas Naus\u0117da tai pavadino barbari\u0161ku i\u0161puoliu, o Vilniaus savivaldyb\u0117 bendrovei paskai\u010diavo \u0161imtat\u016bkstantin\u0119 baud\u0105. Pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f Lietuvos miestuose ir miesteliuose masi\u0161kai buvo pjaunami ne tik pavieniai med\u017eiai, bet ir i\u0161tisos j\u0173 al\u0117jos, o trinkelizacija tapo vulgaria naujosios […]<\/p>\n","protected":false},"author":4,"featured_media":1823,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":true,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[5,11],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1822"}],"collection":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/4"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1822"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1822\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1829,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1822\/revisions\/1829"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1823"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1822"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1822"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1822"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}