{"id":1644,"date":"2023-02-10T13:21:22","date_gmt":"2023-02-10T10:21:22","guid":{"rendered":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=1644"},"modified":"2023-02-10T13:26:03","modified_gmt":"2023-02-10T10:26:03","slug":"vdu-botanikos-sodo-dendroparko-pirmieji-zingsniai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/dendrologai.lt\/?p=1644","title":{"rendered":"VDU botanikos sodo dendroparko pirmieji \u017eingsniai<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n
\"\"
VDU Kauno botanikos sodas<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
VDU Kauno botanikos sodo vyr. specialist\u0117 Jolanta \u0160ab\u016bnait\u0117<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

VDU botanikos sodo parkas \u0161iais laikais turb\u016bt daugeliui pirmiausia asocijuojasi su kasmet vasar\u0105 pra\u017eystan\u010diu ir lankytojus viliojan\u010diu gelsva\u017eied\u017eiu tulpmed\u017eiu (Liriodendron tulipifera<\/em>), senosiomis tikrosiomis metasekvojomis (Metasequoia glyptostroboides<\/em>). Bet viskas prasid\u0117jo nuo kit\u0173 egzotini\u0173 augal\u0173, toki\u0173 kaip japoninis puo\u0161medis (Cercidiphyllum japonicum<\/em>), Crataegus macranthera, Sorbus aria<\/em>, kai 74 ha teritorijoje, Fredos dvare, anot prof. K. Regelio \u201enetoli Kauno: ten jau yra gra\u017eus parkas, daugyb\u0117 ret\u0173 med\u017ei\u0173, tvenkiniai…, prad\u0117jome auginti egzotinius med\u017eius ir kr\u016bmus. I\u0161 senesni\u0173 laik\u0173 \u010dia jau augo platanas (Platanus<\/em>), Aesculus luteus<\/em>, i\u0161 Amerikos, keleta Acer<\/em> r\u016b\u0161i\u0173 ir t.t. Mes pasodinome spygliuo\u010di\u0173 kolekcij\u0105 \u2013 Abies, Pinus, Picea, Larix<\/em>. Volai (kariniai \u012ftvirtinimai) buvo apsodinti (tuometiniai \u012fstatymai netrukd\u0117 apsodinti karini\u0173 \u012frengini\u0173, kurie tam labai tiko) Pinus pumila<\/em>, gautais i\u0161 Klaip\u0117dos, \u010dia bandyta daryti alpinarium\u0105\u201c. Deja, \u0161ios pu\u0161ys nei\u0161liko. \u201eGinkgo biloba<\/em> mes gavome dovanai i\u0161 Raudondvario parko, kur \u0161\u012f med\u012f globojo moterys kumet\u0117s. Nelengvas darbas buvo t\u0105 med\u012f perve\u017eti  ir pasodinti\u201c \u2013 ra\u0161o savo atsiminimuose prof. K. Regelis. 1933 m. \u201eLietuvos Aido\u201c 128 numeryje randame \u017einut\u0119 apie \u0161io ginkmed\u017eio atsiradimo botanikos sode istorij\u0105. Prof. K. Regeliui paliekant Kaun\u0105, dviskiautis ginkmedis buvo 5 metr\u0173 auk\u0161\u010dio, pasak profesoriaus, vienas did\u017eiausi\u0173 \u0160iaur\u0117s Europoje, \u201etoliau \u012f \u0160iaur\u0119 Ginkgo<\/em> med\u017ei\u0173 nebuvo, didelius med\u017eius a\u0161 ma\u010diau tik Vokietijoje ir \u0160veicarijoje. … Ginkgo<\/em> medis Kaune buvo retenyb\u0117.