Pradžia Naujienos Naujienų archyvas

Padėka talkininkavusiems Obelynės parke ir senajame Akademijos arboretume

Spausdinti

Talkai blogo oro nebūna

Šį rudenį dendrologai talkininkavo ASU senojo arboretumo medyne ir T.Ivanausko Obelynėje. Spalio 26 diena nepasitiko mus su saule danguje. Tačiau suvažiavusių talkininkų veiduose
švytėjo šypsenos. Džiaugėmės susitikimu ir vienas kitą raginome greičiau pradėti darbą, kol dar neprasidėjo lietus. Atvykusius svečius visų mūsų nuostabai pasitiko ilgametis akademijos
dėstytojas, gamtosaugos vienas iš pradininkų Lietuvoje, didžiausias Obelynės patriotas Algirdas Navasaitis, kuris yra dalyvavęs senojo Akademijos arboretumo sodinime 1958-59 metais.
Talkininkų laukė ir mieli dendrologų bičiuliai Akademijos gyventojai Stasys Juknevičius su Jonu Ravinsku, kurie prieš kelias dienas aplankė Obelynę ir numatė reikalingus atlikti darbus joje.

Moterys emocingai Garbingieji senjorai su šypsenomis

Pirmiausiai nuvykome į rekonstruojamą pirmąjį 1958-59 metais sodintą skirtingų medynų grupių želdyną, kur iš naujai želdinamo ploto pašalinome nereikalingus medelius, nukirstas šakas,
pasodinome didžiąsias tujas ir paprastuosius bukus. Džiaugėmės, kad galime tęsti pirmųjų Akademijos studentų pradėtą darbą, pasodindami naujus medelius.

Atlikus suplanuotus darbus, praėjome naujai sutvarkytais takeliais, supažindindami talkininkus su želdyno rekonstrukcijos darbais, kuriuos darome pastaraisiais metais, siekdami pritaikyti
želdyną visuomenės švietimui, rekreacijai.

Pasodinus bukus Pirmieji sodintojai 1958 m.

Tolimesnė talka persikėlė į Obelynę, T.Ivanausko dukros Eleonoros tvarkomą parko dalį. Pasidžiaugėme gražiai nuaugusiais medžiais, kai kurie talkininkai, buvusios Akademijos miškų
fakulteto absolventai pasidalino studijų metais vykusių talkų Obelynėje prisiminimais. Pradėję dirbti, pamatėme, kad čia reikia talkininkauti mažiausiai mėnesį, tačiau suspėjome paruošti
ir sukalti tvorai stulpus, nugenėti  ir sudeginti sausas šakas, išpjauti gausiai sudygusius platanalapio klevo savaiminukus, ne vietoje augančius lazdynus, sugrėbti nukritusius lapus
prie T.Ivanausko namo-muziejaus.

Atsidėkodama sodybos šeimininkė Eleonora Baltuškevičienė pavaišino sūriu ir medumi. O sumuštinius suvalgėme miškininkų namelyje, kur dalinomės pastebėjimais apie Obelynės
svarbą Lietuvos sodininkystei, dekoratyviajai dendrologijai. Prisiminėme, kaip akademikas T.Ivanauskas parduodavo vaismedžius iš Lampėdžių valtelėmis Nemunu atplaukusiems kauniečiams,
kaip keisdavosi sodmenis su Kauno botanikos sodu, kaip skatindavo meilę moksleiviams drauge su jais sodindamas medelius. Deja šiandien tik pusė Obelynės parko prižiūrima ir tvarkoma.
Apgailestavome, kad pietinę Obelynės dalį nupirkę savininkai priešinasi T.Ivanausko idėjai ir konkretiems jo darbams gražinti Lietuvą sodinant medžius, o ne juos naikinant tik dėl
materialinio gerbūvio. Norisi tikėtis, kad akademiko puoselėtos idėjos ir nuveikti geri darbai apsaugos jo mylimą Obelynės parką. Ir duok Dieve, kad būtų apšviestas naujųjų savininkų
protas bei širdis šviesiomis, gamtą, kultūros palikimą puoselėjančiomis, geros valios žmonių jausmus vertinančiomis mintimis ir jausmais, saugančiais ir kuriančiais amžinąsias vertybes.

Ginkmedis

Nuoširdus ačiū visiems talkininkams, kurie net ir lietui lyjant, atsiliepdami į T.Ivanausko steigtos Lietuvai pagrąžinti draugijos misiją, grąžino mūsų brangią Lietuvą.

Lina Straigytė,
ASU, Miško biologijos ir miškininkystės institutas

 

Pradžia Naujienos Naujienų archyvas