Liepos

Spausdinti

LIEPOS

 


Kažin ar atsirastų Lietuvoje žmogus, nieko negirdėjęs apie liepas. Jos labai populiarios ir sodinamos tiek kaimų sodybose, tiek miestų ar gyvenviečių parkuose, skveruose, gatvių želdiniuose, tiek ir miškuose. Jas labai vertina bitininkai – per liepų žydėjimą bitutės prineša bene daugiausia ir labai kokybiško medaus. Liepžiedžių arbata labai giriama liaudies (ir ne tik) medicinoje, o minkštą liepų medieną pamėgę medžio drožėjai. Iš liepų žievės (karnų) anksčiau pindavo vyžas, krepšius, demblius. Miškininkams tai puikūs palydoviniai medžiai ąžuolynuose, uosynuose. Nukritusiuose liepų lapuose gausu mineralinių medžiagų, jie greitai supūna, gerai patręšia dirvožemį, todėl puikiai tinka ruošiant lapų kompostą.

Liepos  nuo seno mėgiamos ir senovėje net buvo garbinamos įvairių tautų. Pagonys lietuviai jas laikė šventais deivės Laimos medžiais. Lenkijoje dar ir dabar yra Šventos Liepaitės (Swenta Lipka) vienuolynas su puošnia bažnyčia – turistų labai lankoma vieta. Anglijos Kembridžo universiteto botanikos sodo emblema – paprastosios liepos lapas. Mat ši liepa (Tilia x europaea) pirmoji pasodinta steigiamo sodo teritorijoje.

Liepos paplitusios  šiaurės pusrutulyje vidutinio ir šiltesnio klimato zonose Europoje, Azijoje (čia jų rūšių daugiausia) ir rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje. Gana keista, kad iš Š. Amerikos Ramiojo vandenyno pusės jų savaiminių nėra, nors atvežtinės auga gerai. Tropikų zonoje ir pietų pusrutulyje savaiminių liepų taip pat nėra.

Dar ne taip seniai liepos (Tilia) gentis buvo priskiriama liepinių (Tiliaceae) šeimai. Dabar ši šeima botanikų panaikinta, o gentis priskirta dedešvinių (Malvaceae) šeimai. Dideli pokyčiai ir patvirtinant  aprašytas rūšis. Tiesą sakant, liepų gentyje niekada nebuvo visiško aiškumo ir tikslumo. Nuo Karlo Linėjaus  laikų yra aprašyta virš 110 liepų rūšių. Bet vienu metu pripažįstama būdavo 30 – 50. Mat papildomai patikrinus paaiškėdavo, kad tai arba jau žinomos rūšies ekotipas, varietetas, arba jau anksčiau aprašytos rūšies paskiri individai, besiskiriantys vienu kitu individualiu požymiu. Be to, liepos lengvai kryžminasi tarpusavyje ir net gamtoje yra daug  jų hibridų. Pastaruoju metu buvęs Kembridžo universiteto  botanikos sodo direktorius (1984 – 1995 m.) daktaras Donald Pigott atlieka genetinius liepų genties augalų tyrimus, kurie įneš daug daugiau aiškumo į liepų klasifikaciją. Galutiniai tyrimų rezultatai iki 2015 metų pradžios dar nepaskelbti, bet atskiruose straipsniuose dr. Pigott rašo, kad kol kas jis gali patvirtinti 23 „padorias“  rūšis, įskaitant per paskutinius 30 – 40 metų Kinijoje aprašytas naujas, o iš viso, jo manymu, yra apie 25 liepų rūšys. 2013 metais publikuotame sąraše išvardytos 33 liepų rūšys ir keletas hibridų.

2013 metais Kembridžo universitete sudarytas liepų sąrašas:

T. americana var. americana

var. caroliniana

var. heterophylla

var. mexicana

T. amurensis

T.callidonta

T. chinensis

var. intosa

T. chingiana

T. cordata

T. dasystyla

ssp. caucasica

T. endochrysea

T.henryana

T. hupehensis

T. insularis

T.japonica

T. jizodongensis

T. kiusiana

T.kueichouensis

T. likiangensis

T. mandshurica

var. megaphylla

T. maximovicziana

T. membranacea

T.miqueliana

T.mofungensis

T.mongolica

T. nasczokinii

T. nobilis

T.occidentalis

T. oliverii

T.paucicostata

T. petiolaris

T. platyphyllos

T. taishanensis

T. taquetii

T. tomentosa

T. tuan

Plačiau paplitę liepų hibridai:

T. x euchlora (T. cordata x T. dasystyla)

T. x europaea (T. cordata x T.platyphyllos)

T. x flavescens (T. americana x T. cordata)

T. x moltkei (T. americana x T. petiolaris)

T. orbicularis (T. x  euchlora x T. petiolaris)

Viena didžiausių pasaulyje liepų kolekcijų yra Anglijoje karališkajame Kju (Kew) botanikos sode, ne ką mažesnė –Kembridžo  universiteto botanikos sode. Lietuvoje, jei vertinsim rūšis, įrašytas į šį sąrašą, nuo seno introdukuotos 8 rūšių, bent 5 porūšių ir 3 hibridinių rūšių liepos. Pridėjus savaime augančias mažalapes liepas su keliolika jų formų bei kelias introdukuotas kitų rūšių veisles – įvairovė lyg ir nemaža. Tik ar mes ja tinkamai pasinaudojame?