\u201c \u012edomu, kad  jis pirm\u0105 kart\u0105 sporifikavo 2020 metais, prof. K. Regelio 130 gimimo met\u0173 jubiliejaus proga. Bet lieka intriga, i\u0161 kur atsirado antrasis dviskiautis ginkmedis, augantis u\u017e r\u016bm\u0173, pirmojo, prie\u0161 sal\u0105, beveik kopija – auk\u0161\u010diu, kamieno storiu, forma. Gal tai tik spaudos klaida, gal ir sodino du ginkmed\u017eius, o i\u0161spausdino, kad vien\u0105, o gal reik\u0117jo nutyl\u0117ti, kad gavo du. Pasak E. M. Ramanauskait\u0117s, \u201e1926-aisiais sodo kolekcijose buvo 4650 r\u016b\u0161i\u0173 augal\u0173, o \u0161is skai\u010dius kiekvienais metais augo\u201c. A. Minkevi\u010dius prisiminimuose ra\u0161o, kad \u201eparkas ir dendrarijus pasipild\u0117 daugeliu nauj\u0173 augal\u0173, atvirame grunte buvo \u012fveista per 6000 auk\u0161tesni\u0173j\u0173 augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173\u201c. Kiek dendrologini\u0173 objekt\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 sodas tuo metu tur\u0117jo, lieka paslaptyje, nors jis mini, kad \u201eparke \u012fveista 560 med\u017ei\u0173 ir kr\u016bm\u0173\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Duomenys apie augalus buvo kaupiami specialiose kortel\u0117se, dalis j\u0173 yra i\u0161likusios, jose datos su keli\u0173 met\u0173 paklaida. Per\u017evelgus jas susidaro nema\u017eas augal\u0173, sodint\u0173 tre\u010diajame ketvirtajame de\u0161imtme\u010diuose, s\u0105ra\u0161as. Did\u017eioji dauguma \u0161i\u0173 med\u017ei\u0173 voki\u0161kos kilm\u0117s \u2013 i\u0161 Berlyno, \u0160p\u0117to arboretumo, yra ir i\u0161 Kaliningrado, Sankt Peterburgo.<\/p>\n\n\n\n

Med\u017ei\u0173 ir kr\u016bm\u0173, sodint\u0173 botanikos sode 1923-1936 metais, s\u0105ra\u0161as remiantis augal\u0173 kortel\u0117mis:<\/p>\n\n\n\n

Nei\u0161lik\u0119 ar dalis likusi\u0173 iki \u0161i\u0173 dien\u0173*<\/td>Augalo vardas<\/td>Kilm\u0117<\/td><\/tr>
 <\/td>Abies concolor<\/em> (Gord. & Glend.) Lindl. Ex Hildebr.<\/td>1926, Berlynas<\/td><\/tr>
 <\/td>Acer pseudoplatanus<\/em> L.<\/td>1923-1932, \u0160p\u0117tas<\/td><\/tr>
*<\/td>Betula papyrifera<\/em> Marsh.<\/td>1923-1933, \u0160p\u0117tas<\/td><\/tr>
*<\/td>Carpinus betulus<\/em> L. ‘Fastigiata’<\/td>apie1928<\/td><\/tr>
 <\/td>Celastrus scandens<\/em> L.<\/td>1936<\/td><\/tr>
 <\/td>Cercidiphyllum japonicum<\/em> S. & Z.<\/td>1924-1928, \u0160p\u0117tas<\/td><\/tr>
 <\/td>Crataegus macracantha<\/em> Loudon.<\/td>1926-1930, \u0160p\u0117tas<\/td><\/tr>
 <\/td>Elaeagnus angustifolia<\/em> L.<\/td>~1930, Kaunas<\/td><\/tr>
*<\/td>Fagus sylvatica<\/em> L.<\/td>~1923 \/ 1930, \u0160p\u0117tas<\/td><\/tr>
 <\/td>Fagus sylvatica<\/em>  L. ‘Atropunicea’<\/td>1923-1932, Kaliningradas<\/td><\/tr>
 <\/td>Ginkgo biloba<\/em> L.<\/td>1933, Raudondvaris<\/td><\/tr>
 <\/td>Gleditsia triacanthos<\/em> L.<\/td>~1923-1936<\/td><\/tr>
 <\/td>Juglans ailantifolia<\/em> Carr.<\/td>1924-1936, Kaliningradas<\/td><\/tr>
 <\/td>Juglans ailantifolia<\/em> var. ailantifolia<\/em> (Carr.) Rehd.<\/td>1924-1936, Berlynas<\/td><\/tr>
 <\/td>Juglans nigra<\/em> L.<\/td>1924-1928, Berlynas<\/td><\/tr>
