Pradžia Straipsniai Pušys ir jų atpažinimas

Pušys ir jų atpažinimas

Spausdinti

 

KAIP ATPAŽINTI PUŠIS

Lentelė sudaryta numeruotų teiginių principu. Jei teiginys tinka apibūdinamam augalui, tai toliau skaitome po jo esantį teiginį, o jei netinka – tą teiginį, kurio numeris pažymėtas po paskutinio tinkamo teiginio. Jei po teiginiu yra botaninis pušies pavadinimas, vadinasi mes jau atpažinome augalą. Patikslinimui lentelės apačioje yra trumpas bendras pušų aprašymas pagal lotynišką rūšies pavadinimo abėcėlę. Aprašiau tik tas pušis, kurios gali augti iki 7 klimatinės zonos imtinai. Tai padariau pasitaręs su dendrologų draugijos kai kuriais nariais ir įvertinęs tai, kad lentelė kitu atveju taptų labai griozdiška. Be to, aš natūroje nesu matęs daugumos subtropikuose augančių rūšių, o smulkiau apibūdinti tik pagal aprašymus ne visada pavyksta. Neįtraukiau ir apie Viduržemio jūrą augančių, dažnų Italijoje, Ispanijoje ar Turkijoje  P. pinea, P. pinaster ar P. brutia – Lietuvoje jos augs nebent šiltnamiuose.

Lentelėse ir tekstuose  yra kitoms augalų gentims apibūdinti beveik nenaudojami terminai - vienanariai arba daugianariai ūgliai. Vienanariai – tai tokie pirmamečiai ūgliai, kuriuose pumpurai ar šoninės šakelės formuojasi tik ūglio viršūnėje, jam nustojus augti, o daugianariuose ūgliuose jau pirmamečiuose išauga viena kita šoninė šakelė ar bent susiformuoja šoniniai pumpurai (be esančių ūglio viršūnėje).

1)      Dauguma spyglių metūglyje išsidėstę po vieną;   -8)

2)      Spygliai 2-6 cm, standūs, daugiau ar mažiau duriantys; -5)

3)      Spygliai standūs, duriantys, labai ilgai (iki 12 metų) išlieka ant šakų. Kankorėžiai suplotai rutuliški, 4-6 x 4,5-7 cm;  -4)

Pinus monophylla Vienaspyglė pušis

4)      Spygliai standūs, šiek tiek duriantys, ant pirmamečių ūglių po du sulipę atrodo kaip vienas, ant antramečių ir vėlesnių jie atsiskyrę ir yra po du;  -3)

Pinus sylvestris ‘Monophylla‘  Paprastosios pušies vienaspyglė forma

5)      Spygliai ilgesni nei 6 cm, minkšti, neduriantys;  -2)

6)      Metūgliai ne plonesni nei 3 mm, žalsvi, pliki. Pumpurai iki 10 mm ilgio, smailūs, rudi, sakuoti; -7)

Pinus peuce ‘Aris Auders‘  Balkaninės pušies veislė ‘Aris Auders‘

7)       Metūgliai plonesni nei 3 mm, šviesiai žalsvai rudi, bent jauni plaukuoti (vėliau dažnai nuplinka). Pumpurai 5-7 mm ilgio, smailūs, šiek tiek sakuoti, oranžiniai, jų žvyneliai su plačiu baltu pakraščiu; -6)

Pinus strobus ‘Monophylla‘  Veimutinės pušies vienaspyglė  forma

8)      Dauguma spyglių metūgliuose kuokštuose daugiau nei po vieną; - 1)

9)      Dauguma spyglių kuokštuose po du;  -55)

10)   Spygliamakštės nukrinta antrais metais. Kankorėžiai simetriški, 4-6 x 3-4 cm, bekočiai, be dygliukų, panašūs į paprastųjų pušų kankorėžius;  -11)

Pinus resinosa Sakuotoji pušis

11)   Spygliamakštės išlieka ir po antrų metų arba nukrinta kartu su spygliais;  -10)

12)   Ūgliai daugianariai;  -28)

13)   Bent jauni ūgliai su apnašomis, lyg šerkšnoti;  -19)

14)   Spygliai ne ilgesni nei 10 cm ilgio;  -17)

15)   Spygliai 4-8 cm ilgio. Pumpurai siaurai kiaušiniški, smailūs. Kankorėžiai dygliuoti, simetriški, 4-7 cm ilgio, kiaušiniški, išsiaižę ilgai kabo ant šakų;  -16)

Pinus virginiana Virgininė pušis

16)   Spygliai 5-10 cm ilgio. Pumpurai cilindriški ar kiek ovalūs, jų žvynelių pakraščiai balti. Kankorėžiai 4-8 cm ilgio, kiaušiniškai kūgiški, dygliuoti, išsiaižę ilgai kabo ant šakų;  -15)

Pinus clausa Alabaminė pušis Pastaba: sunkiai atskiriama nuo P. virginiana

17)   Spygliai ilgesni nei 10 cm;  -14)

18)   Spygliai 12-22 cm ilgio.  Kankorėžiai simetriški, kiaušiniškai kūgiški, 6-15 cm ilgio, su storais lenktais dygliukais;  -17)

Pinus taeda Terpentininė pušis

19)   Ūgliai be apnašų, nešerkšnoti;  -13)

20)   Spygliai ant šakų išlieka 1-2 metus, jie 6-12 cm ilgio, dažnai kuokštuose būna po tris. Spygliamakštės apie 15 mm ilgio. Kankorėžiai dygliuoti, trumpakočiai, pailgai kiaušiniški, 4-7 x3 cm;  -21)

Pinus echinata Ežinė pušis

21)    Spygliai ant šakų išlieka daugiau nei du metus;  -20)

22)   Spygliai kuokštuose po du, bet dalis jų, kartais gana ženkli, kartais vos vienas kitas kuokštas, pasitaiko ir po tris;  -25)

23)   Spygliai 8-15 cm ilgio. Kankorėžiai nedygliuoti (kartais būna  maži dygliukai), daug metų neišsiaižę kabo ant šakų, bekočiai ar trumpakočiai, simetriški, kiaušiniški, 7-14 x 6-12 cm  -24)

Pinus radiata Spindulinė pušis

24)   Spygliai trumpesni kaip 8 cm, dažniausiai 5-7 (3-8) cm ilgio. Kankorėžiai simetriški, kiaušiniški, trumpakočiai, 5-10 x 4-6 cm, jų žvyneliai su tvirtais dygliais, išaugusiais iš gūbrelių žvynų viršūnėse;  -23)

Pinus pungens Gailioji pušis

25)   Spygliai kuokštuose griežtai po du, niekada nebūna daugiau;  -22)

26)   Ūgliai plaukuoti. Spygliai 2-5 cm ilgio, ant šakų išlieka 2-4 metus. Spygliamakštės apie 3 mm ilgio. Pumpurai iki 18 mm. Ūgliai lajoje išaugę įvairiomis kryptimis, tiek aukštyn, tiek nulinkę. Kankorėžiai labai nesimetriški, be dygliukų, 2-5 x 2 cm, daug metų neišsiaižę kabo ant šakų;  -27)

Pinus banksiana Bankso pušis

27)   Ūgliai pliki. Spygliai 2-8 cm ilgio, ant šakų išlieka 5-9 metus. Spygliamakštės 4-9 mm ilgio. Kankorėžiai su aštriais dygliukais, 4-6 cm ilgio, nesimetriški;  -26)

Pinus contorta Suktaspyglė pušis

Pastaba: Suktaspyglė pušis skirstoma į tris varietetus:

var. contorta – spygliai 2-5cm. Kankorėžiai nesimetriški, jų skydeliai su gumbeliu ir apie 6 mm ilgio aštriu dygliuku, daug metų išlieka ant šakų;

var. latifolia – spygliai 5-8 cm ilgio. Kankorėžiai nesimetriški, su trumpu dygliuku, daug metų kabo ant šakų;

var. murrayana – spygliai 5-8 cm ilgio. Kankorėžiai beveik simetriški, trumpu dygliuku, dažniausiai nukrinta tuoj išbyrėjus sėkloms arba kabo ne ilgiau dviejų metų;

28)   Ūgliai vienanariai;  -12)

29)   Bent jauni ūgliai su apnašomis, lyg šerkšnoti;  -38)

30)   Spygliamakštės ilgesnės nei 10mm;  -33)

31)   Spygliai žali ar šviesiai žali (plonesni ir mažiau melsvi, nei paprastosios pušies), bet ne tamsiai žali, ant šakų išlieka 2-3 metus. Kankorėžiai nepribrendę žali, jų žvyneliai lygūs ar su nedideliu gūbreliu, 3-5(6) cm ilgio, su trumpais dygliukais, kūgiški ar kiaušiniški, dažnai auga jau ant jaunų medelių ir ilgai kabo ant šakų. Nuo paprastųjų pušų lengviausiai atskiriamos iš pumpurų, kurių žvynelių viršūnės palaidos, dažnai atsilošusios, o pumpurų viršūnės ištįsusios;  -32)

Pinus densiflora Hondinė pušis

Pinus x densithunbergii

Pastaba: P. x densithunbergii (P. densiflora x P. thunbergii) nuo hondinės pušies skiriasi pumpurais, kurių žvynelių viršūnės dažniausiai neatsilošusios, nors ištįsusios ir papurusios; ilgesnėmis, 15 -20 mm spygliamakštėmis, ir labiau kiaušiniškais, su užapvalinta viršūne kankorėžiais, kurių žvyneliai plokšti, su įdubimais ir mažais dygliukais. Kaip ir daugumos hibridų šie požymiai neretai įvairuoja link vienos ar kitos motininės rūšies;

32)   Spygliai tamsiai žali, žvilgantys, ant šakų išlieka 5-6 metus. Spygliamakštės apie 12 mm ilgio. Kankorėžiai 5-8 cm ilgio, kiaušiniški, nepribrendę šviesiai rudi ar violetiniai, bet ne žali. Išsiaižę dar metus kitus kabo ant šakų;  -31)

Pinus  heldreichii Baltažievė pušis

Pinus heldreichii x Pinus halepensis

Pastaba: hibridą nuo baltažievės pušies lengviausia atpažinti iš pumpurų, kurių žvynelių viršūnės nors ir neglaudžiai prigludusios, bet ir beveik nebūna atsilošusių. Spygliamakštės kiek trumpesnės, 9-11 mm ilgio. Ūgelyje pasitaiko po tris išaugusių spyglių;

33)   Spygliamakštės iki 10 mm ilgio;  -30)

34)   Spygliai kuokštuose po du, niekada nebūna po tris. Kankorėžiai 2,5 – 5 cm ilgio, su smulkiais dygliukais; -35)

Pinus henryi Henrio pušis (lietuviškas pavadinimas neįteisintas)

35)   Ūgliuose pasitaiko spyglių kuokštuose po tris. Kankorėžiai didesni, jų dygliukai stambesni;  -34)

36)   Spygliai žali, be jokio melsvumo. Kankorėžiai 4-6 x 4-7 cm su dygliukais, nesunokę rausvai rudi, dažnai truputį išlinkę, apatiniai žvyneliai su ryškiais gūbreliais; -37)

Pinus densata Plokščialajė pušis (lietuviškas pavadinimas neįteisintas)

Pastaba: Dubravos medelyne augintos  P. densata beveik neturėjo po tris išaugusių spyglių.

37)   Spygliai melsvai žali, tankūs, gana dažnai išaugę po tris; Kankorėžiai 4-9 x 4-7 cm (šiek tiek ilgesni, nei P. densata), nesunokę žali;  -36)

Pinus tabuliformis Baltasėklė pušis

38)   Ūgliai be apnašų, nešerkšnoti;  39)

39)   Pumpurai nesakuoti, 12-18 mm ilgio, tolygiai nusmailėjusia viršūne, prigludusiais žvynais. Kankorėžiai 4-6 cm ilgio, rudi, su koteliais, jų žvyneliai plokšti, kiek įdubę, su įdubime esančiu mažu dygliuotu gūbreliu;  -40)

Pinus thunbergii Japoninė pušis

40)   Pumpurai sakuoti, kartais mažai sakuoti;  -39)

41)   Spygliai ne trumpesni kaip 12 cm;  -44)

42)   Spygliai 15-25 cm ilgio, kuokštuose retkarčiais būna ir po tris. Kankorėžiai 6-8(10) cm ilgio, dygliuoti. Spygliamakštės 2 cm ilgio ar ilgesnės;  -43)

Pinus ponderosa var. scopulorum Geltonosios pušies uolinis varietetas

43)   Spygliamakštės 10-12 mm ilgio. Spygliai 12-17 cm ilgio, niekada nebūna po tris;  -42)

Pinus nigra ssp. pallasiana Juodosios pušies kryminis porūšis

44)   Bent dalis spyglių gerokai trumpesni nei 12 cm. Spygliamakštės nesiekia 2 cm, dažniau žymiai trumpesnės;  -41)

45)   Spygliai (4)-8-12, kartais iki 18 cm ilgio, tamsiai žali. Spygliamakštės 10-12 mm ilgio. Pumpurai gausiai sakuoti, nuo sakų atrodo balti. Kankorėžiai beveik ar visai bekočiai, 5-8 x 2-4 cm, nedygliuoti, šviesiai ar gelsvai rudi, pirmais metais žvilgantys;  -46)

Pinus nigra Juodoji pušis

Pinus x neilreichiana (P. sylvestris x P. nigra)

Pastaba: išskiriami 5 juodųjų pušų porūšiai (subspecies) ir 1 varietetas:

ssp. nigra – spygliai tamsiai žali, dygūs, 8-13 cm ilgio;

ssp. dalmatica – spygliai 4 -7 cm ilgio, mažai dygūs;

ssp. laricio – spygliai 8-15 cm ilgio, ploni, lankstūs;

ssp. pallasiana – spygliai 12 -17 cm ilgio, dygūs (žr. -43);

ssp. pallasiana var. fastigiata – medžiai koloniškomis lajomis;

ssp. salzmannii – spygliai ploni, 8-16 cm ilgio;

Pinus x neilreichiana labai panaši į juodąją pušį, tik pumpurai daug mažiau sakuoti, mažesni. Kankorėžiai 6-7(8) x 2,5-3 cm, pailgai kiaušiniški, jų skydeliai per vidurį iškilę, gūbreliuose kartais pasitaiko dygliukų;

46)   Spygliai trumpesni nei 8 cm ilgio;  -45)

Pastaba: šios grupės pušys labai artimos, dažnai tarpusavyje kryžminasi ir iš ūglių labai sunkiai ar visai nesiskiria. Jos atpažįstamos iš kankorėžių arba iš augalo bendros išvaizdos;

47)   Spygliamakštės apie 3, kartais iki 5 mm ilgio. Viršutinėje ūglio dalyje prie spygliamakščių kartais būna baltų sakų lašelių;  - 50)

48)   Augalai auga ne aukštesniais kaip 5 metrai krūmais, nuo žemės tankia laja. Kankorėžiai dažnai nesimetriški, 3-6 x 2-4,5 cm, jų skydeliai stori, iškiliu viduriu, rombiški iki beveik kvadratinių, gumbelis šviesiai rudas juodu pakraščiu, spygliukas trumpas, subrendus dažniausiai nukrinta;  -49)

Pinus mugo Kalninė pušis

49)   Augalai auga medžiais, o jei krūmais, tai aukštais, retomis, nuo žemės pakilusiomis lajomis ir vos 2-3 kreivais kamienais (retai daugiau). Kankorėžiai labai asimetriški, 4-6 cm ilgio, jų skydeliai keturbriauniai, kabliškai išlinkę, su ryškia išauga;  -48)

Pinus uncinata Kablelinė pušis

Pastaba: Visais kitais požymiais, išskyrus augimo formą ir kankorėžius, nesiskiria nuo kalninių pušų.

