Pradžia Straipsniai Riešutmedžiai

Riešutmedžiai

Spausdinti

RIEŠUTMEDŽIAI

 

Lentelė riešutmedžiams apibūdinti sudaryta taip: eilės numeris;  tekstas, nurodantis vieną ar kelis augalo požymius; eilės numeris, jei nurodyti tekste požymiai netinka. Jei nurodyti požymiai tinka, tai skaitome iškart po juo esantį tekstą, o jei netinka, - skaitome  tą tekstą, kurio numeris pažymėtas teksto gale.

RIEŠUTMEDŽIŲ ATPAŽINIMAS PAGAL ŪGLIUS IR LAPUS

1)      Metūgliai pliki. Lapai sudaryti iš 5 – 11 (dažniausiai 7) lapelių, kurių kiekviena tolimesnė pora vis didesnė, o galinis žymiai didesnis už likusius. Lapai abipus pliki, jų pakraštys lygus, be dantelių. Hibridinių formų arba labai jaunų augalų lapų apatinės pusės tarpugysliai negausiai plaukuoti, o pakraščiai nelygiai stambiai dantyti, bet galinis lapelis visada gerokai didesnis už kitus.   – 2)

GRAIKINIS RIEŠUTMEDIS   JUGLANS REGIA

2)      Metūgliai bent jauni plaukuoti. Vėliau kai kurių rūšių lieka plaukuoti, kitų nuplinka. Galinis lapelis panašaus dydžio kaip kiti arba mažesnis, kartais jo visai nėra ir lapai atrodo lyg poromis plunksniški. Lapų pakraščiai smulkiai dantyti.   – 1)

3)      Ūglyje virš lapo prisegimo vietos arba prie laparandžio lapams nukritus nėra plaukelių kuokšto. Viršutinis lapelis mažesnis už visus kitus, arba jo visai nėra.   – 4)

JUODASIS RIEŠUTMEDIS JUGLANS NIGRA

4)      Ūglyje virš lapo prisegimo vietos (laparandžio) yra tamsių plaukelių kuokštas arba laparandis kiek plaukuotas. Viršutinis lapelis panašaus dydžio į likusius.  – 3)

5)      Visų lapo lapelių kraštai nelygiakraščiai, išlinkę lanku, ilga, laipsniškai nusmailėjusia viršūne. Lapeliai abipus plaukuoti, jų pakraščiai smailai smulkiai dantyti. Kamieno žievė šviesiai pilka. Jauni ūgliai negausiai plaukuoti, vėliau beveik visai nuplinka, rudi.   – 6)

PILKASIS RIEŠUTMEDIS JUGLANS CINEREA

6)       Bent dalies lapų kraštai iš dalies lygiagrečiai. Jauni ūgliai gausiai plaukuoti   - 5)

7)      Lapeliai pailgi ar elipsiški, kiek nesimetrišku pamatu, pailgai tolygiai nusmailėjusia viršūne, smulkiai bukai ar apybukiai dantyti. Lapelių apatinė pusė apaugusi žvaigždiškais ir liaukingais plaukeliais, o viršutinė dažnai tik palei gyslas žvaigždiškai plaukuota. Lapeliai ant lapkočio suaugę gana tankiai, bet dažniausiai pakraščiais nesiliečia, arba liečiasi tik vienas kitas. Kamieno žievė tamsiai pilka, beveik juoda.   – 8)

MANDŽIŪRINIS RIEŠUTMEDIS JUGLANS MANDSHURICA

8)      Lapeliai pailgai elipsiški, dažniausiai simetrišku, apvaliu ar kiek nukirstu pamatu. Lapkotyje jie suaugę tankiai ir bent dalis jų tarpusavyje liečiasi šonais.   – 7)

9)      Lapeliai smulkiai smailai dantyti, į viršūnę dažniausiai tolygiai smailėjantys. Jų apatinė pusė negausiai liaukingai plaukuota, viršutinė dažnai palaipsniui visai nuplinka. Lapeliai platoki ir pakraščiais liečiasi vienas su kitu. Metūgliai apaugę rudais plaukeliais, šviesiai rudi.   – 10)

 

ŠIRDŽIAVAISIS RIEŠUTMEDIS JUGLANS AILANTIFOLIA var. CORDIFORMIS (sin. J. CORDIFORMIS)

10)   Lapeliai smulkiai bukai dantyti, į viršūnę dažniausiai staigiai nusmailėję, apatinėje pusėje plaukuoti, lipnūs, o viršutinėje paprastai plaukuoti tik palei gyslas. Jauni metūgliai gausiai apaugę liaukingais plaukeliais, lipnūs.

