KĖNIAI

Spausdinti

APIE KĖNIUS (rimtai) IR LIETUVIUS (nelabai...)

KAIP ATPAŽINTI KĖNIUS...

Lentelė kėniams atpažinti sudaryta iš: 1) - teiginio numerio; 2) - teiginio (teksto, nurodančio vieną ar kelis augalo požymius); 3) – teiginio numerio, jei šitas teiginys netinka.  Kaip šia lentele naudotis? Pavyzdžiui, turime šakelę. Žiūrime pirmą lentelės teiginį „ūgliai vagoti“. Mūsų turimos šakelės metinis ūglis gražiai apvalus, be jokių vagelių. Vadinasi, šis teiginys netinka. Tuomet žiūrime į skaičių, parašyta šio teiginio gale – 22, praleisdami visus iki jo esančius teiginius.  Šiuo numeriu pažymėtas teiginys mums tinka. Tada skaitome kitą, tuoj po jo esantį teiginį: 23) „visi ar beveik visi spygliai ūglio atžvilgiu atsilošę ir išlinkę atgal“. Teiginys mums netinka, tad žiūrim tolimesnį skaičių, šiuo atveju 24. Taip atsirinkdami augalo požymius atitinkančius teiginius prieisime tokį, po kuriuo parašytas rūšies pavadinimas.  Tai ir bus mūsų bandomo atpažinti kėnio rūšis. Patikslinimui lentelės gale abėcėlės tvarka pagal lotyniškus augalų pavadinimus pateikti išsamesni rūšių aprašymai ir kartais trumpi komentarai.

1)       Ūgliai vagoti – 22

2)       Spyglių kraštai staigiai nulinkę žemyn, pjūvyje atrodo lyg apverstas lovelis, su aiškia, per vidurį iškilusia gysla - 9

3)       Pumpurai apvalūs – 4

Abies fargesii

4)       Pumpurai kiaušiniški – 3

5)       Spygliai ūglių viršutinėje pusėje išsidėstę į aiškias eiles – 8

6)       Viršutinių eilių spygliai daug trumpesni už žemiau esančių eilių spyglius - 7

Abies fabri

7)        Visi spygliai panašaus ilgio. Kartais viršutinėje ūglio pusėje eilės neryškios - 6

Delavėjo kėnis  Abies delavayi

8)         Spygliai ūglyje išsidėstę spirališkai – 5

Abies densa

9)         Spyglių kraštai žemyn nenulinkę (kartais labai nežymiai nulinkę). Spygliai pjūvyje atrodo plokšti ar suploti – 2

10)      Ūgliai pliki – 11

Lygiažvynis kėnis  Abies homolepis

11)     Ūgliai plaukuoti – 10

12)     Pumpurai nesakuoti – 13

Taivaninis kėnis  Abies kawakami

13)   Pumpurai sakuoti – 12

14)  Pumpurai labai gausiai sakuoti. Per sakus beveik nesimato jų žvynų – 17

15)   Pumpurai apvalūs. Ūgliai gelsvai rausvi. Spyglių apačia kreidos baltumo – 16

Korėjinis kėnis   Abies koreana

Arnoldo kėnis   Abies x arnoldiana (A. koreana x A. veitchii)

16)   Pumpurai kiaušiniški. Ūgliai pilki. Spyglių apačia balsva – 15

Sachalininis kėnis  Abies sachalinensis

17)   Pumpurai sakuoti, bet negausiai. Pro sakus gerai įžiūrimi pumpurų žvyneliai – 14

18)   Spyglių viršūnėlės smailios ar apvalios, be iškirpimų. Spygliai kieti, duriantys – 19

Smailiaspyglis kėnis   Abies holophylla

19)   Spyglių viršūnėlės dažniausiai įkirptos arba užapvalintos. Spygliai nedygūs – 18

20)   Spygliai ilgi, 3 – 6 cm ilgio. Pumpurai dideli, 5 – 8 mm, rutuliški ar kiaušiniški - 21

Abies spectabilis

21)   Spygliai ne ilgesni kaip 3,5 cm. Pumpurai maži, dažnai pasislėpę po spygliais – 20

Abies firma

22)   Ūgliai apvalūs, nevagoti (kartais gali būti neryškiai raukšlėti) -1

23)   Visi ar beveik visi spygliai ūglio atžvilgiu atsilošę atgal – 24

Abies recurvata

24)   Spygliai atgal neatsilošę arba tik dalis jų atsilošę – 25

25)   Pumpurų ilgis ne mažiau kaip du kartus viršija jų plotį, jie ieties smaigalio formos -26

Abies bracteata

26)   Pumpurai apvalūs ar kiaušiniški, jų ilgis neviršija arba nedaug viršija plotį -25

27)    Spyglių viršutinėje pusėje per visą jų ilgį ar tik arčiau viršūnės gerai įžiūrimos šviesios žiotelių

eilės - 42

28)    Ūgliai pliki -33

29)    Spygliai išaugę spirališkai aplink ūglius ir senesnes šakeles. Jie plačiausi per vidurį, pailgai

elipsiški, tvirti, dygūs, palyginti trumpi – 30

Ispaninis kėnis  Abies pinsapo

30)    Spygliai išsidėstę šukiškai, matosi aiškios eilės, tik ant jaunų ūglių kartais  gali būti išaugę

spirališkai – 29

31)   Spygliai tvirti, standūs, kartais dygūs, iki 3 cm ilgio – 32

Graikinis kėnis  Abies cephalonica

Kaukazinis kėnis   Abies nordmanniana  ssp. equi – trojani

32)   Spygliai minkšti, nedygūs, jų ilgis siekia 4 – 6 (7) cm

Pilkasis kėnis  Abies concolor

33)   Ūgliai plaukuoti -28

34)   Spygliai prie pagrindo prigludę prie ūglio, toliau staigiai išlinkę ir pašiaušti – 37

35)   Spygliai ploni, apie 1 mm pločio ir (20) 30 – 40 mm ilgio, beveik vienodo ilgio apatinėse ir viršutinėse eilėse ūglyje – 36

Abies magnifica

36)  Spygliai apie 1,5 mm pločio ir 20 – 35 mm ilgio. Ūglio viršutinėje pusėje esančiose eilėse žymiai

trumpesni, nei apatinėse – 35

Kilnusis kėnis   Abies procera

37)  Spygliai prie pagrindo neprigludę prie ūglio ir staigiai neišlinkę, o daugiau ar mažiau tiesūs – 34

38)   Pumpurai labai gausiai sakuoti, dažnai atvirkščiai kiaušiniški – 39

Abies  chengii

39)   Pumpurai sakuoti, bet negausiai, dažniausiai smulkūs, kiaušiniški ar apvalūs – 38

40)   Spygliai labai standūs, kieti, plačiausi ties viduriu – 41

Abies firma

41)  Spygliai minkšti – 40

Subalpinis kėnis  Abies lasiocarpa

Arizoninis kėnis  Abies  lasiocarpa var arizonica

42)   Spyglių viršuje nėra ryškių žiotelių eilių – 27

43)   Spyglių kraštai nulinkę žemyn. Gysla spyglių apatinėje dalyje ryškiai iškilusi. Skerspjūvyje

spygliai atrodo lyg apversti dvigubi negilūs loveliai  - 44

Abies amabilis

44)   Spyglių kraštai žemyn nenulinkę. Pjūvyje spygliai kitokios formos – 43

45)   Ūgliai pliki – 56

46)   Pumpurai nesakuoti – 47

Alžyrinis kėnis  Abies numidica

47)   Pumpurai sakuoti – 46

48)   Pumpurai labai gausiai sakuoti, per sakus beveik nesimato jų žvynelių – 49

Graikinis kėnis  Abies cephalonica

49)   Pumpurai sakuoti, bet per sakus gerai matosi jų žvynai – 48

50)   Spygliai ne trumpesni nei 30 – 60 mm ilgio – 51

Abies pindrow

51)   Spygliai apie 15 – 30 mm ilgio - 50

52)   Spygliai viršutinėje pusėje šviesiai žali, apatinėje pilki – 53

Abies chensiensis

53)   Spyglių viršutinė pusė tamsiai žalia ar žalia – 52

54)   Spyglių viršūnėlės bukos, užapvalintos. Spyglių apatinės pusės baltos – 55

Abies x insignis  ( A. nordmanniana x A. pinsapo)