50)   Spygliamakštės apie 1,cm ilgio, antrais metais sutrumpėja ir glaudžiai apgaubia spyglių pamatus; -47)

51)   Bent dalis  kankorėžių skydelių ryškiai kabliškai išlinkę;  -54)

52)   Kankorėžiai 4-7 cm ilgio, šiek tiek didesni už P. uncinata, jų skydeliai dažniausiai kabliškai išlinkę tik storojoje kankorėžio dalyje, jų kauburėliai ir gūbreliai šiek tiek mažesni, nei P. uncinata, ne tokie smailūs. Subrendę kankorėžiai pilkai rudi, šviesesni nei kablelinių pušų. Medžiai dažniausiai tiesiais kamienais.  -53)

Pinus x digenea (P. uncinata x P. sylvestris)

53)   Medžiai arba aukšti krūmai, dažnai nuo žemės lanku išlinkusiais kamienais. Jauni kankorėžiai nuo purpuriškai iki rausvai rudų, subrendę pilkai rusvi, tamsesni, nei paprastųjų pušų. Kankorėžių skydeliai dažniausiai būna kabliškai neišlinkę, bet su ryškiu iškilimu ir gūbreliu viršuje;  -52)

Pinus x rhaetica (P. mugo x P. sylvestris)

Pastaba: P. x rhaetica augimo forma labai panašios į P. mugo ssp. rotundata, bet skiriasi kankorėžiais;

54)   Medžiai tiesiais kamienais. Jauni kankorėžiai žali, subrendę šviesiai pilkai ar kiek rausvai rudi, 2-7 x 2-3,5 cm, žvilgantys, šviesesni už kalninių ir hibridinių pušų kankorėžius. Kankorėžių skydeliai neretai su ryškiu iškilimu, bet niekada nebūna kabliškai išlinkę;

Pinus sylvestris Paprastoji pušis

55)   Dauguma spyglių kuokštuose daugiau nei po du;  -9)

56)   Kuokštuose spygliai dažniausiai išaugę po tris;  -76)

57)   Ūgliai daugianariai;  -62)

58)   Spygliamakštės apie 25 mm ilgio, nukrinta kartu su spygliais. Spygliai 12-25 cm ilgio. Kankorėžiai simetriški, 6-15 cm ilgio, jų skydeliai su storais lenktais dygliukais. Pumpurų žvynelių viršūnės atsilošusios ar atlinkusios atgal;  -59)

Pinus taeda Terpentininė pušis

59)   Spygliamakštės ne ilgesnės kaip 15 mm, o spygliai 15 cm (retkarčiais būna iki 18 cm) ilgio  -58)

60)   Spygliai visada po tris, tvirti, dygūs. Pumpurų žvyneliai prigludę, bet jų viršūnėlės nelabai glaudžios. Kankorėžiai simetriški, pilkai rudi, 3-8 cm ilgio, jų skydeliai su tvirtu, aštriu, tiesiu ar nedaug lenktu dygliuku;  -61)

Pinus rigida Šiurkščioji pušis

61)   Ūglyje dažnoka spyglių kuokštuose po du. Pagrindiniai pumpurai dideli, 15-30 (dažniausiai 18 -24) mm ilgio, negausiai sakuoti, prigludusiais žvynais, tolygiai nusmailėjusia viršūne. Spyglių kuokštai ūglyje išsidėstę palyginti retai, spygliai tvirti, dygūs. Kankorėžiai 8-15 x 3,5-6 cm, nesimetriški, jų skydeliai šviesesnėje pusėje su išaugomis ir dygliuoti. Išsiaižę ilgai kabo ant šakų;  -60)

Pinus attenuata Kuklioji pušis

Pastaba: hibridas Pinus x attenuradiata skiriasi tuo, kad spygliai dažniau išaugę po tris, pumpurai mažesni (15-25 mm), jų žvynų viršūnėlės šiek tiek (kartais gerokai) papurusios;

62)   Ūgliai vienanariai;  -57)

63)   Spygliamakščių auselės atlenktos atgal. Spygliamakštės nukrinta po pirmų metų;  -69)

64)   Spygliai iki 5 cm ilgio, kuokštuose po 3-2 (kartais po 1-5). Pumpurai nesakuoti, 5-8 x 3,5 mm. Kankorėžiai apskriti ar kiek kiaušiniški, 3-6 cm skersmens. Sėklos besparnės, stambios, valgomos; -67)

65)   Spygliai po (2)3(5). Krūmai ar maži medeliai;  -66)

Pinus cembroides ssp. bicolor Meksikinės pušies dvispalvis porūšis

66)   Spygliai po (2)3-4(5). Neaukšti medžiai;  -65)

Pinus cembroides ssp. orizabensis Meksikinės pušies Pueblo porūšis

67)   Spygliai ilgesni nei 5 cm;  -64)

68)   Spygliai 6-25 cm ilgio, kuokštuose jų būna po 3-5. Pumpurai sakuoti, dideli, 15-30 mm ilgio, pailgai cilindriški. Kankorėžiai 5-11 x 3,5-6 cm, nesimetriški, su aštriu dygliuku, panašūs į P. ponderosa kankorėžius. Sėklos sparnuotos;  -63)

Pinus arizonica Arizononė pušis

69)   Spygliamakščių auselės tiesios, atgal neatlenktos. Kuokštuose nebūna po 5 spyglius;  -63)

70)   Spygliamakštės nukrinta  pirmais ar antrais metais;  -73)

71)   Spygliamakštės nukrinta pirmais metais. Pumpurai dažniausiai maži, apie 4 mm ilgio. Spygliai 5-12 cm ilgio. Kankorėžiai 5-10 x 3,5-6 cm, ant ilgų kotelių, nuo kiaušiniškų iki cilindriškų, dygliuoti, duriantys;  -72)

Pinus pinceana

72)   Spygliamakštės nukrinta pirmais arba antrais metais. Pumpurai nesakuoti, apie 10 mm ilgio, siaurai kiaušiniški, jų žvynelių viršūnės atsilošusios į šalis. Spygliai 6-10 cm ilgio. Senesnių medžių žievė labai spalvinga, dėmėta. Kankorėžiai kiaušiniški, 5-7 x 4-5 cm, dažniausiai nukrinta neišsiaižę. Sėklų sparneliai labai trumpi;  -71)

Pinus bungeana Bungė pušis (nuotraukoje)

73)   Spygliamakštės nukrinta kartu su spygliais, jos ne trumpesnės nei 15mm. Spygliai ilgesni nei 15 cm;   -70)

74)   Pirmamečiai ūgliai su melsvomis ar balsvomis apnašomis. Pumpurai nesakuoti. Spygliamakštės apie 15 mm ilgio. Kankorėžiai 12-30 x 8-18 cm, plačiai kiaušiniški, jų skydeliai su trumpais aštriais dygliukais;  -75)

Pinus jeffreyi Džefrio pušis

Pastaba: lietuviškų botaninių augalų vardyne ši pušis nelogiškai pavadinta žefrėjo pušimi, nes lotyniškas pavadinimas duotas škotų botaniko Džono Džefrio (John Jeffrey) garbei.

75)   Pirmamečiai ūgliai pliki, be jokių apnašų. Pumpurai sakuoti. Spygliamakštės apie 22 mm ilgio. Kankorėžiai 8-15 x 3,5-5 cm, jų skydeliai su aštriais dygliukais;  -74)

Pinus ponderosa Geltonoji pušis

76)   Dauguma spyglių kuokštuose daugiau nei po tris;  -56)

77)   Spygliai kuokštuose po (3)4(5), jie labai kieti, 3-4 cm ilgio ir 1-1,5 mm storio. Kankorėžiai suplotai rutuliški, 4-6 x 4,5-7 cm;  -78)

Pinus quadrifolia Keturspyglė pušis

78)   Daugumoje kuokštų spyglių po 5 ar daugiau;  -77)

79)   Per visą spyglių ilgį yra smulkių baltų sakų lašelių;  -82)

80)   Sakų lašelių gausu. Spygliai 3-4 cm ilgio. Kankorėžiai bekočiai, kiaušiniški, 4-10 cm ilgio, jų skydeliai kieti, su gumbeliu ir dygliuku per vidurį. Sėklos su ilgais sparneliais;  -81)

Pinus aristata Akuotuotoji pušis

Pastaba: Daug sakų lašelių ant spyglių turi ir akuotuotųjų pušų hibridai (P. flexilis x P aristata; P. monticola x P. aristata). Šių hibridų spygliai dažniausiai ilgesni nei 5 cm, o pumpurų žvyneliai prigludę, kai akuotuotųjų pušų pumpurų apatiniai žvyneliai palaidi, o viršutiniai prigludę;

81)   Sakų lašelių palyginti negausu. Kankorėžiai 6-10 x 4-6 cm, tamsiai pilki, mažai dygliuoti, siauresni nei akuotuotųjų pušų;  -80)

Pinus longaeva Gajoji pušis

82)   Ant spyglių nėra sakų lašelių (vienas kitas gali pasitaikyti ties spygliamakšte);  -79)

83)   Spygliamakščių auselės atlenktos atgal. Spygliamakštės nukrinta pirmais metais. Spygliai 2,5-7 cm ilgio. Kankorėžiai apskriti ar kiek kiaušiniški, 3-6 cm skersmens. Sėklos besparnės;  -84)

Pinus cembroides ssp. lagunae Meksikinės pušies pajūrinis porūšis

84)   Spygliamakščių auselės atgal neatlenktos;  -83)

85)   Spygliai iki 6 cm ilgio, dažniausiai 3-5 cm;  -92)

86)   Jaunų šakų ir kamieno žievė šviesiai pilka ar balsva, lygi;  -89)

87)   Spygliai dažniausiai vos 2-4 cm ilgio, ūglių viršūnėse prigludę, panašūs į lapės uodegą (iš čia ir lietuviškas rūšies pavadinimas). Kankorėžiai 6-10 x 3-5 cm, su plačiomis smailomis išaugomis. Sėklos su ilgais sparneliais. Jauni ūgliai plaukuoti, vėliau pliki;  -89)

Pinus balfouriana Lapuodegė pušis

88)   Spygliai 4,5-6 cm ilgio. Jauni ūgliai kartais iš dalies (ne visas ūglis) plaukuoti. Kankorėžiai 5-8 cm ilgio, be dygliukų, kiaušiniški ar beveik apvalūs, žemėn krinta neišsiaižę. Sėklos besparnės.

Pinus albicaulis Baltakamienė pušis

89)   Kamieno ir jaunesnių šakų žievė ne šviesi, dažniau ruda ar tamsiai pilka;  -86)

90)   Ūgliai tamsiai ar rausvai rudi, jauni visada plaukuoti. Spygliai dažnai šiek tiek nulinkę žemyn. Augalai visada auga krūmais. Kankorėžiai suplotai rutuliški, 3-4,5 x 3-5 cm. Sėklos besparnės;  -91)

Pinus culminicola

91)   Ūgliai žalsvai ar pilkai rusvi, pliki ar negausiai plaukuoti. Spygliai 4-7 cm ilgio, dažniausiai išlinkę, bet apie ūglius išsidėstę spirališkai, žemyn nenulinkę. Kankorėžiai kiaušiniški ar dalinai cilindriški, 4-7(10) x 3-4 cm. Sėklos sparnuotos;

Pinus parviflora Smulkiažiedė (melsvoji) pušis

92)   Spygliai dažniausiai ilgesni nei 6 cm;  -85)

93)   Spygliai tvirti, smailūs, duriantys (tvirtumu panašūs į paprastųjų pušų spyglius), 4-8(10) cm ilgio. Kankorėžiai labai dideli, 30-55 (dažniausiai 40-45) cm ilgio ir 8-11 cm skersmens, su iki 10 cm ilgio koteliais, šviesiai rudi. Sėklos juodos, valgomos. Pažeidus žievę bėga saldus skaidrus skystis (lyg sula), kurį indėnai naudojo buityje;  -94)

Pinus lambertiana Lamberto pušis

94)   Spygliai minkšti, lankstūs, visai neduriantys ar vos vos dygūs;  -93)

95)   Augalai visada auga krūmais;  -98)

96)   Kankorėžiai 3-5 x 2,5-3 cm. Sėklos besparnės, valgomos. Spygliai 4-8(10) cm ilgio;  -97)

Pinus pumila Žemoji pušis

97)   Kankorėžiai 4-8 x 3-4 cm. Sėklos sparnuotos. Ant skirtingų augalų ūgliai pliki arba plaukuoti. Spygliai 6-10(12) cm ilgio.