Pastaruoju metu vis pasirodo straipsnių, skelbiančių apie prastą Vilniaus, Kauno, kitų miestų liepų būklę. Nenuostabu. Paskaitykim M. Navasaičio „Dendrologiją“ ir rasim teiginį, kad mažalapės liepos jautrios užterštam miestų orui. O jos mūsų miestuose lig šiol sodintos dažniausiai. Gi anglai, vokiečiai sodina kur kas atsparesnes sidabrines (T. tomentosa) ar hibridines: europines (T. x europaea) arba grakščiąsias (T. x euchlora). Pastarosios žymiai atsparesnės dar ir visokiems sulčiasiurbiams: amarams, blakėms, erkutėms... Tik vėl: pasodinamos liepos, paauginamos ir puolamos „formuoti“- genėti taip, kad tik stuobriai lieka. Liepos pakančios – atželia, sutankina jau ir taip tankią savo lają. Bet visokie patogenai į jas įsimeta – išgyvens medis dar 20 – 30 metų, gal daugiau, bet iš vidaus pus, taps drevėtas, neatsparus vėjams. O jei sodintume glaustašakes ar lėčiau augančias, kurių genėti gal ir visai nereikėtų?  Tokių veislių pasidairius galima rasti ne tik užsienio medelynuose. Štai Kauno – Prienų pakelėje, Šaltupio kaime, koks kilometras nuo Išlaužo Prienų link auga labai graži siaurai kūgiškos formos mažalapė liepa. Skink šakeles, skiepyk ir platink. Tik kad per 30 mano darbo medelyne metų niekam glaustašakių liepų neprireikė. Tik neseniai nudžiugino keli bitininkų skambučiai – šie teiravosi liepų, kurios ilgiau žydėtų. Jiems patarimas paprastas: pasodinti keleto rūšių liepas, žydinčias skirtingu laiku. Iš Lietuvoje introdukuotų ir  seniai auginamų plačiai paplitusios didžialapės liepos (T. platyphyllos), kurios žydi 1 – 2 savaitėmis anksčiau už mažalapes. Daug retesnės, bet miestuose pasitaikančios sidabrinės (T. tomentosa) liepos žydi maždaug 20 dienų vėliau už mažalapes. Dar retesnės, bet kai kur Lietuvoje auginamos mongolinės (T. mongolica) liepos pražysta dar pora dienų vėliau. Pasodinus jas šalia bitynų liepų medunešis truktų ne 2 – 3, o mažiausiai 6 – 7 savaites. O jei dar šias grupes  papildžius Oliverio (T. oliveri) liepomis, kurios pradeda žydėti labai anksti, apie birželio 2-ą dešimtadienį (Lenkijoje jos auga ir  žydi), europinėmis, kurios pražysta savaite vėliau už didžialapes, bet savaite anksčiau už mažalapes, amerikinėmis, pražystančiomis 4 – 5 dienomis anksčiau už sidabrines,   – bitutės iš liepžiedžių medų neštų gerus du mėnesius.

Parkuose ar kaimo sodybose, kur yra daug vietos, verta pasodinti ir dekoratyvinių liepų veislių ar egzotiškesnių rūšių. Iš tokių jau nuo seno parkuose aptinkami amerikinių liepų stambialapių varietetų medžiai: T. americana var. americana, anksčiau vadinta užmirštąja liepa (T. neglecta – šiuo vardu aprašyta M. Navasaičio „Dendrologijoje“) ir var. caroliniana – karolininė liepa, senesnėje literatūroje aprašyta kaip atskira rūšis T. caroliniana (sin. T. leptophylla). Poroje parkų dar buvo aptinkamos T. americana var. heterophylla – šiek tiek mažesniais lapais amerikinių liepų varietetas. Labai gražiai atrodo didžialapės liepos  ‘Aurea‘ – iki vasaros vidurio geltonais lapais ir ryškiai geltonais ūgliais bei ‘Laciniata‘ – giliai karpytais tamsiai žaliais lapais. Iš šios formos sėklų išaugę medeliai dažnai turi didelius, vos vieną – du kartus giliai skiautėtus lapus. Toks medis auga Obelynėje, buvo Švėkšnos parke. Pastaruoju metu keli mėgėjai jau augina  sidabrinės liepos formą, kurios lapai geltonai dėmėti. Yra liepų, kurių lapai pavasarį, kol išauga normalaus dydžio, būna raudoni. Tokia yra pietryčių Kinijoje auganti T. endochrysea. O T. henryana lapai rausta rudenį. Be to, jie labai originaliai atrodo ant lapų dantelių turėdami ilgus akuotėlius (šerelius). Dar vienos Kinijoje augančios rūšies – T. nobilis labai dideli žiedai ir gausūs žiedynai. Deja, šios liepos lig šiol Lietuvoje neaugintos, o ir Europoje retos. Tik  T. henryana kiek dažnesnė Belgijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos parkuose. Kitos rūšys auga Kju, Kembridžo botanikos sodų kolekcijose. Henrio liepa (lietuviškų botaninių augalų vardyne ji vadinta kinine liepa, bet kaip tada pavadinti T. chinensis?) neseniai pasodinta Dubravos arboretume. Gali būti , kad daliai kitų, ypač iš Kinijos pietryčių kilusių liepų Lietuvoje būtų kiek per šalta.

Mažesnėse erdvėse, nedideliuose nuo vėjų apsaugotuose kiemeliuose galima bandyti auginti mažiausią iš natūralių rūšių liepų – T. kiusiana. Ji ne tik auga nedidelė (iki 5 – 7 metrų), siaura laja, bet ir turi kaip liepoms gana mažus, siaurus nesimetriškus lapus.