LIPNUSIS RIEŠUTMEDIS JUGLANS AILANTIFOLIA  (sin. J. SIEBOLDIANA)

 

RIEŠUTMEDŽIŲ ATPAŽINIMAS PAGAL VAISIUS IR RIEŠUTUS

1)      Vaisiai ir riešutai beveik rutuliški, nelipnūs. Riešutai dvibriauniai.   – 4)

2)      Vaisiai rutuliški ar nežymiai kiaušiniški, tamsiai rudi ar juosvi, pliki arba nežymiai plaukuoti, kiek grublėti. Riešutai įgaubtu, lyg širdišku pamatu, smulkiai išvagotu kevalu. Kevalas storas, branduolys mažas.    – 3)

JUODASIS RIEŠUTMEDIS JUGLANS NIGRA

3)      Vaisiai rutuliški, žali, lygiu neplaukuotu paviršiumi. Riešutai dvibriauniai, šiek tiek pailgi, apvaliu pamatu, negiliai raukšlėti   - 2)

GRAIKINIS RIEŠUTMEDIS JUGLANS REGIA

4)      Vaisiai kitokios formos. Jei vaisiai rutuliški, tai jie lipnūs, gausiai liaukingai plaukuoti. Riešutai su aiškiai išreikšta smailia viršūne.   – 1)

5)      Riešutai dvibriauniai, suploti arba tik viršūnė suplota. Vaisiai pailgi (kartais rutuliški, lipnūs, plaukuoti).   – 8)

6)      Vaisiai rutuliški ar pailgai kiaušiniški, liaukingai plaukuoti, lipnūs. Riešutai rutuliški,  pailgai kiaušiniški  arba atvirkščiai kiaušiniški, iš šonų suploti arba tik prie viršūnės suploti. Viršūnė staigiai nusmailėjusi, bet su ilgoku smaigaliu   - 7)

LIPNUSIS RIEŠUTMEDIS JUGLANS AILANTIFOLIA (sin. J. SIEBOLDIANA)

7)      Vaisiai širdiški, kiaušiniški ar kiek apskriti, siaurėjančia viršūne, apaugę rudais liaukingais plaukeliais. Riešutai širdiški ar kiaušiniški, iš šonų suploti, ilga smailia viršūne.   – 6)

ŠIRDŽIAVAISIS RIEŠUTMEDIS JUGLANS AILANTIFOLIA var. CORDIFORMIS (sin. J. CORDIFORMIS)

8)      Riešutai turi  4 – 8 briaunas. Vaisiai pailgi, elipsiški, kaušiniški ar pailgai kiaušiniški.  – 5)

9)      Riešutai pailgi, su 4 – 6 ryškiomis briaunomis (kartais būna 8 briaunos, bet 2 – 4 jos neryškios). Riešuto pamatas apvalus, be jokio iškilumo prisegimo vietoje. Paviršius tarp briaunų giliai vagotas, šiurkščiai grublėtas. Kevalas tamsiai rudas, ties briaunomis dažnai juosvas ar juodas.   – 10)

PILKASIS RIEŠUTMEDIS JUGLANS CINEREA

10)   Riešutai ant vienų medžių pailgi, ant kitų beveik rutuliški, bet su aiškia nusmailėjusia viršūne, beveik visada su 8 briaunomis (kartais ryškios būna tik  4 ar 6 briaunos), vagoti ir grublėti, bet nešiurkštūs. Pailgi riešutai visada turi gerai matomą gūbrelį prisegimo vietoje, o rutuliški dažniau būna apvaliu pamatu arba su ne tokiu ryškiu gūbreliu. Riešutų kevalas rudas.   – 10)

