• dendrologai @ gmail .com
  • Nakvišų g. 14 Patamulšėlis, Rokų sen., LT-46164 Kauno raj.
  • In memoriam. Žmogus išeina, jo pasodinti medžiai lieka

    Gražiausiomis rudens dienomis, medžių lapams jau tyliai grįžtant į žemę, į ją amžiams atgulė ir Lietuvos dendrologų draugijos garbės narys Antanas Kęstutis Kaltenis (1935-2022) – viena iškiliausių Lietuvos dendrologijos pasaulio asmenybių.

    Ne tik mūsiškiams, bet ir daugelio kitų Europos ir dar tolimesnių šalių dendrologams, miškininkams bei kitiems gamtai neabejingiems žmonėms žinomas Skinderiškio dendrologinis parkas. Šios pačiame šalies viduryje, Kėdainių rajone įkurtos dendrologinės kolekcijos pradžių pradžia galima laikyti 1963 metus, kai pradėjęs dirbti eiguliu Kęstutis Kaltenis eiguvos sodyboje ėmė auginti pirmuosius dekoratyvinius medelius ir krūmus. Jų sėklas rinko Lietuvos botanikos soduose ir dvarų parkuose, o vėliau ėmė jas siųstis iš visos buvosios Sovietų Sąjungos, nemažai ir pats parsiveždavo iš kelionių po Kaukazą, Karpatus, Juodosios jūros pakrantes. Kai sparčiai gausėjanti kolekcija ėmė nebetilpti sodyboje, atsirado galimybė jai plėstis tuometiniame Pajieslio kolūkyje, sunykusio Skinderiškio dvaro vietoje. Čia 1971 m. pavasarį ir pradėtas kurti Skinderiškio dendrologinis parkas, kuriam Kęstutis skyrė visą savo laiką, jėgas ir žinias. Jo aistra medžiams, begalinis darbštumas, atkaklumas ir entuziazmas pritraukė ir daugiau gamtos mylėtojų, tad parko kūrimo ir tvarkymo darbuose kasmet dalyvaudavo gausus būrys talkininkų – nuo moksleivių ir studentų iki iškilių Lietuvos ir užsienio mokslininkų, įstaigų vadovų, valstybės ir visuomenės veikėjų. Taip sukaupta viena didžiausių Lietuvos dendrologinių kolekcijų, plotu (125 ha) ir augalų rūšių bei veislių skaičiumi (apie 1300) galinti konkuruoti su botanikos sodais. Tiek specialistus, tiek eilinius parko lankytojus ypač žavi pavasarį svaiginančiais  kvapiais žiedais užburiančių magnolijų gausa ir rudenį akinančiomis spalvomis švytintys apie septyniasdešimties rūšių ir veislių klevai. O parke stūksantys masyvūs rieduliai, saulėje raibuliuojantys tvenkiniai ir keliolika lietuvių bei užsienio menininkų sukurtų medžio skulptūrų – prasmingi ir įsimenantys akcentai.

    Kęstučio Kaltenio veikla ne kartą buvo įvertinta garbingais apdovanojimais – 1993 m. už Skinderiškio dendrologinio parko sukūrimą ir išpuoselėjimą jis tapo Valdo Adamkaus premijos laureatu,  2011 metais įteikta Aplinkos ministerijos Viktoro Bergo premija už atsidavimą savo profesijai ir darbą puoselėjant miškus, 2021 m. Kėdainių rajono savivaldybė įteikė Sidabro garbės ženklą „Už nuopelnus“. Pajieslio bendruomenės centras parko 50-mečio proga ėmėsi iniciatyvos šį dendrologinį parką pavadinti Kęstučio Kaltenio vardu – deja, jo įkūrėjas šio įvertinimo nespėjo sulaukti.