*<\/td>Larix decidua<\/em> Mill.<\/td>1923, 1926, Berlynas<\/td><\/tr>
*<\/td>Larix decidua<\/em> Mill.<\/td>1930<\/td><\/tr>
 <\/td>Larix kaempferi<\/em> (Lamb.) Carr.<\/td>1926, Berlynas<\/td><\/tr>
*<\/td>Larix laricina<\/em> (Du Roi) K. Koch<\/td>1926, Berlynas<\/td><\/tr>
*<\/td>Larix <\/em>x marschlinsii<\/em> Coaz.<\/td>1926, Berlynas<\/td><\/tr>
 <\/td>Larix <\/em>x marschlinsii<\/em> Coaz.<\/td>1926<\/td><\/tr>
 <\/td>Larix sibirica<\/em> Ledeb.<\/td>1926, Berlynas<\/td><\/tr>
 <\/td>Larix sibirica<\/em> Ledeb.<\/td>1928, Peterburgas<\/td><\/tr>
 <\/td>Malus baccata<\/em> (L.) Borkh.<\/td>1930<\/td><\/tr>
 <\/td>Morus nigra<\/em> L.<\/td>1930<\/td><\/tr>
 <\/td>Philadelphus inodorus <\/em>L.<\/td>1930, Berlynas<\/td><\/tr>
*<\/td>Philadelphus microphyllus <\/em>A. Gray<\/td>1939, Kanada<\/td><\/tr>
 <\/td>Picea abies<\/em> (L.) H. Karst. ‘Ohlendorffii’<\/td>1926, Berlynas<\/td><\/tr>
 <\/td>Picea abies<\/em> (L.) H. Karst. ‘Virgata’<\/td>1926, Berlynas<\/td><\/tr>
 <\/td>Picea engelmannii<\/em> Parry ex Engelm.<\/td>1928, Berlynas<\/td><\/tr>
*<\/td>Picea glauca<\/em> (Moench) Voss<\/td>1928, Berlynas<\/td><\/tr>
*?<\/td>Picea glauca <\/em>var. albertiana<\/em> (S. Br.) Sarg.<\/td>1928-1932, Berlynas<\/td><\/tr>
*?<\/td>Picea glauca<\/em> (Moench) Voss ‘Coerulea’<\/td>1928, Berlynas<\/td><\/tr>
 <\/td>Picea omorica<\/em> (Pa\u010di\u010d.) Purk.<\/td>1926-1936, \u0160p\u0117tas<\/td><\/tr>
*<\/td>Picea pungens<\/em> Engelm.<\/td>1926-1932, \u0160p\u0117tas<\/td><\/tr>
*<\/td>Pinus banksiana <\/em>L.<\/td>1-26-1932, \u0160p\u0117tas<\/td><\/tr>
*<\/td>Pinus nigra<\/em> J. F. Arnold<\/td>1926-1932, \u0160p\u0117tas<\/td><\/tr>
 <\/td>Pinus strobus<\/em> L.<\/td>1926-1932, Berlynas<\/td><\/tr>
 <\/td>Pseudotsuga menziesii<\/em>  (Mirb.) Franco<\/td>1923-1926, Berlynas<\/td><\/tr>
 <\/td>Pseudotsuga menziesii<\/em> (Mirb.) Franco var. glauca<\/em> (Beissn.) Franco<\/td>1926, Berlynas<\/td><\/tr>
 <\/td>Robinia pseudoacacia<\/em> L.<\/td>1924-1926-1930, Berlynas<\/td><\/tr>
 <\/td>Sorbus aria <\/em>(L.) Crantz<\/td>1936<\/td><\/tr>
 <\/td>Taxus baccata<\/em> L. ‘Dovastoniana’<\/td>1930, Berlynas<\/td><\/tr>
*?<\/td>Taxus baccata<\/em> L. ‘Elegantissima’<\/td>1930-1940, \u0160p\u0117tas<\/td><\/tr>
 <\/td>Taxus baccata<\/em> L. ‘Fastigiata’<\/td>1930, Berlynas<\/td><\/tr>
 <\/td>Taxus cuspidata<\/em> Siebold et Zucc.<\/td>1940, Berlynas<\/td><\/tr>
 <\/td>Thuja occidentalis<\/em> L.<\/td>1932, \u0160p\u0117tas<\/td><\/tr>
 <\/td>Thuja occidentalis<\/em> L.<\/td>1932, Berlynas<\/td><\/tr>
 <\/td>Thuja occidentalis<\/em> L.<\/td>1932, Berlynas<\/td><\/tr>
 <\/td>Thuja occidentalis<\/em> ‘Columna’<\/td>1935, LT<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n

