{"id":1704,"date":"2023-03-25T20:44:20","date_gmt":"2023-03-25T17:44:20","guid":{"rendered":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=1704"},"modified":"2023-03-25T23:07:52","modified_gmt":"2023-03-25T20:07:52","slug":"duonos-medis-valgomasis-kastainis-castanea-sativa-paplitimas-ir-biologija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=1704","title":{"rendered":"DUONOS MEDIS &#8211; VALGOMASIS KA\u0160TAINIS\u00a0 (Castanea sativa). Paplitimas ir biologija"},"content":{"rendered":"\n<p>Ka\u0161taini\u0173 <em>(Castanea)<\/em> gentyje yra 13 r\u016b\u0161i\u0173. Jos aptinkamos \u0160iaur\u0117s Amerikoje (auga 7 r\u016b\u0161ys), Piet\u0173, Pietry\u010di\u0173 ir Ryt\u0173 Europoje (1-a r\u016b\u0161is), Centrin\u0117je ir Ryt\u0173 Azijoje (Kinija, Japonija, Kor\u0117ja &#8211; auga 5-ios r\u016b\u0161ys). Ka\u0161tainiai priklauso bukini\u0173 <em>(Fagaceae) <\/em>\u0161eimai ir yra artimi buk\u0173, \u0105\u017euol\u0173 giminai\u010diai. Apibendrinant galima sakyti, kad pasaulyje yra keturios pagrindin\u0117s ka\u0161taini\u0173 r\u016b\u0161ys: amerikinis <em>(C. dentata)<\/em>, kininis <em>(C. mollissima)<\/em>, japoninis <em>(C. crenata)<\/em> ir valgomasis <em>(C. sativa)<\/em>. I\u0161 \u0161i\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 yra i\u0161vesta daugyb\u0117 veisli\u0173 ir hibrid\u0173. Valgomasis ka\u0161tainis <em>(Castanea sativa)<\/em> yra vienintel\u0117 vietin\u0117 \u0161ios genties <em>(Castanea)<\/em>&nbsp;r\u016b\u0161is Europoje. Jis&nbsp;yra neabejotinai vienas i\u0161 naudingiausi\u0173 med\u017ei\u0173 \u017emonijai, kuris teikia verting\u0105 medien\u0105, maitina ir gydo. Tai vidutinio stambumo lapuotis, u\u017eaugantis iki 30-35 m. Vidutini\u0161kai &nbsp;gyvena 500-600 m. Pavieniais atvejais &#8211; iki 1000 met\u0173 ir daugiau. Europoje dar aptinkami egzemplioriai augantys nuo XII am\u017eiaus, kuri\u0173 kamieno skersmuo siekia 4-5 metrus.&nbsp; Seniausias egzempliorius auga Sicilijoje (Italija). Manoma, kad jo am\u017eius &#8211; vir\u0161 2000 met\u0173. Pagrindinis paplitimo arealas apima Vidur\u017eemio j\u016bros region\u0105. Did\u017eiausi savaiminiai valgom\u0173j\u0173 ka\u0161taini\u0173 mi\u0161kai yra Pranc\u016bzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje (Apenin\u0173 ir Pir\u0117n\u0173 pusiasaliai). Kadangi \u0161i r\u016b\u0161is \u017emoni\u0173 eksploatuojama nuo labai sen\u0173 laik\u0173 (2000-4000 m,. pr. Kr.), tod\u0117l sunku atsekti jos tikr\u0105j\u012f nat\u016bral\u0173 paplitimo areal\u0105. R\u016b\u0161is taip pat aptinkama \u0160iaur\u0117s Afrikoje (Marokas), \u0160iaur\u0117s Vakar\u0173&nbsp; Europoje (Anglija, Belgija), Pietvakari\u0173 Azijoje (Turkija), Balkan\u0173 pusiasalio \u0161alyse, Graikijoje, &nbsp;Ryt\u0173 Europoje (Kaukazo, Kaspijos ir Juodosios j\u016br\u0173 regionuose).<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-full\"><img decoding=\"async\" loading=\"lazy\" width=\"475\" height=\"714\" src=\"https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/image.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-1705\" srcset=\"https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/image.png 475w, https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/image-200x300.png 200w\" sizes=\"(max-width: 475px) 100vw, 475px\" \/><\/figure>\n\n\n\n<p>Lietuvoje &nbsp;pirmieji valgomieji ka\u0161tainiai pasodinti apie 1950 m. Kauno botanikos sode. Priva\u010diose kolekcijose da\u017eniau prad\u0117ti sodinti apie 1980 m. Ta\u010diau ir \u0161iais laikais jis m\u016bsuose yra dar labai retas.