55)   Spyglių viršūnėlės smailios, dažnai turi dygų šerelį. Spyglių apatinės pusės melsvai žalsvos – 54

Abies x vilmorinii  (A. pinsapo x A. cephalonica)

56)   Ūgliai plaukuoti – 45

57)   Spygliai 30 – 60 mm ilgio – 58

Kaliforninis kėnis  Abies grandis

58)   Spygliai ne ilgesni kaip 40 mm – 57

59)   Pumpurai nesakuoti – 64

60)   Spygliai ties ūglių viršūnėmis išsikišę ne toliau kaip 0,5 cm virš viršūninių pumpurų (tik 1 – 2 spygliai gali būti šiek tiek toliau išsikišę) – 61

Europinis kėnis  Abies alba

61)   Dauguma spyglių ties ūglių viršūnėmis išsikišę toliau nei 0,5 cm už viršūninių pumpurų – 60

62)   Jauni ūgliai gelsvai žali, žvilgantys, plaukuoti arba pliki. Spygliai viršutinėse ūglių pusėse dažniausiai išsidėstę šukiškai, aiškiomis eilėmis – 63

Kaukazinis kėnis  Abies nordmanniana

63)   Jauni ūgliai gelsvai ar pilkai rudi, apaugę trumpais plaukeliais. Spygliai viršutinėje ūglių pusėje pašiaušti, eilės sunkiai įžiūrimos. Pumpurai labai nežymiai sakuoti – 62

Kilikinis kėnis  Abies cilicica

64)   Pumpurai sakuoti – 59

65)   Pumpurai labai gausiai sakuoti. Per sakus beveik arba visai nesimato jų žvynų – 70

66)   Ūgliai gelsvai pilki, be rudos spalvos – 67

Balzaminis kėnis  Abies balsamea

Fraserio kėnis  Abies fraseri

67)   Ūgliai rudi ar rusvi, kol nesumedėję kartais gelsvai žali – 66

68)   Medžių žievė lupasi kaip beržų tošis. Spygliai tvirti, standūs – 69

Abies squamata

69)   Medžių žievė nesilupa kaip beržų tošis. Spygliai minkšti – 68

Vičo kėnis  Abies veitchii

70)   Pumpurai negausiai sakuoti. Per sakus gerai matosi jų žvyneliai – 65

71)   Spyglių viršūnėlės smailios, be įkirpimų, kai kurios užapvalintos – 72

Makedoninis kėnis  Abies borisii-regis

72)   Daugumos spyglių viršūnėlės įkirptos ar iškirptos – 71

73)   Spygliai labai minkšti – 74

Sibirinis kėnis  Abies sibirica

Baltažievis kėnis  Abies nephrolepis

74)   Spygliai tvirti – 73

75)   Spyglių apatinės pusės šviesiai žalios ar balsvai žalsvos – 76

Abies firma

76)   Spyglių apatinės pusės baltos, kartais neryškiai baltos – 75

77)   Spygliai 20 – 30 mm ilgio, tik ties ūglių viršūnėmis gali būti trumpesni – 78

Kilikinis kėnis  Abies cilicica

78)   Spygliai ne ilgesni kaip 26 mm, dažniausiai 10 – 20 mm – 77

79)   Ūgliai gausiai apaugę rausvai raudonais plaukeliais – 80

Abies mariesii

80)   Ūglių plaukelių negausu, jie kitokios spalvos – 79

Sicilinis kėnis  Abies nebrodensis

 

Europinis kėnis  Abies alba

Pumpurai kiaušiniški, 3 – 6 mm ilgio, smailūs, nesakingi (kartais truputį sakingi labai vešlių ūglių pumpurų pamatai). Ūgliai pilkai rausvi, plaukuoti, nevagoti. Spygliai 15 - 30 mm ilgio, 2 – 2,5 mm pločio, viršutinėje pusėje tamsiai žali, žvilgantys, dažnai kiek raukšlėti, apatinėje balsvi, ūgliuose išsidėstę eilėmis, viršutinėse eilėse trumpesni nei apatinėse, užapvalintomis ar (dažniau) įkirptomis viršūnėmis. Kankorėžiai šviesiai rudi (kol nesubrendę – žalsvi), cilindriški, 10 – 17 (20) cm ilgio ir 3 – 5 cm  skersmens. Dengiamųjų žvynelių viršūnėlės išlindusios ir nulinkusios žemyn. Medžiai išauga 30 – 50 (65) m aukščio ir 2 m skersmens. Paplitę Vidurio ir Pietų Europos kalnuose iki 2500 m aukštyje, 6 klimatinėje zonoje.

Pastaba: panašiausi į kaukazinius kėnius. Nuo jų skiriasi šviesiai rudais kankorėžiais (kaukazinių gerokai tamsesni) ir spyglių išsidėstymu ūglių viršūnėse. Europinių kėnių spygliai ties ūglio viršūne paprastai būna neišlindę ar nedaug, iki 0,5 cm, išlindę virš  pumpuro, tik vienas kitas gali būti ilgesnis.

Purpurinis kėnis  Abies amabilis

Pumpurai dažniausiai maži (tėvynėje vešliuose ūgliuose dideli), labai sakuoti, priplotai rutuliški. Ūgliai pilkai rudi, nevagoti, plaukuoti. Spygliai 20 – 40 mm ilgio, tamsiai žaliomis, žvilgančiomis viršutinėmis ir baltomis apatinėmis pusėmis, įkirptomis viršūnėmis, ūgliuose išsidėstę eilėmis (viršutinės eilės šepetiškos, vidurinės daugiau atsilošusios, apatinės šukiškos). Sutrinti spygliai kvepia apelsinais. Kankorėžiai kiaušiniški ar pailgai cilindriškai kūgiški, 8 – 15 cm ilgio. Dengiamųjų žvynelių nesimato. Medžiai iki 80 (dažniausiai iki 40) m aukščio, siauromis lajomis. Paplitę Š. Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantėse nuo pietinių Aliaskos pakraščių per Britų Kolumbiją, Oregoną iki Š. Kalifornijos 6 klimatinėje zonoje. Tai vieni gražiausių natūraliai augančių kėnių.

Arnoldo kėnis  Abies x arnoldiana (A. koreana x A. veitchii)

Pumpurai buki, dažniausiai rutuliški, gausiai sakuoti. Ūgliai pilkai rudi, vagoti, plaukuoti. Spygliai labai panašūs į Vičo kėnių spyglius, iki 30 mm ilgio, viršutinėje pusėje tamsiai žali, žvilgantys, apačioje melsvai balti, iškirptomis ar užapvalintomis viršūnėmis, gan tvirti, bet nedygūs, ūgliuose išsidėstę eilėmis. Kankorėžiai apie 6 cm ilgio, 2,5 cm skersmens, cilindriški, jauni violetiškai rudi, vėliau ant vienų medžių išlieka panašūs, ant kitų tampa gelsvai ar pilkai rudi. Derėti pradeda labai jauni medeliai. Hibridai išauginti Arnoldo arboretume (JAV) iš Gioteburgo (Švedija) botanikos sode surinktų sėklų. Nuo Vičo kėnių skiriasi vagotais ūgliais, o nuo korėjinių  labiau smaluotais pumpurais ir mažiau plaukuotais, rudesniais ūgliais.

