Pradžia Naujienos Naujienų archyvas

KREIPIMASIS DĖL MEDŽIŲ GEROVĖS (su kritiniais komentarais)

Spausdinti

9 Lietuvos mokslo ir gamtosaugos organizacijos Lietuvos Seimui, Aplinkos ministerijai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai įteikė kreipimąsi, kuriame išreiškė savo susirūpinimą medžių gerove Lietuvoje. Organizacijų teigimu, medžiai Lietuvoje yra neprofesionaliai genimi, vėliau tampa grėsme visuomenei ir žmonių turtui:

„Lietuvos nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų vardu kreipiamės į Jus, norėdami atkreipti dėmesį į medžių gerovės užtikrinimo būtinybę ir ragindami imtis konkrečių veiksmų medžių priežiūrai gerinti. Siūlome organizuojant tokių medžių tvarkymą taikyti gerąją arboristine praktiką. Arboristika - vietinių ar svetimžemių sumedėjusių augalų (medžių, krūmų ir vijoklių) ir jų augaviečių, esančių žmogaus aplinkoje, priežiūros, globos mokslas.

Visi sutaria dėl medžių ekologinės, estetinės, psichologinės reikšmės, bet ar tikrai vertiname ilgai bręstantį medį, ar neprisidedame prie jo pirmalaikio sunykimo, žalojimo?

Medžiai ypač svarbūs urbanizuotoje aplinkoje, tačiau jie čia auga ypatingo streso sąlygomis. Natūraliai iki 200 metų galintis gyventi medis mieste teišgyvena 40-60 metų. Neminint taršos problemų, nuolat didėjant technogeninių dangų kiekiui, mažėja natūralios erdvės. Įrėminti mažo ploto „languose“ su aukštais borteliais medžiai skursta, nes tai neužtikrina oro, vandens ir maisto medžiagų apykaitos. Nuo vis dažnesnių sausrų medžiai palaipsniui džiūsta, šaltomis žiemomis apšąla, mažėja jų fiziologinis gyvybingumas, to pasekoje – ir biomechaninis atsparumas. Maža to, neatsakinga ir nekvalifikuota priežiūra spartina augalų degradaciją.

Dabartinė sanitarinė urbanizuotų vietovių miškininkystė (pst: kas tai per išsireiškimas, tokio ūkininkavimo Lietuvoje nėra, šmeižiama miškininkystė- teksto autorius net nežino, kas atsakingas už miesto želdynų tvarkymą - L.S.) sudarkė ar išnaikino visą medžių biologinę įvairovę  – vabzdžiai išnaikinti, paukščiai ir žinduoliai išguiti lauk į „rezervatus“...(tai gal reiktų nestatyti mieste namų, netiesti esfaltuotų kelių, tada būtų išguiti tie kenkėjai žmonės-L.S.) Medžiai nevertinami kaip biologiniai subjektai, nekreipiama dėmesio į jų ekologinius poreikius: dėl neatsakingos ūkinės veiklos, taršos, nežinojimo ar klaidingų įsitikimų vykdoma nemokšiška, atsaini medžių priežiūra, sumedėję augalai nuolat žalojami, serga ir skursta, o netinkamai genimi – nekelia jokio estetinio ir emocinio pasigėrėjimo, ateityje netgi tampa pavojingais aplinkai.

Medis – visų mūsų turtas. Jo kankinimą bei luošinimą vertiname kaip nusikaltimą.

Jau suprasta, kad būtina rūpintis žmogaus ir gyvūnų gerove. Tačiau etiška visuomenė turėtų diskutuoti ir priimti sprendimus, kurie užtikrintų ir medžio gerovę, patenkintų jo ekologinius poreikius ir teisę išgyventi urbanizuotoje vietovėje su visa jam būdinga biologine įvairove, būti sveikam ir tuo pačiu nepavojingam aplinkai, o savo amžių nugyvenus – natūraliai mirti.

1. Manome, kad rūpestis sumedėjusios augalijos gerove turi tapti valstybės prioritetu.

Medis yra labai svarbi kraštovaizdžio dalis, ekologinė, estetinė ir dvasinė vertybė, buveinė gausybei kitų organizmų, žmogaus gyvenimo kokybės garantas, tad rūpinimasis jo gyvybe ir gyvybiniais poreikiais visais jo gyvenimo etapais yra neatsiejama mūsų gerovės dalis.