&nbsp; &nbsp;Mi\u0161kininko dendrologo S. \u0160imulio d\u0117ka r\u016b\u0161is s\u0117kmingai introdukuota Klaip\u0117dos rajone. 1980 m. jo pasodinti trys medeliai jau dideli ir kasmet gausiai dera. S\u0117kl\u0173 kilm\u0117- Astrachan\u0117 (Kaspijos j\u016bros regionas). \u0160iuo metu med\u017eiai jau yra 7, 12 ir 15 m auk\u0161\u010dio, o j\u0173 kamien\u0173 skersmenys 21,39,48 cm. (1 m auk\u0161tyje).<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-full\"><img decoding=\"async\" loading=\"lazy\" width=\"519\" height=\"386\" src=\"https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/image-1.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-1706\" srcset=\"https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/image-1.png 519w, https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/image-1-300x223.png 300w\" sizes=\"(max-width: 519px) 100vw, 519px\" \/><\/figure>\n\n\n\n<p>M\u016bs\u0173 paj\u016bryje ka\u0161tainiai sulapoja gegu\u017e\u0117s gale. \u0160i savyb\u0117 labai gera, nes da\u017eniausiai jau b\u016bna &nbsp;pra\u0117jusios pavasarin\u0117s \u0161alnos. Lapai pilnai u\u017eauga iki bir\u017eelio pabaigos. R\u016b\u0161is priskiriama 5-7 klimato atsparumo zonai (pagal USDA metodik\u0105). &nbsp;\u017dydi liepos prad\u017eioje kartu su ma\u017ealape liepa. Augalas vienanamis (turi vyri\u0161kus ir moteri\u0161kus \u017eiedus). Vyri\u0161ki \u017eiedai &#8211; baltos, bly\u0161kiai gelsvos 10-20 cm ilgio \u0161luotel\u0117s (\u017eirgin\u0117liai). \u017dydintis medis atrodo labai puo\u0161niai, bet skleid\u017eia savoti\u0161k\u0105 aromat\u0105. Smulk\u016bs moteri\u0161ki \u017eiedai telkiasi vyri\u0161k\u0173 \u017eirgin\u0117li\u0173 apatin\u0117je dalyje. \u017dieduose gausu \u017eiedadulki\u0173 ir nektaro. Augalai yra kry\u017emadulkiai, tod\u0117l gausiai dera kai \u0161alia auga dar bent vienas \u017eydintis medis.&nbsp;Spalio 1-\u0105 savait\u0119 subrandina &nbsp;labai dygliuotus vaisius (\u201ee\u017eiukus\u201c), kuri\u0173 viduje b\u016bna 1-3 ka\u0161tonin\u0117s spalvos s\u0117klos (vidutinis&nbsp; svoris 9-10 gr.). Sald\u017eius rie\u0161utus labai m\u0117gsta k\u0117k\u0161tai ir pel\u0117s. &nbsp;S\u0117jinukai m\u016bs\u0173 s\u0105lygomis der\u0117ti pradeda anksti, apie 7-10 m., tod\u0117l geriausia juos dauginti s\u0117klomis. Dauginti skiepijimo b\u016bdu verta tik \u017eema\u016bges vaisines formas, kurios skiepijamos pavasar\u012f \u012f valgom\u0173j\u0173 ka\u0161taini\u0173 sodinukus. &nbsp;Med\u017eiai gerai auga lengvose, r\u016bg\u0161\u010diose sm\u0117lio,&nbsp; priesm\u0117lio ir priemolio dirvose. Pana\u0161u, kad jiems tinka visi r\u016bg\u0161t\u016bs ir gerai nusausinti dirvo\u017eemiai. Formuoja gili\u0105 liemenin\u0119 \u0161akn\u012f ir puikiai atlaiko vasaros sausras. Jiems patinka kar\u0161tos vasaros. Ka\u0161tainis, prie\u0161ingai nei graikinis rie\u0161utmedis, nem\u0117gsta \u0161armini\u0173 dirvo\u017eemi\u0173. Ant kalkakmeni\u0173 ir karbonatinguose dirvo\u017eemiuose jie auga, bet ne\u017eydi. Prie\u0161 sodinant patartina pasitikrinti dirvo\u017eemio r\u016bg\u0161tingum\u0105. Tai ypatingas medis m\u016bs\u0173 parkams ir sodams.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>MEDIENA.<\/strong> Kieta, gra\u017eios tekst\u016bros ir prilygsta \u0105\u017euolo medienai. D\u0117l atsparumo puviniui labai tinka lauko baldams, lauko dailylent\u0117ms, tvoroms gaminti. Ka\u0161tainio mediena \u2013 skali ir tinkama stulpams, greb\u0117stams. Nuo sen\u0173 laik\u0173 naudojama statyboje ir baldams gaminti. Medienoje gausu tanin\u0173 (raugini\u0173 med\u017eiag\u0173).