Pinus x hakkodensis (P. parviflora x P. pumila)

Pastaba: patikimai nuo žemųjų pušų atskiriama tik pagal kankorėžius ir sparnuotas sėklas;

98)   Augalai auga medžiais;  -95)

99)   Kuokštuose būna po 3-5 spyglius (žr. 68) teiginį). Pumpurai dideli, 15-30 mm. Kankorėžiai nesimetriški; -100)

Pinus arizonica Arizoninė pušis

100)   Kuokštuose beveik nebūna po tris spyglius, tik po penkis ar daugiau;  -99)

101)  Pumpurai platūs, 15-25 mm ilgio ir 10-15 mm pločio, kiaušiniškai kūgiški. Spygliai kuokštuose po (4)5(6), 22-35 cm ilgio, šviesiai ar melsvai žali. Kankorėžiai nesimetriški, išlinkę, 7-10 x 5-7 cm

Pinus douglasiana

102)  Pumpurai ne platesni kaip 10 mm (ilgesni gali būti);  -101)

103)  Ūgliai gausiai plaukuoti rudais plaukeliais, per juos dažnai nesimato ūglio žievės spalvos;  -108)

104)  Plaukeliai išlieka ir ant antramečių šakelių. Kankorėžiai labai sakuoti, kiaušiniški, 9-14 x 5-6 cm, jų žvyneliai su nedaug pailgėjusiomis ir nedaug atsilenkusiomis viršūnėlėmis;  -105)

Pinus koraiensis Korėjinė pušis

105)  Antrametės šakelės nuplinka, tampa tamsiai pilkos. Kankorėžių žvynų viršūnės nepailgėjusios, daugiau ar mažiau apvalios;  -104)

106)  Pumpurų žvyneliai su siauru baltu pakraščiu. Kankorėžiai 5-8 cm ilgio ir 5 cm skersmens;  -107)

Pinus cembra Kedrinė pušis

107)   Pumpurų žvyneliai su platoku baltu pakraščiu. Kankorėžiai 6-12 x 4-8 cm;  -108)

Pinus sibirica Sibirinė pušis

108)   Ūgliai pliki, o jei plaukuoti, tai plaukeliai žymiai  retesni, per juos gerai matosi ūglio žievės spalva; -103)

109)   Ūglių pagrindai dažniausiai nusvirę, vėliau ūgliai išlinksta lanku ir kyla aukštyn. Ūgliai pliki arba plaukuoti, gelsvai žali. Spygliai 5-9 cm ilgio, melsvai žali. Kankorėžiai cilindriški ar pailgai kiaušiniški, 8-14 x 4-6 cm (kiek ilgesni ir ryškiai storesni už smulkiažiedžių pušų);  -  110)

Pinus flexilis Lanksčioji pušis

Pastaba: labai panaši į P. parviflora, skiriasi kiek ilgesniais spygliais, išlinkusiais ūgliais, didesniais ir gerokai storesniais kankorėžiais;

110)   Ūgliai dažniausiai tiesūs, lanku neišlinkę;  -109)

111)   Spygliai iki 10, kartais iki 15 (dažniausiai 7,5 -8,5) cm ilgio;  -118)

112)   Ūgliai ploni (ne storesni kaip 4 mm), dažniausiai apie 2,5-3,5 mm skersmens, šviesiai žalsvai rusvi, jauni šiek tiek plaukuoti. Pumpurai iki 10 mm ilgio, jų žvyneliai su plačiais baltais kraštais. Spygliai minkšti, bukomis viršūnėmis, ploni, 6-12(14) cm ilgio ir 0,5 mm skersmens. Kankorėžiai cilindriški, siaurėjantys į abu galus, 8-20 x 4-8 cm, su apie 2 cm ilgio koteliais;  -113)

Pinus strobus Veimutinė pušis

Pastaba: Panašios yra hibridinės pušys P. x strobiflexilis (P. strobus x P. flexilis), kurių spygliai ryškiai mėlyni, ir P. strobus x P. ayacahuite,  kurių pumpurai apie 10 mm ir ilgesni, spygliai taip pat ilgesni, apie 8-13 (iki 15) cm ilgio;

113)   Ūgliai 4 mm ir storesni;  -112)

114)   Spyglių viršūnėlės smailos, nors spygliai minkšti, beveik neduriantys. Pumpurai iki 10 mm ilgio, rudi. Kankorėžiai cilindriški, į viršūnę kiek siaurėjantys,7-15 x 4-5 cm, su 1-2 cm ilgio koteliu;  -115)

Pinus peuce Balkaninė pušis

115)   Spyglių viršūnėlės bukos;  -114)

116)   Spygliai 7,5-8,5 cm ilgio, lankstūs, minkšti, melsvai žali, žvilgantys. Pumpurai iki 10 mm ilgio;  - 117);

Pinus x hunnewellii (P. parviflora x P. strobus)

117)  Spygliai 5-10(15) cm ilgio, tvirti, žvilga. Pumpurai 6-17 mm ilgio, rausvai rudi ar rudi. Kankorėžiai trumpakočiai, 10-30 cm ilgio (gerokai ilgesni už balkaninių ir veimutinių pušų);  -116)

Pinus monticola Kalvinė pušis

118)   Spygliai paprastai ilgesni nei 10 cm;   -111)

119)   Ūgliai ir spygliai be apnašų, nešerkšnoti. Ūgliai gelsvai žali, šiek tiek liaukingi. Kankorėžiai (8)10-12(14) x 5-8 cm, į viršūnę siaurėjantys. Sėklos besparnės;  -120)

Pinus armandii Kininė (Armando) pušis

120)   Jauni ūgliai, o kartais ir spygliai su melsvomis apnašomis. Antramečiai spygliai dažniausiai nukarę žemyn;  -119)

121)   Spygliamakštės apie 3 cm ilgio, pirmais metais nukrinta. Spygliai melsvai žali iki sidabriškų, su apnašomis, 8-18 cm ilgio. Kankorėžiai labai dideli (15)20-40(50) x 7-15 cm, jų žvyneliai minkšti, išlinkusiomis viršūnėlėmis su aiškiu gumbeliu;  -122)

Pinus ayacahuite Šerpetotoji pušis

122)  Spygliamakštės neviršija 25 mm ilgio;  -121)

123)   Spygliai apie 10-11 cm ilgio, niekada neviršija 14 cm. Kankorėžiai 8-15 cm ilgio, cilindriški, į viršūnę palaipsniui siaurėjantys;  -124)

Pinus x schwerinii (P. wallichiana x P. strobus)

124)   Spygliai 12-20 cm ilgio;  -123)

125)   Ūgliai pliki. Kankorėžiai 15-30 x 3-4 cm, cilindriški. Jų sėkliniai žvyneliai užapvalintomis viršūnėlėmis;  -126)

Pinus wallichiana Himalajinė pušis

126)   Ūgliai bent jauni plaukuoti, vėliau negausiai plaukuoti. Kankorėžiai 15-30 x 4-5 cm, platesni nei himalajinių pušų, o jų sėkliniai žvyneliai smailomis viršūnėlėmis (skiriamasis požymis nuo himalajinių pušų), neišlinkę (skiriamasis požymis nuo P. ayacahuite, nuo kurių dar skiriasi ir smulkiomis ilgais sparneliais sėklomis);  -125)

Pinus x holfordiana (P. ayacahuite x P. wallichiana)

 

TRUMPAS APIBŪDINTŲ PUŠŲ APRAŠYMAS

PINUS  ALBICAULIS BALTAKAMIENĖ PUŠIS

Pumpurai pailgai ar plačiai kiaušiniški, smailais galais. Jų žvyneliai papurę, pailgėjusiomis smailomis viršūnėlėmis, silpnai sakuoti ar visai be sakų.

Ūgliai gelsvai rausvi iki oranžinių (plytos spalvos), pliki, kartais iš dalies (ne visas ūglis) plaukuoti, tvirti, lankstūs, vienanariai.

Spygliai išsidėstę po 5, tvirti (kieti), tamsiai žali, 4,5-6 cm ilgio, 1,5 mm storio, ant šakų išlieka 4-8 metus. Jų viršūnėlės trumpai nusmailėjusios.

Spygliamakštės nukrinta pirmais metais.

Mikrostrobilai išsidėstę ūglių viršūnėse, 10-15 mm ilgio, raudoni, subrendę rudi.

Kankorėžiai plačiai kiaušiniški, 5-8 cm ilgio, jauni purpuriški ar tamsiai pilki, subrendę rudi. Literatūroje nurodoma, kad kankorėžiai dažniausia pavieniai, bet Vokietijoje, Čekijoje matyti buvo po 2-3 šakelėje.

Sėklos besparnės („kedro riešutai“), stambios, apie 12 mm skersmens.

Medžiai (aukštikalnėse krūmai) 10-20 m aukščio, augantys subalpinėse zonose Š. Amerikos vakaruose Uoliniuose, Kaskadų ir Sierra Nevados kalnuose 1550-3650 m aukštyje, 4 klimatinėje zonoje.

PINUS  ARISTATA AKUOTUOTOJI PUŠIS

Pumpurai pailgai kiaušiniški, smailia standžia viršūnėle ir prasiskėtusiais apatiniais žvyneliais, 8-10 mm ilgio, nuo šviesiai iki tamsiai rudų, nedaug sakuoti.

Ūgliai vienanariai, stori, gelsvi ar neryškiai oranžiniai, jauni plaukuoti rausvais plaukeliais, vėliau pliki.

Spygliai kuokštuose po 5, tamsiai žali, (2)3-4(5) cm ilgio. Juose gausu smulkių sakų lašelių (skiriamasis požymis).

Spygliamakštės nukrinta pirmais metais.

Kankorėžiai bekočiai, kiaušiniški, jauni žalsvai rudi, subrendę pilkai rudi, 4-10 cm ilgio, jų žvyneliai turi lanksčias spyglių pavidalo išaugas.

Sėklos su ilgais sparneliais

Medžiai ar krūmai 6-15 m aukščio, augantys subalpinėse ir alpinėse Uolinių kalnų zonose labai sausose vietose JAV pietvakariuose 2500-3500 m aukštyje 6 klimatinėje zonoje.

PINUS  ARIZONICA ARIZONINĖ PUŠIS

Pumpurai dideli, 15-30 mm ilgio, pailgai cilindriški, smailūs, sakuoti, rausvai rudi. Jų žvyneliai prigludę.

Ūgliai vienanariai, žalsvi ar rusvi, visada be apnašų, pliki.

Spygliai kuokštuose po (3)-5, šviesiai žali arba melsvai žali, dygūs, 6-25 cm ilgio, ant šakų kabo 2-3 metus.

Mikrostrobilai 1,5-2 cm ilgio.

Kankorėžiai kiaušiniški, nesimetriški, 5-11 x 3,5-6 cm, sunokę šviesiai rudi. Jų žvyneliai su aštriu dygliuku, panašūs į geltonųjų pušų kankorėžius.

Medžiai 15-35 m aukščio, labai lygia kamieno žieve, augantys 1300-3000 m aukštyje 5 klimatinėje zonoje JAV pietuose ir Š Meksikoje.

Rūšis skirstoma į tris varietetus:

var. arizonica – spygliai 10-20 cm, dygūs. Sėklų sparneliai 12-15 x 4-6 mm. Medžiai 30-35 m aukščio;

var. cooperi – spygliai 6-10 cm, dygūs. Sėklų sparneliai 15-20 x 12-15 mm. Medžiai 30-35 m aukščio;

var. stormiae – spygliai dygūs, 14-25 cm. Sėklų sparneliai 12-16 x 6-8 mm. Medžiai 15-20 m aukščio.

Pastaba: senesnėje literatūroje P. arizonica laikyta geltonosios pušies varietetu.

PINUS  ARMANDII KININĖ (ARMANDO)  PUŠIS

Pumpurai cilindriški, 10-15 mm ilgio, buki, su trumpa viršūnėle, rudi, truputį sakuoti. Pumpurų žvynelių viršūnėlės pailgėjusios, smailos, viršūnėje prasiskėtusios, neglaudžiai išsidėsčiusios.

Ūgliai gelsvai žali (skiriamasis požymis nuo balkaninės ir himalajinės pušų), pliki, šiek tiek liaukingi, vienanariai.

Spygliai kuokštuose po 5(7), gelsvai žali iki šviesiai žalių, (5)8-15 cm ilgio ir 1-1,5 mm storio, pirmais metais tiesūs, antrais dažniau kiek nusvirę, smailiomis viršūnėmis ir dantytais pakraščiais, minkšti, nedygūs, ūgliuose netankūs, šakose kabo 2-3 metus.

Spygliamakštės nukrinta pirmais metais.

Mikrostrobilai 1,5-3 cm ilgio, šviesiai gelsvi.

Kankorėžiai (8)10-12(14) x 5-8 cm,, į viršūnę siaurėjantys, subrendę pilkai rudi, nedygliuoti. Išsiaižo medžiuose.

Sėklos besparnės, valgomos, mažesnės už korėjinių pušų, dažniausiai kiek nesimetriškos.

Medžiai tėvynėje 30-35 m aukščio, paplitę 7-9 klimatinėse zonose Kinijos, Taivano ir Mianmaro kalnuose 1000-3500 m aukštyje. Skiriami trys varietetai:

var. armandii – jauni ūgliai žali ar pilkai žali, sėklos tamsiai rudos ar beveik juodos;

var. dabeshanensis – jauni ūgliai gelsvai žali ar gelsvai rudi, spygliai 5-12 cm, sėklos šviesiai rudos (šis varietetas auginamas Lietuvoje, kiti labiau pietiniai, sunkiai išgyvena);

var. mastersiana – jauni ūgliai pilkai rudi, spygliai 8-15 cm ilgio.

PINUS ATTENUATA KUKLIOJI PUŠIS

Pumpurai 15-30 mm ilgio (dažniausiai 18-24 mm), kiaušiniški, tolygiai nusmailėjusia viršūne ir prigludusiais žvyneliais, truputį sakuoti.

Ūgliai daugianariai, pliki, oranžiškai rudi.

Spygliai kuokštuose po 3 (retai po 2), nuo gelsvų iki melsvai žalių, 7-14(18) cm ilgio, smailūs, nežymiai dantytais kraštais. Kuokštai ūglyje išsidėstę retai.