KAIP ATPAŽINTI LIEPAS

Literatūros lietuvių kalba, padedančios apibūdinti liepų rūšis, labai mažai arba ji jau pasenusi. Praeito amžiaus 6 – 7 dešimtmečiuose liepas Lietuvoje kiek rimčiau tyrinėjo tik prof. P. Snarskis ir A. Minkevičius. Bene paskutinis rimtas rūšių aprašymas – daugiau nei prieš 20 metų (2004 m.) išleista M. Navasaičio „Dendrologija“.  Be to, tai enciklopedinio, aprašomojo  stiliaus leidinys, neskirtas greitam augalo apibūdinimui gamtoje. Šiame straipsnelyje bandysiu pateikti trumpą požymių rodyklę. Ja sekant, tikiuosi, norintys galės tiksliau nustatyti, kokią liepą jie mato.

Požymių rodyklė sudaryta taip:  eilės numeris; po jo  teiginys, nurodantis po vieną ar kelis augalo požymius. Jei teiginys tinka Jūsų norimam apibūdinti augalui, tai toliau skaitomas po jo eilės tvarka esantis teiginys. Jei teiginys netinka, tai žiūrimas teiginys, kurio numeris  įrašytas šio gale. (Teiginio gale esantis skaičius nurodo kito teiginio, tinkančio tam augalui, numerį.) Taip paeiliui skaitydami tam augalui tinkančius teiginius paskutiniame jų rasime augalo pavadinimą ir trumpą kitų jo požymių aprašymą, kurių stebimuoju laiku gali nebūti (pvz., augalas nežydi ar neturi vaisių).

Pavyzdžiui, skaitome : 1) „Lapų apatinė pusė apaugusi baltais ar pilkšvais plaukeliais ar pūkeliais.“  Gi pažiūrėję į lapą matome, kad lapų apatinė pusė plika, tik tarpugyslių kampuose yra rudų plaukelių kuokštai. Taigi, šis teiginys netinka. Tuomet žiūrime į po jo užrašyto kito teiginio numerį – 26, praleisdami visus kitus iki jo esančius, kur sakoma: „lapų apatinė pusė plika arba plaukuota, bet plaukeliai ne balti ar pilkšvi.“  Šitas teiginys tinka Jūsų augalui.  Toliau skaitome kitą teiginį eilės tvarka, šiuo atveju 27:  „lapai gana ryškiai skiautėti ar nelygiai stambiai dantyti“. Šis teiginys, tarkim, mums netinka. Tuomet skaitom kitą nurodytą teiginį (šiuo atveju 28).  Taip palaipsniui atmesdami mums netinkamus teiginius prieiname iki galutinio, kai jau tik viena liepų rūšis gali turėti visus iki tol nurodytus požymius .

1)    Lapų apatinė pusė apaugusi baltais ar pilkšvais pūkeliais ar plaukeliais. Į vegetacijos pabaigą jų gali mažėti, o rudenį kartais jie visai išnyksta. Kartais tik gyslų kampuose gali būti baltų ar pilkų plaukelių kuokštai                           – 26

2)    Tarpugyslių kampuose yra plaukelių kuokštai (nebūtinai balti)                   – 11

3)    Lapų danteliai reti, ilgi, su ilgais, net iki 10 mm ilgio šereliais         – 4

Lapai 5 – 12 cm ilgio ir 5 – 10 cm pločio, jų viršūnė trumpa, staigiai nusmailėjusi. Lapų viršutinė pusė plika, tik gyslos retkarčiais plaukuotos, apatinė su rausvais pūkeliais ir rusvų plaukelių kuokštais tarpugyslių kampuose. Lapkočiai 2 – 4 cm ilgio, plaukuoti. Žiedynuose 10 – 20 žiedų, kartais dar daugiau. Žiedynlapiai 6 – 12 cm ilgio, bekočiai ar beveik bekočiai, plaukuoti. Vaisiai ovališki, plaukuoti, briaunoti. Tėvynėje (Kinijoje) išauga iki 15 m aukščio. Žydi liepos mėn.

Henrio liepa    Tilia henryana

4)   Lapų danteliai be šerelių, arba šereliai ne ilgesni kaip 3 mm            – 3

5)   Metūgliai pliki arba kartais tik nežymiai plaukuoti          – 8

6)   Lapų viršutinė pusė šiek tiek plaukuota               – 7

Lapai 5 – 13 cm ilgio ir 4 – 12 cm pločio, dažniausiai šiek tiek nesimetriški, laipsniškai nusmailėję  į trumpą viršūnę. Danteliai su šereliais. Lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, matinė,šiek tiek plaukuota, apatinė kiek šviesesnė, apaugusi šakotais plaukeliais. Žiedynuose 5 – 12 žiedų. Žiedynlapiai kotuoti,  6 – 7 cm ilgio. Vaisiai rutuliški, apie 8 mm skersmens, plaukuoti, briaunoti. Tėvynėje iki 15 m aukščio medis. Žydi liepos mėnesį.