<\/p>\n\n\n\n<p><strong>MAISTAS.<\/strong> Rie\u0161utai yra labai maistingi ir sald\u016bs. J\u0173 sud\u0117tyje krakmolas sudaro 38- 80 % , riebalai tik apie 1%, baltymai (didel\u0117s biologin\u0117s vert\u0117s) \u2013 iki 5 %. Vaisiuose yra vitamin\u0173 E, C, B1, B2, B3, pantoteno r\u016bg\u0161ties, piridoksino ir folio r\u016bg\u0161ties. Jie taip pat yra mineral\u0173 toki\u0173 kaip Ca, P, K,Mg, S, Fe, Cu, Zn ir Mn \u0161altinis.&nbsp; Nuo seniausi\u0173 laik\u0173 ka\u0161taini\u0173 rie\u0161utai buvo d\u017eiovinami ir malami miltai, kurie pla\u010diai naudojami maisto pramon\u0117je. Ka\u0161taini\u0173 miltuose yra auk\u0161tos kokyb\u0117s baltym\u0173 su nepakei\u010diamomis aminor\u016bg\u0161timis (4-7 g\/100 g), daug cukr\u0173 (20-30 g\/100 g), krakmolo (50-60 g\/100 g), maistini\u0173 skaidul\u0173 (4-10 g\/100 g) ir neso\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 (2-4 g\/ 100 g). Ka\u0161tainio miltai yra geras fenolio jungini\u0173, mineral\u0173 ir vitamin\u0173 \u0161altinis. Pasaulio rinkoje did\u017eiausia ka\u0161taini\u0173 rie\u0161ut\u0173&nbsp;tiek\u0117ja yra Kinija. Po jos seka Bolivija, Turkija, Kor\u0117ja ir Italija. Italija yra did\u017eiausia augintoja ir tiek\u0117ja Europoje.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-full\"><img decoding=\"async\" loading=\"lazy\" width=\"995\" height=\"541\" src=\"https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/image-2.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-1707\" srcset=\"https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/image-2.png 995w, https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/image-2-300x163.png 300w, https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/image-2-768x418.png 768w\" sizes=\"(max-width: 995px) 100vw, 995px\" \/><\/figure>\n\n\n\n<p>Italai i\u0161 ka\u0161taini\u0173 milt\u0173 kepa sald\u017eius blynus, o vaisius naudoja makaron\u0173 patiekaluose, \u012fdaruose, m\u0117sos tro\u0161kiniuose, desertuose. Ka\u0161tainius galima valgyti \u017ealius, bet paprastai Europoje jie skrudinami ant ugnies arba kitaip kepami. Valgomi vieni kaip u\u017ekandis arba su pas\u016bdyto sviesto grie\u017ein\u0117liu (Pranc\u016bzija). Konservuoti ka\u0161tainiai sirupe &#8211; populiarus pranc\u016bzi\u0161kas delikatesas vadinamas \u201eMarrons glaces\u201c. Japonijoje ka\u0161tainius verda su druska kaip mes bulves. Ypa\u010d vertinamas ka\u0161taini\u0173 medus d\u0117l unikalaus skonio. I\u0161 lap\u0173 galima pasigaminti skani\u0105 ir sveikatai nauding\u0105 arbat\u0105.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-full\"><img decoding=\"async\" loading=\"lazy\" width=\"1004\" height=\"461\" src=\"https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/image-3.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-1708\" srcset=\"https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/image-3.png 1004w, https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/image-3-300x138.png 300w, https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/image-3-768x353.png 768w\" sizes=\"(max-width: 1004px) 100vw, 1004px\" \/><\/figure>\n\n\n\n<p><strong>VAISTAI.