Spygliamakštės apie 1 cm ilgio, nukrinta kartu su spygliais, po 3-4 metų.

Mikrostrobilai 1,5-2 cm ilgio, kiaušiniški ar cilindriški, gelsvi.

Kankorėžiai jauni žali, subrendę rudi, 8-15 x 3,5-6 cm, nesimetriški. Žvyneliai tvirti, su ištįsusiomis smailomis viršūnėlėmis (ataugomis), nesakuoti ar labai nedaug sakuoti. Išsiaižę ilgai kabo šakose.

Sėklos gauruotos, sparnuotos.

Medžiai, kartais krūmai 9-20 m aukščio, paplitę 7 klimatinėje zonoje JAV ir Meksikos Ramiojo vandenyno pakrantėje ir artimiausiuose kalnuose 250-600 m aukštyje.

PINUS AYACAHUITE MEKSIKINĖ PUŠIS

Pumpurai kūgiški, 8-15 mm ilgio, sakuoti. Jų žvyneliai su ilgu, į galą neprigludusiu smaigaliu.

Ūgliai šviesiai rudi, rausvai rudi arba pilki, dažniausiai plaukuoti, rečiau pliki, vienanariai.

Spygliai po 5 , šakose išlieka iki 3 metų, ploni, nukarę, melsvai žali iki sidabriškų, su apnašomis, dantytais pakraščiais, 8-18 cm ilgio, apie 1 mm storio.

Spygliamakštės apie 3 cm ilgio, nukrinta pirmais metais.

Mikrostrobilai kiaušiniški, 7-10 mm ilgio, žalsvai gelsvi.

Kankorėžiai labai dideli, (15)20-40(50) x 7-15 cm, ūgelyje dažniausiai po 3-4, kotuoti. Žvyneliai minkšti, jų galai smailoki, išlinkę, su aiškiu gumbeliu.

Sėklos sparnuotos. Išsiaižo medyje.

Medžiai 30-45 m aukščio, paplitę Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje 1900-3500 m aukštyje, 7 klimatinėje zonoje.  Rūšis skirstoma į du varietetus:

var. ayacahuite – kankorėžiai 15-40 x 7-15 cm. Sėklos 8-10 x 6-8 mm.

var. veitchii – kankorėžiai 15-50 x 10-15 cm. Sėklos 10-15 x 5-10 mm. Spygliai mažiau melsvi.

PINUS  BALFOURIANA LAPUODEGĖ PUŠIS

Pumpurai labai panašūs į akuotuotųjų pušų, pailgai kiaušiniški, smailia standžia viršūnėle ir prasiskėtusiais apatiniais žvyneliais, 8-12 mm ilgio, nuo šviesiai iki tamsiai rudų, nesakuoti.

Ūgliai vienanariai, stori, gelsvai oranžiniai, vėliau šviesėja ir poros metų šakelės būna lygia, pieno baltumo žieve, kuri vėliau tamsėja (skiriamasis požymis nuo akuotuotųjų pušų, kurių šakelių žievė taip pat lygi, tik žalia). Jauni ūgliai plaukuoti, vėliau pliki.

Spygliai kuokštuose po 5, ūglio viršūnėse prigludę, trumpi, vos 2-4 cm ilgio, be jokių smalos lašelių (skirtumas nuo akuotuotosios pušies), melsvai žali.

Spygliamakštės pirmais metais nukrinta.

Mikrostrobilai 6-10 mm ilgio.

Kankorėžiai 6-10 x 3-5 cm, kiaušiniškai cilindriški, tamsiai rudi. Jų žvyneliai kieti, su smailiomis plokščiomis išaugomis. Sėklų sparneliai ilgi.

Medžiai 6-20 (dažniausiai iki 15) m aukščio, paplitę šiaurės Kalifornijoje subalpinėse ir alpinėse zonose 1600-2400 (pietinėje dalyje 2900-3700) m aukštyje 6 klimatinėje zonoje. Išskiriami šiaurinis ir pietinis porūšiai, besiskiriantys sėklų dydžiu (pietuose mažesnės, 7-8 mm, šiaurėje 9-10 mm) bei spyglių spalva (pietiniai gelsvesni).

PINUS  BANKSIANA BANKSO PUŠIS

Pumpurai pailgai kiaušiniški, apie 8 mm ilgio, prigludusiais žvynais.

Ūgliai daugianariai (dažniausiai metūglyje du šakų vainikai), nuo žalsvų iki rudų, pirmais metais plaukuoti, vėliau nuplinka. Vienas šių pušų skiriamųjų požymių, kad dalis ūglių auga aukštyn, kita dalis žemyn ar į šonus.

Spygliai kuokštuose po du, 2-4,5 cm ilgio, šviesiai ar tamsiai žali, užapvalinta viršūne, nedygūs, ant šakų išlieka 2-4 metus.

Spygliamakštės trumpos, vos 3 mm, kartu su spygliais lieka keletą metų, kartais išlieka ir spygliams nukritus.

Mikrostrobilai cilindriški, 10-15 mm ilgio, žali ar žalsvai gelsvi.

Kankorėžiai labai nesimetriški, pailgai kūgiški ar kiaušiniški, 2-5 x 2 cm, dažniausiai šakelėje po 2-3. Neišsiskleidę ant šakų išlieka daug metų. Jauni kankorėžiai rudi, žvilga, vėliau papilkėja.

Medžiai iki 20-25 m aukščio, kartais aukšti krūmai, paplitę 2-6 klimatinėse zonose Š. Amerikos rytinėje dalyje nuo pajūrio iki 800 m aukščio kalnuose, bet kokiose dirvose, net pelkėse.

PINUS  BUNGEANA BUNGĖ PUŠIS (nuotraukoje)

Pumpurai siaurai kiaušiniški ar siaurai kūgiški, rausvai rudi, nesakuoti, 10 mm ilgio. Jų žvynelių viršūnės pailgėjusios, smailios ir atsilenkusios į šalis.

Ūgliai vienanariai, pilkai žali, žvilgantys, neplaukuoti. Kamieno žievė lygi, marga įvairių spalvų dėmėmis (pavasarį jos neretai būna blankios).

Spygliai kuokštuose po tris, ūgliuose gan retai išsidėstę, kieti, dygūs, 6-10 cm ilgio, 2 mm storio, šviesiai žali, nuskinti stipriai kvepia sakais, nežymiai dantytais krašteliais.

Spygliamakštės nukrinta pirmais, kartais antrais metais.

Mikrostrobilai 10-15 mm ilgio, kiaušiniškai cilindriški, gelsvi.

Kankorėžiai dažniausiai po 1-2, kiaušiniški, 5-7 x 4,5 cm, jauni žali, subrendę šviesiai rudi, su plonais dygliukais, dažniausiai krinta neišsiaižę. Sėklų sparneliai labai trumpi.

Medžiai 20-35 m aukščio, paplitę C. Kinijos kalnuose 500-2150 m aukštyje 7 klimatinėje zonoje. Tai vieni iš šventų budistų medžių, dažnai sodinami prie šventyklų.

Pastaba: Labai panašios, taip pat marga žieve pakistaninės pušys (P. gerardiana) skiriasi storesniais pumpurais, gerokai plonesniais, apie 1 mm storio, nors tvirtais, aštriais spygliais ir gerokai didesniais, 18-22 x 10 cm kankorėžiais, kurių žvyneliai stori, su kabliuku išlinkusiais dygliukais. Jų sėklos valgomos, apie 2 cm skersmens. Tai 8-9 klimatinių zonų augalai.

PINUS  CEMBRA KEDRINĖ PUŠIS

Pumpurai kiaušiniški, 6-10 mm ilgio, sakuoti. Jų žvyneliai prigludę, rausvai rudi su siauru baltu pakraščiu (pagrindinis skirtumas nuo sibirinių pušų, kurių žvynelių pakraščiuose juostelės žymiai platesnės), tik viršūnėlės šiek tiek atsilošusios.

Ūgliai vienanariai, pirmais metais rudai rausvi, gausiai veltiniškai plaukuoti, antrais metais tamsiai pilki, nuplinka.

Spygliai kuokštuose po penkis, tamsiai žali, (5)7-12(15) cm ilgio ir 1-1,5 mm storio (plonesni už sibirinės pušies), bukais galais.

Spygliamakštės nukrinta pirmais metais.

Mikrostrobilai 10-20 mm ilgio, rausvai violetiški.

Kankorėžiai 5-8 cm ilgio ir 5 cm skersmens, plačiai kiaušiniški iki rutuliškų, jauni violetiški, subrendę rudi. Sėklos 8-12 x 6-7 mm, besparnės, valgomos („kedro riešutai“). Kankorėžiai nukrinta neišsiaižę.

Medžiai 10-25 m aukščio, augantys 5 klimatinėje zonoje centrinės Europos kalnuose 1200-2600 m aukštyje.

PINUS  CEMBROIDES MEKSIKINĖ  PUŠIS

Pumpurai kiaušiniški, 5-8 x 3,5 mm, nesakuoti. Jų žvyneliai glaudžiai prigludę.

Ūgliai vienanariai, jauni plaukuoti, vėliau nuplinka, tamsiai oranžiniai.

Spygliai kuokštuose po 3-2 (dažniau po 3), kartais po 5, tamsiai arba melsvai žali, 2,5-7 cm ilgio, kraštai be dantelių, lygiakraščiai, viršūnės smailios (spygliai dygūs).

Spygliamakštės nukrinta pirmais metais. Jų auselės atlenktos atgal (skiriamasis požymis).

Mikrostrobilai smulkūs, 5 x 3 mm, gelsvi.

Kankorėžiai apskriti ar kiek kiaušiniški, 3-6 cm skersmens, pavieniai ar po 2-3. Sėklos besparnės, stambios, valgomos, atvirkščiai kiaušiniškos, pailgos, su koteliu.  Sėklinių žvynų kankorėžiuose labai nedaug.

Medžiai ar krūmai 3-15(25) m aukščio, paplitę 7-8 klimatinėje zonoje nuo Arizonos iki Meksikos 1450-2650 m aukštyje labai sausose plokštikalnėse. Išskiriami trys porūšiai:

ssp. cembroides – dar skirstomas į du varietetus: ssp. cembroides var. cembroides -  medžiai 10-15 m aukščio, spygliai kuokštuose po 2-3, nuo tamsiai iki melsvai žalių, 3-5 cm ilgio;

ssp. cembroides var. bicolor – krūmai ar maži medeliai 3-12 m aukščio. Spygliai po (2)3(5), nuo tamsiai iki melsvai žalių, 2,5-5 cm ilgio;

ssp. lagunae – medžiai iki 20-25 m aukščio. Spygliai po (4)5, melsvai ar tamsiai žali, 4-7 cm ilgio;

ssp. orizabensis – medžiai 8-10 m aukščio. Spygliai po (2)3-4(5), tamsiai ar melsvai žali, 3-5 cm ilgio.

PINUS  CLAUSA ALABAMINĖ  PUŠIS

Pumpurai kiek sakuoti, nuo kiaušiniškų iki cilindriškų, 0,5-1 cm ilgio, jų žvyneliai baltais pakraščiais.

Ūgliai daugianariai, pliki, dažniausiai su apnašomis.

Spygliai kuokštuose po du, 5-10 cm ilgio, 1-1,5 mm storio, tiesūs, tamsiai žali.

Mikrostrobilai cilindriški, 10-15 mm ilgio.

Kankorėžiai po 1-2, simetriški, kiaušiniškai kūgiški, 4-8 cm ilgio, jų žvyneliai su dygliukais.

Medžiai iki 20 m aukščio. Jų pagrindinės augimvietės yra JAV Floridos ir Alabamos (čia mažiau, nei 1% arealo) valstijose 8-9 klimatinėse zonose. 7 zonoje gali augti tik labai gerai parinktose vietose.

PINUS  CONTORTA SUKTASPYGLĖ PUŠIS

Pumpurai cilindriški, nusmailėję, 12-15 mm ilgio, rausvai ar tamsiai rudi, gausiai sakuoti,  dėl sakų atrodo balti. Jų  žvyneliai prigludę.

Ūgliai daugianariai, pliki, geltonai rudi.

Spygliai po du, nuo gelsvai iki tamsiai žalių, 2-8cm ilgio ir 0,7-2(3) mm storio, užapvalintomis viršūnėmis. Ant šakų išlieka 5-9 metus.

Spygliamakštės 4-9 mm ilgio, ant šakų išlieka keletą metų.

Mikrostrobilai 5-15 mm ilgio, rausvai rudi.

Kankorėžiai kiaušiniški, nesimetriški, su dygiomis žvynelių ataugomis, 3-6 cm ilgio.

Medžiai 6-25(50) m aukščio, paplitę vakarinės Š. Amerikos dalies kalnuose 1-8 (daugiausia 4-6) klimatinėse zonose iki 1000 (šiaurėje) ar 3500 (pietinėje arealo dalyje) m aukštyje. Rūšis skirstoma į tris varietetus:

var. contorta -  medžiai iki 30 m aukščio. Spygliai 2-5 cm ilgio ir 0,7-1,2 mm storio, tamsiai žali. Kankorėžiai nesimetriški, kreivi, jų  žvyneliai su iškiliais gūbreliais ir iki 6 mm ilgio dygliukais. Sėklos išsiaižo tais pačiais metais po sunokimo arba kitą pavasarį. Tušti kankorėžiai dar keletą metų kabo šakose.

var. latifolia – medžiai iki 50 (dažniausiai 25-30) m aukščio. Spygliai 5-8 (Europoje dažniausiai apie 5) cm ilgio ir 1-2(3) mm storio, gelsvai žali. Kankorėžiai auga statmenai ūgliams, dažnai kreivaviršūniai. Žvynų gūbrelis nedidelis, spygliukas apie 3 mm ilgio.

var. murrayana – medžiai iki 40 m aukščio. Spygliai 5-8 cm ilgio ir 1-2 mm storio, gelsvai žali. Kankorėžiai simetriški, jų dengiamieji žvyneliai plokšti, be gūbrelių, tik su dygliuku, nukrinta tuoj išsiaižius sėkloms (sunokimo metais) arba kitų metų pavasarį.