Karolininė liepa      Tilia americana var. caroliniana

7)   Lapų viršutinė pusė plika, be plaukelių            – 6

Lapkočiai 3 – 6 cm ilgio, pliki. Lapai 10 – 17 cm ilgio ir 8 – 12 cm pločio arba dar didesni, šiek tiek nesimetriški, laipsniškai nusmailėję į trumpą viršūnę. Danteliai su šereliais. Lapų viršutinė pusė žalia, plika, apatinė šviesesnė, apaugusi šakotais plaukeliais. Žiedynuose 12 – 18 žiedų. Žiedynlapiai 12 – 18 cm ilgio ir 1,5 – 3 cm pločio, bekočiai ar su trumpu koteliu. Vaisiai pailgai rutuliški, 6 – 8 mm skersmens, briaunoti, gauruoti, kai kada nedaug karpoti. Tėvynėje (Š. Amerika) iki 30 m aukščio medis. Žydi liepos antroje pusėje.

Užmirštoji liepa    Tilia americana var. americana (sin. T. neglecta)

Lapkočiai 3 – 4 cm ilgio, pliki. Lapai plačiai kiaušiniški, 8 – 13 cm ilgio, trumpai nusmailėjusia viršūne. Jų viršutinė pusė tamsiai žalia, plika, žvilganti, apatinė apaugusi tankiais baltais arba rudais žvaigždiškais plaukeliais. Tarpugyslių kampuose rausvai rudų plaukelių kuokštai. Žiedynuose po 10 – 20 žiedų. Vaisiai rutuliški ar kiek pailgi, 7 – 8 mm skersmens, gauruoti, briaunoti. Nuo užmirštosios liepos skiriasi mažesniais lapais ir lapų danteliais, kurie be šerelių arba šereliai labai trumpi. Tėvynėje (Š. Amerika) iki 30 m aukščio medis. Žydi liepos antroje pusėje.

Įvairialapė liepa       Tilia americana var. heterophylla

8)   Metūgliai plaukuoti, tik į rudenį kartais nuplinka         – 5

9)   Lapkočiai plaukuoti            – 10

Lapkočiai 3 – 6 cm ilgio, plaukuoti. Lapų danteliai labai trumpi. Lapai 9 – 12 cm ilgio ir 6 – 8 cm pločio, palaipsniui nusmailėjusia viršūne, prie lapo pamato be dantelių. Lapų viršutinė pusė plika, apatinė su pilkais pūkeliais ir baltų plaukelių kuokštais tarpugyslių kampuose. Žiedynuose 12 – 20 žiedų. Žiedynlapiai 13 – 15 cm ilgio, bekočiai, plaukuoti.  Vaisiai rutuliški arba apskritai ovališki, 8 – 10 mm skersmens, plaukuoti, karpoti. Tėvynėje (Kinija) iki 15 m aukščio medis.  Žydi liepos mėnesį.

Smulkiadantė liepa   Tilia tuan

Lapų danteliai pjūkliški, gana platūs, tankūs, be šerelių. Lapkočiai 3 – 5 (7) cm ilgio, plaukuoti. Metūgliai ir pumpurai plaukuoti. Lapai 7 – 12 cm ilgio ir 5 – 8 cm pločio, trumpai nusmailėjusia viršūne. Lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, iš pradžių dažniausiai plaukuota, apatinė pilkai pūkuota, su rusvų plaukelių kuokštais tarpugyslių kampuose. Žiedynuose po 10 – 18 žiedų. Žiedynlapiai 7 – 10 cm ilgio. Vaisiai rutuliški, 8 – 10 mm skersmens, plaukuoti, briaunoti. Medis iki 18 m aukščio. Žydi liepos mėn. Tėvynė – Japonija

Maksimovičiaus liepa      Tilia maximovicziana

10)   Lapkočiai pliki, tik retkarčiais pasitaiko nežymiai plaukuotų      – 9

Jauni metūgliai plaukuoti, vėliau pliki, dažniausiai ryškiai raudoni. Lapai 8 – 12 (18) cm ilgio ir 6 – 8 (10) cm pločio, palaipsniui nusmailėjusia viršūne. Kartais išryškėja kelios viršūnės. Lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, žvilga, apatinė su balsvais veltiniškais plaukeliais, kurie rudenį tampa rausvi. Plaukelių kuokštai tarpugyslių kampuose pavasarį balsvi, o rudenį rausvai rudi. Žiedynuose 5 – 15 žiedų. Žiedynlapis 9 – 18 cm ilgio. Vaisiai rutuliški ar rutuliškai ovališki, 7 – 10 mm skersmens, plaukuoti, lygūs arba nežymiai briaunoti. Tėvynė  Š. Amerika, kur išauga iki 30 m aukščio. Žydi liepos mėnesį.

Kalninė liepa       Tilia americana var. heterophylla (sin. T. monticola)

Pastaba: anksčiau atskira rūšimi laikyta ši liepa dabar priskiriama amerikinės liepos įvairialapiui varietetui, net neišskiriama į atskirą ekotipą. Nuo įvairialapės liepos skiriasi anksti pavasarį plaukuotais ūgliais, o kitu metu – lapų apatinėje pusėje esančiais rudenį parundančiais pūkeliais (įvairialapės liepos jie išlieka pilkšvi) bei balsvai pilkšvais plaukelių kuokštais tarpugyslių kampuose, kurių prie lapo pamato dažniausiai visai nėra.