<\/strong> <strong>Valgomasis ka\u0161tainis <em>(lot. Castanea sativa)<\/em>, <\/strong>toliau<strong> <\/strong>CS, d\u0117l savo ekonomin\u0117s svarbos yra pripa\u017eintas vienu svarbiausi\u0173 med\u017ei\u0173 pasaulyje. Be valgom\u0173 sald\u017ei\u0173 vaisi\u0173, visos valgomojo ka\u0161tainio dalys buvo tirtos ir turi vaistini\u0173 savybi\u0173. Ka\u0161taini\u0173 \u201e\u0161alutiniai\u201c produktai (lapai, \u017eiev\u0117, vaisi\u0173 go\u017eel\u0117s) yra polifenoli\u0173 &#8211; stipri\u0173 antioksidant\u0173 \u0161altinis.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-full\"><img decoding=\"async\" loading=\"lazy\" width=\"558\" height=\"410\" src=\"https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/image-4.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-1709\" srcset=\"https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/image-4.png 558w, https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/image-4-300x220.png 300w\" sizes=\"(max-width: 558px) 100vw, 558px\" \/><\/figure>\n\n\n\n<p>Nuo seno liaudies medicinoje gydymui buvo naudojamas valgomojo ka\u0161tainio lap\u0173 nuoviras (i\u0161trauka) gydant:<\/p>\n\n\n\n<ul>\n<li>\u012fvairias kv\u0117pavimo tak\u0173 ligas, tokias kaip astma, kosulys, per\u0161alimas, bronch\u0173 ligos;<\/li>\n\n\n\n<li>reumato gydymui;<\/li>\n\n\n\n<li>viduriavimui stabdyti;<\/li>\n\n\n\n<li>taip pat turi raminam\u0105j\u012f poveik\u012f, tod\u0117l tinka gerti bet kuriuo paros laiku.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Atlikta (ir vis dar atliekama) daug mokslini\u0173 tyrim\u0173 apie veikli\u0105sias med\u017eiagas bei j\u0173 poveik\u012f \u017emogaus organizmui. Gydymui naudojami ka\u0161taini\u0173 lapai, \u017eiev\u0117, s\u0117kl\u0173 go\u017eel\u0117s-d\u0117\u017eut\u0117s, \u017eiedai ir pumpurai, vandenin\u0117s i\u0161traukos bei tinkt\u016bros. Visos dalys turi biologi\u0161kai aktyvi\u0173 jungini\u0173 ir savybi\u0173:<\/p>\n\n\n\n<ul>\n<li><strong>Citoprotektoriai<\/strong> (antinavikinis poveikis, \u017eiev\u0117). Buvo atlikti tyrimai su prostatos v\u0117\u017eiu, gimdos kaklelio, skrand\u017eio, storosios \u017earnos, kr\u016bties ir kepen\u0173 v\u0117\u017eiu sergan\u010diais. Pasteb\u0117ta, kad buvo slopinamas skirting\u0173 v\u0117\u017eio l\u0105steli\u0173 gyvybingumas. Tirtas ka\u0161taini\u0173 \u017eiev\u0117s ekstrakto poveikis leukemijos l\u0105stel\u0117ms. Rezultatai rod\u0117, kad \u017eiev\u0117s ekstraktas gali sukelti l\u0105steli\u0173 apoptoz\u0119 (patvirtintas specifnis v\u0117\u017eio l\u0105steli\u0173 mirties mechanizmas). \u017diev\u0117s ekstraktas gali b\u016bti naudojamas kaip alternatyva arba kartu su chemoterapiniais vaistais vis\u0173 tip\u0173 v\u0117\u017eio pakenkt\u0173 organ\u0173 ir sistem\u0173 gydymui.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Antibakterinis poveikis<\/strong> (lapai, \u017eiedai, s\u0117kl\u0173 go\u017eel\u0117s, \u017eiev\u0117), kurio tyrimas atskleid\u0117 slopinim\u0105 prie\u0161 septynias bakterij\u0173 padermes. Jautriausios bakterijos buvo&nbsp;<em>Enterobacter aerogenes<\/em>&nbsp;ir&nbsp;<em>Staphylococcus aureus<\/em> (auksinis stafilokokas),&nbsp;<em>Proteus vulgaris (<\/em>tam tikro mikrobo r\u016b\u0161ies geb\u0117jimo sukelti lig\u0105 laipsnis),&nbsp;<em>Pseudomonas aeruginosa<\/em>&nbsp;ir&nbsp;<em>Enterobacter cloacae<\/em>. Blokavo <em>Proteus vulgaris<\/em>&nbsp;bakterij\u0173 patogenin\u012f aktyvum\u0105 ir virulenti\u0161kum\u0105 (tam tikro mikrobo r\u016b\u0161ies geb\u0117jimo laipsnis sukelti lig\u0105).<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Antivirusinis poveikis<\/strong> (lapai, \u017eiedai, s\u0117kl\u0173 go\u017eel\u0117s, \u017eiev\u0117).