Pastaba: hibridas P. x murraybanksiana (P. contorta var. latifolia x P. banksiana) nuo bankso pušų skiriasi didesniais pumpurais, dažniausiai plikais ūgliais, ilgesniais spygliais ir dygliuotais kankorėžiais, o nuo suktaspyglių pušų – į įvairias puses (dažnai žemyn, o vėliau išlinksta) išaugusiais ūgliais, smailesniais spygliais ir trumpesnėmis, apie 3-4 mm ilgio spygliamakštėmis.

PINUS  CULMINICOLA

Pumpurai cilindriški ar kiaušiniški, 6-10 mm ilgio, pilkai rudi, prigludusiais žvyneliais.

Jauni ūgliai plaukuoti, tamsiai ar rausvai rudi.

Spygliai kuokštuose po (4)5(6), ant šakelių išlieka 2-3 metus, melsvai žali, 3-5 cm ilgio ir 1-1,3 mm storio, lygiakraščiai, dažnai nulinkę.

Spygliamakštės nukrinta pirmais metais.

Mikrostrobilai apskritai kiaušiniški, 5-8 mm ilgio, gelsvi.

Kankorėžiai rutuliški ar kiek suploti, 3-4,5 x 3-5 cm. Sėkliniai žvynai platūs.

Dažniausiai žemi krūmai, 1-1,5 m aukščio, paplitę ŠV Meksikoje 3000-3700 metrų aukštyje uolėtose kalkingose vietose, 6-7 klimatinėse zonose.  Nuo P. cembroides geriausia atskirti pagal spyglių skaičių kuokštuose (dažniausiai po 5).

PINUS  DENSATA PLOKŠČIALAJĖ PUŠIS (lietuviškas pavadinimas oficialiai nepatvirtintas)

Pumpurai kiaušiniškai kūgiški, smailūs, nesakuoti ar nežymiai sakuoti, 12-16 mm ilgio, prigludusiais žvyneliais, kurių kraštai smulkiai iškarpyti.

Ūgliai vienanariai, pliki, jauni su apnašomis (lyg šerkšnoti), šviesiai oranžiniai, vėliau šviesiai rudi.

Spygliai tankūs, kuokštuose po du, retai po tris (skirtumas nuo P. tabuliformis), žvilgantys, 8-14 cm ilgio ir 1-1,5 mm storio, ryškiai tamsiai žali, dažnai melsvai žali, dygūs, smulkiai dantytais pakraščiais.

Spygliamakštės 6mm ilgio

Mikrostrobilai apie 2 cm ilgio, geltoni ar gelsvi, pailgi ar kiaušiniški.

Kankorėžiai kiaušiniški, 4-6 x 4-7 cm, išlinkę, jų apatiniai žvyneliai su ryškiomis išaugomis (skirtumas nuo P. tabuliformis, kurių kankorėžiai didesni, simetriški, žvyneliai be išaugų). Sėklos su plačiais trumpais sparneliais.

Medžiai iki 30 m aukščio, paplitę vakarų Kinijos kalnuose iki rytų Tibeto 2600-4200 m aukštyje 7 klimatinėje zonoje, labiau į pietus, nei P. tabuliformis.

PINUS DENSIFLORA HONDINĖ PUŠIS

Pumpurai pailgai kiaušiniški, 8-12 mm ilgio, aštriai smailūs, rausvai rudi, sakuoti, jų žvynelių viršūnėlės atsilošusios į šonus.

Ūgliai pliki, vienanariai, jauni žali, su apnašomis, vėliau oranžiškai gelsvi

Spygliai kuokštuose po du, ūglių viršūnėse prigludę, 6-12 cm ilgio, 1 mm storio, smailiomis viršūnėmis, dygūs, dantytais kraštais, ant šakų išlieka 2-3 metus, žali ar melsvai žali, žvilgantys.

Spygliamakštės 15 mm ilgio, panašios į susuktas “auseles”, išlieka prie spyglių.

Mikrostrobilai 1,5-2,5 cm ilgio, dažniausiai apatinėje ar vidurinėje ūglio dalyje (iš to kilęs lotyniškas rūšies pavadinimas – daugumos kitų pušų mikrostrobilai būna ūglių viršuje), purpuriškai ar melsvai violetiški.

Kankorėžiai 3-6cm ilgio, kiaušiniški ar kūgiški, su trumpais koteliais. Sėkliniai žvynai nežymiai įdubę, su mažais dygliukais ar be jų.

Medžiai 20-30 m aukščio (Europoje iki 10 m), paplitę nuo Rusijos Primorės krašto, ŠR Kinijos, Korėjos ir didžiosiose Japonijos salose kalnuose iki 2300 m aukščio, 5-7 klimatinėse zonose. Nuo labai panašių paprastųjų pušų skiriasi plonesniais ir mažiau melsvais spygliais, pailgais, gerokai ištęsta viršūne pumpurais, “šerkšnotais”, su apnašomis jaunais ūgliais ir daug lygesne, švelnesne žieve.

Natūralus hibridas P. densithunbergii (P. densiflora x P. thunbergii) dažniausiai artimesnis kuriai nors iš abiejų motininių rūšių, bet turi ir dalį kitos rūšies požymių.

PINUS X DIGENEA (P. UNCINATA X P. SYLVESTRIS)

Žemi medžiai pilkai ar tamsiai žaliais 4-5 cm ilgio spygliais. Natūralūs hibridai rasti Austrijos ir Čekijos kalnuose 4 klimatinėje zonoje.  Patikimai atpažįstami tik iš kankorėžių. Šie nesimetriški, ne tokie smailūs, 4-5 cm ilgio, šiek tiek mažesni už kablelinių pušų. Kankorėžių skydeliai keturbriauniai, kabliškai išlinkę tik storojoje kankorėžio dalyje . Subrendę kankorėžiai pilkai rudi, šviesesni nei kablelinių ar kalninių pušų. Nuo P. mugo ssp. rotundata atskiriamos pagal tiesius kamienus. Visada auga medžiais.

PINUS  DOUGLASIANA DUGLASO  PUŠIS (lietuviškas pavadinimas oficialiai neįteisintas)

Pumpurai platūs, 15-25 x 10-15 mm.

Spygliai kuokštuose po (4)5(6), šviesiai ar melsvai žali, 22-35 cm ilgio, 0,7-1,2 mm storio, smailūs, minkšti, nulinkę žemyn.

Mikrostrobilai cilindriški, 20-25 x 4-5 mm, šviesiai rudi.

Kankorėžiai nesimetriški, išlinkę lanku, plačiai kiaušiniški, 7-10 x 5-7 cm, jų žvynai kieti, sumedėję,  su gumbeliu ir dygliuku per vidurį.

Medžiai 20-45 m aukščio, paplitę pietvakarių Meksikos vulkaninės kilmės kalnuose 1100-2700 m aukštyje 7-9 klimatinėse zonose.

PINUS  ECHINATA EŽINĖ PUŠIS

Pumpurai kiaušiniški, 5-10 mm ilgio.

Ūgliai daugianariai, be apnašų, ploni, pliki, pilkai rudi.

Spygliai kuokštuose po 2(3), nuo gelsvai iki tamsiai žalių, minkšti, lankstūs, 6-12 cm ilgio ir 1 mm storio, ant šakų išlieka 1-2 metus.

Spygliamakštės nukrinta kartu su spygliais, jos apie 15 mm ilgio.

Mikrostrobilai 1,5-2 cm ilgio, neglaudžiose grupėse.

Kankorėžiai trumpakočiai, pailgai kaušiniški, dažniausiai pavieniai, kartais po 2-4, 4-7 x 3 cm, jų žvyneliai dygliuoti, duriantys.

Medžiai 30-35 m aukščio, paplitę JAV rytinėje dalyje 7-9 klimatinėse zonose.

Yra natūralių hibridų su P. rigida – ūgliai ir spygliai storesni, tvirtesni, kankorėžiai didesni.

PINUS  FLEXILIS LANKSČIOJI PUŠIS

Pumpurai plačiai kiaušiniški, smailūs, 8-10 mm ilgio, jų žvyneliai neglaudūs, kiek pasišiaušę.

Ūgliai vienanariai, pliki arba plaukuoti, gelsvai žali, dažniausiai išlinkę (šakos kabančios ar nusvirusios, kaip ir ūglių pagrindai, o patys ūgliai vėliau kyla aukštyn – tai vienas geresnių skiriamųjų požymių nuo labai panašių smulkiažiedžių pušų).

Spygliai kuokštuose po 5, (3)5-9 cm ilgio ir 1 mm storio, šakose išlieka 5-6 metus, melsvai žali, standūs, lygiakraščiai, iškirptomis viršūnėlėmis.

Spygliamakštės nukrinta pirmais metais.

Mikrostrobilai žalsvai gelsvi ar geltoni, 6-10 mm ilgio.

Kankorėžiai cilindriški ar pailgai kiaušiniški, 8-18 x 4-6 cm, jauni žali, vėliau rudi. Sėklinių žvynų viršūnėlėje aštrus gumbelis. Sėklos sparnuotos.

Medžiai 6-15(20) m aukščio, paplitę Š. Amerikos vakarinėje pusėje Uoliniuose kalnuose 900-3800 m aukštyje, 2-4 klimatinėse zonose. Labai ilgaamžiai – Nevados valstijoje aptikta 1700-2000 metų amžiaus medžių.

Yra išaugintų hibridų su akuotuotąja pušimi  (P. flexilis x P. aristata). Jų spygliuose yra smulkių sakų lašelių.

PINUS X HAKKODENSIS (P. PARVIFLORA X P. PUMILA)

Hibridas išoriškai panašus į P. pumila, tačiau skiriamieji požymiai dažnai būna artimesni kuriai nors iš motininių rūšių. Nuo P. parviflora visada skiriasi ilgesniais, labiau žvilgančiais spygliais, o nuo P. pumila -  visada sparnuotomis sėklomis ir didesniais, pailgais kankorėžiais. Auga Japonijoje 1000-1700 m aukštyje 6 klimatinėje zonoje.

PINUS  HELDREICHII BALTAŽIEVĖ  PUŠIS

Pumpurai pailgai kiaušiniški, 12-15 mm ilgio, rudi su baltomis viršūnėmis arba beveik balsvai pilki, nesakuoti (skirtumas nuo juodųjų pušų), jų žvynelių viršūnėlės atsilošusios ar bent neglaudžios.

Ūgliai vienanariai, jauni lyg šerkšnoti, padengti apnašomis, gelsvai rudi, antrais metais tamsėja iki rudų.

Spygliai kuokštuose po du, ant šakų išlieka 5-6 metus, tamsiai žali, jauni šviesesni už juodųjų pušų, trumpesni, 6-11 cm ilgio ir 1,2-1,5 mm storio, tvirti, nuo antrų metų žvilgantys, smailiu ar buku galu, dantytais šonais. Spygliams nukritus ant šakų lieka didoki pamatiniai gūbreliai.

Spygliamakštės 12 mm ilgio, nukrinta kartu su spygliais.

Mikrostrobilai šviesiai arba gelsvai rudi, arba nedaug rožiniai, 2-3 cm ilgio.

Kankorėžiai po 1-2, kiaušiniški, 6-10 x 3(4-6) cm, panašūs į juodųjų pušų kankorėžius.

var. heldreichii – ūglių viršūnėse spygliai pasišiaušę, išsidraikę į visas puses. Sunokę kankorėžiai šviesiai ar pilkai rudi;

var. leucodermis – ūglių viršūnėse spygliai suglausti, primena šepetį. Sunokę kankorėžiai tamsiai violetiniai, beveik juodi;

Medžiai apie 20 m aukščio, paplitę Balkanų pusiasalio vakarinėje ir šiaurinėje dalyje bei pietų Italijoje 1000-2640 m aukštyje 6 klimatinėje zonoje.

PINUS  HENRYI HENRIO PUŠIS (lietuviškas pavadinmas oficialiai neįteisintas)

Pumpurai kiaušiniški, apie 20 mm ilgio, nesakuoti ar mažai sakuoti. Jų žvyneliai prigludę, siauri, kiek papurusiais kraštais.

Ūgliai vienanariai, jauni šviesiai gelsvi, lyg šerkšnu padengti, vėliau pliki, šviesiai rudi.

Spygliai kuokštuose po du, tankūs, žali, šiek tiek įviji, 7-12 cm ilgio ir 1 mm storio, smailūs, duriantys, dantytais pakraščiais, medžiuose išlieka 2-4 metus.

Spygliamakštės apie 6 mm ilgio, nukrinta kartu su spygliais.

Mikrostrobilai apie 2 cm ilgio.

Kankorėžiai kiaušiniški, 2,5-5 cm ilgio, jų žvyneliai sumedėję, gumbelis mažas su mažu dygliuku.

Medžiai iki 25 (Europoje iki 10) m aukščio, paplitę centrinės Kinijos kalnuose 1100-2400 m aukštyje 7-8 klimatinėse zonose.

PINUS X HOLFORDIANA (P. ayacahuite x P. wallichiana)

Panaši į P. wallichiana, tik jauni ūgliai gausiau plaukuoti, kankorėžiai platesni, jų žvynelių viršūnėlės smailios (P. wallichiana apvalios) su ryškiu gūbreliu. Nuo P. ayacahuite skiriasi sėklinių žvynų galais, kurie neužlinkę, o sėklos smulkios su dideliais sparneliais. Tinka auginti 7 klimatinėje zonoje.

PINUS X HUNNEWELLII (P. parviflora x P. strobus)

Nuo smulkiažiedžių pušų skiriasi ilgesniais, 7,5-8,5 cm ilgio melsvai žaliais, žvilgančiais lanksčiais spygliais, o nuo veimutinių pušų – žymiai storesniais ūgliais.

PINUS  JEFFREYI DŽEFRIO PUŠIS

Pumpurai rausvai rudi, stambūs, 15-20(30) mm ilgio, kiaušiniški ar kūgiški, nesakuoti. Jų žvynelių galai laisvi, neprigludę.

Ūgliai vienanariai, pirmais metais padengti lyg melsvai baltu šerkšnu (skiriamasis požymis nuo P. ponderosa), antrais pilkai rudi. Spygliams nukritus ant šakų lieka ryškios prisegimo vietos.

