Pradžia
Naujienos

LDD narių susirinkimas ir seminaras balandžio 1d.

Spausdinti

Balandžio 1 dieną, kaip visuomet pavasarį, vyks visuotinis Lietuvos dendrologų draugijos narių susirinkimas bei seminaras mugės "Ką pasėsi...2022" metu.

14.00-15.00 val. seminaras:

Tadas Vaidelys. "Garsinės tomografijos naudojimo praktika medžių būklės vertinime"

Arvydas Rutkauskas. "Ekologinio stiliaus botanikos sodo lankymo įspūdžiai".

Dokumentinio trumpametražinio filmo apie LDD garbės narį Adolfą Kišoną peržiūra.

 

15.00-16.00 val. visuotinis LDD susirinkimas, kurio metu valdybos pirmininkas pateiks ataskaitą, bus renkama nauja draugijos valdyba, vyks naujų narių priėmimas, aptarsime šių metų renginius ir keliones bei kitas draugijos aktualijas. Susirinkimas atviras, dalyvauti gali visi norintys.


Renginys vyks VDU Žemės akademijos centriniuose rūmuose, 507 auditorijoje, Studentų g.11, Akademija, Kauno raj.

Atnaujinta Antradienis, 29 Kovas 2022 21:17
 

Kas naujo mūsų Draugijoje?

Spausdinti

Sausio 28 d. Vilniaus botanikos sode įvyko išplėstinis Lietuvos dendrologų draugijos valdybos posėdis. Gyvame susitikime ne tik aptarėme aktualius Draugijos veiklos klausimus, bet ir susipažinome su naujomis Botanikos sodo genetinių tyrimų ir meristeminio augalų dauginimo laboratorijomis.

Daugiausiai dėmesio ir laiko teko skirti invazinių augalų problemai, tiksliau – Aplinkos ministerijos požiūriui į ją. Ministerijos patvirtintame invazinių Lietuvoje rūšių sąraše nurodyti ne tik invaziniai sumedėję augalai, bet ir jų veislės, kurios savaime neplinta ir jokio pavojaus natūralioms bendrijoms nekelia. Daugelis tokių augalų (pvz., uosialapis klevas ‘Auratum‘, ‘Flamingo‘, baltažiedė robinija ‘Purple Robe‘, ‘Frisia‘, raukšlėtalapis erškėtis ‘Ritausma‘, ‘Fru Dagmar Hastrup‘ ir t. t.) dauginami, pardavinėjami ir auginami visoje Europoje. Nepaisant to, reikalaujama naikinti veislių atstovus tiek želdynuose, tiek medelynuose, už jų auginimą skiriamos baudos. Kitas šio klausimo aspektas – ne viena invazinė rūšis yra išplitusi tiek, kad jos išnaikinti praktiškai nebeįmanoma. Bandymai naikinti dažnai yra labai brangūs ir padaro dar daugiau žalos (iškirtimas skatina gausesnį atžėlimą, o agresyvios cheminės priemonės kenkia visai augalijai, gyvūnijai ir žmonėms). Mūsų nuomone, reikėtų išanalizuoti kiekvienos konkrečios rūšies invazyvumą, parengti jo vertinimo metodiką, numatyti, kur ir kokių rūšių bei veislių atstovus galima auginti. Nutarta paruošti ir Aplinkos ministerijai įteikti raštą su argumentuotais LDD pasiūlymais šiuo klausimu.

Kita svarbi ir daugumą Draugijos narių dominanti tema – planuojama 2022 metų veikla. Numatyta pagaliau surengti visuotinį narių susirinkimą Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje balandžio 1 dieną 13 val. Tikimės, kad ribojimai dėl besitęsiančios pandemijos nesutrukdys visiems pagaliau susitikti gyvai. Kiti planuojami renginiai – kelionė į Sūduvą gegužės 14 ir 15 dienomis, ekskursija į Žemės ūkio akademijos arboretumą gegužės 28 d., Medeinos šventė Biržų rajone rugpjūčio 20, 21 dienomis, visuotinė talka spalio 22, 23 dienomis. Kol kas planas preliminarus, datos ir vietos dar gali keistis. Gal būt įvyks ir daugiau pažintinių ekskursijų Lietuvoje, jei Draugijos nariai turės noro ne tik dalyvauti, bet ir organizuoti. Dėl tradicinės kelionės už šalies ribų taip pat yra minčių, bet kol kas dar anksti apie jas garsiai kalbėti.

Pernai įvykusios nuotolinės paskaitos sulaukė nemažo susidomėjimo, tad ketiname jas rengti ir šiemet. Vasario mėnesį laukiame Arvydo Rutkausko pranešimo apie spygliuočių ligas, kovo mėnesį savo knygą „Imunitetą stiprinantys augalai“ ketina pristatyti Sigutis Obelevičius, o balandžio mėnesio paskaita dar derinama.

Aptarėme ir kitus klausimus – LDD internetinio puslapio atnaujinimą, Draugijos archyvinių duomenų ir įrašų kaupimą, bendradarbiavimą su žurnalu „Miškai“, dalyvavimą Aplinkos ministerijos ekspertų veikloje, naujus Draugijos garbės narius. Kaip visada, aktualus ir nario mokesčio klausimas. Primename, kad mokestis nėra atšauktas, o ilgiau kaip trejus metus jo nemokantys nariai išbraukiami iš Draugijos sąrašų. (Pasitikslinti dėl mokesčio galite rašydami el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai arba SMS telefonu 8 620 61834 Valerijai Baronienei).