<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Prie\u0161u\u017edegiminis poveikis<\/strong> (lapai, \u017eiedai, s\u0117kl\u0173 go\u017eel\u0117s, \u017eiev\u0117).<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Neuroprotektoriai<\/strong>&nbsp;(lapai, \u017eiev\u0117, s\u0117kl\u0173 go\u017eel\u0117s) padeda apsaugoti nerv\u0173 l\u0105steles nuo \u017ealos ar mirties. Sustabdo ir riboja smegen\u0173 audinio \u017eal\u0105, atsirandan\u010di\u0105 d\u0117l \u016bmin\u0117s i\u0161emijos. Gali pad\u0117ti atstatyti atmint\u012f po Covid-19 viruso pakenkimo.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Kardioprotektoriai<\/strong>&nbsp;(lapai, \u017eiev\u0117, s\u0117kl\u0173 go\u017eel\u0117s) padeda atnaujinti ir reguliuoti deguonies apr\u016bpinim\u0105 miokarde. Vartojama siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 \u0161irdies raumen\u0173 sustor\u0117jimui.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Antioksidantai<\/strong> (lapai, \u017eiedai, s\u0117kl\u0173 go\u017eel\u0117s, \u017eiev\u0117, pumpurai) ma\u017eina laisv\u0173j\u0173 radikal\u0173 susidarymo rizik\u0105 ir padeda organizmo antioksidacinei sistemai neutralizuodami jau susidariusius laisvuosius radikalus ir atitaisydami j\u0173 sukeltus pa\u017eeidimus.&nbsp;Juose yra tanin\u0173 (didel\u0117s molekulin\u0117s mas\u0117s polifenoliniai junginiai), \u012fskaitant kastalagino, veskalagino ir fenolini\u0173 jungini\u0173 (suri\u0161a laisvuosius radikalus bei aktyvina antioksidacini\u0173 ferment\u0173 sintez\u0119, tokiu b\u016bdu apsaugodami nuo lipid\u0173 sukelto oksidacinio poveikio (pvz. DNR pa\u017eeidimo), \u0161altinis.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Antispazminis poveikis<\/strong> (lapai, pumpurai).<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Hipolipideminis poveikis<\/strong> (lapai) naudojami padid\u0117jusio cholesterolio ma\u017einimui.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Hipoglikeminis poveikis<\/strong> (lapai) sergantiems cukriniu diabetu, reguliuoja gliukoz\u0117s kiek\u012f kraujyje.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Fungicidinis poveikis<\/strong> (\u017eiedai, lapai) turi polifenoli\u0173, kurie stipriai paveik\u0117&nbsp;<em>Candida<\/em>&nbsp;r\u016b\u0161is.&nbsp; \u017died\u0173 ekstraktas atskleid\u0117 fungicidin\u012f&nbsp;<em>Candida glabrata<\/em>&nbsp;poveik\u012f. \u017died\u0173 ir lap\u0173 nuovirai&nbsp;naudojami esant spuogams, u\u017edegiminei odos b\u016bklei.<\/li>\n\n\n\n<li>S\u0117kl\u0173 go\u017eel\u0117s taip pat tur\u0117jo <strong>hidratacijos savyb\u0119 ir apsaug\u0105 nuo kolageno skilimo<\/strong> keratinocituose (odos l\u0105stel\u0117s, sudaran\u010dios apie 90&nbsp;% epidermio, pagrindin\u0117 keratinocit\u0173 funkcija \u2013 sudaryti barjer\u0105 tarp&nbsp;organizmo&nbsp;ir aplinkos).&nbsp;Visi rezultatai rodo, kad &nbsp;valgomojo ka\u0161tainio&nbsp; s\u0117kl\u0173 go\u017eel\u0117s ekstraktai ir juose esan\u010dios veikliosios med\u017eiagos gali b\u016bti panaudojami kosmetikoje, skirtoje odos apsaugai.<\/li>\n\n\n\n<li>Turi <strong>fotoprotektoriaus savyb\u0119 <\/strong>(lapai), kuri apsaugo nuo saul\u0117s spinduli\u0173 daromos \u017ealos. Stimuliuoja kolageno sintez\u0119, gamyb\u0105 ir reguliavim\u0105.