Jauni ūgliai plaukuoti, vėliau pliki, rausvai rudi.  Lapai apskriti, 6 – 12 cm skersmens ar nedaug pailgi, dažnai užapvalinta viršūne su nusmailėjusiu jos galiuku. Lapų viršutinė pusė žalia, nežvilga, apatinė melsvai ar pilkšvai žalia, dažnai bent iš pradžių ištisai plaukuota, kartais plaukuotos tik gyslos, bet tarpugyslių kampuose visada yra rausvų, kartais ir balsvų plaukelių kuokštų. Lapkočiai 3 – 5 cm ilgio, pliki ar nežymiai plaukuoti.  Žiedynuose po 5 – 7 (3 – 10) žiedus.Vaisiai rutuliški ar atvirkščiai kiaušiniški, plaukuoti, briaunoti (kartais briaunos neryškios). Išauga iki 40 m aukščio. Žydi birželio – liepos mėnesiais, maždaug savaite vėliau už didžialapes ir iki savaitės anksčiau už mažalapes liepas. Paplitusi vidurio Europoje, kur persidengia mažalapės ir didžialapės liepų arealai.

Paprastoji (europinė) liepa   Tilia x europaea (T. cordata x T. platyphyllos)

Pastaba: Tai vienintelė liepa, kurios vaisiai būna atvirkščiai kiaušiniški ir iš to ji lengviausiai atpažįstama.

11)   Tarpugyslių kampuose nėra plaukelių kuokštų    – 2

12)   Metūgliai pliki        – 13

Metūgliai ir lapkočiai pliki. Lapai 7 – 10 cm ilgio, plokščiai ar apskritai kiaušiniški. Lapų viršutinė pusė  tamsiai žalia, plika, apatinė su baltais pūkeliais, be plaukelių kuokštų tarpugyslių kampuose. Danteliai trumpi, liaukingomis viršūnėlėmis, be šerelių. Žiedynuose po 5 – 20 žiedų. Žiedynlapiai 7 – 12 cm ilgio, bekočiai. Vaisiai 7 – 10 mm skersmens, rutuliški su snapeliu viršūnėje, plaukuoti, karpoti, nežymiai briaunoti. Žydi birželio mėn., anksčiausiai iš visų Lietuvoje auginamų liepų. Gali išaugti iki 15 m aukščio. Tėvynė – Kinija.

Oliverio liepa   Tilia oliverii

13)   Metūgliai plaukuoti, kartais tik jauni plaukuoti        – 12

14)   Pumpurai pliki        – 17

15)   Lapų viršutinė pusė plika. Lapkotis plikas       – 16

Jauni ūgliai apaugę žvaigždiškais plaukeliais, vėliau palaipsniui nuplinka. Lapai apskritai kiaušiniški, 9 – 18 cm ilgio, trumpai nusmailėjusia viršūne. Danteliai su šereliais. Lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, plika, šiek tiek žvilganti, apatinė apaugusi šakotais arba žvaigždiškais plaukeliais, pilkai žalia arba žalia. Kartais apatinėje pusėje plaukelių būna tik pagysliais,  bet niekada nebūna tankių plaukelių kuokštų tarpugyslių kampuose.  Lapkočiai 5 – 6 cm ilgio, pliki. Žiedynuose po 5 – 10 žiedų. Vaisiai suplotai rutuliški arba beveik rutuliški, 6 – 8 mm skersmens, plaukuoti, nežymiai briaunoti. Išauga iki 30 m aukščio. Žydi liepos antroje pusėje.  Hibridas išaugintas Vokietijoje.

Moltkės liepa    Tilia x moltkei (T. americana x T. petiolaris)

16)   Lapų viršutinė pusė bent nedaug plaukuota. Lapkotis plaukuotas        – 15

Ūgliai rausvai rudi, kartais raudoni, geltoni, alyvinio atspalvio, plaukuoti. Vėlai rudenį plaukelių beveik nelieka. Pumpurai pliki arba plaukuoti. Skirtingų medžių lapai labai nevienodo dydžio ir formos, abipus žali, viršutinėje pusėje negausiai, apatinėje gana gausiai plaukuoti. Lapų pakraščiai palinkę žemyn. Trečios eilės gyslos tiesios ar beveik tiesios, lygiagretės. Žiedai po 2 – 5 (1 – 6). Žiedynlapis 5 – 12 cm ilgio, 1 – 2 cm pločio, neplaukuotas, su 1 – 2 cm ilgio koteliu. Vaisiai plaukuoti, dažniausiai briaunoti arba briaunelės nežymios. Tėvynėje (pietų ir pietryčių Europa) išauga iki 40 m aukščio medžiu.  Lietuvoje žydi birželio – liepos mėnesiais. Už jas anksčiau pražysta tik Oliverio liepos.

Didžialapė liepa    Tilia platyphyllos

17)   Pumpurai plaukuoti        – 14

18)   Lapų ilgis 1,5 – 2 kartus viršija plotį. Viršūnė tolygiai nusmailėjusi    – 19

Jauni ūgliai dažniausiai žali. Ūgliai, pumpurai ir lapkočiai plaukuoti. Lapai pailgi, trikampiški ar trikampiškai kiaušiniški, laipsniškai siaurėjantys į smailą viršūnę, 6 – 8 (15) cm ilgio. Lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, plika arba nežymiai plaukuota, apatinė pilkai pūkuota. Danteliai su ryškiais šereliais. Žiedynuose po 10 – 20 žiedų. Žiedynlapiai 6 – 8 cm ilgio, beveik bekočiai. Vaisiai rutuliški, apie 8 mm skersmens, plaukuoti, prie pamato briaunoti. Tėvynė – Kinija. Išauga iki 15 m aukščio. Žydi liepos mėnesį.