Balzaminis kėnis  Abies balsamea

Pumpurai rutuliški ar kiek kiaušiniški, dažniausiai smulkūs, gausiai aplieti sakais. Ūgliai gelsvai pilki, gausiai plaukuoti trumpais tiesiais plaukeliais , nevagoti. Spygliai standūs, 15 – 20 (25) mm ilgio, viršutinėje pusėje tamsiai žali, žvilgantys, apatinėje balsvi, apvaliomis ar kiek iškirptomis viršūnėmis. Ūgliuose išsidėstę ryškiomis eilėmis, šukiškai perskirti į dvi puses. Neduriantys, sutrinti stipriai kvepia. Kankorėžiai pailgai ritiniški, 5 – 7 cm ilgio, apie 2,5 cm skersmens, retai didesni, paprastai labai gausūs medžių viršūnėse, nepribrendę melsvai violetiški, pribrendę rudi. Dengiamųjų žvynelių tik viršūnėlės nedaug išlindusios (var. phanerolepis dengiamieji žvyneliai paslėpti, tik vienas kitas išlindęs ties kankorėžio pamatu). Medžiai 15 – 25 m aukščio, paplitę daugiausiai Kanados ir JAV ŠR dalyje 3 – 6 klimatinėse zonose. Nuo labai panašių Fraserio kėnių skiriasi kankorėžiais ir trumpais plaukeliais plaukuotais ūgliais.

Makedoninis kėnis   Abies borisii-regis

Pumpurai kiaušiniški, negausiai sakuoti. Ūgliai šviesūs, dažniausiai šviesiai gelsvi ar kiek pilkoki, nevagoti, jauni plaukuoti, vėliau palaipsniui nuplinka. Spygliai tankūs, ūglių viršutinėje pusėje eilių nesudaro, apie 30 mm ilgio, smailiomis ar kiek užapvalintomis viršūnėmis (kai kada būna ir įkirptų), standūs, duriantys, viršutinėse pusėse tamsiai žali, apatinėse balti. Kankorėžiai iki 15 cm ilgio, kartais cilindriški, bet dažniausiai į viršūnę palaipsniui siaurėjantys. Dengiamieji žvyneliai nedaug išlindę, atsilošę ar nulinkę žemyn. Iki 30 m aukščio medžiai, paplitę P. Bulgarijos Rodopų, Š. Graikijos Tesalijos ir Olimpo kalnuose ir Makedonijoje 500 – 1800 m aukštyje, 6 klimatinėje zonoje.

Pastaba: kai kurie autoriai mano, kad tai natūralūs europinių ir graikinių (A. alba x A. cephalonica) kėnių hibridai.

Abies bracteata

Pumpurai siauri, ilgi 15 – 25 mm ilgio (tai šių kėnių skiriamasis požymis – joks kitas kėnis panašių pumpurų neturi), nesakuoti. Ūgliai jauni gelsvai žali, subrendę rudi, pliki, nevagoti. Spygliai ūgliuose ryškiai dvieiliai, 30 – 60 mm ilgio, 2 – 2,5 mm pločio, labai kieti, smailūs, stipriai duriantys, viršutinėje pusėje tamsiai žali, apatinėje šviesiai melsvi ar balsvi. Kankorėžiai kiaušiniški, 7 – 10 cm ilgio, rausvai rudi. Dengiamieji žvyneliai pavirtę ilgais,  3 – 5 cm ilgio, plonais į visas puses atsikišusiais kietais spaigliais (tai dar vienas skiriamasis požymis – tokių ilgų redukuotų dengiamųjų žvynelių neturi joks kitas kėnis). Medžiai tėvynėje Kalifornijos valstijoje pasiekia iki 60, Europoje 20 – 30 m aukštį. Auga 7 klimatinėje zonoje drėgnose smėlio dirvose  labai drėgname ore.

Graikinis kėnis  Abies cephalonica

Pumpurai kiaušiniški, smailokomis viršūnėlėmis, gausiai sakuoti. Ūgliai šviesiai rausvai rudi, pliki, nevagoti. Spygliai tvirti, ant pirmamečių ūglių neretai dygūs, kitur užapvalintais galais, 15 – 30 mm ilgio, viršutinėje pusėje tamsiai žali, žvilgantys, apatinėje balsvi. Kankorėžiai cilindriški, 12 – 16 cm ilgio ir 4 – 5 cm skersmens, rudi. Dengiamieji žvyneliai sakuoti, atsilošę, jų viršūnėlės nulinkusios žemyn. 15 – 30 m aukščio medžiai, paplitę centrinės ir pietinės Graikijos kalnuose 600 – 2100 m aukštyje 6 klimatinėje zonoje.

Abies chengii

Pumpurai stambūs, labai sakuoti (dėl sakų atrodo balti). Ūgliai jauni žvilga, rausvai rudi (raudonmedžio spalvos), vėliau šviesėja, pliki arba plaukuoti, nevagoti, kartais kiek raukšlėti. Spygliai 15 – 20 (30) mm ilgio, su gilia vagute per vidurį, viršutinėje pusėje tamsiai žali, žvilgantys, apatinėje su baltomis juostelėmis, ūgliuose išsidėstę V raidės pavidalo eilėmis. Spyglių galai dažniausiai užapvalinti. Kankorėžiai cilindriški, 8 – 9 cm ilgio, jauni tamsiai purpuriški, subrendę violetiškai rudi. Dengiamieji žvyneliai atsikišę į priekį, neatsilošę. Tėvynėje (ŠR Junanio provincijos dalis Kinijoje), 6 klimatinėje zonoje, išauga 20 – 40 m, Europoje 10 – 15 m aukščio medžiais.

Pastaba: manoma, kad šie kėniai gali būti A. forestii x A. chensiensis var. salouenensis natūralūs hibridai.

Abies chensiensis

Pumpurai kiaušiniški, negausiai sakuoti. Ūgliai gelsvai pilki, pliki, nevagoti. Spygliai 15 – 30 mm ilgio, plačiausi ties viduriu, standūs, jauni stipriai, vėliau kiek silpniau duriantys, apvaliomis ar iškirptomis, rečiau smailomis (jaunų augalų labai smailai įkirptomis) viršūnėmis. Ūgliuose spygliai išsidėstę aiškiai dviem linijomis, horizontalūs, jų viršutinė pusė tamsiai žalia, žvilganti, apatinė pilkai žalia ar pilkai melsva. Kankorėžiai pailgai kiaušiniški, 7 – 10 cm ilgio, jauni žali, subrendę žaliai rausvi. Sėkliniai žvyneliai gauruoti, dengiamieji paslėpti po sėkliniais. Paplitę C. Kinijos kalnuose 7 klimatinėje zonoje Gansu, Henano, Hubei, Šansi, Syčuano provincijose 2100 – 3500 m aukštyje. Ten išauga iki 70 m aukščio medžiais.

Pastaba: A. chensiensis var. salouenensis spygliai daug ilgesni, iki 70 mm ilgio, o var. yulongxueshanensis kankorėžiai  iki 14 cm ilgio.

Kilikinis kėnis  Abies cilicica

Pumpurai smailai kiaušiniški, 3 – 4 mm ilgio, nesakuoti. Ūgliai apaugę trumpais plaukeliais, jauni gelsvai rudi, rudenį rausvai pilki, nevagoti. Spygliai 20 – 35 mm ilgio ir 1 – 1,5 mm pločio (siauresni už europinių ir kaukazinių kėnių), viršutinėje pusėje šviesiai žali, apatinėje su dviem balsvomis juostelėmis, įkirpta viršūne. Spygliai prie pagrindo dažnai stipriai susukti, ūglių viršutinėje dalyje išsidėstę šepetiškai, pašiaušti, apatinėje V raidės formos eilėmis. Kankorėžiai cilindriški, šviesiai rudi, 20 – 30 cm ilgio ir 4 – 6 cm skersmens. Jų dengiamieji žvyneliai tik nežymiai išlindę virš sėklinių. Medžiai 20 – 30 m aukščio, paplitę Mažojoje Azijoje Kilikijos ir Tauridės kalnuose 1200 – 2100 m aukštyje 6 klimatinėje zonoje.

Pastaba: neturint kankorėžių šie kėniai sunkiai atskiriami nuo europinių ar kaukazinių.