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Palaiko venin\u0119 ir limfin\u0119 cirkuliacij\u0105<\/strong> (pumpurai), padeda esant \u012fvairioms problemoms: i\u0161sipl\u0117tusioms venoms, hemorojui, dubens ven\u0173 varikoz\u0117, limfodema, limfos s\u0105stovio atvejais, gerina sunkiai gyjan\u010di\u0173 \u017eaizd\u0173 gijim\u0105, limfin\u0117s kilm\u0117s edemai, bendro silpnumo atvejais. Didina venin\u0119 cirkuliacij\u0105 ir mal\u0161ina spazmus. Tinka spazminiam kosuliui mal\u0161inti derinat kartu su kitomis vaista\u017eol\u0117mis.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Paruo\u0161\u0117: Loreta Po\u0161kien\u0117 ir Art\u016bras Po\u0161kus<\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u0160altiniai:<\/strong><\/p>\n\n\n\n<ol type=\"1\">\n<li>David More, John White Trees of Britain and Northeern Europe. London, 2003.<\/li>\n\n\n\n<li>Mindaugas Navasaitis Dendrologija, Vilnius, 2004.<\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.frutas-hortalizas.com\/Fruits\/Types-varieties-European-chesnut.html\">https:\/\/www.frutas-hortalizas.com\/Fruits\/Types-varieties-European-chesnut.html<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Ka%C5%A1tainis\">https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Ka%C5%A1tainis<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.missouribotanicalgarden.org\/PlantFinder\/PlantFinderDetails.aspx?taxonid=280759\">https:\/\/www.missouribotanicalgarden.org\/PlantFinder\/PlantFinderDetails.aspx?taxonid=280759<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.euforgen.org\/species\/castanea-sativa\/\">https:\/\/www.euforgen.org\/species\/castanea-sativa\/<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.englishwoodlandstimber.co.uk\/species\/chestnut\/\">https:\/\/www.englishwoodlandstimber.co.uk\/species\/chestnut\/<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/ecochoice.co.uk\/news\/blog\/item\/spotlight-on-species-chestnut\">https:\/\/ecochoice.co.uk\/news\/blog\/item\/spotlight-on-species-chestnut<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.honeytraveler.com\/single-flower-honey\/chestnut-honey\/\">https:\/\/www.honeytraveler.com\/single-flower-honey\/chestnut-honey\/<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.mdpi.com\/2071-1050\/14\/19\/12181\">https:\/\/www.mdpi.com\/2071-1050\/14\/19\/12181<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/link.springer.com\/article\/10.1186\/s12906-017-1756-6\">https:\/\/link.springer.com\/article\/10.1186\/s12906-017-1756-6<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.mdpi.com\/1420-3049\/24\/18\/3401\">https:\/\/www.mdpi.com\/1420-3049\/24\/18\/3401#<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.mdpi.com\/2306-5710\/7\/3\/63\">https:\/\/www.mdpi.com\/2306-5710\/7\/3\/63<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.hindawi.com\/journals\/omcl\/2013\/471790\/\">https:\/\/www.hindawi.com\/journals\/omcl\/2013\/471790\/<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/pubs.rsc.org\/en\/content\/articlelanding\/2021\/fo\/d1fo00029b\/unauth\">https:\/\/pubs.rsc.org\/en\/content\/articlelanding\/2021\/fo\/d1fo00029b\/unauth<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.sciencedirect.com\/science\/article\/abs\/pii\/S0926669012005882\">https:\/\/www.sciencedirect.com\/science\/article\/abs\/pii\/S0926669012005882<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.sciencedirect.com\/science\/article\/abs\/pii\/S0963996921002635\">https:\/\/www.sciencedirect.com\/science\/article\/abs\/pii\/S0963996921002635<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.hindawi.com\/journals\/bmri\/2014\/232