Mikelio liepa    Tilia miqueliana

19)   Lapai kitokie     – 18

20)   Metūgliai, lapkočiai ir pumpurai apaugę baltais ar pilkais pūkeliais   – 23

21)   Lapų danteliai laipsniškai nutįsę  į 2 – 3 mm ilgio šerelius     – 22

Lapkočiai 3 – 8 cm ilgio, dažnai ilgesni, nei pusė lapo lakšto ilgio. Lapai 5 – 11 (13) cm skersmens, apskritai kiaušiniški ar ovališki, trumpai nusmailėjusia viršūne, nusvirę žemyn, kartais nežymiai skiautėti. Lapų viršutinė pusė apaugusi tamsiais plaukeliais, apatinė – baltais pūkeliais. Žiedynuose po 4 – 10 žiedų. Žiedynlapiai 5 – 10 cm ilgio, bekočiai, plaukuoti. Vaisiai vagoti, išgaubtais šonais, šiek tiek karpoti, plokščiai rutuliški, apie 7 – 8 mm skersmens, gauruoti. Paplitusios pietryčių Europoje ir Mažojoje Azijoje. Žydi liepos antroje pusėje, panašiu laiku kaip sidabrinė liepa ar keliom dienom anksčiau.

Svyruoklinė liepa   Tilia petiolaris

22)   Lapų dantelių šereliai ne ilgesni kaip 1 – 1,2 mm      – 21

Lapkočiai 2 – 5,5 cm ilgio, dažniausiai trumpesni, nei pusė lapo lakšto. Lapai 7 – 11 cm, apkritai kiaušiniški, labai trumpa smailia viršūne, kartais nežymiai skiautėti, nusvirę. Lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, bent iš pradžių šiek tiek plaukuota, apatinė baltai pūkuota. Žiedynuose po 5 – 10 žiedų. Žiedynlapiai 4 – 7 cm ilgio, bekočiai, plaukuoti. Vaisiai šiek tiek briaunoti, nežymiai karpoti, neišgaubtais šonais, kiaušiniški arba beveik rutuliški, kiek nusmailėjusia viršūne, plaukuoti.  Medžiai išauga iki 30 m aukščio. Tėvynė –pietryčių Europa. Žydi liepos pabaigoje, maždaug 7 – 10 dienų vėliau už mažalapę liepą.

Sidabrinė liepa    Tilia tomentosa

Pastaba: pagrindiniai požymiai atskirti sidabrinę nuo svyruoklinės liepos – lapų dantelių šereliai ir vaisiai. Kiti požymiai konkrečiam augalui dažnai kinta.

23)   Pūkeliai ant metūglių ne balti arba jų negausu    – 20

24)   Metūgliai, lapkočiai ir pumpurai gelsvai arba rusvai pūkuoti   – 25

Lapai 8 – 15 cm ilgio, plačiai ar apskritai kiaušiniški, dažniausiai gana simetriški, trumpa, staigiai nusmailėjusia viršūne, smailai dantyti. Danteliai su šereliais. Kartais lapai nežymiai skiautėti, jų viršutinė pusė žalia, nežymiai plaukuota arba plika, apatinė balsvai ar pilkšvai pūkuota. Žiedynuose po 7 – 12 žiedų. Žiedynlapiai bekočiai, 6 – 12 cm ilgio. Vaisiai rutuliški, 10 mm skersmens, kiek briaunoti, kartais karpoti, su 5 sėklomis, plaukuoti. Medžiai iki 30 metrų aukščio, paplitę ŠR Kinijoje, Korėjos pusiasalio šiaurėje ir  Rusijos Amūro ir Primorės srityse. Žydi liepos mėnesį, keliom dienom anksčiau už sidabrinę liepą.

Mandžiūrinė liepa    Tilia mandshurica

25)   Metūgliai ir lapkočiai plaukuoti, bet ne pūkuoti, pumpurai dažnai visai pliki       – 24

Didžialapė liepa    Tilia platyphyllos

Pastaba: smulkesnį aprašymą žr. 16)

26)   Lapų apatinė pusė plika arba plaukuota, bet plaukeliai ne balti ar pilki       – 1

27)   Lapai gana ryškiai skiautėti, nelygiai stambiai dantyti       – 28

Ūgliai nestori, pliki, šiek tiek žvilga. Lapkočiai 2 – 3 cm ilgio, rausvi. Lapai nedideli, 5 – 7 cm skersmens, kiek skiautėti, nelygiai stambiai smailai dantyti, ilgai nusmailėjusia viršūne, abipus pliki, tik apatinėje pusėje tarpugyslių kampuose kartais yra rudų plaukelių kuokštai. Trečios eilės gyslos beveik lygiagretės. Žiedynuose po 6 – 20 žiedų. Žiedynlapiai 4 – 6 cm ilgio. Vaisiai apskritai kiaušiniški ar beveik rutuliški, 5 – 8 mm skersmens, gelsvai gauruoti, nebriaunoti ar su nežymiomis briaunelėmis.  Tėvynėje (Mongolija ir Š. Kinija) iki 30, Lietuvoje iki 15 m aukščio medžiai. Žydi liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje, vėliausiai iš Lietuvoje auginamų liepų.

