• dendrologai @ gmail .com
  • Nakvišų g. 14 Patamulšėlis, Rokų sen., LT-46164 Kauno raj.
  • Kaip mes parkus prižiūrime

    Daug minčių sukeliantis dr. L. Januškevičiaus straipsnis apie parkų būklę paskatino parašyti ir mane. Žinoma, darbu, susijusiu su parkais, pasigirti negaliu, jei neskaitysime nepilnų 10 mėnesių, kai ėjau Girionių girininkijos girininko pareigas. Į šios girininkijos ribas įėjo ir architekto Antano Tauro suprojektuotas ir 1961 metais pradėtas sodinti apie 125 ha peizažinis Girionių parkas. Į parko zoną įeina ir apie 35 ha Girionių gyvenvietė. Pradėjęs dirbti 1982 metų vasarą, tik šią teritorijos dalį ir dar apie 10 ha arti Miškų instituto radau daugiau ar mažiau tvarkomą. Didesnė dalis su įspūdingu reljefu: giliomis daubomis, upelio slėniu, šaltiniais, Pakalniškių piliakalniu, Kauno marių šlaitais ir atodangomis, ko gero, po parko įkūrimo buvo nemačiusios jokios priežiūros. Daubos ir šlaitai apaugę baltalksniais, drebulėmis, sunkiai praeinamais sausmedžių, karklų, gervuogių brūzgynais, lazdynais. Jokių erdvių su vaizdu į marias ir kitoje jų pusėje stūksančiu Pažaislio vienuolyno ansambliu. Nieko keisto: parkas, kaip ir dabartiniais laikais, traktuotas kaip eilinis girininkijos miškas ir jo priežiūrai jokių lėšų neskirta. Girininkijoje girininkai dažnai keitėsi, dėl sudėtingo reljefo medienos gamyba (ir visi kiti darbai) kėlė daug problemų, o planus vykdyti reikėjo. Taigi, niekas į tą parko dalį nagų nekišo. Pačią Girionių gyvenvietę ir jos želdinius gana kvalifikuotai tvarkė tuometinė Dubravos miškų tyrimo stotis (vėliau Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija), o centrinę parko dalį priešokiais Lietuvos Miškų institutas. Nors institute dirbo ne vienas parkų specifiką išmanęs specialistas, bet darbus organizuodavo ir jiems vadovaudavo tuometinis instituto direktorius. Deja, jo išmanymas nebuvo toks, kaip apie tikrus miškus. Daug jo sprendimų parkui ar bent jo atskiroms dalims buvo netinkami. Štai tarp stadiono ir netoliese iškasto tvenkinio buvo pasodinta tanki mišri spygliuočių grupė: juodosios ir baltosios eglės, smailiaspygliai, sibiriniai ir lygiažvyniai kėniai. Tarp jų savaiminės, o gal netyčia pasodintos kelios paprastosios eglės. Dirvą architektas šiems augalams parinko labai tinkamą: drėgną negilią daubelę, šaltiniuotą molio dirvą. Medynėlį reikėjo gerokai praretinti. Pradėjęs dirbti ten radau tik šio medynėlio kelmus, paliktas paprastąsias egles ir kelis kėnius. Vėliau gerbiamas tuometis instituto darbuotojas, Dendrologų draugijos garbės narys V. Ramanauskas pasakojo, kad niekaip nesugebėjo direktoriaus įtikinti retinant palikti nors po kelias juodąsias, baltąsias egles, o iškirsti paprastąsias (beje, jas visas vėliau šlapioje žemėje išvartė vėjas). Akademiko atsakymas buvo: taigi jos daug lėčiau auga. Kitoje vietoje jo nurodymu iškirsta meksikinė robinija (Robinia neomexicana), kurios kitur Lietuvoje, berods, nebuvo.  Motyvas – pavienis medelis trukdo traktoriui pjauti žolę…