Spygliai po tris (2) kuokštuose, 20-25 cm ilgio (ant šoninių ūglių trumpesni) ir 1,5-2 mm storio, standūs, tiesūs, dantytais šonais, šviesiai žali iki melsvai žalių, ant šakų išlieka du metus.

Spygliamakštės 15 mm ilgio (trumpesnės, nei  geltonųjų pušų), nukrinta kartu su spygliais.

Mikrostrobilai geltoni, 2-3,5 x 0,6-0,7 cm.

Kankorėžiai plačiai kiaušiniški, 12-30 x 8-18 cm, trumpakočiai, jų žvyneliai su trumpais aštriais dygliukais. Sėklos sparnuotos.

Medžiai paplitę JAV pietvakarių kalnuose 100-3000 m aukštyje 6 klimatinėje zonoje. Mėgsta drėgnas purias dirvas. Tėvynėje 30-50(60) m aukščio, Europoje retai siekia 30 metrų.

PINUS  KORAIENSIS KORĖJINĖ  PUŠIS

Pumpurai kiaušiniški arba kiek cilindriški, 10-18 mm ilgio, trumpai nusmailėjusia viršūne, rausvai rudi, labai sakuoti, jų  apatiniai žvyneliai suaugę glaudžiai, o žvynelių viršūnėlės neglaudžios.

Ūgliai vienanariai, stori, žali, rudai plaukuoti. Nuplinka dažniausiai trečių metų šakelės (panašiai plaukuotų kedrinių ir sibirinių pušų ūgliai dažniausiai nuplinka antrais metais).

Spygliai kuokštuose po penkis, dažnai nukrinta jau antrais metais arba išlieka 2-4 metus, 6-13(15) cm ilgio, apie 1 mm storio, tiesūs, standūs, pašiaušti į visas puses, dantytais ir labai šiurkščiais kraštais, bukomis viršūnėmis, žali iki tamsiai ar melsvai žalių, sutrinti nemaloniai kvepia.

Spygliamakštės nukrinta pirmais metais.

Mikrostrobilai geltoni, apie 15 mm ilgio.

Kankorėžiai beveik bekočiai, kiaušiniški, 9-14 x 5-6 cm, dažniausiai gausiai sakuoti. Jų žvyneliai su kiek pailgėjusiomis, nedaug atsilenkusiomis viršūnėmis su gumbeliais gale. Sėklos besparnės, valgomos (“kedro riešutai”). Sunokę kankorėžiai greitai nukrinta neišsiaižę.

Medžiai 20-30(50) m aukščio, paplitę nuo Rusijos Amūro srities, per ŠR Kiniją, Korėjos pusiasalį iki Japonijos, kalnuose 200 (šiaurėje) – 2500 (pietuose) metrų aukštyje 3 klimatinėje zonoje. Gerai auga drėgnokose derlingose priemolio dirvose.

PINUS   LAMBERTIANA LAMBERTO PUŠIS

Pumpurai kiaušiniški, 5-10 x 4-6 mm, smailūs, sakuoti, rausvai rudi. Jų žvyneliai glaudžiai prigludę.

Ūgliai vienanariai, gan stori, rudi, plaukuoti minkštais plaukeliais. Jaunų medelių žievė lygi, šviesiai ruda. Pažeidus žievę išsiskiria skaidrus, šiek tiek sakuotas saldus skystis (lyg sula), kurį indėnai naudojo buityje.

Spygliai kuokštuose po penkis, labai kieti, dažniausiai dalinai susisukę apie savo ašį, tamsiai žali, 4-8(10) cm ilgio ir 0,8-1,5 mm storio, smailūs, duriantys, dantytais pakraščiais, ant šakų išlieka 2-3 metus.

Spygliamakštės apie 18 mm ilgio, nukrinta pirmais metais.

Mikrostrobilai gelsvi, 10-15 mm ilgio.

Kankorėžiai labai ilgi, 30-55 (dažniausiai 40-45) cm ilgio ir 8-11 cm skersmens, cilindriški, su iki 10 cm ilgio koteliais, šviesiai rudi, jų sėklinių žvynelių galai su gumbeliu, šiek tiek (prasiskėtę ryškiau) palinkę į vidų  (panašiausi P. ayacahuite kankorėžiai pilkai rudi, šiek tiek platesni, sėklinių žvynelių galai tiesūs ar truputį atsilošę, labai retai truputį išlinkę į vidų).

Medžiai tėvynėje 60-75(100) m aukščio ir 3-6 m skersmens kamienu, paplitę vakarinės Š Amerikos dalies kalnuose 600-2400 (pietuose iki 3200) metrų aukštyje 7 klimatinėje zonoje. Europoje auga lėtai.

Pastaba: Lietuvoje iš Čekijos parvežtos melsvaspyglės formos šakelės, skiepytos į balkanines pušis, per šaltą 2012 metų žiemą iššalo.

PINUS  LONGAEVA GAJOJI PUŠIS

Pumpurai 8-10 mm ilgio, kiaušiniški, smailūs, rudi, nedaug sakuoti. Jų apatiniai žvyneliai pasišiaušę, viršutiniai prigludę.

Ūgliai vienanariai, stori, gelsvi, jauni plaukuoti.

Spygliai kuokštuose po penkis, tamsiai žali, su negausiais smulkiais sakų lašeliais (skiriamasis požymis nuo P. aristata, kurios spygliuose tokių lašelių gausu, ir nuo P. balfouriana, kurios spygliuose smalos lašelių visai nėra), 2-4 cm ilgio ir 0,9-1,2 mm storio. Ant šakų kabo labai ilgai – daugiau kaip 10 metų.

Spygliamakštės nukrinta pirmais metais.

Mikrostrobilai 7-10 cm ilgio, rausvai purpuriniai, kartais gelsvi.

Kankorėžiai kiaušiniški ar pailgai kiaušiniški, 6-10 x 4-6 cm, tamsiai pilki. Jų žvyneliai stori, su gumbeliu centre ir iš jo kyšančiu dygliuku. Sėklos su ilgais sparneliais.

Maži medžiai 8-15 m aukščio, paplitę JAV Kalifornijos, Nevados, Jutos valstijų kalnuose 1700-3400 metrų aukštyje labai sausose, atšiauriose vietovėse 5 klimatinėje zonoje su labai ryškiais paros temperatūros pokyčiais. Tai seniausi Žemėje žinomi medžiai, kurių amžius siekia 5000 (paties seniausio dar gyvo medžio – 8200) metų.

PINUS MONTICOLA KALVINĖ PUŠIS

Pumpurai cilindriški, 6-12 mm ilgio (trumpesni labiau apskriti), rausvai rudi ar rudi, sakuoti, prigludusiais žvyneliais.

Ūgliai vienanariai, rudi, plaukuoti.

Spygliai kuokštuose po penkis, melsvai žali, bukomis viršūnėlėmis, dantyti, (4)5-10(12) cm ilgio ir apie 1 mm storio, dalinai nulinkę, ant šakų išlieka 3-4 metus.

Spygliamakštės apie 18 mm ilgio, greit nukrinta.

Mikrostrobilai 10-15 mm ilgio.

Kankorėžiai trumpakočiai, 10-30 cm ilgio, dažnai labai sakuoti, jauni žali, vėliau šiek tiek parudę. Jų žvyneliai ilgi, minkšti, gale su gumbeliu (panašūs į veimutinių pušų kankorėžius, tik gerokai ilgesni).Sėklos apie 6 mm ilgio su 20 mm ilgio sparneliu. Kankorėžiai išsiaižo medžiuose.

Medžiai 60-70 (Europoje 20-30) m aukščio, paplitę Š Amerikos vakarinės dalies kalnuose nuo Britų Kolumbijos iki Kalifornijos 450-3200 metrų aukštyje 7 klimatinėje zonoje. Panašios į veimutines pušis. Mėgsta purias, drėgnas, vėjo prapučiamas vietas, bet neblogai auga ir sausame smėlyje. Labai jautrios veimutrūdei.

PINUS  MUGO KALNINĖ PUŠIS

Pumpurai rudi, labai sakuoti, pailgai kiaušiniški, smailūs, 6-15 mm ilgio, glaudžiai prigludusiais žvyneliais.

Ūgliai vienanariai, pliki, jauni šviesiai žali, sumedėję rudi iki juosvų.

Spygliai kuokštuose po du, dažniausiai kardiškai išlinkę link ūglio, dygūs, žvilgantys, nuo žalių iki tamsiai žalių, 3-8 (dažniausiai 4-5) cm ilgio ir 1,5-2,2 mm storio, spirališkai išsidėstę aplink ūglius, nenukrinta 5-6 metus.

Spygliamakštės nukrinta kartu su spygliais.

Mikrostrobilai 10-12 mm ilgio, gelsvi (kartais rausvi) ar geltoni.

Kankorėžiai kiaušiniški, kūgiški, dažnai nesimetriški, 3-6 x 2-4,5 cm. Jų žvyneliai stori, iškiliu viduriu. Sėklos sparnuotos, išsiaižo ant augalų.

Krūmai 4-5 m aukščio, paplitę Europos kalnuose nuo Bulgarijos iki Ispanijos 1000-2500 metrų aukštyje 2 klimatinėje zonoje. Išskiriami du porūšiai:

ssp. mugo – žemas krūmas, daugiau ar mažiau simetriškais kankorėžiais (senesnėje literatūroje vadintas var. pumilio);

ssp. rotundata – krūmas 2-4 m aukščio, dažniausiai kreivais kankorėžiais.

PINUS  NIGRA JUODOJI PUŠIS

Pumpurai sakuoti, šviesiai rudi ar nuo sakų balti, kūgiški ar cilindriški, smailia viršūne, siaurais, neglaudžiais kiek pasišiaušusiais žvyneliais, (6)10-18(20) mm ilgio.

Ūgliai vienanariai, stori, pliki, šviesiai ar oranžiškai rudi.

Spygliai kuokštuose po du, nuo šviesiai (labai retai) iki tamsiai žalių, 4-18 (dažniausiai 8-12) cm ilgio ir 1-2 mm storio, tvirti, standūs, dygūs, smailiomis viršūnėmis ir dantytais kraštais. Ant šakų išlieka 4-8 metus.

Spygliamakštės 10-12 mm ilgio, išlieka kartu su spygliais.

Mikrostrobilai 1,5-2,5 cm ilgio, geltoni ar gelsvai rausvi.

Kankorėžiai ir sėklos labai įvairuoja dydžiu ir forma, pailgai kiaušiniški, (3)4-10 x 2-4 cm, šviesiai rudi iki pilkai rudų. Jų žvyneliai kieti, apvaliomis viršūnėlėmis ir gumbeliu žvynelių centre, nedygliuoti arba su labai mažais, beveik neduriančiais dygliukais.

Medžiai (15) 40-50 m aukščio, paplitę pietų Europoje, Turkijoje ir ŠV Afrikoje kalnuose 250-2200 metrų aukštyje 4-5 klimatinėse zonose labai nederlingose smėlio dirvose ar ant uolų, kur beveik nėra dirvožemio. Išskiriami 5 porūšiai ir 1 varietetas:

ssp. nigra (Austriškoji pušis) – medžiai iki 40 m aukščio. Spygliai 8-13 cm ilgio, tamsiai žali, dygūs;

ssp. dalmatica (Dalmatinė pušis) – medžiai 15 m aukščio. Spygliai 4-7 cm ilgio. Kankorėžiai smulkūs (3)4-6(7) cm ilgio;

ssp. laricio (Korsikinė pušis) – medžiai iki 50 m aukščio. Spygliai 8-15 cm ilgio, lankstūs, šviesiai žali, 1,2-1,5 mm storio;

ssp. pallassiana (Kryminė pušis) – medžiai iki 40 m aukščio. Spygliai dygūs, įviji, (8)12-17 cm ilgio, žali;

ssp. pallassiana var. fastigiata – medžiai glaustomis lajomis (natūraliai auga Turkijoje);

ssp. salzmannii (Pirėninė pušis) – medžiai iki 30 m aukščio. Žievė nuo šviesiai iki pilkai rudos. Spygliai 8-16 cm ilgio, 1-1,3 mm storio.

PINUS PARVIFLORA SMULKIAŽIEDĖ (MELSVOJI) PUŠIS

Pumpurai kiaušiniški, su trumpa viršūnėle, tamsiai rudi (bronzos spalvos), sakuoti arba be sakų, apie 5 mm ilgio. Jų žvynelių viršūnėlės neprigludusios.

Ūgliai vienanariai, stori, žalsvai ar pilkai rusvi, pliki ar negausiai plaukuoti.

Spygliai kuokštuose po penkis, tamsiai žali su šviesiomis juostelėmis apatinėje dalyje (Lietuvoje dažniausiai auginamos šių pušų melsvaspyglės arba iš melsvaspyglių sėklų išaugintos formos), blizgantys, dažniausiai išlinkę, 4-7(2-8) cm ilgio ir 0,7-1 mm storio, bukomis viršūnėlėmis ir dantytais kraštais, ant šakų išlieka 3-4 metus (Lietuvoje dažnai tik 2 metus).

Spygliamakštės nukrinta pirmais metais.

Mikrostrobilai 1,5-2,5 cm ilgio, violetiški.

Kankorėžiai beveik bekočiai, kiaušiniški ar dalinai cilindriški, 4-7(10) x 3-4 cm, jauni žali, subrendę rausvai rudi. Jų žvyneliai tvirti, odiški, su gumbeliu, platesni, nei ilgesni. Sėklos apie 10 mm ilgio su gan trumpu sparneliu, kuris nuo sėklos labai lengvai atsiskiria.

Medžiai tėvynėje (Japonija ir P. Korėja) išaugantys 15-20 m aukščio, o Europoje apie 10 m. Paplitusios kalnuose iki 2500 metrų aukštyje 5 klimatinėje zonoje. Išskiriami du varietetai:

var. parviflora – kankorėžių žvyneliai nedaug išgaubti. Sėklų sparneliai maždaug sėklų ilgio;

var. pentaphylla – kankorėžiai ilgesni, jų žvyneliai nedaug įlinkę į vidų. Sėklų sparneliai trumpesni už sėklas.

PINUS  PEUCE BALKANINĖ PUŠIS

Pumpurai siaurai kiaušiniški, smailūs, sakuoti, rudi, iki 10 mm ilgio, prigludusiais žvyneliais.