Pilkasis kėnis  Abies concolor

Pumpurai kiaušiniški, kartais apvalūs, bukomis viršūnėlėmis, gelsvai rausvi, sakuoti. Ūgliai pilki, pilkai gelsvi ar rusvi, apvalūs, nevagoti, pliki. Spygliai ilgi, 4 – 7 cm ilgio, standūs, bet nedygūs, iš abiejų pusių vienodai melsvai ar pilkai žali (žiotelių eilės abiejose spyglių pusėse tęsiasi per visą jų ilgį), viršūnėlės dažniausiai užapvalintos, rečiau įkirptos ar smailios. Kankorėžiai cilindriški, 7 – 12 cm ilgio ir 4 – 6 cm skersmens, jauni žalsvi ar melsvi, subrendę šviesiai rudi. Dengiamųjų žvynelių nesimato. Medžiai iki 25 – 40, kai kuriose arealo dalyse 60 – 70 m aukščio. Paplitę JAV pietvakarių kalnuose nuo Oregono iki Njū Meksiko 600 – 3350 m aukštyje, 3 – 7 klimatinėse zonose.

Pilkasis kėnis   Abies concolor var. lowiana

Pumpurai labai gausiai sakuoti, buki, apvalūs, dažniausiai smulkūs. Ūgliai gelsvi, negausiai plaukuoti arba pliki. Spygliai išsidėstę V formos eilėse dažnai po 2 eiles, viršutiniai gerokai trumpesni už apatinius, 4 – 6 cm ilgio ir 2 – 2,6 mm pločio, plokšti, jų viršūnėlės apvalios ar negiliai iškirptos. Spyglių viršutinės pusės, išskyrus paskutinį trečdalį, raukšlėtos, matinės, su aiškiomis žiotelių eilėmis, apatinės su dviem plačiomis baltomis juostelėmis. Kankorėžiai kol nesubrendę žali, kitkuo panašūs į tipinės rūšies kankorėžius. Medžiai iki 70 m aukščio (Europoje išauga tik iki 25 – 30 m), paplitę JAV Oregono valstijos Siskyjo ir Kalifornijos valstijos Sierra Nevados kalnuose.

Delavėjo kėnis  Abies delavayi

Pumpurai plačiai kiaušiniški, sakuoti. Ūgliai rausvai rudi, kol jauni žvilga, pliki, vagoti. Kartais jaunų ūglių vagutėse būna plaukelių. Spygliai ūgliuose visi panašaus ilgio - 15 – 30 mm - ir apie 2 mm pločio, jų kraštai nulinkę žemyn, pjūvyje atrodo lyg apverstas lovelis – tai vienas iš tikresnių A. delavayi ir A. densa skiriamųjų požymių. Ūglių viršutinėse pusėse spygliai išsidėstę eilėmis (tai požymis, atskiriantis Delavėjo kėnius nuo labai panašių A. densa), pasišiaušę. Spyglių viršutinės pusės žalios, su šviesiomis arčiau viršūnėlių matomomis žiotelių eilėmis, apatinės baltos su ryškia iškilusia žalia gysla per vidurį. Spyglių viršūnėlės įkirptos, smailios, duriančios. Jauni kankorėžiai juosvai violetiški, subrendę tamsiai mėlyni ar tamsiai rudi. Ilgos dengiamųjų žvynelių viršūnės toli išlindusios ir atsilošusios, kartais dalis jų palinkusios žemyn. 15 – 40 m aukščio medžiai, paplitę pietvakarių Kinijos kalnuose nuo Junanio provincijos iki Vietnamo 2400 – 4300 m aukštyje 7 – 8 klimatinėse zonose.

Abies densa

Viskuo labai panašūs į Delavėjo kėnius, tik spygliai ūglių viršutinėse pusėse išsidėstę spirališkai, visada pasišiaušę, o jauni kankorėžiai rausvai mėlyni, subrendę juosvai violetiški, nedaug platesni nei Delavėjo kėnių. Medžiai 50 – 60 m aukščio, paplitę Rytų Himalajų kalnuose 2400 – 4000 m aukštyje Bramaputros upės baseine ir Rytų Nepale iki Indijos, 7 klimatinėje zonoje.

Abies fabri

Pumpurai dažniausiai smulkūs, sakuoti. Ūgliai nuo gelsvų iki rudų, jauni plaukuoti, vėliau nuplinka, vagoti. Spygliai tankūs, išsidėstę šukiškai keliomis eilėmis, 15 – 30 mm ilgio, užapvalintais ar kartais lyg nukirstais galais. Viršutinių eilių spygliai daug trumpesni už apatinių eilių (tai geriausias skiriamasis požymis nuo A. delavayi ir A. densa, kurių spygliai ūgliuose visi panašaus ilgio). Spyglių viršūnėlėse aiškiai matosi žiotelių eilės. Spyglių kraštai staigiai nulinkę žemyn (panašiai kaip Delavėjo kėnių). Kankorėžiai pailgai kiaušiniški, 6 – 8 cm ilgio, 3 – 4,5 cm skersmens, tamsiai mėlyni. Dengiamieji žvyneliai išsikišę į priekį ar kiek atsilošę (kartais visi atsilošę). Medžiai 15 – 40 m aukščio, paplitę Pietvakarių Kinijos Syčuano provincijos kalnuose 2000 – 3600 m aukštyje 6 – 7 klimatinėse zonose.

Abies fargesii

Pumpurai ant vienų medžių būna labai sakuoti, kai per sakus jų praktiškai nesimato, bet ant kitų medžių jie būna negausiai sakuoti, šviesiai ar pilkai rudi, rutuliški ar šiek tiek kiaušiniški. Ūgliai pliki, vagoti, rausvi iki purpurinių. Spygliai 20 – 30 mm ilgio, įkirptomis viršūnėlėmis, prie pagrindo kiek gelsvi, viršutinėse pusėse šiek tiek raukšlėti, be ryškių žiotelių eilių. Ūglių viršutinėje dalyje spygliai pašiaušti, dažnai palinkę atgal, apatinėje išsidėstę aiškiomis eilėmis Medžių šakos dažniausiai trumpos ir storos. Kankorėžiai pailgai elipsiški ar nežymiai kiaušiniški, jauni purpuriniai, subrendę pilkai ar rausvai rudi, 5 – 8 cm ilgio. Dengiamieji žvyneliai dažniausiai nedaug išsikišę virš sėklinių ir išlinkę žemyn. Vieni gražiausių Europos parkuose augančių kėnių, kol jauni forma primena egles, suaugusių laja plokštėja, tampa panaši į Atlaso kedrų ar kai kurių pušų lajas. Nuo kitų kėnių atskiriami iš plikų, vagotų, rausvų ūglių ir labai tankiai suaugusių spyglių. Paplitę Kinijos Šansi, Šiaurės vakarų Syčuano, Pietų Gansu ir Vakarų Hubei provincijų kalnuose 1500 – 4000 m aukštyje 6 klimatinėje zonoje, kur išauga iki 40 m aukščio medžiais.

Abies firma

Pumpurai dažniausiai smulkūs, nedaug sakuoti. Ūgliai vagoti (kartais būna nevagoti) ar kiek raukšlėti, plaukuoti, jauni šviesiai gelsvai pilki, vėliau pilkai rudi. Spygliai  iki 35 mm ilgio, tvirti, plačiausi per vidurį, jaunuose ūgliuose įkirptomis viršūnėlėmis smailais galiukais, vyresnėse šakelėse buki, įkirpta ar apvalia viršūnėle. Spyglių viršutinės pusės tamsiai žalios, kiek raukšlėtos, ties viršūnėlėmis matosi kelios žiotelių eilės, apatinės šviesiai žalios, su neryškiomis pilkomis ar balsvomis juostelėmis (tai vienas šių kėnių skiriamųjų požymių). Kankorėžiai cilindriški, 10 – 15 cm ilgio ir 3 – 5 cm skersmens, nesubrendę gelsvi ar žalsvi. Dengiamieji žvyneliai šiek tiek išsikišę viršūnėlėmis, nedaug atsilošę, bet dauguma nukreipti į priekį.  Paplitę Pietų Japonijos Honsiu, Kiusiu, Sikoku, Jakušimos salų kalnuose 50 – 1300 m aukštyje 6 – 7 klimatinėse zonose. Tai patys aukščiausi Japonijos medžiai, išaugantys iki 40 – 50 m aukščio.