Mongolinė liepa    Tilia mongolica

28)   Lapai neskiautėti, tik kartais gali būti kelios ryškesnės viršūnėlės     – 27

29)   Lapai siauri, jų ilgis 2 – 3 kartus viršija plotį        – 30

Ūgliai ploni, plaukuoti. Pumpurai plaukuoti. Lapai nedideli, 4 – 7 cm ilgio ir bent dvigubai ar daugiau siauresni, nelygiais, vingiuotais smulkiai dantytais pakraščiais, ilga, tolygiai nusmailėjusia viršūne. Lapkočiai dažniausiai plaukuoti. Žiedynuose žiedų dažniausiai gausu ( 20 – 35). Nedidelis medelis. Žydi liepos mėnesį. Tėvynė – Japonijos Kiusiu sala. Lietuvoje jauni medeliai jautroki šalčiui. Labai originalios, bene mažiausios iš natūraliai augančių rūšių liepų.

Kiusiu liepa   Tilia kiusiana

30)   Lapai kitokie   – 29

31)   Lapų viršutinė pusė gana stipriai blizga      – 34

32)   Lapų danteliai smulkūs, vienodo dydžio per visą lapkraštį, su trumpais apie 1 mm ilgio šereliais  – 33

Ūgliai gelsvai žali, kol jauni plaukuoti, greit nuplinka. Jaunos šakelės pavasarį dažnai būna gelsvai raudonos. Pumpurai pliki, gelsvai žali, po žiemos neretai rausvi. Lapai 6 - 9 (13) cm ilgio ir 5 – 8 (12) cm pločio, apskritai kiaušiniški, laipsniškai nusmailėjusia viršūne, smulkiais danteliais su šereliais. Lapai abipus pliki, tik apatinėje pusėje tarpugyslių kampuose yra šviesiai rudų plaukelių kuokštai, o retkarčiais plaukuotos ir gyslos. Lapų viršutinė pusė stipriai blizga, pavasarį būna ryškiai žalia, nuo liepos mėnesio - tamsiai žalia, apatinė kiek šviesesnė. Žiedynuose (3) 5 – 8 žiedai. Žiedynlapiai 5 -  8,5 cm ilgio ir 1 – 1,5 cm pločio. Vaisiai 6 – 7 mm ilgio, kiaušiniški ar elipsiški, smailūs, gauruoti, nežymiai briaunoti. Medžiai išauga iki 25 m aukščio. Žydi apie liepos vidurį.

Grakščioji liepa   Tilia x euchlora (T. cordata x T. dasystyla)

33)   Lapų danteliai ne visi vienodo dydžio, su ilgesniais nei 1 mm ilgio šereliais    – 32

Ūgliai gelsvai rudi, rausvi ar raudoni, pliki. Lapai 5 – 9 cm ilgio ir 4 – 7 (9) cm pločio, dažniausiai apskritai kiaušiniški ar kiaušiniški, staigiai nusmailėjusia viršūne, neretai vingiuotais kraštais. Lapų viršutinė pusė žvilganti, apytamsiai žalia, plika, apatinė – šviesiai ar melsvai žalia, plika, tik su plaukelių kuokštais tarpugyslių kampuose, o jaunų lapų kartais plaukuotomis ir gyslomis. Žiedynuose po 3 – 8 žiedus. Žiedynlapiai 5 – 8 cm ilgio ir 1 – 2 cm pločio. Vaisiai 8 – 12 mm skersmens, rutuliški ar pailgi, gauruoti, ryškiai briaunoti. Iki 15 m aukščio medžiai, paplitę Kaukaze, Irane. Žydi liepos pradžioje.

Kaukazinė liepa   Tilia dasystyla

Pastaba: Lietuvoje, Skinderiškio parke auga Ledebūro liepa – kaukazinės liepos porūšis  (T. dasystyla ssp. caucasica) , anksčiau aprašyta kaip atskira rūšis  (T. ledebourii). Jos žiedynuose  12 – 16 tankiai suaugusių žiedų. Žiedynlapiai  8 – 12 cm ilgio ir 1,5 – 2,5 cm pločio, bekočiai, šiek tiek žvilgantys, pliki. Grakščiąją ir kaukazinę liepas patikimai galima atskirti turint pribrendusius vaisius pagal jų dydį ir briaunotumą. Kiti požymiai kartais neišryškėja.

34)   Lapų viršutinė pusė matinė arba labai nedaug blizganti    – 31

35)   Trečios eilės gyslos beveik lygiagretės         – 39

36)   Lapai dideli, 7 – 15 (20) cm ilgio ar dar didesni, beveik tokio pat pločio     – 37

Ūgliai žali ar rausvi, pliki. Lapai apskritai ar plačiai kiaušiniški, dažniausiai negiliai širdišku pamatu, staigiai nusmailėjusia ryškia viršūne. Danteliai trumpi, smailūs, gali būti su šereliais. Lapo viršutinė pusė tamsiai žalia, plika, šiek tiek žvilga, apatinė – su melsvu atspalviu, plika, tik tarpugyslių kampuose gali būti plaukelių kuokštai. Lapkotis 4 – 5 cm ilgio. Žiedai 14 – 16 mm skersmens, po 6 – 15 kekėse. Žiedynlapiai 8 – 15 cm ilgio ir 1,5 – 3 cm pločio, viršuje negausiai plaukuoti žvaigždiškais plaukeliais. Vaisiai 8 – 10 mm skersmens, ovalūs arba rutuliški, plaukuoti, kai kurių medžių nebriaunoti, kitų briaunoti, su 1 – 2 sėklomis Išauga iki 40 m aukščio. Tėvynė Š. Amerika. Žydi beveik 2 savaitėm vėliau už mažalapę liepą, šiek tiek anksčiau ar kartu su sidabrine.