Ūgliai vienanariai, stori, žalsvi, pliki, žvilgantys, antrais metais papilkėja iki pilkai rudų.

Spygliai kuokštuose po penkis, palyginti standūs, dantytais kraštais, smailia viršūne, (6)7-10 cm ilgio ir 0,5-0,7 mm storio, žali ar melsvai žali, ant šakų išlieka 2-3 metus.

Spygliamakštės 18 mm ilgio, nukrinta pirmais metais.

Mikrostrobilai geltoni su rausvu atspalviu, pailgai kiaušiniški, 10-15 mm ilgio.

Kankorėžiai cilindriški, į viršūnę kiek siaurėjantys, 7-15 x 4-5 cm, dažniausiai labai sakuoti, nežymiai ar kiek ryškiau išlinkę, su 1-2 cm ilgio koteliu. Sėklos smulkios, su apie 15 mm ilgio sparneliu, išsiaižo medyje tuoj po sunokimo.

Medžiai 10-30 m aukščio, paplitę centriniuose ir pietų Balkanų kalnuose 800-2000 metrų aukštyje 5 klimatinėje zonoje.

PINUS  PINCEANA

Pumpurai maži, iki 4 mm ilgio.

Ūgliai vienanariai.

Spygliai kuokštuose po 3(4), žali iki melsvai žalių, 5-12 cm ilgio ir 1 mm storio. Spygliamakštės nukrinta pirmais metais.

Mikrostrobilai 5-10 x 3,5-6 mm, gelsvi ar rausvi.

Kankorėžiai nuo kiaušiniškų iki cilindriškų, 5-10 x 3,5-6 cm, gelsvi, ant ilgų kotelių. Jų žvyneliai su duriančiais dygliukais.

Neaukšti medžiai 6-12 m aukščio, paplitę rytų Meksikos kalnuose 1400-2300 metrų aukštyje 7 klimatinėje zonoje kalkingose dirvose.

PINUS PONDEROSA GELTONOJI PUŠIS

Pumpurai 12-25 mm ilgio, pailgai kūgiški ar cilindriški, aštriai nusmailėjusia viršūne, sakuoti, rausvai rudi. Jų žvyneliai prigludę.

Ūgliai vienanariai, stori, nuo kiek žalsvų iki rusvų ar oranžiškų, žvilgantys, pliki, ant jų niekada nebūna apnašų.

Spygliai kuokštuose po 2-3 (tipinės rūšies beveik visada po 3), tamsiai žali, 15-25 cm ilgio ir 1,2-1,8 mm storio, smailia, kiek išlinkusia viršūne ir dantytais kraštais, ant šakų išlieka 3 metus.

Spygliamakštės apie 22 mm ilgio, nukrinta kartu su spygliais.

Mikrostrobilai 1,5-4,5 cm ilgio, violetiški ar purpuriškai rusvi, cilindriški.

Kankorėžiai dažniausiai simetriški, kiaušiniški, 8-15 x 3,5-5 cm (var. scopulorum kankorėžiai mažesni, 5-10 cm ilgio), šviesiai rudi, jauni žvilgantys. Jų žvyneliai su aštriais dygliukais, sumedėję. Sėklos sparnuotos, 6-8 mm (be sparnelių), sunokusios greitai išsiaižo.

Medžiai 20-30 (net iki 65) m aukščio, paplitę Š. Amerikos centrinėje ir vakarinėje dalyje lygumose ir kalnuose iki 3300 metrų aukščio nuo pietinių Kanados pakraščių iki šiaurės Meksikos. Auga 5-8 (daugiausia 6) klimatinėse zonose. Išskiriami du varietetai:

var. ponderosa – tipinis;

var. scopulorum – uolinis. Auga daug žemesniu medeliu, dažnai krūmo formos, spygliai dažniausiai kuokštuose po 2, rečiau po 3, kankorėžiai 5-10 cm ilgio, sėklos 3-5 mm ilgio (be sparnelių).

PINUS PUMILA ŽEMOJI PUŠIS

Pumpurai kiaušiniškai kūgiški ar iš dalies cilindriški, apie 10 mm ilgio, trumpai nusmailėję, rausvai rudi, labai sakuoti. Jų žvyneliai lancetiški, į viršūnę siūliški, prigludę.

Ūgliai vienanariai, stori, pirmais metais žalsvi, antrais pilkai rudi, plaukuoti.

Spygliai kuokštuose po 5, melsvai žali arba pilkai žali, tankūs, dantytais šiurkščiais kraštais, smailia, bet nedygia viršūne, minkšti, 4-8(10) cm ilgio ir apie 1 mm storio, ant šakų išlieka 2-3 metus.

Spygliamakštės nukrinta pirmais metais.

Mikrostrobilai 8-10 mm ilgio, raudoni.

Kankorėžiai kiaušiniški, 3-5 x 2,5-3 cm, jauni purpuriškai violetiški, subrendę rausvai rudi. Sėklos besparnės, valgomos. Kankorėžiai dažniausiai nukrinta neišsiaižę.

Platūs krūmai 1-6 m aukščio, niekada neaugantys tiesiu vienu kamienu. Paplitę 5 klimatinėje zonoje nuo Rytų Sibiro, Mongolijos, per rytų Kiniją, Korėją iki Japonijos, kalnuose. Šiaurinėje arealo dalyje pakyla iki 1200, o pietinėje iki 3200 metrų aukščio, dažniausiai kalnų šlaituose, žvyringose, akmeningose nuošliaužose arba molingose kalnų tundrų dirvose.

PINUS  PUNGENS GAILIOJI PUŠIS

Pumpurai cilindriški, buki, vienų medžių 6-10, kitų 12-18 mm ilgio, ryškiai rudi, sakuoti.

Ūgliai daugianariai, iš pradžių žali, vėliau rausvai rudi, blizgantys, pliki.

Spygliai kuokštuose po 2 (pasitaiko ir po 3), tarpusavyje glaudūs, pasišiaušę, (3)5-7(8) cm ilgio ir 1-1,5 mm storio, tvirti, kieti, dygūs, ryškiai arba tamsiai žali, dantytais pakraščiais, ant šakų išlieka 3 metus.

Spygliamakštės 6 mm ilgio, nukrinta kartu su spygliais.

Mikrostrobilai raudoni ar gelsvai rausvi, svyrantys, 1,5mm ilgio.

Kankorėžiai simetriški, kiaušiniški, trumpakočiai, aštriai dygliuoti, 5-10 x 4-6 cm.

Medžiai 12-15 m aukščio, paplitę JAV Apalačių kalnuose 100-1400 metrų aukštyje žvyringose sausose dirvose 7 klimatinėje zonoje. Nuo kitų dvispyglių pušų lengvai atskiriama iš labai kietų aštrių spyglių ir jau ant jaunų augalų augančių dygių kankorėžių.

PINUS QUADRIFOLIA KETURSPYGLĖ PUŠIS

Pumpurai 6-10 mm ilgio.

Spygliai kuokštuose po(3)4(5), melsvai žali, labai kieti, 3-4 cm ilgio ir 1-1,5 mm storio.

Mikrostrobilai 7-10 mm ilgio, prasiskleidę purpuriškai raudoni, vėliau gelsta.

Kankorėžiai suplotai rutuliški, 4-6 x 4,5-7 cm, jų žvyneliai su gumbeliu, dygliuoti.

Medžiai ar aukšti krūmai 10-15 m aukščio, paplitę Kalifornijos ir ŠV Meksikos kalnuose 900-2400 metrų aukštyje 7 klimatinėje zonoje.

PINUS  RADIATA SPINDULINĖ  PUŠIS

Pumpurai kiaušiniški, nusmailėję, šviesiai rudi, 10-15 mm ilgio.

Ūgliai daugianariai, rudi, pliki, senesnių šakelių žievė juosva, žvilganti.

Spygliai kuokštuose po 3, rečiau po 2, dygūs, žvilgantys, nuo šviesiai iki tamsiai žalių, 8-15 cm ilgio ir 1-1,6 mm storio, ant šakelių išlieka 3-4 metus.

Spygliamakštės nukrinta kartu su spygliais.

Mikrostrobilai geltoni, 1,5-2 cm ilgio.

Kankorėžiai kiaušiniški, šviesiai rudi, bekočiai arba trumpakočiai, 7-14 x 6-12 cm, kol jauni žali. Jų žvyneliai be dyglių, su gumbeliu viduryje. Sunokę dar ilgai neišsiaižę kabo ant šakų. Sėklos juodos, sparnuotos.

Medžiai 20-40 m aukščio, paplitę Kalifornijoje ir ŠV Meksikoje kalvose arti Ramiojo vandenyno iki 1100 metrų aukščio, 7-9 klimatinėse zonose. Išskiriami 2 varietetai:

var. radiata – kankorėžiai 9-15 cm ilgio, nesimetriški. Spygliai kuokštuose po 3;

var. binnata – spygliai dažniausiai po 2. Kankorėžiai 6,5-9 cm ilgio, labiau simetriški.

PINUS RESINOSA SAKINGOJI PUŠIS

Pumpurai siaurai kūgiški ar pailgai kiaušiniški, ilgi, smailia viršūne, 12-20 mm ilgio, rausvai rudi, sakuoti. Jų žvyneliai siauri, ilgi, neprigludę, todėl pumpurai atrodo lyg plaukuoti.

Ūgliai vienanariai, stori, nuo oranžinių iki purpuriškai rudų, pliki, be apnašų.

Spygliai kuokštuose po 2, labai tankūs, pirmus du metus prigludę prie šakų, vėliau atsilošę, tamsiai žali, įviji, 12-18 cm ilgio ir 1,2 mm storio, smailia viršūne, dantytais kraštais, ant šakų išlieka 4 metus.

Spygliamakštės 18-20 mm ilgio, nukrinta antrais metais.

Mikrostrobilai 1,5 cm ilgio, apvalūs ar kiaušiniški, raudoni iki purpurinių (angliškai šios pušys vadinamos raudonosiomis – red pine).

Kankorėžiai simetriški, kiaušiniški ar kūgiški, 4-6 x 3-4 cm, bekočiai. Sėklos sparnuotos.

Medžiai (20) 30-40 m aukščio (Dubravos arboretume per 55 metus išaugo apie 7 m aukščio), paplitę Š. Amerikos rytinėje dalyje 200-1300 metrų aukštyje nederlingose lygumose ir slėniuose 2 klimatinėje zonoje.

PINUS X RHAETICA (P. SYLVESTRIS X P. MUGO)

Pumpurai kiaušiniški ar pailgai kiaušiniški, apie 8mm ilgio, smailoki, sakuoti, rudi. Jų žvyneliai prigludę.

Ūgliai vienanariai, pliki, nuo šviesiai iki tamsiai rudų.

Spygliai kuokštuose po 2, apie 4 cm ilgio, tamsiai žali, viršutinėje pusėje pilkai žali, smailiomis viršūnėmis, dygūs.

Spygliamakštės iki 1 cm ilgio, antrais metais sutrumpėja ir glaudžiai apgaubia spyglių pamatus.

Mikrostrobilai geltoni, apie 1,5 cm ilgio.

Kankorėžiai trumpakočiai, jauni purpuriškai rudi, ovališki, nusmailėjusia viršūne, 3-3,5 cm ilgio, nesimetriški. Subrendę kankorėžiai pilkai rusvi, tamsesni, nei paprastųjų, bet šviesesni už kalninių pušų, nežvilga (žvynams besiskleidžiant ir byrant sėkloms kurį laiką žvilga, tuomet dar pašviesėja iki gelsvai rudų). Žvyneliai lyg “kuproti”, su ryškiu smailiaviršūniu gūbreliu. Kankorėžiai ir yra šių pušų pagrindinis skiriamasis požymis nuo abiejų motininių rūšių.

Nedideli medžiai, pirmą kartą rasti 1864 metais Šveicarijoje kalnų šlaituose.

PINUS  RIGIDA ŠIURKŠČIOJI PUŠIS

Pumpurai cilindriški ar pailgai kiaušiniški, smailūs, dažniausiai sakuoti, rudi, 15-20 mm ilgio. Jų žvyneliai prigludę su laisvomis viršūnėlėmis.

Ūgliai daugianariai, kol nesumedėję šviesiai žali, vėliau oranžiškai rudi, pliki, be apnašų.

Spygliai kuokštuose po 3, kieti, tvirti, jauni nuo gelsvai iki šviesiai žalių, vėliau tamsėja, 7-14 cm ilgio ir 1,2-2 mm storio, jų kraštai dantyti, viršūnės smailios. Ant šakų išlieka 2 metus

Spygliamakštės 9-12 mm ilgio, rausvai rudos, nukrinta kartu su spygliais.

Mikrostrobilai cilindriški, 1,5-2 cm ilgio, rausvai rudi.

Kankorėžiai beveik bekočiai, kiaušiniški, simetriški, 3-8 cm ilgio, pilkai rudi (dažniausiai pelenų spalvos). Jų žvyneliai su tvirtu aštriu dygliuku. Išsiaižo medžiuose ir dar ilgai kabo ant šakų.

Medžiai 20-30 m aukščio (Europoje iki 15-20 m), paplitę rytinėje JAV dalyje lygumose ir kalnuose iki 1400 metrų aukštyje, 3-6 klimatinėse zonose.

PINUS X SCHWERINII (P. WALLICHIANA X P.  STROBUS)

Pumpurai labai gauruoti, palaipsniui smailėjantys.

Ūgliai vienanariai, žalsvi, apaugę trumpais plaukeliais, gausiai padengti melsvomis apnašomis, lyg “šerkšnu”.

Spygliai kuokštuose po 5, ploni, antrais metais nulinkę žemyn, šiurkštūs, nedygūs,(8)10-11 cm ilgio.

Mikrostrobilai geltoni.

Kankorėžiai 8-15 cm ilgio, cilindriški, į viršūnę palaipsniui siaurėjantys, tiesūs ar nedaug išlinkę, sakuoti, subrendę pilki ar rudi, su maždaug 2,5 cm ilgio koteliais. Žvyneliai su aiškia ketera (kaip P. wallichiana).