956\/\">https:\/\/www.hindawi.com\/journals\/bmri\/2014\/232956\/<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.tandfonline.com\/doi\/abs\/10.1080\/11263504.2020.1813828\">https:\/\/www.tandfonline.com\/doi\/abs\/10.1080\/11263504.2020.1813828<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.sciencedirect.com\/science\/article\/abs\/pii\/S0367326X00001854\">https:\/\/www.sciencedirect.com\/science\/article\/abs\/pii\/S0367326X00001854<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.mdpi.com\/1999-4923\/13\/10\/1634\">https:\/\/www.mdpi.com\/1999-4923\/13\/10\/1634<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.hindawi.com\/journals\/omcl\/2019\/8926075\/\">https:\/\/www.hindawi.com\/journals\/omcl\/2019\/8926075\/<\/a><\/li>\n\n\n\n<li><a href=\"https:\/\/www.sciencedirect.com\/science\/article\/abs\/pii\/S1359511317310073\">https:\/\/www.sciencedirect.com\/science\/article\/abs\/pii\/S1359511317310073<\/a><\/li>\n<\/ol>\n\n\n\n<div class=\"wp-block-file\"><object class=\"wp-block-file__embed\" data=\"https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/Galutinis-Valgomasis-kastainis-straipsnis-LDD-puslapiui-siuntimui-20230321-1.pdf\" type=\"application\/pdf\" style=\"width:100%;height:600px\" aria-label=\"Embed of Galutinis-Valgomasis-kastainis-straipsnis-LDD-puslapiui-siuntimui-20230321-1.\"><\/object><a id=\"wp-block-file--media-64b0d96e-f37c-4db2-80e5-fc775a5da1e9\" href=\"https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/Galutinis-Valgomasis-kastainis-straipsnis-LDD-puslapiui-siuntimui-20230321-1.pdf\">Galutinis-Valgomasis-kastainis-straipsnis-LDD-puslapiui-siuntimui-20230321-1<\/a><a href=\"https:\/\/dendrologai.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/Galutinis-Valgomasis-kastainis-straipsnis-LDD-puslapiui-siuntimui-20230321-1.pdf\" class=\"wp-block-file__button wp-element-button\" download aria-describedby=\"wp-block-file--media-64b0d96e-f37c-4db2-80e5-fc775a5da1e9\">Parsisi\u0173sti<\/a><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Ka\u0161taini\u0173 (Castanea) gentyje yra 13 r\u016b\u0161i\u0173. Jos aptinkamos \u0160iaur\u0117s Amerikoje (auga 7 r\u016b\u0161ys), Piet\u0173, Pietry\u010di\u0173 ir Ryt\u0173 Europoje (1-a r\u016b\u0161is), Centrin\u0117je ir Ryt\u0173 Azijoje (Kinija, Japonija, Kor\u0117ja &#8211; auga 5-ios r\u016b\u0161ys). Ka\u0161tainiai priklauso bukini\u0173 (Fagaceae) \u0161eimai ir yra artimi buk\u0173, \u0105\u017euol\u0173 giminai\u010diai. Apibendrinant galima sakyti, kad pasaulyje yra keturios pagrindin\u0117s ka\u0161taini\u0173 r\u016b\u0161ys: amerikinis (C. dentata), kininis (C. mollissima), japoninis (C. [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":4,"featured_media":1710,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":true,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[5,6],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1704"}],"collection":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/4"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1704"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1704\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1714,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1704\/revisions\/1714"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1710"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1704"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1704"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1704"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}