Pradžia Straipsniai Stiuartijos

Stiuartijos

Spausdinti

Stiuartijos

Augalai pavadinti Džono Stuarto (John Stuart), 16 amžiaus škotų botaniko garbei. Pirmasis suteiktas lotyniškas pavadinimas Stuartia per klaidą vėliau tapo Stewartia ir toks paliktas iki šių dienų. Tėvynėje tai nedideli medžiai, priklausomai nuo rūšies išaugantys 10 – 15, retai iki 20 metrų aukščio. Lenkijoje dar mažesni medeliai ar krūmai iki 5 – 7 metrų, o Latvijoje auga keli 2,5 – 3,5 metrų aukščio krūmai. Iš 23 aprašytų rūšių oficialiai pripažįstama 8 – 20 (skirtingi autoriai nurodo labai skirtingus skaičius). Dvi stiuartijų rūšys savaime auga JAV pietryčiuose, nuo Virdžinijos ir Kentukio iki Floridos ir Luizijanos valstijų, o likusios Pietryčių Azijoje, nuo centrinės Kinijos, Korėjos, Japonijos iki Vietnamo, Laoso, Tailando.

Stiuartijos priklauso arbatmedinių (Theaceae) šeimai ir yra labai artimos mūsų gėlininkams pažįstamų kamelijų giminaitės. Deja, jos kol kas labai nepelnytai užmirštos ir retai auginamos. Kiek dažnesnės jos tik JAV medelynuose, o Europoje net ir botanikos sodai ne visi jas turi. Sunku paaiškinti kodėl. Dauguma stiuartijų nereiklios augimo sąlygoms, puikiai auga neutralios ar silpnai rūgščios reakcijos dirvoje. Geriausiai tarpsta ant sunkaus molio ar priemolio esančiame puriame derlingame normalaus drėgnumo dirvožemyje. Gerai jaučiasi saulėtoje ar pusiau pavėsingoje vietoje. Lietuvoje joms pageidautina apsauga nuo vėjų. Per dideles sausras reikia palaistyti, nors šiaip drėgmei nėra reiklios.

Stiuartijos žydi antroje vasaros pusėje liepos, rugpjūčio mėnesiais. Anksčiausios pražysta  birželiui einant į pabaigą. Žydi ilgai. Kai kurių rūšių žydėjimas, nors ir negausus, tęsiasi dar rugsėjo ir net spalio mėnesiais. Žiedai dažniausiai balti, kai kurių rūšių (S. monadelpha) nežymiai rausvi. Įdomi žiedų savybė – peržydėję jie nesubyrėję nukrinta ant žemės, medyje lieka tik gemalas. Dėl ilgo žydėjimo ant tų pačių augalų galima rasti ir neišsiskleidusių pumpurų, ir normalių žiedų, ir jau bręstančių vaisių. Daugumos rūšių žiedai nedideli, 3 – 5 cm, didžiausi siekia 12 cm skersmens. Visų stiuartijų lapai rudenį gražiai parausta, o žiemą medeliai išsiskiria originalia žieve.

Europos medelynuose stiuartijos dar retos, kiek dažnesnės JAV, kur auginamos net kelios išvestos veislės, kilusios iš vietinės kalninės stiuartijos (S. ovata) bei hibridinė ‘Scarlet Sentinel‘ (S. ovata x S. pseudocamellia).

Stiuartijos lengvai dauginamos sėklomis. Galima padauginti ir vasarinėmis gyvašakėmis. Lietuvos klimato sąlygomis galima auginti 6 – 7 rūšių stiuartijas:

S. koreana (sin. S. pseudocamellia var. koreana);

S. malacodendron;

S. monadelpha;

S. ovata;

S. pseudocamellia;

S. rostrata;

S. serrata;

S. sinensis.

Korėjinė stiuartija (S. koreana) – tai 5 – 8 klimatinių zonų augalai. Lenkijoje, Roguvo arboretume pasodintos po Antrojo Pasaulinio karo išaugo iki 6 m aukščio medeliais. Sodintos išretintame pušyne, nedideliame pavėsyje. Žydėti pradeda dažniausiai liepos antroje pusėje ir gausiai žydi iki rugpjūčio vidurio. Sėklos sunoksta spalio – lapkričio mėnesiais ir yra daigios. Medeliai pasižymi originalia pilkai žalia su rudai oranžinėmis dėmėmis, panašiai kaip japoninės stiuartijos, tik ne tokia marga žieve. Žiedai apie 6 cm skersmens, labai panašūs į japoninės stiuartijos žiedus.

S. malacodendron. JAV pietryčiuose, į pietus nuo Apalačių kalnų paplitę augalai. Žiedai 8 – 10 cm skersmens, kremiškai balti, pražysta dažniausiai rugpjūčio mėnesį ar liepos pabaigoje. Lietuvoje šioms stiuartijoms gali būti per šalta – JAV botanikai nurodo jas augant 7 – 9 klimatinėse zonose. Roguve išretintame pušyne kasmet žydi ir dera. Šaltomis žiemomis apšąla ūgliai, kartais ir skeletinės šakos.