    Neužprotokoluoti, bet nepamiršti liko tūkstančių žmonių pagarbos ir dėkingumo žodžiai, audringų diskusijų įkarštis ir nuoširdaus bendravimo šiluma, kartu sodintų medelių stiebimasis ir nepakartojami šviesios asmenybės prisiminimai. O svarbiausia – liko įstabus Skinderiškio dendrologinis parkas ir pavyzdys žmogaus, visu savo gyvenimu parodžiusio, kaip turime mylėti Tėvynę.

    Dr. Valerija Baronienė

  • Talka Kurynės dendrologiniame parke

    Spalio viduryje visi Lietuvos dendrologai vieningai užsisakė nuostabią šiltą ir giedrą dieną, susirinko darbo įrankius ir aprangą, susitepė pietų sumuštinius (ir prikepė kepsnių, pyragų bei duonos, prigamino užtepėlių, mišrainių ir pašetų, priskynė skaniausių vaisių ir daržovių) ir patraukė į patį Lietuvos pakraštį, Kurynės dendrologinį parką. Tie, kas čia lankėsi per mūsų pavasario pabaigos kelionę po Sūduvą ir traukė dainas po žydinčiomis obelimis, tikrai nepamiršo įspūdžių iš vienos įdomiausių šio krašto dendrologinių kolekcijų, o kitiems buvo smagu susipažinti su parko įkūrėju garbaus amžiaus dr. Zigmu Naujokaičiu, jo šeima ir, svarbiausia, su turtingu augalų rinkiniu.

    30 metų – nemažas laikotarpis žmogaus, bet visai trumpas parko gyvenime. Vis tik nuo 1992 metų Z. Naujokaitis savo tėviškėje Slavikuose beveik 7 ha plote sukūrė įspūdingą daugiau kaip 300 rūšių ir veislių sumedėjusių augalų dendrologinę kolekciją. Vaizdingi Siesarties vingiai, slėniai ir kalvelės, originalios medžio skulptūros, rudens spalvomis nusidažę medžiai ir žiedais švytintys gėlynai šią mūsų dieną pavertė nepakartojama švente. Pakili nuotaika neapleido nei kasant komposto krūvas, nei ravint gėlynus, nei iškasinėjant jurginų gumbus, nei pjaustant sausas medžių šakas ar valant brūzgynus palei takelius. Sunkokai bevaikštantį, bet darbštų ir pedantišką šeimininką netgi pavyko įkalbėti pasitikėti mūsų kvalifikacija ir leisti pasodinti dovanų atvežtus augalus! O prie šių augalų ir Lietuvos dendrologų draugijos trisdešimtmetį paminėjome, ir LDD pirmininko sveikinimo bei parko šeimininkų padėkos žodį išklausėme, ir po šampano taurę pakėlėme. Už dendrologiją, dendrologus, medžius, parkus ir visa, kas gyva… Ir už Kurynės dendrologinio parko šeimininko sveikatą bei parko klestėjimą. Ilgiausių metų visiems!

    Dr. Valerija Baronienė

    Nuotraukos V.Baronienės ir P.Sruoginio

  • Medeinos šventė Raseinių krašte

    Rugpjūčio 20-21 dienomis vyko tradicinis dendrologų savaitgalis, švenčiant miškų deivės Medeinos šventę. Šį kartą veiksmas vyko Raseinių krašte: plaukėme Dubysa baidarėmis, viešėjome Skaraitiškės dvare ir parke pas mūsų kolegą Kęstutį Skamaraką, dalyvavome ekskursijose po Dubysos regioninio parko lankytojų centrą, Maironio tėviškės muziejų bei Tytuvėnų vienuolyno ansamblį, aplankėme Gražųjį ąžuolą ir Šiluvą. Nuotraukų autoriai – Bronislovas Ambrozas, Aušra Ramanauskienė, Edita Medeina

  • Dendrologai Sūduvoje

    Praeitą savaitgalį (2022 m. gegužės 14, 15 dienomis) gausus būrys dendrologų ir kitų gamtos mylėtojų keliavome po rapsais geltonuojančią Sūduvą, jos gražiausius parkus, dendrologines kolekcijas ir kitas įdomybes. Per dvi dienas neįmanoma aplankyti ir pamatyti visko, ką norėtųsi, bet stengėmės kiek galėjome. Organizatorės Editos, istorikės Vilmos, vairuotojo Audriaus ir visų keliauninkų geros nuotaikos dėka kelionė pavyko puikiai – grįžome pavargę ir nusibėgioję, bet kupini naujų žinių ir patirčių.