MANDŽIŪRINIS RIEŠUTMEDIS JUGLANS MANDSHURICA

 

BENDRI RIEŠUTMEDŽIŲ POŽYMIAI

 

GRAIKINIS RIEŠUTMEDIS  JUGLANS REGIA

Ūgliai, pumpurai ir lapai be plaukelių arba labai nedaug plaukuoti. Lapai dažniausiai iš 7 (5 – 11) lapelių, kurių viršutinis gerokai didesnis už likusius (skiriamasis požymis). Lapai lygiakraščiai, be dantelių (kartais jaunų augalų ir hibridinių veislių truputį dantyti). Vaisiai rutuliški, lygiu paviršiumi, žali, neplaukuoti. Riešutai apvalūs ar nežymiai pailgi, negiliai vagoti ar raukšlėti, dvibriauniai. Medžių žievė pilka.

 

JUODASIS RIEŠUTMEDIS  JUGLANS NIGRA

Jauni ūgliai plaukuoti, vėliau nuplinka. Lapeliai dantyti, pliki arba apatinėje pusėje labai nežymiai plaukuoti. Lapelių 11 – 23, viršutinis iš jų gerokai mažesnis už kitus (skiriamasis požymis), dažnai jo visai nėra, tuomet du viršutiniai lapeliai būna mažesni. Nukritusių lapų pėdsakai ant ūglių pliki. Vaisiai apvalūs, grublėtu paviršiumi, pliki ar nežymiai plaukuoti, rusvi ar juosvi. Riešutai rutuliški arba nežymiai kiaušiniški, širdišku arba nedaug įgaubtu pamatu, giliai vagoti. Jų kevalas storas, branduolys jame mažas. Medžių žievė tamsiai pilka, beveik juoda. Maistui beveik nevartojami. Amerikoje riešutams sodinami labai panašūs kaliforniniai riešutmedžiai (Juglans californica), kurių ir angliškas pavadinimas labai panašus – kaliforninis juodasis riešutmedis (Californian black walnut). Europoje jie nepaplitę.

 

MANDŽIŪRINIS RIEŠUTMEDIS  JUGLANS MANDSHURICA

Ūgliai stori, gelsvai rudi, labai gausiai plaukuoti. Nukritusių lapų pėdsakai plaukuoti arba su tamsių plaukelių kuokštu viršutinėje dalyje. Lapų ašis liaukingai plaukuota. Lapelių 9 – 19, jie smulkiai bukai ar apybukiai dantyti, apatinėje pusėje liaukingai ir žvaigždiškai plaukuoti, viršutinėje dažnai tik pagysliais žvaigždiškai plaukuoti. Lapelių viršūnės dažniausiai trumpai nusmailėjusios. Bent dalies lapelių kraštai šiek tiek lygiagrečiai (skiriamasis požymis nuo pilkojo riešutmedžio), viršūninis lapelis panašaus dydžio su likusiais. Vaisiai kiaušiniški ar pailgai kaušiniški, smailėjantys, liaukingai plaukuoti. Sunokus vaisiams apyvaisis pridžiūsta prie riešutų. Riešutai rutuliški arba pailgi, visada nusmailėjusia aiškia viršūne, giliai, bet ne šiurkščiai grublėti ar vagoti. Pailgi riešutai ties prisegimo vieta (pamatu) turi gūbrelį (skiriamasis požymis -  panašiausio pilkojo riešutmedžio riešutai niekada neturi tokio gūbrelio), apvalūs dažnai tokio gūbrelio neturi, bet jie visada aiškiai aštuonbriauniai (pailgi gali būti su 4 – 6 briaunomis). Kamieno žievė tamsiai pilka ar beveik juoda.