Frazerio kėnis  Abies fraseri

Medžiai 12 – 20, retai iki 25 m aukščio, paplitę nedidelėje teritorijoje JAV Apalačių kalnuose 850 – 2000 m aukštyje. Frazerio kėnių spygliai kiek trumpesni už balzaminių – 15 – 25 mm ilgio, medžiai siauresnės lajos, auga kiek lėčiau. Viskuo panašūs į balzaminius kėnius ir praktiškai atskiriami tik pagal kankorėžius, kurių dengiamieji žvyneliai toli išlindę ir atsilošę atgal (balzaminių kėnių jie pasislėpę ar tik viršūnėlės nedaug išlindusios).

Kaliforninis kėnis  Abies grandis

Pumpurai maži, rutuliški arba kiaušiniški, sakuoti, šiek tiek plaukuoti. Ūgliai jauni alyviškai žali, vėliau gelsvai rudi, plaukuoti labai trumpais plaukeliais, nevagoti. Spygliai forma ir dydžiu primena  pilkųjų kėnių spyglius, yra 3 – 6 cm ilgio ir apie 2 mm pločio, bet jų viršutinės pusės ryškiai žalios, žvilga, jose nėra žiotelių eilių. Apatinės spyglių pusės sidabriškai balsvos. Spygliai išsidėstę V raidės pavidalo eilėmis, viršutinėse eilėse jie gerokai trumpesni ir kartais būna tik  2 – 3,5 cm ilgio. Spyglių viršūnės dažniausiai iškirptos, rečiau bukos ar apvalios. Kankorėžiai cilindriški, 5 – 10 cm ilgio, iki 4 cm skersmens, jauni žalsvai rudi, subrendę pilkai rudi. Dengiamųjų žvynelių nesimato. Medžiai 30 – 60, bet kartais išaugantys iki 100 m aukščio, paplitę Š. Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantėje Britų Kolumbijoje (Kanada) iki Š. Kalifornijos (JAV). Taip pat auga Uoliniuose kalnuose iki Aidaho ir Montanos valstijų 80 – 1800 m aukštyje 5 – 6 klimatinėse zonose.

Smailiaspyglis kėnis   Abies holophylla

Pumpurai stambūs, buki, sakuoti. Ūgliai vagoti, jauni plaukuoti, vėliau pliki, gelsvai pilki. Spygliai 2 – 5 cm ilgio, dažniausiai aštriomis viršūnėlėmis, standūs, skaudžiai duriantys, viršutinėje pusėje žali, apatinėje su dviem balsvomis juostelėmis, link pagrindo šiek tiek platėjantys. Kankorėžiai cilindriški, ant trumpo kotelio, 8 – 14 (15) cm ilgio ir 4 cm skersmens, šviesiai rudi. Dengiamieji žvyneliai pasislėpę po sėkliniais, jų nesimato. Medžiai 30 – 50 (55) m aukščio, paplitę Rusijos Primorės krašte, ŠR Kinijoje ir Korėjos pusiasalio kalnuose iki 1500 m aukštyje 5 – 6 klimatinėse zonose.

Lygiažvynis kėnis   Abies homolepis

Pumpurai kiaušiniški, stambūs, sakuoti. Ūgliai pliki, giliai vagoti, šviesiai rudi ar gelsvi (jauni gali būti beveik geltoni). Spygliai tvirti, standūs, bet neduriantys, 1,5 – 3 cm ilgio (šakelės viršūnėje kartais vos 0,5 – 1 cm), užapvalintomis arba negiliai įkirptomis viršūnėlėmis, žaliomis viršutinėmis pusėmis ir su 2 melsvai baltomis plačiomis juostelėmis apatinėse pusėse. Kankorėžiai cilindriški, 7 – 10 (iki 15) cm ilgio, 2 – 4 cm skersmens, jauni rausvai violetiški iki purpurinių, subrendę melsvai rudi. Kankorėžių sėkliniai žvyneliai labai ploni ir labai tankūs, dengiamieji ant vienų medžių neįžiūrimi, ant kitų išlindę ir siekia sėklinių žvynelių briauną arba nulinkę žemyn. 20 – 40 m aukščio medžiai, paplitę Japonijos centriniuose Honsiu,  Kiusiu, Sikoku salų kalnuose 700 – 2000 m aukštyje daugiausia 5 klimatinėje zonoje.

Abies x insignis (A. nordmanniana x A. pinsapo)

Medžiai forma panašūs į kaukazinius kėnius, bet spygliai tankūs ir tvirti kaip ispaninių kėnių, tik nedygūs. Pumpurai kiaušiniški, stori, trumpi, sakuoti. Ūgliai nevagoti, pliki, rausvai rudi. Spygliai kiek primena ispaninių kėnių spyglius, 2 – 3 cm ilgio, 2 – 3 mm storio, jų viršūnės užapvalintos arba kartais įkirptos ar iškirptos. Kankorėžiai labai panašūs į ispaninių kėnių kankorėžius. Hibridas išaugintas 1850 m. Reno medelyne Prancūzijoje, 6 klimatinėje zonoje.

Taivaninis kėnis    Abies  kawakamii

Pumpurai kiaušiniški, palyginti smulkūs, nesakuoti. Ūgliai gelsvi, vagoti, plaukuoti ( nuo visų kitų kėnių šį lengva atskirti pagal šiuos du požymius – nesakuotus pumpurus ir vagotus ūglius. Visų kitų kėnių jei pumpurai nesakuoti, tai ir ūgliai nevagoti). Spygliai viršutinėje pusėje žali, žvilga, apatinėje balti, su įkirpta viršūne, 15 – 25 mm ilgio. Kankorėžiai cilindriški, 6 – 7 cm ilgio ir 3,5 – 5 cm skersmens, jauni blyškiai rausvi, subrendę rudi. Medžiai 15 – 20 m aukščio, augantys Taivano (Formozos) salos kalnuose 2400 – 3950 m aukštyje 6 klimatinėje zonoje.

Korėjinis kėnis   Abies koreana

Pumpurai apvalūs ar ovališki, šviesiai rudi, sakuoti. Ūgliai šviesūs, gelsvi ar rausvi, negausiai plaukuoti, vagoti (pagal šį požymį lengviausia atskirti nuo Vičo kėnių). Spygliai trumpi, 1 – 2 (3) cm ilgio, palyginti platūs – 2 – 2,5 mm pločio, platėjantys link viršūnės. Spyglių viršūnėlės dažniausiai negiliai įkirptos, rečiau bukos, tik ant jaunų ūglių smailios. Kartais antroje vasaros pusėje ūgliai nuplinka. Spyglių viršutinės pusės žalios, žvilgančios, apatinės su dviem plačiomis baltomis juostelėmis. Kankorėžiai cilindriški, 4 – 7 cm ilgio ir apie 2,5 cm skersmens, sunokę melsvai ar violetiškai purpuriški. Dengiamųjų žvynelių viršūnės toli išlindusios, atsilošusios ir palinkusios žemyn. Nuo labai panašių Vičo kėnių skiriasi tankesne laja, mažiau sakuotais pumpurais, mažiau plaukuotais vagotais ūgliais, trumpesniais spygliais.

Subalpinis kėnis   Abies lasiocarpa

Pumpurai apvalūs ar ovališki, šviesiai rudi, sakuoti, dažnai labai sakuoti. Ūgliai nevagoti, plaukuoti, pilkai rusvi ar pelenų spalvos. Spygliai 2,5 – 4 cm ilgio, apie 1,5 mm pločio, iš abiejų pusių pilkai ar melsvai žali, su žiotelių eilėmis per visą spyglių ilgį tiek apatinėse, tiek ir viršutinėse pusėse. Spyglių viršūnėlės dažniausiai bukos, rečiau smailios arba negiliai įkirptos. Kankorėžiai cilindriški arba pailgai elipsiški, 6 – 10 cm ilgio ir 3,5 cm skersmens ties viduriu, į abu galus nedaug smailėjantys, jauni tamsiai purpuriniai, subrendę šviesiai rudi. Dengiamųjų žvynelių nesimato. Medžiai, augantys 2 klimatinėje zonoje Š. Amerikos kalnuose nuo Aliaskos iki Oregono, Jutos, Njū Meksiko aukštikalnių nuo 3500 m  aukščio iki miško ribos. Išauga iki 30 – 40 (45) m aukščio.