       Kitų metų vasarą, kai mane perkėlė į Dubravos medelyną, perdavinėjau pradėtus kirtimus parke specialiai priimtam meistrui. Pasirodo, žmogus apie parkus neišmanė nieko! Valėme labai vaizdingą daubą  su vaizdu į Pažaislį ir šalia esančią kalvą. Vienu iš stačių kalvos šlaitų iki marių leidosi senas, nenaudojamas keliukas, apsodintas medžių guotais (t.y. į vieną duobę sodinant po 3 – 5 beržus ar liepas). Dalyje šlaito jau buvome iškirtę krūmynus ir savaiminius medžius, išryškindami tuos guotus. Pamatęs juos “meistras” pareiškė tuoj pat iškirsiąs. Mano aiškinimas, kad tai viena parko puošmenų, jam atrodė tiesiog svaičiojimai: “Na kam reikalingi tokie kreivaliemeniai, nei rąsto, nei lentos, tik malkoms”. Laimei, parke kirtimus vykdė vietinis eigulys, dalyvavęs dar jį sodinant ir išmanęs kaip ir ką daryti (kai kada ir mane pamokydavo).  Jis atsisakė klausyti to “meistro” nesąmonių, o šiam atsivežus kirtėjų brigadą iš miško, nuėjo pas Miškų tyrimo stoties vyr. inžinierių. Šis kirtimą sustabdė, o greitai ir pats “meistras” buvo perkeltas kitur. Deja, bet nei iš manęs perėmęs pensijos laukęs, nei vėlesni girininkai rimčiau parko tvarkyti nesiėmė. Kažkiek, bent pažintinius takus, regyklas, nukreipiančias rodykles įrengė Kauno marių regioninio parko administracija.

       Kam apie tai rašau? Priežastys kelios. Kaip ir nurodo dr. L. Januškevičius, dideli trūkumai įstatymuose. Ir dar labai daug priklauso nuo to, kas tą parką administruoja. Ir, be abejo, nuo jį prižiūrinčių asmenų. Kaip pavyzdį gerbiamas Laimis paminėjo Degaičių ir Palangos parkus. Taip. Degaičius, kiek sveikata leidžia,  prižiūri gerb. Adolfas Kišonas, o Palangos parke dirba visas savo darbą išmanančių žmonių kolektyvas. Taigi, darbas atliekamas ne priešokiais, o planingai ir, kas labai svarbu, pastoviai. Gana skeptiškai žiūriu į vienkartinius tvarkymo darbų užsakymus (nors tai vis geriau, nei nieko), ką daro ne viena savivaldybė jai priskirtame parke, skvere ar panašiai. Taip, jei architektas geras, parką sutvarkys, gal net prikels naujam gyvenimui. Bet kas po to ir kokią priežiūrą vykdys? Gal kiek pagenės, šienaus vejas? Beje, apie vejų šienavimą: prieš kokius 30 metų iš Girionių parko  vieno šlaito iškasiau keletą lieknųjų plukių ir perkėliau į Dubravos arboretumą. Žinoma, gamtiniu požiūriu padariau nusikaltimą – išėmiau saugotiną (tada jos , beje, dar nebuvo įrašytos į Raudonąją knygą) augalą iš natūralios augimvietės. Tame šlaite jų buvo nemažas plotas, dabar, deja, sunykęs – prižėlė gausybė krūmų. Arboretume po klevų ir beržų lajomis jos palengva plito, kol mechanizuotos šienapjovės tarp medžių nelindo. Pradėjus ten pjauti rankinėmis motorinėmis žoliapjovėmis plukės per keletą metų išnyko. Tas pats atsitiko ir su arboretumo ąžuolyne pasodintomis miškinėmis lelijomis ir su pamiškėje vešėjusiomis orchidėjomis – rausvosiomis gegūnėmis, net gausia kmynų bendrija. Beje, lelijos išnyko ir nevalytoje ąžuolyno dalyje, kur labai tankiai sužėlė sedulos ir sausmedžiai. Tai rodo, kad tiek šienavimą, tiek krūmynų valymą reikia atlikti išmanančiam žmogui. Laikinam, tam kartui samdytam, visko neparodysi, be to, jam terūpės kuo greičiau viską atlikti, pageidautina nesukant galvos, ką ir kur palikti.

       Taigi, be įstatymų, labai svarbu, kam parkas priklauso. Lietuvos valdžia, panašu, kad ir didžioji visuomenės dalis, jų vertės nesupranta.  Yra savivaldybės rūpestingai, gerai prižiūrinčios joms priskirtus želdinius, kitos apsiriboja žolės šienavimu, dar kitos trinkelėmis „puošia“ – pagal savo supratimą. Retas parkas turi atsakingą jį prižiūrintį SPECIALISTĄ. Gerai dar, jei yra koks vietinis prižiūrėtojas, paremontuojantis suolą, pašluojantis takus. Na, žolę išpjauti tai dažna savivaldybė pasirūpina. O seni medžiai daugumai atrodo lyg didžiausi priešai – kiekviena proga juos stengiamasi iškirsti. Vis prisimenu  Čekijoje Pruhonicės pilies parke prie pat tako augantį seną, sutręšusį, drevėtą kladrastį. Prie jo buvo įkasti trys stulpai, tarp jų išvedžiotos vielos ir pririšta kiekviena, kad ir vos besilaikanti, bet dar gyva šakelė. Šalia augo ir jaunas kladrastis, bet parko darbuotojai jautė pareigą saugoti ir tą, senąjį. Kada toks požiūris atsiras pas mus? Mūsų „specialistai“, teisindami pavojumi žmonėms, jį jau seniai būtų nupjovę. Žinoma, nupjovei – ir problemos nėra. O priežiūra kainuoja. Kainuoja ir nauji želdiniai, tik, matyt, į kitokią sąmatos eilutę pinigai įtraukiami. Va čia yra viena didžiausių problemų – finansavimas. Su privačiais parkais lyg ir viskas aišku – savininkas jais kiek gali rūpinasi. O priklausantys žinyboms?