Žmogaus sprendimai lemia, kad urbanizuotoje aplinkoje medis auga jo prigimčiai nepalankiose ekologinėse sąlygose, todėl mes esame atsakingi, kad medžių būtis būtų palengvinta. Tokia atsakomybė turi atsispindėti strateginiuose dokumentuose ir teisės aktuose. Todėl prioritetas tvarkant medžius turi būti skirtas ne genėjimui ir audros padarinių šalinimui, bet kompleksinei ir prevencinei medžių priežiūrai, kuri užtikrintų gerą medžio kaip augalo būklę ir leistų išvengti problemų ateityje.

2. Raginame keisti teisės aktus, reglamentuojančius sumedėjusių augalų priežiūrą urbanizuotoje teritorijoje taip, kad būtų užtikrinta medžių gerovė ir sveikumas.

3. Raginame taikyti tarptautinėje erdvėje priimtas atsakingos sumedėjusių augalų priežiūros ir globos taisykles, standartus, normas.
Raginame ypatingą dėmesį skirti prevencinei medžių priežiūrai, atsakingai arboristikai.

Raginame medžio lają prižiūrėti:
- atsižvelgiant į augalo gyvybinius poreikius,
- aktyvios vegetacijos metu, (manau, kad čia perlenkiama, neatsižvelgiama į fitosanitarinę apsaugą, (Komentaras L.Straigytės))
- laikantis sveiko genėjimo principų,
- netrikdant medžio gyvybinių funkcijų,
- minimaliai žeidžiant gyvuosius audinius.

Saugodami medį, privalome saugoti ir puoselėti jo augavietę, kitas su juo susijusias augalų, grybų, vabzdžių, paukščių, žinduolių rūšis, jų buveines, o kartu urbanizuotose teritorijose kurti žaliuosius koridorius. Kartu želdynų sistema urbanizuotoje aplinkoje turi atlikti ir miesto vėdinimo funkcija.

Raginame atskirai reglamentuoti medžio augimo aplinkos priežiūrą:
- rūpintis augavietės dirvožemio būkle,
- atstatyti natūralią augavietės mikroflorą ir mikrofauną, (miestuose tai neįmanoma, reikia atsižvelgti, kad gyvename ne miške - koment. L.S)
- stiprinti augalo mitybinį pagrindą.

Kur įmanoma palikti negyvas medžių dalis, kurios reikalingos išsaugant retas su medžiais susijusias augalų grybų, vabzdžių, paukščių rūšis.

4. Siūlome atsisakyti vykdomos sumedėjusios augalijos priežiūros, atspindinčios pasenusį „Gamtos užkariavimo“ požiūrį.

Medžio naudojimas turėtų būti orientuotas ne tik į medienos tūrio augimą, bet ir biologinės įvairovės apsaugą. Lietuvos medžiuose – miškuose, miestų parkuose, urbanizuotų teritorijų želdynuose, vaismedžių soduose bei pavieniuose medžiuose milžinuose – saugumą ir ramybę turėtų rasti visi. (Šiaip mieste ir neauginami medžiai dėl tūrio - L.S)

Negyva stati mediena yra labai vertinga ekologiniu požiūriu, nes prisideda prie retų simbiotinių augalų, grybų, vabzdžių, paukščių rūšių, jų buveinių išsaugojimo. (pst. ar atsakys teksto autorius už žmonių saugumą, kai koks sausuolis sužeis lankytojus? tokie sausuoliai negali bet kur būt paliekami, jiems reik atokių vietų, - L.S.)

5. Siūlome skatinti auginti vietines medžių rūšis ir sodinti augalus, atsižvelgiant į natūralias ekologines augimo sąlygas.

Turėtų būti siekiama darnos ir saiko pertvarkant miestų natūralias augimvietes ir santykinai natūralius kraštovaizdžius. Neturėtų būti skatinama keisti medynų rūšinę sudėtį. Tai ne tik neprisideda prie urbanizuotų teritorijų sveikumo, skurdina vietovės biologinę įvairovę, bet ir ekonomiškai nenaudinga (norint tokias vietas želdinti kitų ekologinių sąlygų reikalaujančiais augalais tenka keisti vietovę iš esmės ir tas sąlygas dirbtinai palaikyti). (Nesuprantama, apie kokią medynų rūšinės sudėties stabilumą kalba teksto autorius, kai net natūralioje gamtoje vyksta kaita, priklausomai nuo rūšių savybių, kai kurioms rūšims kaitą būtina - L.S.)