Arizoninis kėnis   Abies lasiocarpa var. arizonica (sin. A. arizonica)

Nuo subalpinių kėnių skiriasi žymiai šviesesne, pilkai balta senesnių kamienų žieve, šiek tiek trumpesniais, apie 3 cm ilgio šviesesniais spygliais, kurių viršūnėlės dažniausiai negiliai įkirptos.  Kankorėžiai mažesni, 5 – 7 cm ilgio, ties viduriu 2 – 3 cm skersmens, į viršų labiau suplonėję. Medžiai iki 15 m aukščio, paplitę 3 klimatinėje zonoje JAV Arizonos, Nevados, Njū Meksiko valstijų ir Š. Meksikos kalnuose 2700 – 3000 m aukštyje.

Abies magnifica

Pumpurai apvalūs  arba buka viršūnėle, smulkūs, rudi, sakuoti. Ūgliai plaukuoti, nevagoti, rausvi. Senų medžių žievė raudonai ruda. Spygliai prie pamato prigludę prie ūglio, toliau staigiai atsilošę (taip išaugę tik šių bei kilniųjų kėnių ir kai kurių hibridų su jais spygliai), šiek tiek raukšlėtais, nelygiais pakraščiais, 3 – 4 cm ilgio, bet ploni, apie 1 mm pločio, išlinkę žemyn (kiek primena A. pindrow spyglių išlinkimą). Spyglių viršutinės pusės pilkai žalios, matinės, apatinės gerokai šviesesnės, viršūnėlės bukos ar užapvalintos, bet ne iškirptos. Kankorėžiai cilindriški, 15 – 22 cm ilgio, 7 – 9 cm skersmens, į viršų kiek siaurėjantys. Dengiamųjų žvynelių nesimato. Paplitę JAV vakarinės dalies kalnuose, daugiausia Kalifornijoje, 6 klimatinėje zonoje, 1500 – 3000 m aukštyje. Medžiai išauga iki 60 m aukščio.

Pastaba: A. magnifica var. shastensis kankorėžiai mažesni, jų dengiamieji žvyneliai bent iki pusės išlindę virš sėklinių.

Abies mariesii

Pumpurai smulkūs, sakuoti. Ūgliai nevagoti, gausiai apaugę rusvai raudonais plaukeliais, rausvai rudi. Spygliai 10 – 22 mm ilgio ir apie 2 mm pločio, apvalia ar kiek iškirpta viršūne, viršutinėje ūglių pusėje išsidėstę eilėmis, kurių viršutinės prigludusios prie ūglių, spygliai nukreipti į priekį, o žemiau esančių spygliai daugiau pašiaušti, atsilošę į šonus. Spyglių viršutinės pusės tamsiai žalios, o apatinėse dvi ryškios baltos juostelės. Kankorėžiai kiaušiniški ar elipsiški, 6 – 10 cm ilgio ir 4 – 5 cm skersmens, kol jauni violetiškai mėlyni, subrendę kiek tamsesni ir su rudu atspalviu. Dengiamųjų žvynelių nesimato. Iki 25 (30) m aukščio medžiai, paplitę C. Japonijoje Honsiu ir Taivano (Formozos) salose kalnuose 750 – 2800 m aukštyje 6 klimatinėje zonoje.

Sicilinis  kėnis   Abies nebrodensis

Pumpurai kiaušiniški, sakuoti. Ūgliai rudi, negausiai plaukuoti, nevagoti. Spygliai 12 – 20 mm ilgio ir apie 2 – 3,5 mm pločio, bukomis ar įkirptomis viršūnėmis, viršutinėse pusėse žvilgantys, tamsiai žali, apatinėse su dviem baltomis juostelėmis. Spygliai viršutinėse ūglių pusėse į eiles neišsidėstę, dažniausiai pašiaušti. Kankorėžiai pailgai elipsiški ar kiek cilindriški, 8 – 10 cm ilgio ir 3 – 4 cm skersmens, jauni gelsvai žali, subrendę žalsvai rudi, labai greitai subyra. Dažniausiai apie 15 m aukščio medžiai, paplitę P. Italijos kalnuose ir Sicilijos saloje, 5 klimatinėje zonoje.

Baltažievis kėnis   Abies nephrolepis

Pumpurai kiaušiniški, sakuoti, rausvai rudi. Ūgliai nevagoti, gausiai plaukuoti, pilkai gelsvi. Spygliai dažniausiai net ant tų pačių šakelių nevienodo ilgio, 15 – 25 mm, labai minkšti, ūglių viršutinėse pusėse  auga eilėse, nukreipti į priekį, iškirptomis ar užapvalintomis viršūnėlėmis. Kankorėžiai 5 – 7 cm ilgio ir apie 2 cm skersmens, jų dengiamieji žvyneliai pasislėpę. Medžiai iki 25 – 35 m aukščio, paplitę Rytų Sibire, Mandžiūrijoje, ŠR Kinijoje ir Korėjos pusiasalio kalnuose 500 – 2000 m aukštyje 3 klimatinėje zonoje. Labai panašūs į sibirinius kėnius, bet spygliai trumpesni, tankesni, kamienų žievė daug šviesesnė, pilka ar balsva, kankorėžiai mažesni.

Kaukazinis kėnis   Abies nordmanniana

Pumpurai smailai kiaušiniški, iki 6 – 7 mm ilgio, nesakuoti. Ūgliai pliki  (kai kurių varietetų plaukuoti), nevagoti, gelsvai rusvi. Spygliai 2 – 3,5 (4) cm ilgio, 2 – 2,5 mm pločio, tamsiai žali viršutinėse pusėse ir su šviesesnėmis balsvomis juostelėmis apatinėse. Spyglių viršūnės būna visokios: smailios, bukos ar įkirptos. Kankorėžiai 12 – 20 cm ilgio ir 4 – 4,5 cm skersmens, subrendę rudi. Dengiamieji žvyneliai atsilošę ir nulinkę žemyn. Medžiai 25 – 30 m aukščio (kai kada išauga net iki 60 m), paplitę Vakarų Kaukaze ir Užkaukazėje iki 2000 m aukštyje 5 klimatinėje zonoje.

Pastaba: Kaukaziniai kėniai labai panašūs į europinius. Patikimai atskirti galima iš didesnių pumpurų, į priekį nukreiptų, visuomet išlindusių toliau, nei 0,5 cm virš viršūninio šakelių pumpuro bent kelių spyglių šakelių viršūnėse ir tamsesnių, šiek tiek labiau elipsiškų kankorėžių (europinių kėnių kankorėžiai šviesiai rudi, cilindriški).

Turkinis kėnis   Abies  nordmanniana ssp. equi-trojani (sin. A. bornmuelleriana)

Pumpurai labai sakuoti, smailiomis viršūnėlėmis, kiaušiniški. Ūgliai rudi, pliki, nevagoti. Spygliai labai tankūs, tvirti, ūglių viršutinėse dalyse išsidėstę beveik šepetiškai, toliau šukiškai, 25 – 35 mm ilgio, apvaliomis ar įkirptomis viršūnėlėmis (ant šakelių su kankorėžiais būna ir smailiaviršūnių). Žiotelės matomos abiejose spyglių pusėse. Kankorėžiai cilindriški, apie 15 cm ilgio ir 5 cm skersmens. Dengiamieji žvyneliai išlinkę žemyn. Paplitę ŠV Turkijoje Kazdago ir Uludago kalnuose 5 – 6 klimatinėse zonose. Manoma, kad tai gali būti natūralūs kaukazinių ir graikinių kėnių (A. nordmanniana x A. cephalonica) hibridai.