Ne kiekvienam augalui pavyko i\u0161gyventi \u017eiemas, karo metus, \u012fvairias negandas, pavyzd\u017eiui, Larix laricina<\/em> telik\u0119 7, Morus alba<\/em>, Juglans ailantifolia<\/em> var. ailantifolia <\/em>lik\u0119tik keli. Apie kai kuriuos med\u017eius galime sp\u0117lioti, kad jie sodinti prie prof. K. Regelio, pavyzd\u017eiui Pinus contorta, <\/em>augantys ant forto, Cydonia<\/em> prie\u0161 jazmin\u0173 kolekcij\u0105. \u010cia pagelbsti dr. A. Minkevi\u010diaus sudarytas ir 1936 metais i\u0161leistas \u201eVDU botanikos sodo planas\u201c (spausdino \u201eRaid\u0117s\u201c spaustuv\u0117). Persikelkime \u012f t\u0173 met\u0173 sod\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Be parko, plane \u012fvardijamas ir Arboretum (9 numeris plane) bei Nat\u016brali\u0173 augal\u0173 bendruomen\u0117s (10). Dendrofloros objektai pasiskirsto 11-47 numeriais pa\u017eym\u0117tuose kvartaluose. Kai kurios abejon\u0117s nei\u0161sisklaid\u0117: ar tikrai saloje augantys europiniai maumed\u017eiai sodinti sodui besikuriant, ar lik\u0119 nuo dvarininko Jozefo Godlevskio laik\u0173. Dar viena intriga: ar tikrai atsodinti po karo, u\u017e japoninio puo\u0161med\u017eio, sodinto 1924-1928 metais, augantys lazdynai ir rauger\u0161kis. A. Minkevi\u010dius mini \u010dia augusius \u201eCorylus <\/em>var. atropurpurea<\/em> ir var. aurea\u201c<\/em> bei rauger\u0161k\u012f \u201eBerberis vulgaris <\/em>var. atropurpurea\u201c, <\/em>nors v\u0117lesn\u0117se duomen\u0173 kortel\u0117se ra\u0161oma, kad \u0161ie lazdynai sodinti 1956 m., o rauger\u0161kis 1986 metais. Galima manyti, kad Rhus typhina <\/em>i\u0161liko 13 numeriu pa\u017eym\u0117tame plotelyje. VDU botanikos sodo k\u016brimosi prad\u017eioje pasodinama tujos, kukmed\u017eiai, \u0161eivamed\u017eiai, baltosios akacijos (dabar robinijomis vadiname), jazminai, spir\u0117jos, potentil\u0117s (taip tuo metu jas vadina dr. A. Minkevi\u010dius), pra\u017eysta azalijos ir rododendrai, sodo planelyje pa\u017eym\u0117ti 15-25 numeriais. T\u0173 laik\u0173 rododendrai, deja, nei\u0161liko. Nauji augalai praturtino tuometin\u012f botanin\u012f \u017eodyn\u0105: nauj\u0173 kolekcij\u0173 vardai padaryti i\u0161 j\u0173 lotyni\u0161k\u0173 atitikmen\u0173 – Spiraea, Potentilla<\/em>. Prof. K. Regelis (jis ir botanikos \u017eodyno komisijos narys) savo atsiminimuose ra\u0161o, kad augal\u0173 cel\u0117, dabar l\u0105stel\u0117, dar netur\u0117jo vieno termino.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Dr. Minkevi\u010diaus sudarytas botanikos sodo planas, 1936 m.<\/p>\n\n\n\n

Dendrologin\u0117s kolekcijos buvo sodinamos ne tik moksliniu, dekoratyviniu po\u017ei\u016briu, bet ir praktiniu. A. Minkevi\u010diaus prisiminimuose profesoriaus 110 metin\u0117ms ra\u0161o, kad net dviejose vietose buvo aklimatizuojamos ir Carya, Pterocarya, Juglans<\/em>. Tuo u\u017esi\u0117m\u0117 sodo direktor\u0117 M. Lukaitien\u0117; vien\u0105 \u017eiem\u0105 daug medeli\u0173 ap\u0161alo, ta\u010diau keli i\u0161liko iki m\u016bs\u0173 dien\u0173. Galima susipa\u017einti su tuometiniu \u201evalaki\u0161kuoju (dabar vadinamas graikiniu) rie\u0161utmed\u017eiu – Juglans regia <\/em>ir \u0161ilkmed\u017eiu – Morus alba<\/em> (26 kv.), ten pat auga jaunas Fagus sylvatica<\/em>\u201c.