       Dubravos arboretumas turėtų būti priskiriamas botanikos sodų kategorijai (o ir yra Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacijos – LUBSA – narys). Deja… Priklauso jis Valstybinių miškų urėdijai. Dabar, kai vietoj buvusių 42 urėdijų įkurta viena su keletu padalinių, man iš šono žiūrint atrodo, kad jos didžiausias tikslas – pelnas. Kirtimai suintensyvėjo keleriopai. Tiesa, iškirsti plotai atsodinami, čia nieko neprikiši. Medynus atkurti rūpinamasi, nors jų priežiūra suprastėjusi. Bet arboretumas Urėdijai – kaip šuniui penkta koja – paliktas likimo valiai. Jau vien faktas, kad arboretumas neturi savos administracijos, savų darbininkų.  Vadinamas arboretumo specialistas (toks etato pavadinimas) faktiškai yra Dubravos medelyno meistras, pavaldus medelyno viršininkui. Šis, žinoma, pirmiausia rūpinasi sodinukais, daigais, sėklomis… Medelyne darbuotojų nedaug, tad pavasario ir rudens darbymečiu arboretumui – jokių darbininkų. O ir pati specialistė siunčiama prie sodmenų, išdavimo, apskaitos ir t.t. Gi tas pats laikas aukso vertės ir arboretume. Pavėluoti darbai dažnai naudos neduoda. Dabar dar nuo 2022 metų rudens bene geriausiai augalus pažįstanti specialistė perkelta į Raudondvario medelyną, o Dubravos arboretumas paliktas išvis be vadovo. Jokia tiriamoji veikla nevykdoma. Gaila, bet didesnioji arboretumo dalis virsta vietinių žmonių šunų pavedžiojimo, neretai ir palaidų pabėgiojimo „parkeliu“. Medelynas jo tvarkyti nepajėgus. O tvarkyti labai reikia. Kuriant arboretumą klaidų pridaryta nemaža. Sodinant augalus visai neatsižvelgta į čia labai įvairuojantį dirvožemį, augalų ekologinius poreikius, drėgmę, pH. Viskam tam pataisyti reikia sutelkti reikiamą techniką, specialistų ir darbininkų komandą, turėti savo atskirą biudžetą. Darbo užtektų, ypač į komplektą įtraukiant ir Girionių parką. Ar kada to sulauksime? Kol kas belieka tik su sveiku pavydu žvalgytis į Lenkijos miškų žinybai priklausančius 6 arboretumus.

    Rimvydas Kareiva

  • Lietuvos dendrologų draugijos valdybos posėdis

    Lapkričio 16 d. įvyko nuotolinis LDD valdybos posėdis. Apsvarstyti įvairūs Draugijos veiklos klausimai, numatyta ateinančių metų veiklos programa. Nemažai problemų kėlė formalūs Draugijos veiklos įteisinimo aspektai, registravimas, atitikimo įvairiems teisės aktams tvirtinimas. Šie klausimai jau išspręsti, artimoje ateityje tikimės vėl gauti Draugijos, kaip paramos gavėjo, statuso patvirtinimą ir tuo pačiu galimybę gauti dalį mokesčių mokėtojų pajamų mokesčio kaip paramą. Kai kuriais klausimais bus reikalingi visuotinio LDD narių susirinkimo sprendimai.
    Aptarti ateinančių metų renginiai. Svarbiausias jų – visuotinis LDD narių susirinkimas 2023 m. kovo 31 d. Kauno botanikos sode. Kiti planuojami 2023 metų įvykiai: „Žiemos susitikimas“ sausio pradžioje Dzūkijos nacionaliniame parke. Pavasario kelionė gegužės antrą savaitgalį Šiaulių krašte. Medeinos šventė rugpjūčio 19-20 d. Biržų rajone. Rudens talka Kauno rajone spalio mėnesį.
    Buvo aptarti įvairūs vasaros kelionės į tolimesnius kraštus variantai. Kol kas svarstomi du galimi pasirinkimai: Bulgarija/Vengrija arba Šiaurės Airija. Netrukus ketiname paklausti ketinančių aktyviai praleisti 7-14 dienų, kurios kelionės labiau norėtųsi.
    Posėdyje aptarti ir kiti LDD rūpesčiai. Tarp jų – mūsų biblioteka, kuriai dabar neturime konkrečios buvimo vietos ir ją galinčio kuruoti žmogaus (laukiame pasiūlymų!), popierinio LDD žurnalo leidyba ir su tuo susiję tematikos bei finansavimo klausimai, reikalavimai stojantiems į Draugiją, naujų narių priėmimas. Pasveikinkime naujus visateisius LDD narius Korneliją Šinkūnaitę ir Eriką Laiconą! Bei kiti einamieji klausimai.
    Norinčius įstoti į mūsų Draugiją kviečiame užpildyti ir atsiųsti standartinį prašymą, kuris netrukus bus patalpintas mūsų svetainėje skyriuje „Nariai“. Galima: 1) jį atsispausdinti ir pasirašyti ranka, po to įteikti bet kuriam Valdybos nariui asmeniškai Draugijos renginių ar susitikimų metu arba 2) užpildyti kompiuteryje ir pasirašyti elektroniniu parašu, tada atsiųsti Draugijai paštu dendrologai@gmail.com . Primename, kad stojamasis mokestis yra 20 eurų, metinis nario mokestis – 15 eurų. Juos galima sumokėti į LDD sąskaitą Swed banke LT917300010002247363, sumokėjus būtinai pranešti Valerija Baronienei el. paštu betweenaround@gmail.com .