Alžyrinis kėnis   Abies numidica

Pumpurai stambūs, kiaušiniški, nesakuoti arba nežymiai sakuoti, šviesiai rudi, jų žvyneliai lengvai nusilupa. Ūgliai pliki, nevagoti, rudi arba gelsvai žali. Spygliai tankūs, 15 – 20 mm ilgio, stori, plokšti, tvirti, nedygūs, jaunuose ūgliuose išsidėstę šepetiškai, senesnėse šakelėse šukiškai, pasišiaušę, prie pagrindų dažniausiai kiek įviji, bukomis arba su įkirpte viršūnėlėmis. Spyglių viršutinės pusės ryškiai žalios su prie viršūnėlių matomomis keliomis žiotelių eilėmis, raukšlėtos, apatinės su dviem baltomis juostelėmis. Kankorėžiai jauni žalsvi, subrendę rudi, cilindriški 15 – 20 cm ilgio ir 4 – 6 cm skersmens. Dengiamieji žvyneliai ne visi išlindę, atsilošę. Medžiai iki 15 – 20 m aukščio, auga Š. Afrikoje, daugiausia Atlaso kalnuose 1000 – 2000 m aukštyje 6 klimatinėje zonoje.

Abies pindrow

Pumpurai kiaušiniški ar kūgiški, sakuoti, pilkai ar šviesiai rudi. Ūgliai pilkai gelsvi, pliki, nevagoti. Spygliai labai ilgi, 3 – 6 cm ilgio ir 1,5 – 2,2 mm pločio, smaila (būna ir įkirptų, lyg dviviršūnių) viršūne. Jų viršutinės pusės pilkai žalios, žvilgančios, apatinės su dviem baltomis juostelėmis. Spygliai minkšti, šakelėse lanku išlinkę žemyn, panašiai kaip Smito eglių (Picea smithiana) – tai vienas požymių, atskiriančių šiuos kėnius nuo kitų ilgais spygliais. Kankorėžiai cilindriški, 10 – 14 cm ilgio ir 5 – 7 cm skersmens, jauni tamsiai purpuriniai, dengiamieji žvyneliai pasislėpę po sėkliniais. Medžiai paplitę Vakarų Himalajuose nuo ŠR Afganistano iki Vakarų Nepalo 2000 – 3000 m aukštyje 7 – 9 klimatinėse zonose. Šie kėniai labai jautrūs vėlyvoms pavasarinėms šalnoms.

Pastaba: A. pindrow var. brewifolia spygliai žymiai trumpesni, 2 – 4,5 cm ilgio, ūgliai rausvai rudi. Auga Vakarų Himalajų aukštikalnėse 3000 – 3600 m aukštyje 6 – 7 klimatinėse zonose.

Ispaninis kėnis   Abies pinsapo

Pumpurai apvalūs ar kiaušiniški, labai sakuoti, buki. Ūgliai rausvai rudi (var. marrocana – žali), nevagoti, pliki. Spygliai trumpi, 8 – 15 mm ilgio, bet stori, apie 2 – 3 mm skersmens, išsidėstę spirališkai aplink ūglius, tvirti, dygūs, tankūs, statmeni ūglio atžvilgiu, plačiausi per vidurį. Spyglių viršutinėse pusėse yra žiotelių eilės, apatinėse dvi baltos juostelės. Vyriški sporofilai („žiedai“) tamsiai raudoni. Kankorėžiai cilindriški, 10 – 15 cm ilgio ir 4 – 5 cm skersmens, jauni žalsvi, subrendę rudi. Dengiamųjų žvynelių nematyti arba išlindusi vos viena kita viršūnėlė. Nuo kitų kėnių lengvai atskiriami iš būdingų spirališkai ūgliuose išsidėsčiusių spyglių. Paplitę Pietų Ispanijoje Malagos ir Granados regionų kalnuose 110 – 2100 m aukštyje 7 klimatinėje zonoje, kur išauga iki 20 (25) m aukščio medžiais.

Kilnusis kėnis   Abies procera

Pumpurai smulkūs, apvalūs, sakuoti. Ūgliai rausvai rudi arba purpuriniai, apaugę panašios spalvos plaukeliais, kurie kai kuriems augalams vėliau nukrinta, nevagoti. Spygliai prie pagrindo prigludę prie ūglių (pagrindinis skiriamasis požymis nuo daugumos kėnių rūšių), vėliau staigiai išlinkę ir atsilošę, 25 – 35 mm ilgio, apie 1,5 mm pločio, apvaliomis ar nežymiai iškirptomis viršūnėlėmis, viršutinėse pusėse melsvai žali su aiškiomis žiotelių eilėmis, apatinėse su dviem plačiomis baltomis juostelėmis. Spygliai ūgliuose išsidėstę eilėmis. Viršutinėse ūglių dalyse esantys spygliai žymiai trumpesni už esančius žemiau ir visi spygliai pasišiaušę į visas puses (tai pagrindinis skiriamasis požymis nuo labai panašių A. magnifica – šių visi spygliai ūgliuose panašaus ilgio ir daugumos viršūnėlės nulinkusios žemyn). Kankorėžiai labai dideli, cilindriški ar pailgai cilindriški, į viršūnę šiek tiek siaurėjantys, apie 25 cm ilgio, 7 – 8 cm skersmens, jauni žali, subrendę purpuriškai rudi. Dengiamieji žvyneliai toli išlindę ir nulinkę žemyn. Medžiai paplitę 5 – 6 klimatinėse zonose JAV vakarinės dalies Vašingtono, Oregono ir šiaurinėje Kalifornijos valstijų dalyje nuo Ramiojo vandenyno pakrantės ir Kaskadų kalnuose 60 – 2200 m aukštyje. Tėvynėje apie 60 (net iki 90), Europoje išauga iki 20 m aukščio.

Pastaba: panašius prie pagrindų prigludusius spyglius turi ir dauguma kilniųjų kėnių hibridų.

Abies recurvata

Pumpurai kiaušiniški, labai sakuoti. Ūgliai nevagoti, pliki, šviesiai pilkai gelsvi, blizgantys. Spygliai atsilošę atgal (tuo skiriasi nuo visų kitų kėnių), 1,2 – 3,5 cm ilgio, smailomis, aštriomis viršūnėmis, viršutinėse pusėse žali ar melsvai žali, blizgantys, apatinėse su dviem neryškiai baltomis juostelėmis. Kankorėžiai pailgai kiaušiniški, 5 – 9 cm ilgio ir 3 – 4 cm skersmens, melsvai violetiški. Dengiamųjų žvynelių nesimato. Paplitę Kinijoje  pietinėje Gansu, pietryčių Tibeto, šiaurės vakarų Junanio ir rytų Syčuano provincijų Minų kalnų slėniuose 2300 – 3600 m aukštyje 6 klimatinėje zonoje. Medžiai išauga 20 – 40 m aukščio. Jaunų medžių lajos primena egles, senų suplokštėja, tampa panašesnės į pušų.

Sachalininis kėnis  Abies sachalinensis

Pumpurai rutuliški, melsvai rausvi, dėl gausybės sakų dažnai atrodantys balti. Ūgliai negiliai vagoti, negausiai plaukuoti, pilki be jokių kitokių atspalvių. Spygliai iki 4 cm ilgio, tik nedaug kietesni už sibirinių kėnių, viršutinėje pusėje kiek raukšlėti, žali, bukomis ar nedaug įkirptomis viršūnėlėmis. Kankorėžiai cilindriški, apie 7 cm ilgio, tamsiai ar juosvai rudi (kai kurių medžių melsvai rudi). Sėkliniai žvyneliai gausiai plaukuoti, dengiamieji platūs, išlinkę žemyn. Medžiai 30 (iki 40) m aukščio, paplitę Sachalino, Kurilų ir Hokaido salose 6 klimatinėje zonoje. Kalnuose pakyla iki 1650 m aukščio.