Medžiai 10-15 m aukščio, pirmą kartą rasti Berlyne, fon Šverino sode 1931 metais. Priskiriami 7 klimatinei zonai.

PINUS  SIBIRICA SIBIRINĖ PUŠIS

Pumpurai kiaušiniški, 6-10 mm ilgio, nesakuoti ar truputį sakuoti. Jų žvyneliai smailiaviršūniai, prigludę, su laisvomis viršūnėlėmis. Žvynelių pakraštyje plati balta juostelė (tai pagrindinis skiriamasis požymis nuo P. cembra, kurios žvynelių juostelė siaura).

Ūgliai vienanariai, pirmais metais plaukuoti rudais plaukeliais, tamsiai rausvai raudoni (rūdžių spalvos), antrais metais tamsiai pilki.

Spygliai kuokštuose po 5, ūglių viršūnėse pasišiaušę į visus šonus (P. cembra daugiau prigludę), 7-15 cm ilgio (kai kurių medžių 5-8 cm), 1,2-1,7 mm storio, ant medžių išlieka iki 5 metų.

Spygliamakštės nukrinta pirmais metais.

Mikrostrobilai pailgai kiaušiniški, 10-20 mm ilgio, raudoni ar rausvi.

Kankorėžiai nuo apvalokų iki pailgai kiaušiniškų, 6-12 x 4-8 cm, nesubrendę žalsvai melsvi, vėliau purpuriškai rudi, prieš nukrisdami tamsiai pilki ar šviesiai rudi. Nukrinta neišsiaižę. Sėklos besparnės, valgomos.

Medžiai 20-40 m aukščio (Altajaus ir Sajanų kalnuose 35-45 m aukščio, kitur mažesni), paplitę 3 klimatinėje zonoje Rusijoje pietų Sibire, Kazachstane, Mongolijoje, šiaurės Kinijoje 100-900 (Altajuje ir Sajanuose iki 2400) metrų aukštyje.

PINUS  STROBUS VEIMUTINĖ PUŠIS

Pumpurai pailgai kiaušiniški, smailūs, 5-7 (iki 10) mm ilgio, oranžiniai, sakuoti. Jų žvyneliai prigludę, su plačia balta juostele pakraščiuose.

Ūgliai vienanariai, ploni, 2,5-3,5 mm storio, šviesiai žalsvai rusvi, neplaukuoti arba jauni šiek tiek plaukuoti, greitai visai nuplinka.

Spygliai kuokštuose po 5, melsvai žali, 6-12(14) cm ilgio ir tik apie 0,5 mm storio, minkšti, bukomis viršūnėmis, dantytais kraštais, ant šakų kabo 2-3 metus.

Spygliamakštės nukrinta pirmais metais, jos iki 2 cm ilgio, dažniausiai 1,5 cm.

Mikrostrobilai geltoni, 10-15 mm ilgio.

Kankorėžiai cilindriški, siaurėjantys į abu galus, dažniausiai išlinkę, labai sakuoti, 8-20 x 4-8 cm su apie 2 cm ilgio koteliais. Sėklos sparnuotos.

Medžiai 40-50(67) m aukščio, paplitę Š Amerikos rytinėje dalyje 3 klimatinėje zonoje. Išskiriami 2 varietetai:

var. strobus – tipinės, paplitusios pietryčių Kanadoje ir šiaurės rytų JAV nuo pajūrio iki 1200 metrų aukščio kalnuose;

var. chiapensis – (anksčiau laikyta atskira rūšimi Pinus chiapensis), paplitusios Gvatemalos ir pietų Meksikos kalnuose 800-2400 metrų aukštyje. Jos nuo tipinio varieteto skiriasi gerokai labiau įvairuojančiais pagal ilgį kankorėžiais (6-25 cm) ir iki 10 cm ilgio spygliais.

PINUS  SYLVESTRIS PAPRASTOJI PUŠIS

Pumpurai kiaušiniškai kūgiški ar cilindriški, 6-15(20) mm ilgio, rausvai rudi, dažniausiai sakuoti (kartais be sakų), jų žvyneliai prigludę.

Ūgliai vienanariai, pliki, jauni žalsvi, sumedėję pilkai rudi.

Spygliai kuokštuose po 2, melsvai ar pilkai žali, dažniausiai kiek įviji, smulkiai dantytais kraštais ir smailia viršūne, tvirti, duriantys, 4-7(2-12) cm ilgio ir 1-2 mm storio.

Spygliamakštės, kaip ir spygliai, ant šakų išlieka 2-3(4) metus.

Mikrostrobilai geltoni, susitelkę prie ūglių pamatų, 7-10 mm (kai kurių varietetų 2-2,5 mm) ilgio.

Kankorėžiai kiaušiniški ar kūgiški, 2-7 x 2-3,5 cm, nesubrendę žali, vėliau nuo pilkai iki rausvai rudų.

Medžiai 25-40 m aukščio, paplitę Eurazijoje nuo Atlanto beveik iki Ramiojo vandenyno ir nuo tundros iki stepių 2 klimatinėje zonoje. Išskiriami 3 varietetai:

var. sylvestris – tipinės, auga didesnėje Europos ir Rusijos dalyje;

var. hamata – paplitusios Kryme, Kaukaze, Turkijoje. Jauni ūgliai gelsvi, pumpurai rudai raudoni, spygliai labiau mėlyni, 2-7 cm ilgio;

var. mongolica – paplitusios į rytus nuo Baikalo, Mongolijoje, ŠR Kinijoje. Jauni ūgliai pilkai žali, pumpurai rudi, spygliai 4-12 cm ilgio.

PINUS  TABULIFORMIS BALTASĖKLĖ  PUŠIS

Pumpurai smailūs, kiaušiniški, 12-20 mm ilgio, nesakuoti ar nežymiai sakuoti, jų žvyneliai siauri, lyg garbanotais pakraštėliais, glaudžiai prigludę.

Ūgliai vienanariai, geltoni ar šviesiai oranžiniai, pradžioje su apnašomis (lyg šerkšnoti), vėliau pliki, šviesiai rudi.

Spygliai po 2 (3), gausesni ūglių viršūnėse, melsvai ar šviesiai žali, 6-15 cm ilgio ir 1-1,5 mm storio, smailia, kiek duriančia viršūne ir dantytais šonais.

Spygliamakštės 6 mm ilgio, ant šakų išlieka kartu su spygliais.

Mikrostrobilai geltoni, apie 2 cm ilgio.

Kankorėžiai bekočiai, simetriški ar nežymiai išlenkti, kiaušiniški, 4-9 x 4-7 cm, žali, nokstantys šviesiai rudi, vėliau tamsėja, išsiaižę dar daug metų kabo ant šakų, Jų žvyneliai su trumpais dygliukais. Sėklų sparneliai platūs.

Medžiai iki 25 m aukščio, paplitę Kinijos ir Š Korėjos kalnuose 100-2600 metrų aukštyje 5 klimatinėje zonoje.  Medžiai išsiskiria trumpu kamienu ir plačia skėtiška laja. Išskiriami 3 varietetai:

var. tabuliformis – žievė pilkai ruda. Paplitę centrinės Kinijos kalnuose;

var.  mukdensis – žievė tamsiai pilka, spygliai ploni, iki 1,2 mm storio; Kankorėžiai 4-8,5 cm ilgio, 7 cm skersmens. Paplitę ŠR Kinijoje ir Korėjoje;

var. umbraculifera - spygliai dygūs, 1,2-1,5 mm storio.

PINUS  TAEDA TERPENTININĖ  PUŠIS

Pumpurai smailai kūgiški, (6)12-15(20) mm ilgio, šviesiai rudi, nesakuoti. Jų žvynelių pakraščiai garbanoti, viršūnėlės atsilenkusios atgal.

Ūgliai daugianariai, geltonai rudi, pliki, kartais būna su apnašomis.

Spygliai kuokštuose po 2-3, šviesiai žali, truputį įviji, 12-22(25) cm ilgio ir 1-1,5 mm storio, nors ploni, bet tvirti, smailia, duriančia viršūne ir dantytais pakraščiais, ant šakų išlieka 3-4 metus.

Spygliamakštės 25 mm ilgio, išlieka kartu su spygliais.

Mikrostrobilai geltoni, cilindriški, 2-4 x 0,7-1 cm.

Kankorėžiai simetriški, kiaušiniškai kūgiški, 6-15 cm ilgio, rausvai rudi. Jų žvyneliai su storais lenktais dygliukais. Sėklos smulkios, jų sparneliai ilgi.

Medžiai 30-45 m aukščio, paplitę Š. Amerikos rytinės dalies smėlynuose ir pelkėse, o Apalačių kalnuose iki 700 metrų aukščio, 7 klimatinėje zonoje.

PINUS  THUNBERGII JAPONINĖ  PUŠIS

Pumpurai (12)15-18(25) mm ilgio, kiaušiniški, aštriai smailūs, nesakuoti. Jų žvyneliai prigludę, balsvi.

Ūgliai vienanariai, gelsvai oranžiniai, pliki, antrais metais tamsėja iki juosvai pilkų.

Spygliai kuokštuose po 2, tamsiai žali, žvilgantys, šiek tiek įviji, 6-12 cm ilgio ir 1-2 mm storio, tvirti, duriantys, smailia viršūne ir dantytais kraštais, ant šakų išlieka 2-3 metus.

Spygliamakštės 1-2 cm ilgio, nenukrinta, bet suskyla į dvi ilgas juosteles.

Mikrostrobilai 1-1,5 cm ilgio, geltoni.

Kankorėžiai kiaušiniškai kūgiški, 4-7 x 3-4,5 cm, rudi, su trumpais koteliais. Jų žvynelių skydelis beveik plokščias, su nedideliu įdubimu ir mažu gumbeliu su aštriu dygliuku jame.

Medžiai 30-40 m aukščio, paplitę didžiosiose Japonijos salose ir Pietų Korėjoje iki 1000 metrų aukštyje 5-6 klimatinėse zonose. Geriausiai auga drėgname ore smėlio dirvose – tai jūrinio klimato augalai.

PINUS UNCINATA KABLELINĖ  PUŠIS

Pumpurai kiaušiniškai cilindriški, smailūs, rudi, sakuoti, 5-10 mm ilgio, glaudžiai prigludusiais žvyneliais.

Ūgliai vienanariai, pliki.

Mikrostrobilai geltoni, 10-15 mm ilgio.

Visais kitais požymiais, išskyrus kankorėžius, nesiskiria nuo kalninių pušų, tik auga medžiais tiesiais kamienais apie 10-20(25) m aukščio.

Kankorėžiai ryškiai nesimetriški, išlinkę, 3-6 cm ilgio, jų žvynų skydeliai keturšoniai, kabliškai išlinkę, su ryškiai iškilusiu gūbreliu.

Medžiai paplitę pietų Europos kalnuose (Pirėnai, Alpės, Vogėzai ir kt.) 4-5 klimatinėse zonose.

PINUS  VIRGINIANA VIRGININĖ  PUŠIS

Pumpurai kiaušiniški, smailūs, 5-10(12) cm ilgio, labai sakuoti. Jų žvyneliai prigludę.

Ūgliai daugianariai, ploni, rausvi, pliki, padengti melsvai baltomis apnašomis.

Spygliai kuokštuose po 2, ant šakų išlieka 2-4 metus, tamsiai žali, žvilgantys, dažnai kiek įviji, tvirti, smailiomis, duriančiomis viršūnėmis ir dantytais kraštais, 4-8 cm ilgio ir 1-1,5 mm storio, nuskinti stipriai kvepia.

Spygliamakštės apie 1,5 cm ilgio, nenukrinta.

Mikrostrobilai rausvai rudi, kartais geltoni, 10-15 mm ilgio.

Kankorėžiai trumpakočiai ar bekočiai, 4-7 cm ilgio, simetriški, kiaušiniški, tamsiai raudonai rudi, dygliuotais žvyneliais. Išsiaižę dar ilgai kabo šakose. Sėklos smulkios, su trumpais sparneliais.

Medžiai 8-20(30) m aukščio, paplitę Š Amerikos rytinėje dalyje iki 800 metrų aukščio, derlingose dirvose 5 klimatinėje zonoje.

PINUS  WALLICHIANA HIMALAJINĖ  PUŠIS

Pumpurai kiaušiniškai kūgiški, (6)10-15 mm ilgio, sakuoti arba nesakuoti, tamsiai rudi, juosvi arba beveik juodi. Jų žvyneliai prigludę, bet nesusispaudę.

Ūgliai vienanariai, pliki, šiek tiek sakuoti, žvilgantys, žalsvi ar rausvai gelsvi, vėliau tamsėja.

Spygliai kuokštuose po 5, jauni dažniausiai tiesūs, vėliau nukarę žemyn, pilkai ar žalsvai melsvi, minkšti, (6)12-20 cm ilgio ir 1 mm storio, smailiomis viršūnėlėmis ir dantytais šonais.

Spygliamakštės apie 18 mm ilgio, greit nukrinta.

Mikrostrobilai 10-20 mm ilgio, gelsvai rudi.

Jauni kankorėžiai statmeni ūglio atžvilgiu, vėliau nusvirę žemyn, su 2-5 cm ilgio koteliais, cilindriški, jauni melsvi, vėliau šviesiai rudi, 15-30 x 3-4 cm, sakuoti.

Medžiai tėvynėje išaugantys iki 50 m aukščio, paplitę daugiausia Himalajų kalnų slėniuose 2000-4000 metrų aukštyje  nuo Afganistano iki Butano ir Mianmaro. Auga derlingose drėgnose dirvose 7 klimatinėje zonoje. Išskiriami du varietetai:

var. wallichiana – tipinis, paplitęs nuo Afganistano iki Butano Himalajų kalnuose Kinijos pusėje. Spygliai 10-20 cm ilgio, kankorėžiai 15-30 cm ilgio, sėklos 4-9 mm;

var. parva – paplitęs ŠR Indijoje, vakariniuose Himalajų slėniuose. Spygliai 6-11 cm ilgio, kankorėžiai apie 10 cm ilgio, o sėklos apie 3 mm.

 

Rimvydas Kareiva

Atnaujinta Antradienis, 24 Sausis 2017 15:46  

Pradžia Straipsniai Pušys ir jų atpažinimas