    Dr. Valerija Baronienė

  • In memoriam. Žmogus išeina, jo pasodinti medžiai lieka

    Gražiausiomis rudens dienomis, medžių lapams jau tyliai grįžtant į žemę, į ją amžiams atgulė ir Lietuvos dendrologų draugijos garbės narys Antanas Kęstutis Kaltenis (1935-2022) – viena iškiliausių Lietuvos dendrologijos pasaulio asmenybių.

    Ne tik mūsiškiams, bet ir daugelio kitų Europos ir dar tolimesnių šalių dendrologams, miškininkams bei kitiems gamtai neabejingiems žmonėms žinomas Skinderiškio dendrologinis parkas. Šios pačiame šalies viduryje, Kėdainių rajone įkurtos dendrologinės kolekcijos pradžių pradžia galima laikyti 1963 metus, kai pradėjęs dirbti eiguliu Kęstutis Kaltenis eiguvos sodyboje ėmė auginti pirmuosius dekoratyvinius medelius ir krūmus. Jų sėklas rinko Lietuvos botanikos soduose ir dvarų parkuose, o vėliau ėmė jas siųstis iš visos buvosios Sovietų Sąjungos, nemažai ir pats parsiveždavo iš kelionių po Kaukazą, Karpatus, Juodosios jūros pakrantes. Kai sparčiai gausėjanti kolekcija ėmė nebetilpti sodyboje, atsirado galimybė jai plėstis tuometiniame Pajieslio kolūkyje, sunykusio Skinderiškio dvaro vietoje. Čia 1971 m. pavasarį ir pradėtas kurti Skinderiškio dendrologinis parkas, kuriam Kęstutis skyrė visą savo laiką, jėgas ir žinias. Jo aistra medžiams, begalinis darbštumas, atkaklumas ir entuziazmas pritraukė ir daugiau gamtos mylėtojų, tad parko kūrimo ir tvarkymo darbuose kasmet dalyvaudavo gausus būrys talkininkų – nuo moksleivių ir studentų iki iškilių Lietuvos ir užsienio mokslininkų, įstaigų vadovų, valstybės ir visuomenės veikėjų. Taip sukaupta viena didžiausių Lietuvos dendrologinių kolekcijų, plotu (125 ha) ir augalų rūšių bei veislių skaičiumi (apie 1300) galinti konkuruoti su botanikos sodais. Tiek specialistus, tiek eilinius parko lankytojus ypač žavi pavasarį svaiginančiais  kvapiais žiedais užburiančių magnolijų gausa ir rudenį akinančiomis spalvomis švytintys apie septyniasdešimties rūšių ir veislių klevai. O parke stūksantys masyvūs rieduliai, saulėje raibuliuojantys tvenkiniai ir keliolika lietuvių bei užsienio menininkų sukurtų medžio skulptūrų – prasmingi ir įsimenantys akcentai.