    Daugiau apie šią kelionę galite sužinoti  skiltyje „Straipsniai“.

    Iki kitų kelionių, renginių ir susitikimų!

    Valerija

  • IŠLEISTA DENDROLOGO LEONO ČIBIRO KNYGA

    Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupė (KŽEG), tęsdama knygų leidybos tradiciją, parengė ir išleido įžymaus Lietuvos dendrologo, parkotyrininko Leono Čibiro (1921–1992) tekstų knygą Dendrologo užrašai*.

    Leidinyje publikuojami įvairūs tekstai iš Leono Čibiro asmeninio archyvo. Intelektuali, kruopšti ir darbšti, analitiko talentą turinti asmenybė paliko plačią brydę Lietuvos dendrologijos, parkų tyrimo ir kraštovaizdžio formavimo baruose. Didžiausias dendrologo Leono Čibiro nuopelnas – architektūrinės dendrologijos pradmenų ir pagrindų Lietuvoje suformavimas.

    Knygoje pateikiama L. Čibiro gyvenimo ir veiklos apžvalga, jo bibliografijos metmenys, 1970 m. parengto Lietuvos sumedėjusių augalų tyrimo apibendrinimo santrauka, įvairios analizės ir įžvalgos. Publikuojama keletas L. Čibiro užrašytų Čibirų giminės istorijų. Prieduose pateikiamos autorinių tekstų faksimilės. Knyga skiriama Lietuvos kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros paveldo puoselėtojams, parkotyros ir parkotvarkos specialistams. Naudingų žinių joje ras visi besidomintys Lietuvos želdynais.

    Knygą platina leidėjas – Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupė. Pasiteirauti ar užsisakyti leidinį galima elektroniniu paštu ( arboristas@kzeg.lt) arba telefonu +370 687 43847; apmokėti pavedimu į KŽEG sąskaitą.

    KŽEG informacija, 2022-04-22


    * Čibiras Leonas. Dendrologo užrašai. Sudarytojas ir atsakingasis redaktorius Steponas Deveikis. Vilnius: Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupė, 2022. – 166 p. iliustr., bibliogr. (ISBN 978-609-96195-1-4) Atnaujinta Pirmadienis, 02 Gegužė 2022 12:16

  • Kviečiame į kelionę po Sūduvos gamtą

    2022-ieji yra paskelbti Sūduvos metais, nes lygiai prieš 600 metų šis kraštas buvo galutinai prijungtas prie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės.

    Tad ir dendrologai šiemet pažindinsis su šio krašto gamta bei augalais.

    Kelionė vyks gegužės 14 ir 15 dienomis. Planuojama aplankyti Žuvinto rezervatą; Marijampolės ir Šakių miesto parkus; dr.J.Basanavičiaus tėviškę ir ąžuolų giratę Ožkabaliuose; Vištyčio regioninį parką; dvaro parkus: Paežerių, Gelgaudiškio ir Zyplių; Kurynės dendroparką; naująją Vilkaviškio autobusų stotį su įkomponuotais medžiais; Braziūkų liepą-motinėlę ir jeigu spėsime – dar keleto dvarų parkus (Kidulių, Patilčių, Bartninkų).

    Nakvosime senovinėje kaimo turizmo sodyboje „Mockynė“.

    Abi dienas keliausime autobusu, kaina vienam žmogui autobuse kainuos apie 30-35 eurus, kaina priklausys nuo to, kiek bus važiuojančių.

    Nakvynė sodyboje kainuoja 25 eurai žmogui (su visais patogumais), norintys galės miegoti savo palapinėje (5 eurai).