S. monadelpha. Tai nedideli medeliai, kilę iš Japonijos kalnų. Šių stiuartijų žiedai patys smulkiausi – tik apie 3 cm skersmens, balti. Iš Lenkijoje auginamų azijinių stiuartijų šios jautriausios šalčiui, auga 6 – 8 klimatinėse zonose. Žievė oranžiškai ruda, lupasi kaip popierius. Mėgsta labiau saulėtas vietas.

Kalninė stiuartija (S. ovata). Tai antra stiuartijų rūšis, kilusi iš Š.Amerikos žemyno. Pagrindinės jų augimvietės – pietiniai Apalačių kalnų šlaitai (daugiausia Kentukio valstijoje), kur pakyla iki 800 metrų virš jūros lygio. Išskiriami du šių stiuartijų varietetai: var. ovata – žiedai 6 – 8 cm skersmens, gelsvais kuokeliais ir var. grandiflora – žiedai iki 12 cm skersmens, rausvais kuokeliais. JAV išauginta keletas šių stiuartijų veislių, besiskiriančių žiedų dydžiu ir kuokelių spalva: ‘Red Rose‘, ‘Royal Purple‘, ‘Satin White‘ ir jau minėta hibridinė. Išaugintos iš šiaurinėje arealo dalyje surinktų sėklų šios stiuartijos gerai jaučiasi Lenkijoje, Roguve (tėvynėje auga 5 – 9 klimatinėse zonose). Žydi nuo liepos pabaigos. Sėklos pilnai sunoksta.

Japoninė stiuartija (S. pseudocamellia). Japonijos pietinėje Honsiu dalyje, Kiusiu, Sikoku salose augantys 10 – 15 (18) metrų aukščio medžiai, Lenkijoje siekiantys 5 – 7, o Latvijoje krūmai 2,5 – 3,5 metrų aukščio. Tai bene puošniausi pas mus galinčių augti stiuartijų atstovai. Žievė marga, dėmėta geltonomis, oranžinėmis, rudomis, pilkomis ar melsvomis dėmėmis su įvairiais atspalviais. Lapai rudenį labai gražiai vienodai rausta. Žiedai apie 6 cm skersmens, skleidžiasi antroje vasaros pusėje, nuo liepos pabaigos. Sėklos Roguve pilnai sunoksta. Tai vienos atspariausių šalčiui stiuartijų (už jas atsparesnės nebent korėjinės), auga 5 – 9 klimatinėse zonose.

S. rostrata. 6 – 8 klimatinių zonų augalai paplitę Kinijoje. Retai auginama rūšis. Roguve žydi nuo birželio pabaigos dažnai iki rugsėjo vidurio. Žiedai balti, apie 6 cm skersmens. Po žydėjimo vaisių dėžutės ilgai išlieka raudonos arba rausvos spalvos, kartais tik su rausvu atspalviu.

S. serrata. Iš Japonijos kilę nedideli medeliai originalia rausva žieve, kuri senų augalų būna nežymiai dėmėta. Retai auginami 6 – 8 klimatinių zonų augalai. Žiedai 4 – 5 cm skersmens, balti ar nežymiai gelsvi. Žydi nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio vidurio. Roguve sėklos sunoksta.

Kininė stiuartija (S. sinensis). 6 – 9 klimatinėse zonose centrinėje ir rytų Kinijoje paplitę apie 9 metrų aukščio (miškuose išauga iki 20 metrų) medžiai. Gerai auga tiek saulėtose, tiek pusiau pavėsingose vietose. Žiedai balti, nedideli, iki 5 cm skersmens. Roguve pražysta labai vėlai, nuo rugpjūčio vidurio (paskutinės iš stiuartijų), todėl sėklos nespėja sunokti.

Rimvydas Kareiva


Valerijos Baronienės pastaba:

Gal daugeliui skaitytojų, kaip ir man, bus netikėta, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sprendimu lietuviškas stiuartijos vardas iš tiesų yra kitoks: sẽglinis. Kol kas lietuviškus rūšių vardus gavo tik Stewartia pseudocamellia – japòninis sẽglinis ir Stewartia ovata – paprastàsis sẽglinis (http://www.lrs.lt/pls/tb/tb.result).


Stewartia pseudocamellia Gioteburgo botanikos sode

 

Stewartia pseudocamellia Gioteburgo botanikos sode

 

Stewartia pseudocamellia Roguvo arboretume

 

Stewartia rostrata Roguvo arboretume

 

Stewartia serrata Gioteburgo botanikos sode

 

Stiuartijos kamienas Kopenhagos botanikos sode


Nuotraukos Valerijos Baronienės

Atnaujinta Pirmadienis, 09 Vasaris 2015 15:54  

Pradžia Straipsniai Stiuartijos