    Kęstučio Kaltenio veikla ne kartą buvo įvertinta garbingais apdovanojimais – 1993 m. už Skinderiškio dendrologinio parko sukūrimą ir išpuoselėjimą jis tapo Valdo Adamkaus premijos laureatu,  2011 metais įteikta Aplinkos ministerijos Viktoro Bergo premija už atsidavimą savo profesijai ir darbą puoselėjant miškus, 2021 m. Kėdainių rajono savivaldybė įteikė Sidabro garbės ženklą „Už nuopelnus“. Pajieslio bendruomenės centras parko 50-mečio proga ėmėsi iniciatyvos šį dendrologinį parką pavadinti Kęstučio Kaltenio vardu – deja, jo įkūrėjas šio įvertinimo nespėjo sulaukti.

    Neužprotokoluoti, bet nepamiršti liko tūkstančių žmonių pagarbos ir dėkingumo žodžiai, audringų diskusijų įkarštis ir nuoširdaus bendravimo šiluma, kartu sodintų medelių stiebimasis ir nepakartojami šviesios asmenybės prisiminimai. O svarbiausia – liko įstabus Skinderiškio dendrologinis parkas ir pavyzdys žmogaus, visu savo gyvenimu parodžiusio, kaip turime mylėti Tėvynę.

    Dr. Valerija Baronienė

  • Talka Kurynės dendrologiniame parke

    Spalio viduryje visi Lietuvos dendrologai vieningai užsisakė nuostabią šiltą ir giedrą dieną, susirinko darbo įrankius ir aprangą, susitepė pietų sumuštinius (ir prikepė kepsnių, pyragų bei duonos, prigamino užtepėlių, mišrainių ir pašetų, priskynė skaniausių vaisių ir daržovių) ir patraukė į patį Lietuvos pakraštį, Kurynės dendrologinį parką. Tie, kas čia lankėsi per mūsų pavasario pabaigos kelionę po Sūduvą ir traukė dainas po žydinčiomis obelimis, tikrai nepamiršo įspūdžių iš vienos įdomiausių šio krašto dendrologinių kolekcijų, o kitiems buvo smagu susipažinti su parko įkūrėju garbaus amžiaus dr. Zigmu Naujokaičiu, jo šeima ir, svarbiausia, su turtingu augalų rinkiniu.

    30 metų – nemažas laikotarpis žmogaus, bet visai trumpas parko gyvenime. Vis tik nuo 1992 metų Z. Naujokaitis savo tėviškėje Slavikuose beveik 7 ha plote sukūrė įspūdingą daugiau kaip 300 rūšių ir veislių sumedėjusių augalų dendrologinę kolekciją. Vaizdingi Siesarties vingiai, slėniai ir kalvelės, originalios medžio skulptūros, rudens spalvomis nusidažę medžiai ir žiedais švytintys gėlynai šią mūsų dieną pavertė nepakartojama švente. Pakili nuotaika neapleido nei kasant komposto krūvas, nei ravint gėlynus, nei iškasinėjant jurginų gumbus, nei pjaustant sausas medžių šakas ar valant brūzgynus palei takelius. Sunkokai bevaikštantį, bet darbštų ir pedantišką šeimininką netgi pavyko įkalbėti pasitikėti mūsų kvalifikacija ir leisti pasodinti dovanų atvežtus augalus! O prie šių augalų ir Lietuvos dendrologų draugijos trisdešimtmetį paminėjome, ir LDD pirmininko sveikinimo bei parko šeimininkų padėkos žodį išklausėme, ir po šampano taurę pakėlėme. Už dendrologiją, dendrologus, medžius, parkus ir visa, kas gyva… Ir už Kurynės dendrologinio parko šeimininko sveikatą bei parko klestėjimą. Ilgiausių metų visiems!

    Dr. Valerija Baronienė

    Nuotraukos V.Baronienės ir P.Sruoginio

  • Medeinos šventė Raseinių krašte

    Rugpjūčio 20-21 dienomis vyko tradicinis dendrologų savaitgalis, švenčiant miškų deivės Medeinos šventę. Šį kartą veiksmas vyko Raseinių krašte: plaukėme Dubysa baidarėmis, viešėjome Skaraitiškės dvare ir parke pas mūsų kolegą Kęstutį Skamaraką, dalyvavome ekskursijose po Dubysos regioninio parko lankytojų centrą, Maironio tėviškės muziejų bei Tytuvėnų vienuolyno ansamblį, aplankėme Gražųjį ąžuolą ir Šiluvą. Nuotraukų autoriai – Bronislovas Ambrozas, Aušra Ramanauskienė, Edita Medeina

  • Dendrologai Sūduvoje

    Praeitą savaitgalį (2022 m. gegužės 14, 15 dienomis) gausus būrys dendrologų ir kitų gamtos mylėtojų keliavome po rapsais geltonuojančią Sūduvą, jos gražiausius parkus, dendrologines kolekcijas ir kitas įdomybes. Per dvi dienas neįmanoma aplankyti ir pamatyti visko, ką norėtųsi, bet stengėmės kiek galėjome. Organizatorės Editos, istorikės Vilmos, vairuotojo Audriaus ir visų keliauninkų geros nuotaikos dėka kelionė pavyko puikiai – grįžome pavargę ir nusibėgioję, bet kupini naujų žinių ir patirčių.