    Vakarienei sodybos šeimininkė siūlo suvalkietiškų patiekalų ragaučių (apie 20 eurų žmogui).

    Dar kainuos ekskursijos Žuvinto rezervate, dr.J.Basanavičiaus sodyboje, Vištyčio regioniniame parke (iki 10 eurų).

    Rašykite, kas planuojate keliauti, ar norite rezervuoti vietą sodyboje ir ar norėsite suvalkietiško ragaučiaus: el. paštas dendrologai@gmail.com

    Kaip visuomet priimame ne tik dendrologų draugijos narius, bet ir visus norinčius.

    Detalus kelionės maršrutas bus paskelbtas šiek tiek vėliau.

  • Seminaras ir visuotinis susirinkimas

    Šių metų balandžio 1-ąją Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje pagaliau įvyko ilgai lauktas tradicinis seminaras ir visuotinis ataskaitinis rinkiminis Lietuvos dendrologų draugijos narių susirinkimas.

    Seminare išklausėme ir pažiūrėjome tris įdomius pranešimus. Tadas Vaidelys papasakojo, kokie grybai sukelia medžių puvinius, ir nuodugniai išaiškino, kaip moderniomis priemonėmis – tomografais – nustatyti medžių būklę, ypač puvinių buvimą, vietą ir išplitimą. Nors kol kas šio metodo tikslumas nėra didelis, tobulėjant prietaisams ir kaupiantis naudotojų patirčiai, ateityje jis tikriausiai nurungs dabar dažniausiai naudojamą guminį plaktuką.

    Arvydas Rutkauskas pasidalino įspūdžiais ir vaizdais iš apsilankymo ekologiniame Eilato (Izraelis) botanikos sode. Jame kur tik įmanoma (o kartais ir kur, atrodytų, nelabai įmanoma) naudojama natūrali mediena, šakos, lapai ir kitos augalinės medžiagos, sumaniai kuriama jauki erdvė.

    Seminarą užbaigė trumpas dokumentinis filmas (autorius A. Rutkauskas, operatorius Mantas Derevianko) apie Adolfą Kišoną. Dendrologas, tautodailininkas, mūsų Draugijos Garbės narys neseniai atšventė 95-metį, bet iki šiol turi ir noro, ir jėgų vedžioti po išpuoselėtą savo sodybą ir Degaičių parką. Ir ne kartą bendravusiems su šia neeiline asmenybe, ir tik dabar su juo neakivaizdžiai susipažinusiems buvo smagu pavaikščioti rudenėjančio Degaičių parko takais, kartu su šeimininku apžiūrėti įdomiausius medžius ir gražiausius paveikslus.

    Visuotiniame ataskaitiniame – rinkiminiame susirinkime LDD valdybos pirmininkas pristatė  pastarųjų metų Draugijos veiklą. Nors pandemijos ribojimai neleido surengti planuoto visuotinio susirinkimo 2020 m., bet veikla nenutrūko – vyko nuotolinės paskaitos, lankėme įdomiausius Lietuvos dendrologinius objektus, dalyvavome talkose ir šventėme Medeiną, rašėme straipsnius, dalinomės informacija Draugijos internetiniame puslapyje ir feisbuko grupėje.

    Pagaliau surengėme ir tiesioginius LDD valdybos rinkimus, kurie būtų turėję vykti 2020 m. Po neilgų diskusijų balsavimu nutarta palikti toliau dirbti tuos pačius žmones, tik valdybos narės pareigų atsisakiusią Liną Straigytę pakeitėme vienu mūsų Draugijos įkūrėjų, Garbės nariu Laimučiu Januškevičiumi. Tad nuo dabar iki 2026 m. atsakaitinio rinkiminio susirinkimo LDD valdyboje dirbs ir visus svarbius klausimus spręs šie 10 narių: Valerija Baronienė, Edita Jakubauskaitė, Laimutis Januškevičius, Edgūnas Kiminius, Irena Noreikienė, Sigutis Obelevičius, Artūras Poškus, Arvydas Rutkauskas, Loreta Semaškienė, Audrius Skridaila.