<\/em> Iki \u0161i\u0173 dien\u0173 nepakeitusi vietos (27 numeris planelyje) rauger\u0161ki\u0173 kolekcija, taip pat \u0161alia esantys Euonymus <\/em>(\u010dia  ir dabar auga beveik 63 cm skersmens kamienu siauralapis o\u017eek\u0161nis (E. hamiltonianus<\/em>). A. Minkevi\u010diaus \u017eod\u017eiais tariant, \u201eprakti\u0161kai svarbus pa\u017einimui rauger\u0161kis (Berberis<\/em>) ir mahonia (Mahonia<\/em>)\u201c (dabar ten auga tik rauger\u0161kiai) bei netoli auganti dygioji \u0161unobel\u0117, Rhamnus catharcticus<\/em>, o j\u0173 buvo sodinta ne viena r\u016b\u0161is. Anot dr. A. Minkevi\u010diaus, \u201epastarasis (tuo metu \u0161io augalo vardas buvo vyri\u0161kos gimin\u0117s \u2013 \u201e\u0161unobelis\u201c) 1934 m. u\u017edraustas be leidimo Lietuvoje auginti d\u0117l Puccinia graminis<\/em> grybo\u201c. Gali b\u016bti, kad tai seniausia ir storiausia dygioji \u0161unobel\u0117 Lietuvoje, tik d\u0117l \u201ekaimyno\u201c grybo turinti neger\u0105 vard\u0105, ir ji niekam ne\u012fdomi kaip dendrologinis dekoratyvinis objektas.<\/p>\n\n\n\n

Arboretume (28-44 kvartalai) augalai buvo sugrupuoti \u0161eimomis: Celastraceae, Rosaceae, Hydrangeaceae.<\/em> Dr. A. Minkevi\u010diaus teigimu, \u0161i sodo dalis kasmet papildoma naujomis r\u016b\u0161imis, grup\u0117mis. Jau tuo metu pavasar\u012f vienas gra\u017eiausi\u0173 kampeli\u0173 buvoer\u0161k\u0117tini\u0173 \u0161eima (Crataegus, Pyrus, Malus, Sorbus, Prunus, Amygdalus<\/em>, Cydonia, Spiraea<\/em>). Vis dar sod\u0105 puo\u0161ia senoji gra\u017eioji Malus niedzwetzkyana,<\/em> sodinta prof. K. Regeliui vadovaujant. I\u0161likusios serbent\u0173 (ir dabar auga R. aureum, R. alpinum<\/em>), <\/em>jazmin\u0173kolekcijos, ta\u010diau tikrai neberasime \u010dia avie\u010di\u0173 (Rubus<\/em>). 1936 m. VDU botanikos sodo planelyje ra\u0161oma, kad \u201eOleaceae<\/em> \u0161eim\u0105 reprezentuoja Forsythia<\/em>, kelios Ligustrum<\/em> r\u016b\u0161ys, nema\u017eas botani\u0161k\u0173 ir skiepyt\u0173 \u012fvairiaspalvi\u0173  alyv\u0173 rinkinys\u201c; gal net 100 alyv\u0173 kr\u016bm\u0173 i\u0161lik\u0119 iki \u0161i\u0173 dien\u0173. Papilionaceae<\/em>, dabar Fabaceae,<\/em> \u0161eim\u0105 vis dar atstovauja balta\u017eied\u0117 (Robinia pseudoacacia<\/em>) ir rausva\u017eied\u0117 (R. neomexicana<\/em>) robinijos, tada vadintos akacijomis, Gleditia triacanthos, <\/em>karaganos \u2013 Caragana<\/em> frutex <\/em>(beti\u0161nyko C. spinosa <\/em>ir C. spinosissima<\/em>), Laburnum alpinum<\/em>.  Caprifoliaceae<\/em> \u0161eimoje (plane 44 kvartalas), gyvuojan\u010dioje ir dabar, tada pasodinta daugelis Lonicera, Sambucus<\/em>, Viburnum<\/em> r\u016b\u0161i\u0173, kai kurie augalai i\u0161liko. Atsiskyr\u0117lis senas juodasis \u0161eivamedis vis dar \u017ealiuoja, vieni\u0161as, apkerp\u0117j\u0119s….<\/p>\n\n\n\n