    Daugiau apie šią kelionę galite sužinoti  skiltyje „Straipsniai“.

    Iki kitų kelionių, renginių ir susitikimų!

    Valerija

  • IŠLEISTA DENDROLOGO LEONO ČIBIRO KNYGA

    Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupė (KŽEG), tęsdama knygų leidybos tradiciją, parengė ir išleido įžymaus Lietuvos dendrologo, parkotyrininko Leono Čibiro (1921–1992) tekstų knygą Dendrologo užrašai*.

    Leidinyje publikuojami įvairūs tekstai iš Leono Čibiro asmeninio archyvo. Intelektuali, kruopšti ir darbšti, analitiko talentą turinti asmenybė paliko plačią brydę Lietuvos dendrologijos, parkų tyrimo ir kraštovaizdžio formavimo baruose. Didžiausias dendrologo Leono Čibiro nuopelnas – architektūrinės dendrologijos pradmenų ir pagrindų Lietuvoje suformavimas.

    Knygoje pateikiama L. Čibiro gyvenimo ir veiklos apžvalga, jo bibliografijos metmenys, 1970 m. parengto Lietuvos sumedėjusių augalų tyrimo apibendrinimo santrauka, įvairios analizės ir įžvalgos. Publikuojama keletas L. Čibiro užrašytų Čibirų giminės istorijų. Prieduose pateikiamos autorinių tekstų faksimilės. Knyga skiriama Lietuvos kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros paveldo puoselėtojams, parkotyros ir parkotvarkos specialistams. Naudingų žinių joje ras visi besidomintys Lietuvos želdynais.

    Knygą platina leidėjas – Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupė. Pasiteirauti ar užsisakyti leidinį galima elektroniniu paštu ( arboristas@kzeg.lt) arba telefonu +370 687 43847; apmokėti pavedimu į KŽEG sąskaitą.

    KŽEG informacija, 2022-04-22


    * Čibiras Leonas. Dendrologo užrašai. Sudarytojas ir atsakingasis redaktorius Steponas Deveikis. Vilnius: Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupė, 2022. – 166 p. iliustr., bibliogr. (ISBN 978-609-96195-1-4) Atnaujinta Pirmadienis, 02 Gegužė 2022 12:16

  • Kviečiame į kelionę po Sūduvos gamtą

    2022-ieji yra paskelbti Sūduvos metais, nes lygiai prieš 600 metų šis kraštas buvo galutinai prijungtas prie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės.

    Tad ir dendrologai šiemet pažindinsis su šio krašto gamta bei augalais.

    Kelionė vyks gegužės 14 ir 15 dienomis. Planuojama aplankyti Žuvinto rezervatą; Marijampolės ir Šakių miesto parkus; dr.J.Basanavičiaus tėviškę ir ąžuolų giratę Ožkabaliuose; Vištyčio regioninį parką; dvaro parkus: Paežerių, Gelgaudiškio ir Zyplių; Kurynės dendroparką; naująją Vilkaviškio autobusų stotį su įkomponuotais medžiais; Braziūkų liepą-motinėlę ir jeigu spėsime – dar keleto dvarų parkus (Kidulių, Patilčių, Bartninkų).

    Nakvosime senovinėje kaimo turizmo sodyboje „Mockynė“.

    Abi dienas keliausime autobusu, kaina vienam žmogui autobuse kainuos apie 30-35 eurus, kaina priklausys nuo to, kiek bus važiuojančių.

    Nakvynė sodyboje kainuoja 25 eurai žmogui (su visais patogumais), norintys galės miegoti savo palapinėje (5 eurai).

    Vakarienei sodybos šeimininkė siūlo suvalkietiškų patiekalų ragaučių (apie 20 eurų žmogui).

    Dar kainuos ekskursijos Žuvinto rezervate, dr.J.Basanavičiaus sodyboje, Vištyčio regioniniame parke (iki 10 eurų).

    Rašykite, kas planuojate keliauti, ar norite rezervuoti vietą sodyboje ir ar norėsite suvalkietiško ragaučiaus: el. paštas dendrologai@gmail.com

    Kaip visuomet priimame ne tik dendrologų draugijos narius, bet ir visus norinčius.

    Detalus kelionės maršrutas bus paskelbtas šiek tiek vėliau.

  • Seminaras ir visuotinis susirinkimas

    Šių metų balandžio 1-ąją Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje pagaliau įvyko ilgai lauktas tradicinis seminaras ir visuotinis ataskaitinis rinkiminis Lietuvos dendrologų draugijos narių susirinkimas.