    Aptarėme ir šiais metais numatomą veiklą. Edita Jakubauskaitė pristatė gegužės 14, 15 dienomis planuojamą pažintinę kelionę po Sūduvos gamtinius ir dendrologinius objektus, rugpjūčio 21 d. (preliminariai) – Medeinos šventę Raseinių rajone Kęstučio Skamarako sodyboje, taip pat tradicinę rudeninę talką, kurios vieta dar nenumatyta. Informacija ir registracija kelionei į Sūduvą (planuojame keliauti nuomotu autobusu) bus paskelbta netrukus.

    O pasiilgusiems tolimesnių pažintinių kelionių – džiugi žinia. Pagaliau ketiname išvykti už Lietuvos ribų, į neartimą, bet labai įdomų ir daugelio dar nepažintą Balkanų kraštą. Loreta Semaškienė supažindino šia su birželio 24 d. – liepos 9 d. planuojama kelione po Serbijos, Makedonijos, Kosovo, Albanijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos istorinius, gamtos ir dendrologinius objektus.. Kelionei vadovautų Erikas Laiconas, pažįstantis tuos kraštus. Netrukus bus paskelbta išamesnė informacija ir registracija.

    Aptarėme ir įvairius einamuosius reikalus, pasveikinome jubiliejines sukaktis švenčiančius Draugijos narius bei Valeriją Baronienę, kuriai suteiktas LDD Garbės narės vardas.

    Po visuotinio ataskaitinio rinkiminio susirinkimo Draugijos valdyba susibūrė išrinkti pirmininko bei aptarti kitų klausimų. Dalyvavo aštuoni iš dešimties narių (A. Skridaila ir I. Noreikienė negalėjo atvykti dėl ligos). Valdybos pirmininku vienbalsiai išrinktas Arvydas Rutkauskas. Toliau tęsti darbus patikėta ir jo pavaduotojai Loretai Semaškienei, viešųjų ryšių atstovei Editai Jakubauskaitei bei atsakingai už Draugijos narių sąrašus ir mokesčius Valerijai Baronienei.

    Posėdyje aptarti ir kiti Draugijos veiklos ir organizacinius klausimai, apsvarstytas LDD svetainės atnaujinimas, nutarta prenumeruoti platformą Draugijos vaizdo medžiagos (paskaitų įrašų, dokumentinių filmų ir pan.) talpinimui. Tuo pačiu kviečiame visus Lietuvos dendrologų draugijos narius skelbti savo straipsnius, įdomią informaciją, pastebėjimus, videoįrašus ir kitą medžiagą dendrologijos temomis (dėl paskelbimo susisiekite su Edita, Loreta ar Valerija).

    Dar keli priminimai mūsų Draugijos nariams.

    1. Nario mokestį (15 eurų kasmet) mokėti vis dar privaloma. Įstatai leidžia šalinti už tris metus ar daugiau įsiskolinusius asmenis. Realiai šios praktikos netaikome, stengiamės visiems skolininkams priminti laiškeliu ar skambučiu ir nesiimame griežtų priemonių, kol skola nesitęsia 4 metus ar ilgiau. Visais mokesčių klausimais informaciją suteiks V. Baronienė el. paštu  betweenaround@gmail.com arba SMS tel. nr. 8 620 61834. Galima kreiptis ir bendru Draugijos el. paštu dendrologai@gmail.com, bet venkime jį pernelyg apkrauti. Patogiausias būdas sumokėti – banko pervedimas Lietuvos dendrologų draugijai į sąskaitą Nr. LT917300010002247363 Swedbank, mokėjimo paskirtyje nurodant “Vardenio Pavardenio nario mokestis už … metus“, po to būtinai pranešant V. Baronienei el. paštu betweenaround@gmail.com.
    2. Jei norite pataisyti ar pakeisti savo duomenis, paskelbtus Draugijos puslapio dalyje „Nariai“ (http://www.dendrologai.lt/nariai), kreipkitės į Editą arba Valeriją.
    3. Mūsų puslapyje skelbiamas ir LDD ekspertų dendrologų sąrašas (http://www.dendrologai.lt/ekspertai). Jį sudaro, tvirtina ir skelbia LDD valdyba. Ekspertai įsipareigoja visiems prašantiems teikti trumpas nemokamas konsultacijas gyvai, telefonu ar el. paštu, taip pat gali teikti sudėtingesnes konsultacijas, atlikti įvairius darbus ar teikti paslaugas asmeniniu tarpusavio susitarimu su paslaugos užsakovu. Norintiems tapti Draugijos ekspertais reikėtų turėti narystės Draugijoje stažą, patirties dendrologinėje veikloje ir teigiamą valdybos sprendimą (ne mažiau kaip 7 balsai „už“) arba Aplinkos ministerijos ar Aplinkos apsaugos agentūros išduotą eksperto atestatą.