Sibirinis kėnis   Abies sibirica

Pumpurai rutuliški, sakingi, šviesūs. Ūgliai pilki arba gelsvai rusvi, negausiai plaukuoti, nevagoti. Spygliai labai minkšti (minkščiausi iš kėnių), 2 – 3 (4) cm ilgio, apie 1,5 mm pločio, bukomis arba negiliai iškirptomis viršūnėlėmis. Spyglių viršutinės pusės žalios, truputį žvilga, apatinės su dviem  neryškiomis balsvomis ar pilkšvomis juostelėmis. Kankorėžiai cilindriški, į viršų kiek siaurėjantys, 5 – 9 cm ilgio, apie 2,5 cm skersmens, jauni nežymiai melsvi, subrendę šviesiai rudi. Dengiamųjų žvynelių nesimato. Medžiai iki 20 – 30 (40) m aukščio, paplitę Rusijoje nuo Uralo kalnų iki Užbaikalės ir šiaurinėse Kinijos, Mongolijos bei Kirgizijos dalyse. Auga lygumose, dažniausiai upių slėniuose, o kalnuose pakyla iki 2200 m aukščio. Paplitę 2 – 5 klimatinėse zonose.

Himalajinis kėnis   Abies spectabilis

Pumpurai dideli, rutuliški ar kiaušiniški, sakuoti. Ūgliai rusvai raudoni, giliai vagoti. Vagutės plaukuotos. Spygliai odiški, ūgliuose išsidėstę V raidės formos eilėmis po dvi eiles. Viršutinių eilių spygliai trumpesni už apatinių, apie 2,5 cm ilgio, o apatinių – iki 6 cm ilgio, viršutinėse pusėse tamsiai žali, apatinėse su dviem plačiomis baltomis juostelėmis. Spyglių viršūnės įkirptos arba apvalios. Kankorėžiai cilindriški, 14 – 18 cm ilgio, jauni purpuriškai violetiniai. Dengiamųjų žvynelių nesimato arba išlindę tik patys galiukai. Paplitę Himalajų kalnuose nuo Afganistano iki Butano. Tėvynėje iki 50, Europoje 20 – 30 m aukščio medžiai, augantys 6 – 9 klimatinėse zonose 1600 – 4000 m aukštyje.

Žvynuotasis kėnis   Abies squamata

Pumpurai labai sakuoti, užapvalintomis viršūnėlėmis. Ūgliai rudi, arealo zonoje apaugę juodais plaukeliais, bet Europoje augantys dažniausiai pliki, nevagoti. Spygliai 12 – 25 mm ilgio, smailomis, kartais apvaliomis viršūnėlėmis, nuskinti stipriai kvepia. Viršutinėse pusėse negiliai vagoti, šakelėse jie gana tankūs. Kankorėžiai pailgai kiaušiniški, 5 – 6 cm ilgio, jauni violetiški. Dengiamieji žvyneliai atsilošę, bet žemyn nenulinkę. Medžiai 15 – 40 m aukščio, paplitę Kinijos pietvakariuose pietinėje Gansu, Kinchai, vakarinėje Syčuano ir rytinėje Tibeto provincijų dalyse, 6 klimatinėje zonoje 3000 – 4700 m aukštyje.

Pastaba: išskirtinis šių kėnių požymis, dėl kurio jie nesupainiojami su kitais – jų kamieno žievė sukasi panašiai kaip beržo tošis.

Vičo  kėnis  Abies veitchii

Pumpurai labai sakingi, nedideli, apvalūs ar plačiai kiaušiniški, buki. Ūgliai rusvi ar rudi, vagoti, šiek tiek plaukuoti. Spygliai 1 – 2 cm (var. sikokiana) ar 1,5 – 3 cm (var. veitchii) ilgio, viršutinėse pusėse tamsiai žali, žvilgantys, apatinėse su dviem plačiomis kreidos baltumo juostelėmis. Spyglių viršūnėlės bukos, lygiai nukirstos, užapvalintos arba nedaug įkirptos. Kankorėžiai cilindriški arba ovališki, jauni melsvai rausvi, subrendę violetiniai ar rausvai rudi, 4,5 – 7 cm ilgio. Dengiamieji žvyneliai tik nežymiai išlindę ir išlinkę žemyn. Nuo panašiausių į juos korėjinių kėnių skiriasi nevagotais ir mažiau plaukuotais ūgliais, gausiai sakuotais pumpurais, žymiai platesne laja, o nuo sibirinių kėnių ne tokiais minkštais spygliais, rudesniais ūgliais. Medžiai iki 25 m aukščio, paplitę Vidurio Japonijos kalnuose 1300 – 2500 m aukštyje 3 – 6 klimatinėse zonose

Vilmorino kėnis   Abies x vilmorinii (A. pinsapo x A. cephalonica)

Pumpurai stori, kiaušiniški, sakuoti. Ūgliai nebriaunoti, pliki, rausvai rudi (rūdžių spalvos). Senesnės šakelės pilkos, pelenų spalvos. Spygliai ūgliuose išsidėstę bet kaip, bet galima įžiūrėti dvi eiles. Spygliai tvirti, odiški, nestipriai duriantys, nežymiai išlinkę, 2 – 3 cm ilgio ir iki 3 mm pločio. Kankorėžiai 14 – 16 cm ilgio, plačiausi apatiniame trečdalyje. Dengiamieji žvyneliai nežymiai išsikišę. Hibridas M. de Vilmorino išaugintas 1868 metais Verrieres – le – Buisson, netoli Paryžiaus, 6 klimatinėje zonoje.

Ir kaip apibūdinti lietuvius

Na va, pasak Kūlverstuko,  rašiau rašiau, taisiau taisiau ir pagaliau pabaigiau. Bet, matyt, velnias pakišo mintį patikrinti, kiek ši lentelė veiksminga. Taigi, Dubravos arboretume prisiskyniau nuo 25 medžių ūgelių, sumaišiau ir bandžiau pagal ją apibūdinti. Teko vėl taisyti (lentelę, žinoma). Pataisiau, vėl patikrinau. Iš pirmo karto pavyko „atpažinti“ 16 rūšių, o 9 kažkur „nugrybavau“ į šalį. Papildomai peržiūrėjęs atpažinau dar 3. Likę 6 „neatitiko tikrovės“. Pats sau pasiteisinau, kad ūgeliai po žiemos (dirbau kovo viduryje), jų spalva, plaukuotumas kiek pakitę. Kita vertus, 76 procentų patikimumas – vis šis tas. O kas šia lentele naudosis? Juk sklinda kalbos, kad normalus lietuvis paprastai gali išvardinti dvi spygliuočių rūšis: eglę ir, kiek pagalvojęs, pušį. Kilę iš kaimo dar kartais prisimena, kad kapinėse auga tujos, tik dažnai suabejoja, ar jos spygliuočiai, nes nesibado. Turintys kolektyvinius sodus žino ir kadugį. O visa kita...  Štai pernai atvyko toks pirkėjas, išsitraukė lapelį, sako, va čia parašyta ko man reikia. Skaitau: pilkoji eglė – pocūgė. Tai ko konkrečiai, klausiu, eglės ar pocūgės? Nesuprato klausimo. Gerą pusvalandį aiškinau augalų klasifikacijos pagrindus, kas yra šeima, gentis, rūšis... Vis linksėjo galva (gal uodus baidė?), kol pagaliau pareiškė : suprataaaaauuuu, tai man reikalinga eglė, vardu pocūgė... Taigi, normalūs lietuviai tikriausiai šia atpažinimo lentele nesinaudos – jiems nusispjaut, ką ten į paveldėtą ar nupirktą kaimo sodybos žemę įkišo – kad tik pasodinta būtų. Bet yra ir žingeidžių, ypač po užsienius keliaujančių. Žinoma, nukeliavęs į Tailandą, Kiniją ar kokią Meksiką po kalnus nesikarstys, po miškus nesibastys – ten kiti tikslai. Bet Europoje kokiame parke „kultūringai praleisti laisvalaikį“ lietuvis gali. Ir atsivežęs iš ten kokią šakelę pasiteirauti pažįstamo „speco“ kas čia per medis ir ar pas kaimyną tokio nėra? (Jei nėra, tai man būtinai reikia). Na ir dar gamtoje retkarčiais pasitaiko „baltų varnų“. Tiesa, jos tiek tarp tikrų varnų, tiek ir tarp žmonių ant vienos rankos pirštų skaičiuojamos. Bet jei bent viena jų šia lentele sėkmingai pasinaudos – vadinasi, popierius gadintas ne veltui.

Rimvydas Kareiva

Atnaujinta Antradienis, 07 Balandis 2015 14:14