    Seminare išklausėme ir pažiūrėjome tris įdomius pranešimus. Tadas Vaidelys papasakojo, kokie grybai sukelia medžių puvinius, ir nuodugniai išaiškino, kaip moderniomis priemonėmis – tomografais – nustatyti medžių būklę, ypač puvinių buvimą, vietą ir išplitimą. Nors kol kas šio metodo tikslumas nėra didelis, tobulėjant prietaisams ir kaupiantis naudotojų patirčiai, ateityje jis tikriausiai nurungs dabar dažniausiai naudojamą guminį plaktuką.

    Arvydas Rutkauskas pasidalino įspūdžiais ir vaizdais iš apsilankymo ekologiniame Eilato (Izraelis) botanikos sode. Jame kur tik įmanoma (o kartais ir kur, atrodytų, nelabai įmanoma) naudojama natūrali mediena, šakos, lapai ir kitos augalinės medžiagos, sumaniai kuriama jauki erdvė.

    Seminarą užbaigė trumpas dokumentinis filmas (autorius A. Rutkauskas, operatorius Mantas Derevianko) apie Adolfą Kišoną. Dendrologas, tautodailininkas, mūsų Draugijos Garbės narys neseniai atšventė 95-metį, bet iki šiol turi ir noro, ir jėgų vedžioti po išpuoselėtą savo sodybą ir Degaičių parką. Ir ne kartą bendravusiems su šia neeiline asmenybe, ir tik dabar su juo neakivaizdžiai susipažinusiems buvo smagu pavaikščioti rudenėjančio Degaičių parko takais, kartu su šeimininku apžiūrėti įdomiausius medžius ir gražiausius paveikslus.

    Visuotiniame ataskaitiniame – rinkiminiame susirinkime LDD valdybos pirmininkas pristatė  pastarųjų metų Draugijos veiklą. Nors pandemijos ribojimai neleido surengti planuoto visuotinio susirinkimo 2020 m., bet veikla nenutrūko – vyko nuotolinės paskaitos, lankėme įdomiausius Lietuvos dendrologinius objektus, dalyvavome talkose ir šventėme Medeiną, rašėme straipsnius, dalinomės informacija Draugijos internetiniame puslapyje ir feisbuko grupėje.

    Pagaliau surengėme ir tiesioginius LDD valdybos rinkimus, kurie būtų turėję vykti 2020 m. Po neilgų diskusijų balsavimu nutarta palikti toliau dirbti tuos pačius žmones, tik valdybos narės pareigų atsisakiusią Liną Straigytę pakeitėme vienu mūsų Draugijos įkūrėjų, Garbės nariu Laimučiu Januškevičiumi. Tad nuo dabar iki 2026 m. atsakaitinio rinkiminio susirinkimo LDD valdyboje dirbs ir visus svarbius klausimus spręs šie 10 narių: Valerija Baronienė, Edita Jakubauskaitė, Laimutis Januškevičius, Edgūnas Kiminius, Irena Noreikienė, Sigutis Obelevičius, Artūras Poškus, Arvydas Rutkauskas, Loreta Semaškienė, Audrius Skridaila.

    Aptarėme ir šiais metais numatomą veiklą. Edita Jakubauskaitė pristatė gegužės 14, 15 dienomis planuojamą pažintinę kelionę po Sūduvos gamtinius ir dendrologinius objektus, rugpjūčio 21 d. (preliminariai) – Medeinos šventę Raseinių rajone Kęstučio Skamarako sodyboje, taip pat tradicinę rudeninę talką, kurios vieta dar nenumatyta. Informacija ir registracija kelionei į Sūduvą (planuojame keliauti nuomotu autobusu) bus paskelbta netrukus.

    O pasiilgusiems tolimesnių pažintinių kelionių – džiugi žinia. Pagaliau ketiname išvykti už Lietuvos ribų, į neartimą, bet labai įdomų ir daugelio dar nepažintą Balkanų kraštą. Loreta Semaškienė supažindino šia su birželio 24 d. – liepos 9 d. planuojama kelione po Serbijos, Makedonijos, Kosovo, Albanijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos istorinius, gamtos ir dendrologinius objektus.. Kelionei vadovautų Erikas Laiconas, pažįstantis tuos kraštus. Netrukus bus paskelbta išamesnė informacija ir registracija.

    Aptarėme ir įvairius einamuosius reikalus, pasveikinome jubiliejines sukaktis švenčiančius Draugijos narius bei Valeriją Baronienę, kuriai suteiktas LDD Garbės narės vardas.