Amerikinė liepa   Tilia americana

37)   Lapai 6 – 9 cm ilgio       – 36

Jauni ūgliai nežymiai plaukuoti, greit nuplinka. Lapai širdiški ar apskritai širdiški, nelygiai smailai dantyti, staigiai nusmailėjusia viršūne, abipus pliki, tik apatinėje pusėje tarpugyslių kampuose yra plaukelių. Trečios eilės  gyslos lygiagretės (tai pagrindinis skiriamasis požymis nuo mažalapės liepos). Lapkotis 2,5 – 5 cm ilgio.  Žiedynuose literatūros duomenimis 7 – 40 ar net iki 50 žiedų ir tai nurodoma kaip vienas pagrindinių šių liepų skiriamųjų požymių. Bet Lenkijoje matytų liepų žiedynuose buvo 5 – 15 žiedų. Žiedynlapiai 6 – 9 cm ilgio, kotuoti.  Medžiai išauga iki 20 m aukščio. Žydi kartu su mažalapėmis liepomis. Tėvynė – Japonija.

Japoninė liepa   Tilia japonica

38)   Lapų danteliai nevienodo dydžio, apvalia viršūnėle, prie kurios lyg prilipęs gana ilgas šerelis. Jaunų lapų viršutinė pusė apaugusi žvaigždiškais plaukeliais.

Lapai 4 – 7 cm ilgio, beveik apskriti ar plačiai kiaušiniški, dažniausiai giliai širdišku pamatu, staigiai nusmailėjusia viršūne. Dalis lapų gali būti nežymiai skiautėti arba su išryškėjusiomis keliomis trumpesnėmis viršūnėmis. Lapų viršutinė pusė  žalia, apatinė melsvai žalia, plika, tik tarpugyslių kampuose rudų plaukelių kuokštai, o kartais plaukuotos ir gyslos. Trečios eilės gyslos vingiuotos arba tiesios, visada lygiagretės ar beveik lygiagretės. Lapkočiai pliki, 3 – 5 cm ilgio. Žiedynuose po 5 – 15 žiedų. Žiedynlapiai 3,5 – 6 cm ilgio ir 1 – 1,5 cm pločio, pliki, kotuoti. Vaisiai rutuliški, 5 – 6 mm skersmens, gauruoti, nebriaunoti. Išauga iki 30 m aukščio. Paplitusi ŠR Kinijoje ir Rusijos Amūro, Chabarovsko bei Primorės kraštuose. Žydi liepos mėn.

Amūrinė liepa   Tilia amurensis

Pastaba: Nuo japoninių liepų lengviausiai atskiriamos iš aiškių šerelių, gerokai nevienodo dydžio dantelių , kurie neretai  išauga į keletą viršūnėlių.

39)   Trečios eilės gyslos nelygiagretės, labai vingiuotos.

Ūgliai apvalūs, pliki, gelsvai ar rausvai rudi. Pumpurai blakstienoti. Lapai apskriti ar kiek pailgi, 5 – 9 cm skersmens, trumpai nusmailėjusia, bet ilgoka viršūne. Danteliai be šerelių ar su neryškiais šereliais.  Lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, šiek tiek blizga, apatinė pusė melsvai ar pilkšvai žalia.  Atžalų, karpomų augalų ir kai kurių dekoratyvinių formų lapai daug didesni.  Lapkotis 3 – 4 cm ilgio, plikas. Žiedynuose 5 – 9 (3 – 11) žiedai. Žiedynlapis 4 – 8 cm ilgio ir 1 – 2 cm pločio. Vaisiai 4 – 8 mm skersmens, rutuliški ar kiaušiniški, plaukuoti, lygūs ar truputį briaunoti. Paplitusi didesnėje Europos dalyje ir Vakarų Azijoje. Žydi liepos mėn. Kai kurie medžiai pražysta iki 10 dienų vėliau nei dauguma.

Mažalapė liepa    Tilia cordata

Pastaba: labai panašios Naščiokino liepos  (T. nasczokinii) patikimai atpažįstamos tik pagal žiedų sandarą. Be to, jų žiedynai reti, susideda iš 1 – 3, labai retai 5 žiedų kekėje. Tai Rusijos Krasnojarsko krašto endemai, šiuo metu aptinkami tik dviejų upelių – Irtyšiaus upės intakų – slėniuose. Užima labai nebūdingas liepoms augimvietes – auga tik kalvų šlaituose 300 – 500 m virš jūros lygio ir tik tose vietose, kur į paviršių iškyla kreidos sluoksniai, t.y. dirvos pH 12 – 13. Augimvietės yra Krasnojarsko miesto ir rezervato Stolby teritorijoje. Dauguma šių liepų auga krūmais, panašiais į mūsiškes ievas, bet kai kurios išauga iki 20 m aukščio medžiais. Dėl atšiauraus  klimato  žydi labai retai, kartą per keletą ar net keliolika metų ir labai negausiai, todėl dažniau plinta vegetatyviškai. Už arealo ribų beveik neauginamos – sunku rasti tinkamą dirvožemį.

Rimvydas Kareiva

 

 


Liepos Dubravos arboretume

 

Mandžiūrinė liepa (Tilia mandshurica)

 

Smulkiadantė liepa (Tilia tuan)

 

Mongolinė liepa (Tilia mongolica)

 

Sidabrinė liepa (Tilia tomentosa)

 

Valerijos Baronienės nuotraukos


Atnaujinta Antradienis, 10 Vasaris 2015 09:13