 

PILKASIS RIEŠUTMEDIS  JUGLANS CINEREA

Ūgliai rudi, jauni liaukingai plaukuoti, vėliau beveik pliki. Nukritusių lapų pėdsakai ūgliuose viršutinėje dalyje plaukuoti. Lapų ašis šiek tiek plaukuota. Visų lapų kraštai nelygiagrečiai,  išlinkę lanku (skiriamasis požymis), gana tolygiai laipsniškai nusmailėjusia viršūne (skiriamasis požymis nuo lipniųjų riešutmedžių), smailai dantyti, abipus plaukuoti. Vaisiai pailgi ar pailgai kiaušiniški, liaukingai plaukuoti. Riešutai giliai šiurkščiai grublėti, tamsiai rudi  ar juosvai pilki, dažniausiai su  4 – 6 ryškiomis briaunomis. Neretai briaunų būna 8, bet 2 – 4 iš jų neryškios. Riešuto prisegimo vietoje niekada nebūna gūbrelio, pagrindas dažniausiai apvalus. Sunokus vaisiams apyvaisis lengvai atsiskiria nuo riešuto kevalo, nepridžiūsta. Kamieno žievė šviesiai pilka.

 

LIPNUSIS RIEŠUTMEDIS  JUGLANS AILANTIFOLIA

Ūgliai stori, jauni gausiai liaukingai plaukuoti, lipnūs. Lapų lapeliai smulkiai bukai dantyti, staigiai smailėjančia viršūne. Jų apatinė pusė gelsva, plaukuota, lipni, viršutinė dažniausiai plaukuota tik palei gyslas (skiriamasis požymis nuo pilkųjų riešutmedžių). Viršūninis lapelis mažai skiriasi nuo likusių. Lapeliai suaugę tankiai, dauguma jų liečiasi kraštais. Vaisiai rutuliški ar pailgai kiaušiniški, į viršūnę smailėjantys, plaukuoti, lipnūs. Riešutai dvibriauniai, rutuliški, pailgai kiaušiniški arba atvirkščiai kiaušiniški (dažniausiai hibridų su pilkaisiais), iš šonų suploti arba suploti tik prie viršūnės. Viršūnė ilga, smaila. Vaisių kokybė gera, jie vartojami maistui. Medžių žievė šviesiai pilka, su amžiumi tamsėja.

 

ŠIRDŽIAVAISIS RIEŠUTMEDIS  JUGLANS AILANTIFOLIA var. CORDIFORMIS

Ūgliai apaugę rudais plaukeliais, ne taip gausiai plaukuoti, kaip lipniųjų riešutmedžių. Lapų lapeliai smulkiai smailai dantyti, gana tolygiai nusmailėjusia viršūne. Lapelių apatinė pusė negausiai liaukingai plaukuota, viršutinė vėliau dažnai visai nuplinka. Lapeliai suaugę tankiai ir dažniausiai liečiasi kraštais. Vaisiai kiaušiniški, širdiški ar kiek apskritoki, siaurėjančia viršūne, liaukingai plaukuoti. Riešutai širdiški ar kiaušiniški, iš šonų suploti, ilga, smailia suplota viršūne. Branduolio kokybė labai gera, vaisiai valgomi. Kamieno žievė šviesiai pilka.

 

Be išvardintų 6 riešutmedžių rūšių Europos parkuose (tikriausiai ir botanikos soduose) aptinkama daug jų hibridų:

J x bixbyi   (J. ailantifolia x J. cinerea)

J. x intermedia  (J. nigra x J. regia)

J. x notha  (J. ailantifolia x J. regia)

J. x quadrangulata  (J. cinerea x J. regia)

J. x sinensis  (J. mandshurica x J. regia)

Lietuvoje niekas rimčiau riešutmedžių nėra tyrinėjęs, tad tikroji jų būklė neaiški. Autorius yra radęs lipniojo ir pilkojo riešutmedžio hibridų. Tikriausiai seni parkuose išlikę medžiai yra rūšiniai, o išauginti iš sėklų, rinktų parkuose, botanikos soduose ar kitur, kur greta auga kelios riešutmedžių rūšys, didelė tikimybė, kad šie bus hibridai.

Rimvydas Kareiva

 

Kai kurių riešutmedžių nuotraukas rasite foto galerijoje.

Atnaujinta Trečiadienis, 11 Lapkritis 2015 17:14  

Pradžia Straipsniai Riešutmedžiai