    Šviesaus taikaus pavasario ir iki kitų susitikimų!

  • LDD narių susirinkimas ir seminaras balandžio 1d.

    Balandžio 1 dieną, kaip visuomet pavasarį, vyks visuotinis Lietuvos dendrologų draugijos narių susirinkimas bei seminaras mugės „Ką pasėsi…2022“ metu.

    14.00-15.00 val. seminaras:

    Tadas Vaidelys. „Garsinės tomografijos naudojimo praktika medžių būklės vertinime“

    Arvydas Rutkauskas. „Ekologinio stiliaus botanikos sodo lankymo įspūdžiai“.

    Dokumentinio trumpametražinio filmo apie LDD garbės narį Adolfą Kišoną peržiūra.

    15.00-16.00 val. visuotinis LDD susirinkimas, kurio metu valdybos pirmininkas pateiks ataskaitą, bus renkama nauja draugijos valdyba, vyks naujų narių priėmimas, aptarsime šių metų renginius ir keliones bei kitas draugijos aktualijas. Susirinkimas atviras, dalyvauti gali visi norintys.


    Renginys vyks VDU Žemės akademijos centriniuose rūmuose, 507 auditorijoje, Studentų g.11, Akademija, Kauno raj.

    OLYMPUS DIGITAL CAMERA

  • Kas naujo mūsų Draugijoje?

    Sausio 28 d. Vilniaus botanikos sode įvyko išplėstinis Lietuvos dendrologų draugijos valdybos posėdis. Gyvame susitikime ne tik aptarėme aktualius Draugijos veiklos klausimus, bet ir susipažinome su naujomis Botanikos sodo genetinių tyrimų ir meristeminio augalų dauginimo laboratorijomis.

    Daugiausiai dėmesio ir laiko teko skirti invazinių augalų problemai, tiksliau – Aplinkos ministerijos požiūriui į ją. Ministerijos patvirtintame invazinių Lietuvoje rūšių sąraše nurodyti ne tik invaziniai sumedėję augalai, bet ir jų veislės, kurios savaime neplinta ir jokio pavojaus natūralioms bendrijoms nekelia. Daugelis tokių augalų (pvz., uosialapis klevas ‘Auratum‘, ‘Flamingo‘, baltažiedė robinija ‘Purple Robe‘, ‘Frisia‘, raukšlėtalapis erškėtis ‘Ritausma‘, ‘Fru Dagmar Hastrup‘ ir t. t.) dauginami, pardavinėjami ir auginami visoje Europoje. Nepaisant to, reikalaujama naikinti veislių atstovus tiek želdynuose, tiek medelynuose, už jų auginimą skiriamos baudos. Kitas šio klausimo aspektas – ne viena invazinė rūšis yra išplitusi tiek, kad jos išnaikinti praktiškai nebeįmanoma. Bandymai naikinti dažnai yra labai brangūs ir padaro dar daugiau žalos (iškirtimas skatina gausesnį atžėlimą, o agresyvios cheminės priemonės kenkia visai augalijai, gyvūnijai ir žmonėms). Mūsų nuomone, reikėtų išanalizuoti kiekvienos konkrečios rūšies invazyvumą, parengti jo vertinimo metodiką, numatyti, kur ir kokių rūšių bei veislių atstovus galima auginti. Nutarta paruošti ir Aplinkos ministerijai įteikti raštą su argumentuotais LDD pasiūlymais šiuo klausimu.