    Po visuotinio ataskaitinio rinkiminio susirinkimo Draugijos valdyba susibūrė išrinkti pirmininko bei aptarti kitų klausimų. Dalyvavo aštuoni iš dešimties narių (A. Skridaila ir I. Noreikienė negalėjo atvykti dėl ligos). Valdybos pirmininku vienbalsiai išrinktas Arvydas Rutkauskas. Toliau tęsti darbus patikėta ir jo pavaduotojai Loretai Semaškienei, viešųjų ryšių atstovei Editai Jakubauskaitei bei atsakingai už Draugijos narių sąrašus ir mokesčius Valerijai Baronienei.

    Posėdyje aptarti ir kiti Draugijos veiklos ir organizacinius klausimai, apsvarstytas LDD svetainės atnaujinimas, nutarta prenumeruoti platformą Draugijos vaizdo medžiagos (paskaitų įrašų, dokumentinių filmų ir pan.) talpinimui. Tuo pačiu kviečiame visus Lietuvos dendrologų draugijos narius skelbti savo straipsnius, įdomią informaciją, pastebėjimus, videoįrašus ir kitą medžiagą dendrologijos temomis (dėl paskelbimo susisiekite su Edita, Loreta ar Valerija).

    Dar keli priminimai mūsų Draugijos nariams.

    1. Nario mokestį (15 eurų kasmet) mokėti vis dar privaloma. Įstatai leidžia šalinti už tris metus ar daugiau įsiskolinusius asmenis. Realiai šios praktikos netaikome, stengiamės visiems skolininkams priminti laiškeliu ar skambučiu ir nesiimame griežtų priemonių, kol skola nesitęsia 4 metus ar ilgiau. Visais mokesčių klausimais informaciją suteiks V. Baronienė el. paštu  betweenaround@gmail.com arba SMS tel. nr. 8 620 61834. Galima kreiptis ir bendru Draugijos el. paštu dendrologai@gmail.com, bet venkime jį pernelyg apkrauti. Patogiausias būdas sumokėti – banko pervedimas Lietuvos dendrologų draugijai į sąskaitą Nr. LT917300010002247363 Swedbank, mokėjimo paskirtyje nurodant “Vardenio Pavardenio nario mokestis už … metus“, po to būtinai pranešant V. Baronienei el. paštu betweenaround@gmail.com.
    2. Jei norite pataisyti ar pakeisti savo duomenis, paskelbtus Draugijos puslapio dalyje „Nariai“ (http://www.dendrologai.lt/nariai), kreipkitės į Editą arba Valeriją.
    3. Mūsų puslapyje skelbiamas ir LDD ekspertų dendrologų sąrašas (http://www.dendrologai.lt/ekspertai). Jį sudaro, tvirtina ir skelbia LDD valdyba. Ekspertai įsipareigoja visiems prašantiems teikti trumpas nemokamas konsultacijas gyvai, telefonu ar el. paštu, taip pat gali teikti sudėtingesnes konsultacijas, atlikti įvairius darbus ar teikti paslaugas asmeniniu tarpusavio susitarimu su paslaugos užsakovu. Norintiems tapti Draugijos ekspertais reikėtų turėti narystės Draugijoje stažą, patirties dendrologinėje veikloje ir teigiamą valdybos sprendimą (ne mažiau kaip 7 balsai „už“) arba Aplinkos ministerijos ar Aplinkos apsaugos agentūros išduotą eksperto atestatą.

    Šviesaus taikaus pavasario ir iki kitų susitikimų!

  • LDD narių susirinkimas ir seminaras balandžio 1d.

    Balandžio 1 dieną, kaip visuomet pavasarį, vyks visuotinis Lietuvos dendrologų draugijos narių susirinkimas bei seminaras mugės „Ką pasėsi…2022“ metu.

    14.00-15.00 val. seminaras:

    Tadas Vaidelys. „Garsinės tomografijos naudojimo praktika medžių būklės vertinime“

    Arvydas Rutkauskas. „Ekologinio stiliaus botanikos sodo lankymo įspūdžiai“.

    Dokumentinio trumpametražinio filmo apie LDD garbės narį Adolfą Kišoną peržiūra.

    15.00-16.00 val. visuotinis LDD susirinkimas, kurio metu valdybos pirmininkas pateiks ataskaitą, bus renkama nauja draugijos valdyba, vyks naujų narių priėmimas, aptarsime šių metų renginius ir keliones bei kitas draugijos aktualijas. Susirinkimas atviras, dalyvauti gali visi norintys.


    Renginys vyks VDU Žemės akademijos centriniuose rūmuose, 507 auditorijoje, Studentų g.11, Akademija, Kauno raj.

    OLYMPUS DIGITAL CAMERA