6. Raginame želdinimą ir sumedėjusių augalų priežiūrą patikėti profesionalams. (pst: skyrelio pavadinimas liečia ir želdinimą, tačiau jo viduje kalbama tik apie medžių priežiūrą, kurią nori monopolizuoti arboristai-L.S.)

Tiesioginius medžių priežiūros darbus turi atlikti tinkamą išsilavinimą turintys specialistai – arboristai, įvertinę planuojamų veiksmų būtinumą, pasirinkdami tinkamiausią priežiūros laiką ir sukeldami kuo mažesnę žalą augalui. (Nuo kada arboristai tapo pakankamą išsilavinimą tyrintys specialistai,, jei jie neturi želdininkystės, miškininkystės, sodininkystės pagrindų _L.S.)

Siūlome iki 2015 m. Aplinkos ministerijai parengti tvarką, kaip turi būti atestuojami želdynų priežiūrą vykdantys ir organizuojantys asmenys, o nuo 2016 m. sumedėjusių želdynų priežiūros darbus galėtų vykdyti tik atestuoti arboristai. (pst: želdynų priežiūra apima daug plačiau, nei tik arboristų išmokti senolių medžių genėjimai. Arboristai neturi pakankamo išsilavinimo želdynų priešiūroje, jie gali būti tik papildymas specifiniams darbams, o ne visų želdynų - L.S.)

7. Raginame keisti viešųjų pirkimų tvarką, kad pirkimo prioritetu taptų ne kaina, ne ekonominė nauda (kaip svarbiausi atrankos kriterijai), o medžių gerovė.

Raginame atsisakyti ydingos tvarkos rengiant viešuosiuos prikimo konkursus, kur medžių priežiūrai skiriamos minimalios lėšos, minimalus priežiūros laikotarpis, visiškai neatsižvelgiant į augalo gyvybinius poreikius.

Siūlome, kad atliekantys medžių priežiūrą prisiimtų ilgalaikius įsipareigojimus.

8. Siūlome sustiprinti sumedėjusios augalijos gerovės kontrolę, teikiant didesnius įgaliojimus aplinkos apsaugos tarnyboms.

Siūlome aplinkosaugos ir kitoms tarnyboms įvertinti žmogaus elgesį su medžiu – daromus ar padarytus augalo sužalojimus, nustatyti ir iš kaltininkų išieškoti medžiui daromą ar padarytą žalą taip, kaip tai daroma bendrai nustatant gamtai daromą žalą.

Mes nuoširdžiai tikime, kad mūsų medžių priežiūra bei globa atspindės kylantį visuomenės gamtosauginį sąmoningumą.“

Pasirašo:

Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje Žymantas Morkvėnas

Lietuvos arboristikos centras Sigitas Algis Davenis

Lietuvos dendrologų draugija Arvydas Rutkauskas

Lietuvos entomologų draugija Andrius Petrašiūnas

Lietuvos gamtos draugija Ričardas Skorupskas

Lietuvos gamtos fondas Edmundas Greimas

Lietuvos geografų draugija Dovilė Krupickaitė

Lietuvos ornitologų draugija Liutauras Raudonikis

Lietuvai pagražinti Vilniaus draugija Rapolas Liužinas

 

Linos Straigytės komentaras.
Kadangi šis kreipimasis nėra inicijuotas dendrologų draugijos, tai leidžiu sau išsakyti kritines pastabas, kurios mano manymu padėtų sušvelninti kreipimosi toną, pakoreguoti klaidas, jei ateityje bus siūlomi keitimai. Labai nesinori, kad tokie raštai įžeidinėtų niekuo nekaltas specialybes, sudarytų sąlygas poįstatyminiais aktais užnerti kilpą ilgametę patirtį turintiems želdynų specialistams, želdinimo firmoms, miškininkams, sodininkams. Pritariu, kad nėra tobula medžių priežiūra Lietuvoje, tačiau nemanau, kad arboristai išsikovoję sau monopolį padarys tvarką. Patys arboristai neturi pakankamo išsilavinimo, jie per daug siaurai mato, tuo labiau juodindami kitus specialistus, išsišaukia nepasitikėjimą. Manau tik apjungdami visų su želdynais dirbančių specialistų patirtį pasieksime geresnių rezultatų.
Siūlyčiau šiuos klausimus išdiskutuoti plačiau, kad visų su želdynais dirbančių specialistų požiūriai būtų išgirsti, ypač turinčių
pakankamą patirtį, o
ne tik komercinių interesų turinčių asmenų.

Iškirstas beržynas Santariškių rajone

 

Pradžia Naujienos Naujienų archyvas