    Kita svarbi ir daugumą Draugijos narių dominanti tema – planuojama 2022 metų veikla. Numatyta pagaliau surengti visuotinį narių susirinkimą Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje balandžio 1 dieną 13 val. Tikimės, kad ribojimai dėl besitęsiančios pandemijos nesutrukdys visiems pagaliau susitikti gyvai. Kiti planuojami renginiai – kelionė į Sūduvą gegužės 14 ir 15 dienomis, ekskursija į Žemės ūkio akademijos arboretumą gegužės 28 d., Medeinos šventė Biržų rajone rugpjūčio 20, 21 dienomis, visuotinė talka spalio 22, 23 dienomis. Kol kas planas preliminarus, datos ir vietos dar gali keistis. Gal būt įvyks ir daugiau pažintinių ekskursijų Lietuvoje, jei Draugijos nariai turės noro ne tik dalyvauti, bet ir organizuoti. Dėl tradicinės kelionės už šalies ribų taip pat yra minčių, bet kol kas dar anksti apie jas garsiai kalbėti.

    Pernai įvykusios nuotolinės paskaitos sulaukė nemažo susidomėjimo, tad ketiname jas rengti ir šiemet. Vasario mėnesį laukiame Arvydo Rutkausko pranešimo apie spygliuočių ligas, kovo mėnesį savo knygą „Imunitetą stiprinantys augalai“ ketina pristatyti Sigutis Obelevičius, o balandžio mėnesio paskaita dar derinama.

    Aptarėme ir kitus klausimus – LDD internetinio puslapio atnaujinimą, Draugijos archyvinių duomenų ir įrašų kaupimą, bendradarbiavimą su žurnalu „Miškai“, dalyvavimą Aplinkos ministerijos ekspertų veikloje, naujus Draugijos garbės narius. Kaip visada, aktualus ir nario mokesčio klausimas. Primename, kad mokestis nėra atšauktas, o ilgiau kaip trejus metus jo nemokantys nariai išbraukiami iš Draugijos sąrašų. (Pasitikslinti dėl mokesčio galite rašydami el. paštu betweenaround@gmail.com arba SMS telefonu 8 620 61834 Valerijai Baronienei).

    Tikslesnė informacija apie veiklą ir planuojamus renginius kaip visuomet bus skelbiama mūsų svetainėje. Visiems gražios žiemos ir iki susitikimų!

    Valerija Baronienė

  • Sveikiname Adolfą Kišoną garbingos sukakties proga!

    Lietuvos dendrologų draugijos Garbės nariui Adolfui Kišonui gruodžio 26 d. sukanka 95 metai. Dailininkas ir dendrologas A. Kišonas visą savo ilgą gyvenimą puošė ir turtino mūsų Tėvynę.

    1972 m. A. Kišonas ėmė rūpintis senojo Degaičių dvaro (Telšių r.) parko atgaivinimu. 1977 m. įsikūręs name esančiame šalia parko, atidavė daug jėgų aplinkos puoselėjimui, gražiausių augalų dauginimui ir sodinimui tiek parke, tiek savo sodyboje. Tuo pačiu metu išsiskleidė ir dailininko talentas – 1979 m. tapo Lietuvos tautodailininkų draugijos nariu, iki dabar surengė dešimt autorinių dailės parodų. 1992 metais Kišonų sodyba pripažinta gražiausia kaimo sodyba Lietuvoje, o Degaičių parkas 2017 m. paskelbtas valstybinės reikšmės parku.

    Nuoširdžiai sveikiname sukaktuvininką ir linkime ilgų, sveikų ir turiningų metų!