Senoji spygliuo\u010di\u0173 kolekcija prad\u017eiugina i\u0161likusiais \u0161imtame\u010diais med\u017eiais, o viskas prasid\u0117jo nuo Taxus baccata<\/em>, Pinus<\/em>, Pseudotsuga douglasii <\/em>var. glauca<\/em>, Abies concolor<\/em>, Abies balsamea<\/em>. Kai kurie spygliuo\u010diai, kaip Juniperus communis ir J. sabina<\/em>, Picea pungens <\/em>var. glauca <\/em>ir var. argentea<\/em> \u2013 jau tik botanin\u0117 sodo istorija. Nepamir\u0161ta ir augal\u0173 bendrijos, viskas buvo daroma student\u0173 labui: \u010dia, 45-47 kvartaluose, \u201enat\u016bralin\u0117mis augal\u0173 bendruomen\u0117mis\u201c i\u0161vardijamuose ploteliuose \u201eu\u017eveistas lietuvi\u0161kas eglynas, pu\u0161ynas i\u0161 \u017eema\u016bgi\u0173 Pinus montana<\/em> su pavieni\u0173 egli\u0173 ir maumed\u017ei\u0173  egzemplioriais, Fagus sylvatica<\/em> mi\u0161kelis su Abies alba<\/em> priemai\u0161a, pavaizduoti Alpes\u201c. Buk\u0173 mi\u0161kelis gyvuoja ir dabar su vienu ypa\u010d ypatingu \u2013 suaugusiomis \u0161akomis, suformavusiomis taip vadinam\u0105 \u201eskyl\u0119\u201c, taip pat \u0161alia eglyno keturi Abies alba,<\/em> i\u0161lik\u0119 ir Fagus sylvatica <\/em>f.<\/em> purpurea <\/em>bei prie \u0161ilkmed\u017ei\u0173 augantys bukai. Deja, nebepamatysime Pinus montana<\/em> pu\u0161yn\u0117lio, ta\u010diau ir dabar galime pamatyti tuo metu lankytojus dominus\u012f am\u016brin\u012f kam\u0161ten\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Tik ra\u0161ytiniuose \u0161altiniuose teliks parke aug\u0119 Paulownia imperialis, Pinus flexilis, Abies balsamea <\/em>(1926, sodinta net 14 med\u017ei\u0173), Acer saccharinum<\/em> (1923-1932, \u0160p\u0117tas) Acer saccharinum<\/em> ‘Wieri’ (1924, \u0160p\u0117tas) (\u0161ie klevai \u017euvo 2006-2016 m.), Aesculus hippocastanum<\/em> ‘Pendula’ (1923-1932, Karaliau\u010dius), Aesculus octandra <\/em>(1928, Berlynas), Betula lenta<\/em>, Thujopsis dolabrata<\/em>, Crataegus <\/em>x berolinensis <\/em>(1936, Berlynas), Crataegus calpododendron <\/em>(1926-1930), Crataegus laevigata<\/em> ‘Rubra Plena’ (1936, prie administracinio sodo pastato), Hydrangea heteromalla <\/em>(1935), augusi netoli senojo japoninio puo\u0161med\u017eio,  Picea pungens <\/em> ‘Koster’, Pinus strobus<\/em> (\u0161i, pasak dr. A. Minkevi\u010diaus, sodinta saloje), Tilia mongolica,<\/em> Tilia platyphyllos<\/em> ‘Laciniata’ (1923-1932, Berlynas, 2 medeliai), Salix fragilis <\/em>x babylonica, Elaeagnus argentea, Fraxinus excelsior <\/em>var. pendula <\/em>ir var. heterophylla, <\/em>aug\u0119 netoli ginkmed\u017eio.<\/p>\n\n\n\n

Kai kurie prof. K. Regelio laikais sodinti med\u017eiai dar neprieinami ar sunkiau pasiekiami lankytojams, kaip juodieji \u0161ilkmed\u017eiai, augantys senajame pomologiniame sode, Larix \u00d7 marschlinsii<\/em> mi\u0161kelyje u\u017e fortifikacini\u0173 \u012frengini\u0173, kuris ka\u017ekur\u012f laik\u0105 priklaus\u0117 miestui, tik 2011 metais atgautas, Fagus <\/em>ir Larix, <\/em>augantysVaistini\u0173 ir prieskonini\u0173 bei Pomologijos mokslo sektoriuose.<\/p>\n\n\n\n