Tikslesnė informacija apie veiklą ir planuojamus renginius kaip visuomet bus skelbiama mūsų svetainėje. Visiems gražios žiemos ir iki susitikimų!

Valerija Baronienė

Atnaujinta Penktadienis, 04 Vasaris 2022 21:37
 

Sveikiname Adolfą Kišoną garbingos sukakties proga!

Spausdinti

 

Lietuvos dendrologų draugijos Garbės nariui Adolfui Kišonui gruodžio 26 d. sukanka 95 metai. Dailininkas ir dendrologas A. Kišonas visą savo ilgą gyvenimą puošė ir turtino mūsų Tėvynę.

1972 m. A. Kišonas ėmė rūpintis senojo Degaičių dvaro (Telšių r.) parko atgaivinimu. 1977 m. įsikūręs name esančiame šalia parko, atidavė daug jėgų aplinkos puoselėjimui, gražiausių augalų dauginimui ir sodinimui tiek parke, tiek savo sodyboje. Tuo pačiu metu išsiskleidė ir dailininko talentas - 1979 m. tapo Lietuvos tautodailininkų draugijos nariu, iki dabar surengė dešimt autorinių dailės parodų. 1992 metais Kišonų sodyba pripažinta gražiausia kaimo sodyba Lietuvoje, o Degaičių parkas 2017 m. paskelbtas valstybinės reikšmės parku.

Nuoširdžiai sveikiname sukaktuvininką ir linkime ilgų, sveikų ir turiningų metų!

 

Sveikiname Laimutį Januškevičių su jubiliejumi !

Spausdinti

Garbingo jubiliejaus proga Lietuvos dendrologų draugija sveikina vieną iš iškiliausių ir nusipelniusių savo narių dr. Laimutį Januškevičių su garbingu 70-čiu!

Gerbiamas Laimutis kartu su miškininku Vytautu Ramanausku (1922-1997) buvo Lietuvos draugijos įkūrimo iniciatoriumi, vėliau - ilgamečių draugijos vadovu.

1989 m. apginta daktaro disertacija "Lietuvos introdukuotos dendrofloros bioekologiniai tyrimai" buvo tik mokslinio darbo pradžia, o be tiesioginio darbo botanikos sode, Lietuvos dendrologų draugijos kūrimo, "Dendrologia Lituaniae" leidimo bei redagavimo, konferencijų organizavimo, Laimutis ypač domisi Lietuvoje introdukuotais sumedėjusiais augalais.

Tad kartu su kolegomis atlikti dendrologinių kolekcijų tyrimai, išanalizuoti ir apibendrinti duomenys sugulė į monografiją "Lietuvos dendrologinės kolekcijos". Vėliau gerb. Laimutis pradėjo tyrinėti nykstančius lobius - senųjų Lietuvos dvarų parkus, ir 2004 m. buvo išleista knyga "Lietuvos parkai". Dr. Laimutis yra išleidęs net kelias dešimtis knygų, kuriomis nuolat naudojasi kolegos, studentai ir visi besidomintys Lietuvos dendroflora bei senaisiais parkais.

Dvidešimt šešerius metus išdirbęs Kauno botanikos sode, L.Januškevičius gali su pasididžiavimu žvelgti į jo paties sodintus medžius.

Dar daugiau medžių ir krūmų yra tėviškėje Balninkų kaime sukurtame "Dzūkijos" arboretume.

Tad nuoširdžiai sveikiname jubiliatą, linkime jam neišblėstančios energijos ir kūrybos!

 

Senolių ąžuolų palikuonių sodinimo talka Žemės ūkio akademijoje

Spausdinti

Ką prasmingo galima nuveikti darganotą rudens dieną? Sodinti ąžuolus, tur būt tikrai didelė vertybė, ir dar kokius - Lietuvos senolių palikuonis, praplečiant jų paplitoimo ribas. Dėkui Jonui Ravinskui, surinkusiam giles iš įvairių senolių ir iš jų išauginusiam ąžuoliukus. Ir dėkui Juozui Girinui, kad pakvietė dendrologus į talką pasodinti šiuos ąžuoliukus. Gediminas iškasė duobes, tai talkininkams beliko pasodinti į paruoštas duobes, aprišti, pritvirtinti ir maisto patalais apkloti. Tiesa, vyrukams dar teko išsikasti iš miškininkų medelyno ir atsivežti į naujai kuriamą "sinergijos" (pasak Juozo) ąžuolyną už stadiono. Tur būt džiaugiasi sodinime dalyvavusi Rimutė, Zita, Marija, Rimvydas, Raimondas, Leonardas, kad likimas suteikė galimybę padauginti seniausių, gražiausių Lietuvos ąžuolų palikuonis, padėti išsaugoti tokį vertingą genofondą. Sodinti Karvelių, Šaravų, Kauno ąžuolyno ir kitų gražiais habitais senolių ąžuolų palikuonys.

Dėkui, nuo Linos.

Atnaujinta Šeštadienis, 23 Spalis 2021 20:59
 


Puslapis 2 iš 9

Pradžia