\u201eA\u0161 tur\u0117jau galvoje arboretum\u0105 prapl\u0117sti, bet mano sumanymas paliko tik popieriuje\u201c, taip atsiminimuose ra\u0161\u0117 prof. K. Regelis, ta\u010diau visi geri sumanymai niekada nelieka u\u017emar\u0161tyje…<\/em><\/p>\n\n\n\n

Vyresn. specialist\u0117 J. \u0160ab\u016bnait\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Literat\u016bra:<\/p>\n\n\n\n

    \n
  1. Regelis K. Atsiminimai apie Lietuvos universitet\u0105. 1972.<\/li>\n\n\n\n
  2. Minkevi\u010dius A. \u201eVDU universiteto botanikos sodo planas. 1936, Kaunas<\/li>\n\n\n\n
  3. http:\/\/www.technologijos.lt\/n\/mokslas\/istorija_ir_archeologija\/S-57303\/straipsnis-2psl\/Ispudinga-Kauno-Botanikos-sodo-istorija-kaip-skurdo-salygomis-ji-ikure-i-Lietuva-atviliotas-sveicaras-Konstantinas-Regelis<\/a> \/\u017ei\u016br\u0117ta:2021-01-05\/ E.M. Ramanauskait\u0117<\/li>\n\n\n\n
  4. Minkevi\u010dius A. \u201eKonstantinas Regelis \u02d7Botanikos sodo Kaune \u012fk\u016br\u0117jas\u201c. VDU Botanikos sodo ra\u0161tai. T.X., 2002. p. 9-20<\/li>\n\n\n\n
  5. Sumed\u0117jusi\u0173 augal\u0173 kortel\u0117s \/\/ Saugomos VDU Botanikos sode DVDU Botanikos sodo Dendrologijos ir Fitopatologijos mokslo sektoriuje<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    VDU botanikos sodo parkas \u0161iais laikais turb\u016bt daugeliui pirmiausia asocijuojasi su kasmet vasar\u0105 pra\u017eystan\u010diu ir lankytojus viliojan\u010diu gelsva\u017eied\u017eiu tulpmed\u017eiu (Liriodendron tulipifera), senosiomis tikrosiomis metasekvojomis (Metasequoia glyptostroboides). Bet viskas prasid\u0117jo nuo kit\u0173 egzotini\u0173 augal\u0173, toki\u0173 kaip japoninis puo\u0161medis (Cercidiphyllum japonicum), Crataegus macranthera, Sorbus aria, kai 74 ha teritorijoje, Fredos dvare, anot prof. K. Regelio \u201enetoli Kauno: ten jau yra gra\u017eus parkas, […]<\/p>\n","protected":false},"author":4,"featured_media":1647,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":true,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[5,6],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1644"}],"collection":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/4"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1644"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1644\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1653,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1644\/revisions\/1653"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1647"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1644"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1644"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/dendrologai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1644"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}